2016-04-13 Nr. AB-8008-3-62-3-00826-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-43-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00826-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 76–81) pareiškėjo M. B. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista M. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (gyvenamųjų patalpų plotą). Pareiškėjo reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas M. B. 2016 m. sausio 11 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi (b. l. 99–100) atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje nustatytą keturiolikos dienų apeliacinio skundo padavimo terminą, o prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjas M. B. 2016 m. vasario 10 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo kopiją gavo tik 2016 m. sausio 8 d. Pažymi, kad jis buvo dažnai etapuojamas, todėl jo gaunamų laiškų jam nebūdavo spėjama įteikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 23 d. (b. l. 76–81), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. sausio 11 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, motyvuodamas tuo, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendimo kopiją gavo tik 2016 m. sausio 8 d., nes buvo daug kartų etapuojamas iš vienos vietos į kitą ir neturėjo galimybės gauti laiškų, nes jie buvo persiuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tuo atveju, kai asmuo teismo sprendimo nuorašą gauna jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, apeliacinis skundas teismui turi būti paduodamas per protingą terminą nuo šio sprendimo nuorašo gavimo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-756/2015, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-24-520/2015, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA756-35/2014 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad paskutinė termino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimui apskųsti diena buvo 2015 m. gruodžio 7 d., tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų raštų apie neatplėštų vokų, adresuotų M. B., persiuntimą iš vienos įstaigos į kitą ir ant minėtų raštų esančių gavimo spaudų matyti, kad paskutinėje įstaigoje, į kurią buvo persiųstas pareiškėjui M. B. adresuotas neatplėštas vokas, jis buvo gautas 2016 m. sausio 8 d. Kitų duomenų, patvirtinančių kitą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties įteikimo pareiškėjui datą, byloje nėra. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo kopiją gavo, jau pasibaigus apskundimo terminui, t. y. ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 8 d. Todėl, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, paremtu visų byloje esančių įrodymų analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui buvo iškilę objektyvių kliūčių laiku pateikti apeliacinį skundą. Įvertinus aplinkybę, kad gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo kopiją, pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė per tris dienas – 2016 m. sausio 11 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), konstatuotina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl jis pareiškėjui turi būti atnaujintas.

Atnaujinusi terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija taip pat turi išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. ABTĮ 130 straipsnis įtvirtina reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui. Įvertinusi minėtame straipsnyje keliamus reikalavimus ir pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, jog jis juos iš esmės atitinka. Pridurtina, jog apeliaciniai skundai dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl iš esmės nėra kliūčių nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą ir jis turi būti priimtas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., ABTĮ 133 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą yra tenkintinas, o apeliacinis skundas priimtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo M. B. prašymą tenkinti ir atnaujinti jam apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo padavimo terminą.

Pareiškėjo apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Išsiųsti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, apeliacinio skundo nuorašą ir informuoti, kad jis per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė