5f25f094-a478-4a09-be63-a2f8e03c1952 · Skuodo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. PK-78-906/2013Teisinio proceso Nr. 1-38-3-00005-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.2.; 1.2.8.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.9.10. Skuodo rajono apylinkės teismas NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 5 d.Skuodas              Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas SvajÅ«nas Bliudsukis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant nukentėjusiajai R. V. ir jos gynėjui advokatui A. S.,kaltinamajai A. D. ir jos gynėjui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ privataus kaltinimo tvarka, kurioje A.

D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:         Kaltinamoji A. D. 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 15-17 valandÄ , bÅ«dama savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , per tvorÄ Å¡meižė nukentėjusiÄ jÄ R.

V., buvusiÄ savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , neva Å¡i nunuodijo savo mamÄ R. D., globotinius J. T. ir B. B. ir toliau nuodijanti savo tėvÄ J. D. ir brolį K. S.. Tokiu bÅ«du Å¡meižė padarius ir toliau darant labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1, 2 dalyse (nužudymas).Be to Kaltinamoji A. D. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vieÅ¡ai, girdint paÅ¡aliniams asmenims, užgauliais bei žeminančiais žodžiais pažemino ir įžeidė nukentėjusiÄ jÄ R. V., pavadindama jÄ â€žkurva“, „čerauninke“ ir jos brolį „vadala“.Kaltinamoji A.

D. apklausta teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama nepripažino, paaiÅ¡kino, kad minėtÄ dienÄ , t.y. 2013-08-25 maždaug nuo 11 val. iki vėlyvo vakaro su vyru A. D. buvo iÅ¡vykusi į sodÄ . Grįžo jau buvo tamsu. Pripažįsta, kad nesutaria su kaimynais V. Teigia kovojanti su jais dėl netvarkos, dėl smarvės sklindančios iÅ¡ jų kiemo, dėl žemės sklypo ribų. Barniai prasidėjo maždaug prieÅ¡ 20 metų. Jai bÅ«nant gimdymo namuose, kai apÅ¡meižė jos vyrÄ , esÄ jis buvo parsivedęs kitų moterų.

Pykstasi dėl ne vietoje pasodintų medžių, 1972 m. nesuderinę, ne pagal projektÄ pasodino liepas, kurių lapai krentÄ Ä¯ jų kiemÄ . Teigia, kad R. V. kerÅ¡ija jai jau seniai, klastoja bylÄ , jÄ apÅ¡meižia. Baigiamųjų kalbų metu teigė jog R. V. užsiima raganavimu, ant lango degina žvakes. R. V. jai yra sakiusi jog vienÄ moterį sudžiovinusi ir jÄ sudžiovins. Nukentėjusioji parodė, kad 2013-08-25 buvo sekmadienis, kieme vyrai remontavo bulvių kasamÄ jÄ maÅ¡inÄ , ji ruošėsi bulviakasiui.

Atėjo L. M. jos lauke pavėsinėje gėrė kavÄ . Tada iÅ¡girdo iÅ¡ už tvoros Å¡aukiant V. „V., iÅ¡lysk kurva, parodyk snapÄ , nunuodijai mamÄ , B. nunuodijai, čerauninke, pasmirdėle, sužavėjai tu mus. Pasmirdėlė prie pasmirdėlės ir tevaikščioja. Dabar nuodiji savo tėvÄ ir valkatÄ brolį. Pavogėt žemę, vagys“. Visa tai girdėjo tuo metu pas jÄ kieme dirbęs jos vyras K. V., R. L., L. M. ir jos vyras. Žodžiai buvo įžeidžiantys, labiausiai tai, kad ji nuodija žmones, taip pat įžeidžiamai nuskambėjo atsiliepimas apie brolį, kuris guli ant lovos.

Tokie įžeidimai tęsiasi jau apie 10 metų, labiau prasidėjo prieÅ¡ 2-3 metus. A. D. kviečia komisijas dėl nenuÅ¡luotų lapų, dėl Å¡iukÅ¡lių, kaltina užgrobus žemę. Tuo įžeidinėjimus kentė, tačiau, kai pradėjo kaltinti nuodijimais kreipėsi į policijÄ , po to į teismÄ . Teigia dėl tokių žodžių pasijutusi nejaukiai prie tai girdėjusių žmonių, sutriko sveikata, negali pamiegoti. Neturtinę žalÄ už įžeidimÄ ir Å¡meižimÄ vertina 10000 Lt, kuria praÅ¡o priteisti iÅ¡ A.

D., tačiau teigia sutiksianti su tokia suma kiek priteis teismas. Liudytojas I. M. parodė, kad su A. D. jokių reikalų neturi, su R. V. yra pažįstami. Sekmadienį, datos tiksliai nepamena pas K. V. kieme, kartu su K. V. ir R. L. taisė bulvių kasamÄ jÄ . Apie 16-17 val. pasipylė Å¡auksmai, užgauliojimai, necenzÅ«riniai žodžiai dėl apnuodijimo. Å aukė kaimynė A. D., per tvorÄ . Dėl ko kilo ginčas nežino. Å aukė, ant R. V., kad „tėvÄ marini žemėn, brolis ant lovos“.

NecenzÅ«riniai žodžiai „kurva, pajuodėlė“ sakė, „kur esi pasislėpusi, iÅ¡kiÅ¡k galvÄ â€œ. A. D. pradėjo sakyti, kad „žmones iÅ¡nuodijai, turtÄ susigrobei, žemes užsigrobei“. Daug nemalonių žodžių buvo. Ä® konfliktÄ jis nesikiÅ¡o, tai buvo ne pirmÄ kartÄ , yra girdėjęs ir anksčiau. R. V. Å¡oke buvo, visi buvę kieme tai girdėjo, taip pat pro Å¡alį einantys žmonės. Teigia jeigu R. V. bÅ«tų brolį nuodijusi, tai kodėl greitÄ jÄ kvietė, pats yra matęs kaip kvietė greitÄ jÄ .

Teigia bet kuris žmogus tokiais žodžiais, jaustųsi apÅ¡meižtas. Jam tai girdėti buvo nepatogu, nenorėjo klausytis tokių žodžių. R. V. neprovokavo ginčo. Teigia, kad A. D. ir R. V. kiemÄ skiria aukÅ¡ta medinė tvora, per tvorÄ nesimato kas už jos. Tuo metu jis buvo pasilipęs ant lentų ir matė už tvoros R. V., teigia, jog daugiau nieko A. D. kieme nebuvo.Liudytoja L. M. parodė, kad sekmadienį 2013-08-25, apie 15 val. atėjo pas R. V., vyrai taisė bulvių kasamÄ jÄ . Ji su R.

V. gėrė kavÄ lauke, pavėsinėje. Pasigirdo Å¡auksmai iÅ¡ A. D. kiemo. Žodžiai Å¡meižiantys, kad R. V. iÅ¡nuodijo savo mamÄ , B., Janį, taip pat tėvÄ ir brolį. Įžeidė žodžiais „pajuodėle, pasmirdėle, kurva“ ir kitais necenzÅ«riniais žodžiais. R. V. pradėjo verkti dėl Å¡ių žodžių. Tai sakė už tvoros, moteriÅ¡kas balsas, kas yra už tvoros, nesimato, tvora aukÅ¡ta. Teigia A. D. nepažystanti, anksčiau nebendravusi, tačiau iÅ¡ jos kiemo daugiau niekas negalėjo to sakyti.

Teismo posėdžio metu teigia iÅ¡ balso atpažįstanti, kad tai A. D. balsas. Liudytojas R. L. parodė, kad buvo sekmadienis, tikslios datos nepamena, taisė bulvių kasamÄ jÄ , kartu su I. M. ir K. V., kai kaimynė A. D. pradėjo „koliotis“ visokiais žodžiais, sakė, kad R. V. „tručija“ savo artimuosius, senelius, brolį valkatÄ . Anot jo „tručyti“ reiÅ¡kia nuodyti. Per tvorÄ nors ir nesimatė kas kalba, tačiau atpažino jog tai A. D. balsas. I. M. buvo pasilipęs ant lentų matė per tvorÄ A.

D..Liudytojas K. V., parodė, kad jis yra R. V. vyras. A. D. yra kaimynė. TÄ dienÄ , 2013-08-25, sekmadienį, pasikvietė I. M. ir R. L. padėti remontuoti bulvių kasamajai. Remontavo beveik visÄ dienÄ . Kai atėjo M. žmona, jos su Rože ėjo kavos gerti, sėdėjo pavėsinėje. Tai kaimynei A. D. užėjo ir pradėjo Å¡aukti „pajuodėle, ragana iÅ¡lysk“, prasidėjo kiti necenzÅ«riniai žodžiai. Tai galėjo bÅ«ti apie 15-17 val. IÅ¡girdo žodžius „V., ragana, tu nuodiji senelius, T.

