2022-06-08 Nr. AB-15639-4-69-3-00262-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-497-520/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00262-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. (A. S.), S. S. (S. S.) ir A. S. (A. S.), atstovaujamų pagal įstatymą motinos E. M. (E. M.), atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), S. S. (S. S.) ir A. S. (A. S.), atstovaujamų pagal įstatymą motinos E. M. (E. M.), skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. S. (A. S.), S. S. (S. S.) ir A. S. (A. S.), atstovaujami pagal įstatymą motinos E. M. (E. M.), (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimų Nr. 22S4899, Nr. 22S4900 ir 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S4907 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl pareiškėjų laikinojo apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos (pareiškėjus) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė P. V.. Iš prie skundo pridėto išrašo iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir Migracijos departamento, bei techninės specifikacijos turinio teismas nustatė, kad sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Teismo vertinimu, jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis advokatas paskirtas atstovauti E. M. ar jos nepilnamečiams vaikams, byloje nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertino, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, teismas taip pat pažymėjo, kad už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, skundas gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 ir 5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą.

III. Pareiškėjai A. S., S. S. ir A. S., atstovaujami pagal įstatymą motinos E. M., atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Dėl teismo nutarties motyvų, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas, pareiškėjai nurodo, jog atitinkamose Sprendimų dalyse jie nurodė, kad nori skųsti Sprendimus ir naudotis nemokama advokato pagalba. Teismui pateikta sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Jei teismui šių duomenų nepakako, teismas galėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, teismui nedelsiant būtų atsiųsti duomenys apie užsakymą teikti paslaugas pareiškėjams.

Pareiškėjai pažymėjo, kad teismas nutarties negrindė aplinkybe, jog nesumokėtas žyminis mokestis, tačiau atkreipė į tai dėmesį. Pareiškėjai teikia patikslintą skundą, kuriuo prašo juos atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjų teigimu, skundas ir sutarties išrašai patvirtina atstovo įgaliojimus pasirašyti skundą, skundas pasirašytas elektroniniu parašu, kuris teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį. Skundas gali būti siunčiamas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, todėl gali būti priimamas, jeigu jis teismui paduodamas kitu būdu nei nustatyta Apraše.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. S., S. S. ir A. S., atstovaujamų pagal įstatymą motinos E. M., skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad už skundą mokamas žyminis mokestis; elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas teismui turi būti paduotas Apraše nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. vasario 25 d. priėmė Sprendimus, kuriais nusprendė: įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti juos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėtis“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo teisė Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjams, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje (jos išrašą, pasirašytą 2021 m. lapkričio 25 d., kartu su skundu pateikė pareiškėjai), sudarytoje tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimų turinys patvirtina, jog pareiškėjai yra nepilnamečiai asmenys; nurodoma, kad priimti Sprendimai, analogiški sprendimui, priimtam dėl jų motinos (E. M.), pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką su šeima. Atitinkamose Sprendimų dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojai, pažymėta, kad nesutinkama su Sprendimais, ketinama juos skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos. Nustatytų faktų visuma reiškia, kad į bylą pateiktų duomenų iš esmės pakanka išvadai, jog pareiškėjų interesams teisme atstovauja ir atstovas pagal įstatymą, t. y. motina, ir valstybės paskirtas advokatas (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.).

Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų (konkrečių asmenų) atstovavimo, trūko Migracijos departamento teisinių paslaugų užsakymą patvirtinančių įrodymų, tai jis turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutartyje išdėstytus argumentus aptartu aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai prašo priimti jų skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jų paduotą skundą netenkinamas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjai nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat tai, jog advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas, taip pat skundas nebuvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis Apraše nustatyta tvarka. Kadangi dėl šių vertinimų nebuvo atsisakyta priimti skundą, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Šiuo aspektu tik pažymėtina, jog teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turi taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą. Nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, taip pat yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. S. (A. S.), S. S. (S. S.) ir A. S. (A. S.), atstovaujamų pagal įstatymą motinos E. M. (E. M.), atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jūratė Varanauskaitė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė