5f21f371-e498-4e19-889e-8fe46e412b79 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-309/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3., 1.2.23.2., 1.2.23.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 18 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Redai Jončienei, Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjams advokatams Vytautui Blažaičiui, Irinai Petkienei,nuteistiesiems V.

Å ., M. T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. Å . ir M. T. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžio, kuriuo:V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių medžiagų gabenimo tikslu realizuoti ir realizavimo 2008 m. sausio 31 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesius;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo 2008 m. kovo 7 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du.

Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos. M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d (dėl psichotropinių medžiagų gabenimo tikslu realizuoti ir realizavimo 2008 m. sausio 31 d.). laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo 2008 m. vasario 8 d.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo 2008 m. kovo 7 d.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. (dėl nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo be tikslo parduoti) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. konfiskuota:M.

T. turto už 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) litų;V. Å . turto už 420 Lt (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt) litų. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistųjų ir jo gynėjų, praÅ¡iusių nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro, praÅ¡iusio nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, paaiÅ¡kinimų, n u s t a t ė: V. Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. gruodžio 16 d., apie 1 val., bÅ«damas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), penktajame aukÅ¡te, bendrojo naudojimo koridoriuje, pareikalavo, kad nukentėjusioji V.

K. atiduotų jam savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , jai nesutikus telefono atiduoti, jis panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. pagriebdamas nukentėjusiosios V. K. kairiÄ jÄ rankÄ ir jÄ užlauždamas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios V. K. svetimÄ turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6100“ su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele, bendros 250 Lt vertės.M. T. nuteistas už tai, kad jis organizavo, parengdamas ir vadovaudamas nusikalstamai veikai, V.

Å . nuteistas už tai, kad jis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ - neteisėtÄ psichotropinės medžiagos - 0,214 g. amfetamino gabenimÄ , turint tikslÄ parduoti, bei Å¡ios psichotropinės medžiagos pardavimÄ , t. y. 2008 m. sausio 31 d., apie 15 val., M. T. telefonu nurodė V. Å . neteisėtai įgyti l g. psichotropinės medžiagos - amfetamino bei Å¡ias psichotropines medžiagas parduoti jo nurodytoje vietoje lauksiančiam pirkėjui, to pasėkoje V. Å ., vykdydamas M. T. nurodymus, 2008 m. sausio 31 d., apie 16 val., 0.214 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino nugabeno iki autobusų stotelės prie (duomenys neskelbtini), kur nurodytÄ kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino už 40 litų pardavė liudytojui Nr. l, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;Be to, M.

T., nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslÄ parduoti, 2008 m. vasario 8 d., apie 22 val. automobiliu „Ford Escort“, v. n. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno l.42 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki degalinės (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ parduoti ir neteisėtai pardavė už 180 Lt Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ liudytojui Nr. l, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;Be to, V. Å . ir M. T. nuteisti už tai, kad veikdami grupėje, 2008 m. kovo 7 d., laikotarpiu nuo 18 val. 10 min. iki 18 val. 20 min. neteisėtai gabeno psichotropinę medžiagÄ - 2.219 g amfetamino, turėdami tikslÄ parduoti, (duomenys neskelbtini) neteisėtai pardavė už 380 litų psichotropinę medžiagÄ liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamos veikos modelį;Be to, M.

T. nuteistas už tai, kad iki 2008m. gegužės 10 d., 14.10 val., neteisėtai laikė 0,191 g psichotropinės medžiagos – amfetamino savo namuose - (duomenys neskelbtini), kol psichotropines medžiagas kratos metu rado ir išėmė VSAT Å iaulių rinktinės pareigÅ«nai. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o: pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, taikyti LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti jam laisvės atėmimo, nuteisti pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį laivės apribojimu.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos bausmės yra neteisėta, nes, pasak apelianto, jam neteisingai paskirta bausmė (LR BPK 328 str. 2 p.). Nurodo, jog tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę (LR BK 54 str. 3 d.). Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, visiÅ¡kai nesigilino į jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, į tai, kokiÄ Ä¯takÄ padarys jam realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir visai nepasisakė dėl galimybės skirti kitokios rÅ«Å¡ies bausmę.

Teigia, jog vertinant jo asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį vaidina jo elgesys prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, taigi nurodo, kad jis buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , nuoÅ¡irdžiai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bylos nagrinėjimo metu davė iÅ¡samius parodymus, Å¡iÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , praeityje bÅ«damas neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų. Be kita ko apeliantas nurodo, jog jis mokosi, dirbo, Å¡iuo metu yra registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus.

Taip pat nurodo, kad jo psichinė sveikatos bÅ«sena turėjo įtakos, jog pasirinko į draugus netinkamÄ , žymiai vyresnį už jį asmenį, nesugebėjo atsispirti jo siÅ«lomų nusikalstamų veikų įvykdymui. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, jokios naudos iÅ¡ nusikaltimų neturėjo, taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo atskyrimas nuo Å¡eimos gali neigiamai paveikti o socialinius ryÅ¡ius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės. Mano, jeigu teismas bÅ«tų įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jo pažadÄ vykdyti įstatymų reikalavimus, norÄ mokytis ir vesti dorÄ , visuomenei naudingÄ gyvenimo bÅ«dÄ , bÅ«tų pripažinęs, kad įstatymo sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jÄ vykdant realiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, gali nepataisomai sugadinti jauno asmens iÅ¡likusiÄ dorÄ ir teigiamÄ motyvacijÄ ateičiai, kuri neskatintų jo bÅ«ti naudingu visuomenei, nepaveiktų jo taip, kad jis ateityje tikrai laikytųsi įstatymų, todėl nebÅ«tų įgyvendinta ne tik bausmės paskirtis, bet neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistasis M. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o: pakeisti 2009 m. birželio 16 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-771/2009, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo ir realizavimo 2008-01-31, ir paskirti Å¡velnesnes realias laisvės atėmimo bausmės bei galutinę subendrintÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.KitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .           Skunde nurodo, kad jam nepagrįstai buvo nepripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo ir realizavimo 2008-01-31 bei paskirtos per griežtos realios laisvės atėmimo bausmės už padarytas nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas mano, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR BK normas reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , ypač neobjektyviai ir neiÅ¡samiai įvertino jo asmenybę, bei lengvinančiÄ aplinkybę, kas ir turėjo tiesioginės įtakos per griežtų ir galutinės per griežtos subendrintos bausmės paskyrimui. Nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., tai yra, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, bet dėl visiÅ¡kai nenurodytų motyvų nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo ir realizavimo 2008-01-31, todėl jam už šį epizodÄ paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Apelianto nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga, ir teismas prieÅ¡tarauja pats sau, nes jis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir tÄ pats pripažįsta teismas apkaltinamajame nuosprendyje (lapas 3). Teigia, kad nors anksčiau buvo teistas, ir teistumas dar nėra iÅ¡nykęs, tačiau grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos susirado darbÄ ir dirba, kÄ patvirtina iÅ¡ darbovietės pridedama jo teigiama charakteristika, taipogi nurodo, kad yra jauno amžiaus, turi sugyventinę V.

K., ir su ja augina jos mažametį sÅ«nų, juos iÅ¡laiko finansiÅ¡kai, kaimynų charakterizuojamas labai gerai. Be kita ko apeliantas nurodo, jog dėl Å¡io įvykio tikrai padarė tinkamas iÅ¡vadas ir gali užtikrinti teismÄ , kad daugiau ateityje tikrai nenusikals, todėl mano, kad, paskyrus mažesnes terminuotas realias laivės atėmimo bausmes ir galutinę subendrintÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pilnai pasiekti ir užtikrintas tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliantas plėtodamas savo argumentus pasitelkia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir nurodo, jog vadovaudamasis teisine sÄ mone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymÄ konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų teisinga ir kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, taipogi tai, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas nusikaltimÄ padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumÄ , ir požymius, kurie tam įtakos neturi.

Mano, jog priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir nepripažindamas lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo ir realizavimo 2008-01-31 bei paskirdamas per griežtas realias laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, pirmos instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkami neįvertino, tokiu bÅ«du nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, kas apelianto manymu, turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimui.

          Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai, prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai V.

Å . ir M. T. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais praÅ¡o paskirti Å¡velnesnes bausmes. Dėl nutesitųjų apeliacinių skundų argumentų.Nuteistojo V. Å . skunde nurodytas praÅ¡ymas taikyti jo atžvilgiu LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti jam laisvės atėmimo, nuteisti jį pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį laivės apribojimu, atmestinas.

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ â€“ atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ â€“ bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymo sankcijoje numatyta vienos rÅ«Å¡ies bausmė - laisvės atėmimas. Minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje įstatymo leidėjas nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio, o pagal Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ taisyklę, bausmės – laisvės atėmimo vidurkis yra 5 (penkeri) metai (2+8=10/2).Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę V.

Å . už minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ , nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad V. Å . padarė du sunkius nusikaltimus, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, mokosi, į tai, jog pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taipogi pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, dėl ko apeliantui visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir netgi artimÄ minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d.

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad taikyti apeliantui Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra nustatyta visų aplinkybių, numatytų minėtame straipsnyje (yra pripažinta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė).Apeliantas, kaip iÅ¡imtines aplinkybes, kurių pagrindu jam bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas nurodo tai, kad jis buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , nuoÅ¡irdžiai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bylos nagrinėjimo metu davė iÅ¡samius parodymus, Å¡iÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , praeityje bÅ«damas neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, jog jis mokosi, dirbo, Å¡iuo metu yra registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, kad jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, jokios naudos iÅ¡ nusikaltimų neturėjo, taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo atskyrimas nuo Å¡eimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryÅ¡ius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių nelaiko iÅ¡imtinėmis ir konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tuo labiau, kad apylinkės teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Pažymėtina ir tai, kad skirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, yra teismo teisė, o ne pareiga. Nuteistojo M. T. apeliaciniame skunde nurodytas praÅ¡ymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo ir realizavimo 2008-01-31, atmestinas.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimÄ , tiek nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis M.

T., epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo tikslu realizuoti ir realizavimo 2008-01-31, parodė, kad jis V. Å . telefonu paprašė nueiti susitikti su liudytoju Nr. 1, nesakydamas apie ketinimÄ parduoti liudytojui Nr. 1 psichotropinę medžiagÄ , tuo tikėdamasis, kad V. Å . liudytojÄ Nr. 1 pasius po velnių (3 t. b. l. 115-116). Nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis V. Å . paprašė gauti 1 gramÄ amfetamino ir perduoti jį jo pažįstamam asmeniui (2 t. b. l. 136-137, 142-143, 145-147, 157).

Tapačias aplinkybes parodė ir V. Å . (1 t. b. l. 193-194, 2 t. b. l. 16). Atsižvelgiant į paminėta, akivaizdu, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, epizode dėl psichotropinių medžiagų gabenimo tikslu realizuoti ir realizavimo 2008-01-31, M. T. nebuvo nuoÅ¡irdus, teisiamajame posėdyje nepripažino, kad davė nurodymÄ V. Å . surasti psichotropinę medžiagÄ bei jÄ parduoti liudytojui Nr. 1, nors ikiteisminio tyrimo pradžioje aiÅ¡kino, kad bÅ«tent jo nurodymu V. Å . surado amfetaminÄ ir pardavė liudytojui Nr.

1. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.         Apelianto M. T. skunde nurodyti teiginiai, kad grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos susirado darbÄ ir dirba, jog yra jauno amžiaus, turi sugyventinę V. K., ir su ja augina jos mažametį sÅ«nų, juos iÅ¡laiko finansiÅ¡kai, kaimynų charakterizuojamas labai gerai, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.          Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog dėl Å¡io įvykio tikrai padarė tinkamas iÅ¡vadas ir gali užtikrinti, kad daugiau ateityje tikrai nenusikals, deklaratyvÅ«s teiginiai, kurie neduoda teisinio pagrindo Å¡velninti bausmes nuteistajam.

Dėl bausmių.           Nors nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai per griežtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį.Skirdamas V. Å . ir M. T. bausmes, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 41 str. nuostatomis ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.: atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.Vertinant V.

Å . asmenybę – neteistas, tačiau padarė 2 tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijoms, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, mokosi. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje.Vertinant M. T. asmenybę – nusikaltimus įvykdė neiÅ¡nykus teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme - recidyvistas, padarė keturias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių trys priskiriamos sunkių nusikaltimų, viena baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, dirbantis.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe už padarytas nusikalstamas veikas, iÅ¡skyrus už psichologinių medžiagų gabenimÄ ir realizavimÄ 2008-01-31, apylinkės teismas pripažino jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, atsakomybę sunkinančia aplinkybe, epizoduose su V. Å ., pirmosios instancijos teismas pripažino tÄ aplinkybę, kad nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje.Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiÅ¡kai teisingai paskyrė V. Å . laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, o M.

T. laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistųjų padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jų veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl Å¡velninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paskirtosios V.

Å . ir M. T. bausmės nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str., nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad V. Å . ir M. T. padaryti sunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai, susiję su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei, ypatingai neigiamai įtakoja jaunimÄ , iÅ¡kreipia socializacijos perspektyvas ir vystymosi tendencijas, todėl įstatymų leidėjas BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatė griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes.

Paminėtina ir tai, kad bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:                        Nuteistųjų V. Å . ir M. T. apeliacinius skundus atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                        Zigmas Kavaliauskas                                                                           Teisėjai                                                                                                   Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                                                 Vidmantas Mylė                                                                                                            Â