J., B. B., mamÄ nunuodijai, tėvukÄ nuodiji ir brolį valkatÄ pasiėmusi nuodiji“. Taip pat buvo įžeidžiantys žodžiai „kurva iÅ¡eik, pasirodyk, tu valkata, mamÄ nunuodijai, nuodiji senelį T., B., uoÅ¡vienę, tėvukas ant lovos, ragana, tu, pajuodėle“. Suprato, kad apie juos kalba kaip apie žmogžudžius. Konfliktas vyksta jau gal 2-3 metus. A. D. per tvorÄ nesimatė, ji Å¡mėžavo per tvoros tarpus, girdėjosi maždaug už 20 metrų. Ä® D. Å¡Å«kavimus R. V. atsakė „kÄ dar iÅ¡sigalvosi, viskas jums negerai“.Liudytoja A.

P. parodė, kad ji yra A. D. kaimynė, jų Å«kiniai pastatai kampais ribojasi. 2013-08-25 prisimena buvo sekmadienis, parvyko jos sÅ«nus iÅ¡ Norvegijos. Ä® svečius atvyko tėvai, sesuo. Ruošėsi kepti Å¡aÅ¡lykus. Ji iÅ¡ A. D. perka kiauÅ¡inius. KiauÅ¡inių reikėjo jos seseriai. TÄ dienÄ važiavo su dviračiu aplink gatve pas D. tris kartus apie 12 val., o po to 2-2,5 val. ir paskutinį kartÄ apie 19 val. nieko nerado namie. TriukÅ¡mo lauke negirdėjo. Liudytojas A. D. parodė, kad yra A. D. vyras.

Patvirtino, kad jis su žmona tÄ dienÄ 2013-08-25 buvo iÅ¡vykę į kolektyvinį sodÄ , grįžo vakare apie 19:30 val. TÄ dienÄ sode dirbo. Apie minimÄ ginÄÄ nieko nežino.IÅ¡ Kaltinamosios R. V. raÅ¡to gauto teisme 2013-10-03 matyti, kad su R. V. ginčai tęsiasi jau apie 30 metų. RaÅ¡te teigia, kad kaltinime nurodyti prasimanymai ir Å¡meižtas, tačiau Å¡iame raÅ¡te neneigė tuo metu buvusi namie, kÄ patvirtina Å¡i iÅ¡trauka: „pasak praÅ¡ymu, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d. dirbant kieme, kad aÅ¡ sakiusi apie kažkokius nunuodijimus tuos globėjus aÅ¡ nieko nežinau jos prasimanymai ir mane Å¡meižia.

O kurva galvÄ iÅ¡kišęs mane vadino jos anÅ«kas ArtÅ«ro sÅ«nus“. (b.l. 7)2013-08-30 nutarimu Nr. 84-At-00131-13 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl R. V. Å¡meižimo pagal 2013-08-29 R. V. skundÄ . Prie medžiagos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pateikta B. B. ir R. D. mirties liudijimų kopijos patvirtinančios, kad jos mirė ne smurtine mirtimi, mirties priežastys – ateresklerozinė Å¡irdies liga (b.l. 28-29).Privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ palaiko nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 str. 1 d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylÄ teisme, palaiko kaltinimÄ , pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (BPK 34 str. 2 d.).

Nukentėjusioji R. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltinimÄ pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. palaikė. Taip pat palaikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamosios griežto nubaudimo teigia nesiekianti, nuomonės dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio neiÅ¡reiÅ¡kė, teigia palieka tai spręsti teismui. Dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡meižė asmenį neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.

Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviÄ jÄ pusę, bÅ«tina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, tai padarė tyčia. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Taigi baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, perdavusiam nurodyto pobÅ«džio melagingas žinias. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.             Pagal BK 155 straipsnio 1 dali atsako tas kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas vieÅ¡ai įžeisdamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete. Prieš vertinant šmeižto ir įžeidimo turinį teismas pirmiausia pasisako dėl paties fakto buvimo. Kaltinamoji bei jos atstovas neginčija, kad kaltinime nurodyti žodžiai yra šmeižiančio bei įžeidžiančio turinio, kaltinamoji A. D. nepripažįsta paties, teikdama, kad iš viso nebuvo namuose nusikalstamų veikos padarymo metu.

Teismas įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamų veikų fakto buvimÄ pagrindžia nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki nukentėjusiosios R. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriuos atitinka bei patvirtina liudytojų I. M., L. M., R. L. ir K. V. parodymai. Liudytojas I. M. teigia matęs ir girdėjęs Å¡meižiančius ir įžeidžiančius žodžius sakant A. D.. Kiti liudytojai A. D. pažino iÅ¡ balso. Liudytojai I. M., L.

M., R. L. nesusiję giminystės ryÅ¡iais su nukentėjusiÄ ja, pripažįsta, kad santykiai draugiÅ¡ki vieni kitiems talkina. Atmestini argumentai, jog liudytojai galimai susimokę nes beveik identiÅ¡kai liudija. Neįtikėtina, kad tiek daug žmonių bÅ«tų įtraukta į suokalbį, duotų melagingus parodymus, tuo patys darydami nusikaltimus, neaiÅ¡kiais motyvais ir tikslu. Teismas nustatė, kad barniai tarp A. D. ir R. V. vyksta gana dažnai ir jau daug metų, todėl nebuvo tikslo nukentėjusiajai ir liudytojams kurti iÅ¡galvotÄ , nebÅ«tÄ istorijÄ .

Pati kaltinamoji 2013-10-03 teismui pateiktame pareiÅ¡kime netiesiogiai pripažįsta 2013-08-25 dirbusi kieme ir, kad jÄ necenzÅ«riniu žodžiu pavadinęs nukentėjusiosios anÅ«kas. Å iame pareiÅ¡kime kaltinamoji nė žodžiu neužsimena jog tuo metu nebuvo namie ir negalėjo to padaryti. Kaltinamosios iniciatyva kviestos liudytojos A. P. parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Liudytoja teigia 2013-08-25 nuo 12 iki 19 val. tris kartus buvusi pas kaltinamÄ jÄ ir jos neradusi namie, nes niekas durų neatidarė.

Tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji nebuvo namie. Liudytoja nematė ir nežino kur tuo metu buvo kaltinamoji. Liudytojo A. D. parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai, nes Å¡is asmuo artimas kaltinamosios žmogus, jos vyras, jis noras ir teigia, kad 2013-08-25 visÄ dienÄ su žmona buvo iÅ¡vykę į sodus, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti kas nutiko tÄ dienÄ , kodėl jis įsiminė Å¡iÄ dienÄ . Judytojo teigimu kiekvienÄ savaitgalį jis važiuoja į sodÄ kur laiko bites, dažniausiai važiuoja vienas, o ta dienÄ važiavo ir žmona.

Kaltinamosios teiginiai, kad nukentėjusioji tokiu bÅ«du bando su ja susidoroti taip pat niekuo nepagrįsti, prieÅ¡ingai pasiÅ«lius privačiai kaltintojai pasisakyti dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio skyrimo kaltinamajai, kaip tai numato BPK 34 str. 2 d., ji nepasinaudojo Å¡ia teise, bausmės klausimÄ paliko spręsti teismui teikdama, kad nesiekia griežto kaltinamosios nubaudimo, nori tik, kad liautųsi įžeidinėjimai. Vertinat Å¡meižto turinį neabejotinai kaltinimas nunuodijimu sietinas su gyvybės atėmimu, žmogžudyste kas laikytina labai sunkiu nusikaltimu, už kuri atsakomybė numatyta baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje.

Tiek žodis nuodyti tiek ir „tručyti“, kuris vartojamas Å¡nekamojoje kalboje, reiÅ¡kia tÄ patį. Pateikti mirties liudijimai patvirtina, kad du iÅ¡ paminėtų asmenų, t.y. B. B. ir R. D. mirė natÅ«ralia mirtimi, todėl kaltinamoji neturėjo jokio pagrindo kalbėti apie nunuodijimus. VieÅ¡ai iÅ¡sakyti kaltinimai tokiais nusikaltimais, juo labiau, neva padarytais prieÅ¡ nukentėjusiosios artimus žmones, neabejotinai žemina garbę ir orumÄ , gali pakirsti nepasitikėjimÄ Å¡iuo asmeniu.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, paremtu surinktais ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji Å¡meižė nukentėjusiÄ jÄ R. V., neva Å¡i nunuodijo savo mamÄ R. D., globotinius J. T. ir B. B. ir toliau nuodijanti savo tėvÄ J. D. ir brolį K. S., Å¡i veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 154 str. 2 d. požymius.Vertinant įžeidimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji A.

D. vieÅ¡ai, girdint I. M., L. M., R. L. ir K. V., užgauliais bei žeminančiais žodžiais pažemino ir įžeidė nukentėjusiÄ jÄ R. V., pavadindama jÄ necenzÅ«riniu žodžiu „kurva“ kas Å¡nekamojoje kalboje laikytina paleistuve. Taip pat „čerauninke“, kas Å¡nekamojoje kalboje laikytina kerėtoja, burtininke, ragana. Ir įžeidžiamai atsiliepė apie nukentėjusios artimÄ , neįgalų brolį pavadindama jį „vadalÄ â€œ kas reiÅ¡kia bastÅ«nÄ , valkatÄ , ir laikytina įžeidžiančiu žodžiu.

Å i veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 155 str. 1 d. požymius. Å iuos žodžius kaip įžeidimÄ Ä¯vertino ir nukentėjusioji, kuri liudininkų teigimu sutriko verkė, jautėsi pažeminta. Be aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymu, kaltinamosios kaltę įrodo tai, kad ji pati paskutinio žodžio metu, teisiamajame posėdyje pareiÅ¡kė, jog visi esÄ Å¾ino, Jog R. V. yra ragana, kad užsiima raganavimu, kas ne tik patvirtina žodžio „čerauninkė“ panaudojimÄ , bet ir paaiÅ¡kina jo prasmę, jog nukentėjusioji užsiimanti esÄ negerais kerais, burtais.

Tokie kaltinamosios veiksmai netoleruotini visuomenėje, laikytini įžeidžiančiais. Įžeidimo vieÅ¡umÄ patvirtino keturi tai girdėję nustatyti liudytojai, be to Å¡iuos žodžius galėjo iÅ¡garsti ir kiti tuo metu pro Å¡alį ėję žmonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Dėl bausmių skyrimo Kaltinamosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 47, 54, 55 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. A. D. tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus žmogaus garbei ir orumui.

Nusikaltimas yra baigti. Nusikaltimų motyvai tarpusavio nesutarimai, iÅ¡lietas pyktis, tikslu pažeminti. Kaltinamoji yra nedirbanti, pensininkė, gauna mažas pajamas, neteistas, administracine tvarka nebausta, psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra, elgesį. Teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus pasiekta jai paskyrus minimaliÄ bausmę nesusijusiÄ su asmens laisvės suvaržymu. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., padarytos tuo pačiu tais pačiais veiksmais, vieninga tyčia, sudaro idealiÄ sutaptį, todėl bendrintinos apėmimo bÅ«du, taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuostatas.

Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusioji R. V. pareiÅ¡kė 10000 Lt ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Motyvavo tuo kad, ji buvo įžeista ir apÅ¡meižta kitų žmonių akivaizdoje, prilyginta žmogžudei. Baiminasi dėl to kÄ kiti žmonės galėjo apie jÄ pagalvoti. Dėl ko sutrikusi sveikata, miegas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numautais CK 6.250 straipsnyje.

Pažymėtina, kad žalos dydį, mastÄ turi įrodyti nukentėjusysis. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ 1) nustatinėtinos neturtinės žalos pasekmės. Nukentėjusioji nors ir nurodo kaip jautėsi, kokias emocijas, iÅ¡gyvenimus patyrė, tačiau nepateikė įrodymų apie sutrikusiÄ sveikatÄ , nepateikė įrodymų, kad Å¡meižtas ar įžeidimas bÅ«tų kažkaip atsiliepęs bendravime su žmonėmis kurie tai girdėjo. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad santykiai su tai girdėjusiais žmonėmis nepaÅ¡lijo.

Priešingai liudytojas I. M. pateikė pavyzdį kaip nukentėjusioji rūpinasi savo broliu dėl ko nepatikėjęs tokiomis kalbomis. Todėl teismas sprendžia, kad moralinė žala nesukėlė pasekmių yra paremta tik pirminėmis nemaloniomis emocijomis.

2) Taip pat atsižvelgiama į žalÄ padariusio asmens kaltę, kuri pasireiÅ¡kė ne tiesiogine tyčia.

3) Atsižvelgiama į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį – kaltinamoji gauna 406,67 Lt senatvės pensijÄ , turi neįgalų (20 proc. darbingumo) pilnametį sÅ«nų, kuris gauna Å¡alpos pensijÄ 360 Lt.

4) Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimais nepadaryta turtinė žala.

5) Kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teismo manymu Å¡ioje byloje svarbus tai, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios tarpusavio barniai tęsiasi jau kelis deÅ¡imtmečius, toks jų tarpusavio bendravimas yra tapęs įprastu, kuris Å¡iuo atveju peržengė anksčiau nukentėjusiosios toleruotas ribas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nukentėjusiajai priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamosios A. D.. (BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 250 str.) BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios R.

V. turėtos iÅ¡laidos - 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (b.l. 37), pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamosios A. D. nukentėjusiajai R. V. (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso BPK 415 str., 297 - 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a: A. D. pripažinti kalta:padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 MGL (260 Lt) baudÄ .padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 MGL (130 Lt) baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 2 MGL (dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties litų) baudÄ .

Ä®pareigoti A. D. paskirtÄ baudÄ sumokėti per 2 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir pateikti teismui mokėjimo dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) .Priteisti iÅ¡ A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) R.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) , 1000 Lt (tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.              Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     SvajÅ«nas Bliudsukis