5f1ea374-e8db-48f8-8577-b8c62aaf3fd4 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėjas Almantas Padvelskis                                                    Civilinė byla Nr. 2A-963-538/2013Teisėja    Giedrė Seselskytė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-08201-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 98.3; 121.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. birželio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-996-613/2013 pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei I.

B. dėl žalos atlyginimo bei ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (apelianto) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas 2012-07-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 38 816,10 Lt nepagrįstai gautų lėšų. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK), remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-287 sprendimu, 2010-01-20 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 129, kurioje nurodyta, kad I.

B. sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas patvirtino Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybos 2010-03-18 iÅ¡vadÄ Nr. 5-5-IL-82 „Dėl sprendimo priėmimo“, kurioje siÅ«loma skirti Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 38 816,10 Lt aÅ¡tuoniolikos mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti tyrėjai I. B.. Policijos departamento Finansų valdyba Klaipėdos AVPK pervedė 38 816,10 Lt I.

B. piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti, o Klaipėdos AVPK Å¡ias lėšas iÅ¡mokėjo pagal paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-06 priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-28 sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-15 sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o I. B. apeliacinį skundÄ atmetė. Policijos departamentas, remdamasis 2010-12-06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtu sprendimu bei atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos AVPK I.

B. nepagrįstai iÅ¡mokėjo 38 816,10 Lt kompensacijÄ , kreipėsi į I. B. dėl sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo.     2011-09-06 raÅ¡tu I. B. sutiko minėtÄ sumÄ mokėti dalimis, kiekvienÄ mėnesį pervedant po 200 Lt. IeÅ¡kovas su minėtu I. B. pasiÅ«lymu nesutiko, nes tokiu atveju piniginės sumos grÄ Å¾inimas užsitęstų nepagrįstai ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau neprieÅ¡taravo, kad minėtÄ sumÄ atsakovė sumokėtų per 3 metus ir 3 mėnesius, pervedant po 995,28 Lt. 2011-09-30 raÅ¡tu atsakovė informavo, kad su Policijos departamento siÅ«lomu 38 816,10 Lt grÄ Å¾inimu nesutinka.

IeÅ¡kovas nurodo, kad I. B. 38 816,10 Lt kompensacija buvo iÅ¡mokėta per klaidÄ ne dėl Policijos departamento kaltės, o I. B. nepagrįstai gavusi tai, ko ji neturėjo gauti, privalo tai grÄ Å¾inti Policijos departamentui.Atsakovė 2012-09-04 teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Savo nesutikimÄ argumentavo Å¡iais motyvais: iki 2007-10-01 atsakovė dirbo Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniÄ ja tyrėja.

Vykdydama savo pareigas, buvo užkrėsta židinine plaučių tuberkulioze. Dėl minėto fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir patvirtinta 2006-10-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-174. Remiantis išvada, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymų taisyklų 12 p., buvo nusiųsta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui ir tinkamumui tolesnei tarnybai nustatyti.

CMEK 2010-01-20 pažymos Nr. 129 bei atlikto tarnybinio patikrinimo 2006-10-20 Nr. 30-IS-174 pagrindu, iÅ¡mokėta 18 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Mano, kad visuomet veikė sÄ Å¾iningai ir 38 816,10 Lt kompensacija buvo iÅ¡mokėta ne per klaidÄ , o pagal CMEK iÅ¡duotÄ pažymÄ bei atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , todėl Å¡i suma negali bÅ«ti iÅ¡reikalauta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, jog atsakovė visÄ laikÄ veikė sÄ Å¾iningai, jokių neteisėtų veiksmų, sÄ lygojusių kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ , ji neatliko, pinigai jai iÅ¡mokėti pagrįstai, remiantis atitinkamais dokumentais.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei iÅ¡mokėta 38 816,10 Lt kompensacijos suma negali bÅ«ti iÅ¡reikalauta kaip be pagrindo įgyta.Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovės veiksmuose buvo nesÄ Å¾iningumo, nes ji, žinodama, kad atlikus jos gydymÄ ir reabilitacijÄ buvo nustatyta, jog sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių tokiu mastu, kuris reikalaujamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o (toliau  SÄ raÅ¡as) 2.3 punkto nuostatas, neliko, t. y. ji, žinodama, kad nepatyrė negrįžtamų anatominių pakitimų ir funkcinių sutrikimų (pagal apeliantÄ tai matyti iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų administracinėje byloje Nr. A438-3362/2010;

CMEK 2008-04-07 pažymos Nr. 1130 2 punkte nurodyta, kad susirgimas nesukėlė didelių anatominių pakitimų ar negrįžtamų funkcijos sutrikimų), žinodama, kad susirgimo kvalifikavimas pagal SÄ raÅ¡o 2.3 punktÄ vien dėl laikinojo nedarbingumo trukmės negalimas, nes kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta sveikatos sutrikdymo priskyrimÄ atitinkamam sveikatos sutrikdymo laipsniui lemianti SÄ raÅ¡e numatytų sÄ lygų visuma; žinodama, kad buvo pripažinta visiÅ¡kai tinkama tolesnei vidaus tarnybai, nepagrįstai siekė gauti turtÄ â€“ piniginę kompensacijÄ .

Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtina atsakovės  2011-09-06 raÅ¡ytinis atsakymas Policijos departamentui, kuriame ji nurodo, jog sutinka gautus pinigus grÄ Å¾inti dalimis.Atsakovė teismui pateikė atsiliepimÄ . Juo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino tiek faktines tiek teisines aplinkybes. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas     2009-12-28 priėmė sprendimÄ , kuriuo I. B. skundÄ patenkino, panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CMEK 2008-04-07 iÅ¡vadÄ ir įpareigojo komisijÄ iÅ¡ naujo įvertinti I. B. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį (b. l. 17–21). CMEK 2010-01-20 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 129, kurioje nurodyta, kad I.

B. sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-03-18 priėmė iÅ¡vadÄ Nr. 5-5-IL-82, kuria skyrė Klaipėdos AVPK 38 816,10 Lt aÅ¡tuoniolikos mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I. B. (b. l. 42–43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010-12-06 atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-28 sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-15 sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o I.

B. skundÄ atmetė. Policijos departamentas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 sprendimu, I. B. praÅ¡o grÄ Å¾inti jai nepagrįstai iÅ¡mokėtÄ 38 816,10 Lt sumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 38 816,10 Lt, remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Mano, kad atsakovė, gavusi 38 816,10 Lt sumÄ , nepagrįstai praturtėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.CK 6.241 straipsnyje, kuris yra specialusis CK 6.237 straipsnio atžvilgiu, nustatyti atvejai, kai gauto turto negalima iÅ¡reikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas iÅ¡ atvejų, kuris aktualus Å¡ios bylos kontekste, yra įtvirtintas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jame nustatyta, jog sumos, iÅ¡mokėtos be pagrindo kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, pensija ir iÅ¡laikymas, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai ir nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos, negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamos kaip be pagrindo įgytas turtas.

Taigi anksčiau minėtas reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tam, kad konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, reikia įrodyti, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga. Pabrėžtina, jog aplinkybę, kad gavėja (atsakovė) buvo nesÄ Å¾ininga, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodo, jog atsakovė, žinodama, kad atlikus jos gydymÄ ir reabilitacijÄ buvo nustatyta, jog sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių tokiu mastu, kuris reikalaujamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o (SÄ raÅ¡as) 2.3 punkto nuostatas, neliko, t. y. ji, žinodama, kad nepatyrė negrįžtamų anatominių pakitimų ir funkcinių sutrikimų, žinodama, kad susirgimo kvalifikavimas pagal SÄ raÅ¡o 2.3 punktÄ vien dėl laikinojo nedarbingumo trukmės negalimas, nepagrįstai siekė gauti turtÄ â€“ piniginę kompensacijÄ .

Darydamas minėtas iÅ¡vadas apeliantas remiasi medicininiais dokumentais administracinėje byloje Nr. A438-3362/2010; CMEK 2008-04-07 pažyma Nr. 1130, kurios 2 punkte nurodyta, kad susirgimas nesukėlė didelių anatominių pakitimų ar negrįžtamų funkcijos sutrikimų. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Pirma, medicininių dokumentų duomenų įvertinimas reikalauja specialių žinių, jų duomenų traktavimÄ bei sveikatos stovio nustatymÄ apeliantas be pagrindo perkelia atsakovei.

Antra, atsakovė nesutikdama su CMEK 2008-04-07 pažyma Nr. 1130 pasinaudojo savo procesine teise, tačiau ne nesÄ Å¾iningumu, CMEK 2008-04-07 pažymos iÅ¡vadÄ â€“ administracinį teisės aktÄ , – apskundė. Vilniaus administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindami minėtos iÅ¡vados pagrįstumÄ , rėmėsi Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus eksperto D. V. bei vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės profesore, gydytoja pulmonologe–ftiziatre D.

S. G.. Tai dar kartÄ patvirtina, jog skirtingai, negu mano apeliantas, vertinant medicininius duomenis – nagrinėjant CMEK 2008-04-07 pažymos Nr. 1130 teisėtumÄ , teismas rėmėsi ne tik bendromis medicininėmis žiniomis, tačiau ir specialių žinių turinčiais kompetetingais asmenimis. Trečia, administraciniai teismai ne tik nenustatė, tačiau iÅ¡ viso nekvestionavo atsakovės nesÄ Å¾iningumo fakto, t. y. administraciniai teismai nenustatė jokių prejudicinių faktų, susijusių su atsakovės nesÄ Å¾iningumu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegijas mano, jog aplinkybė, kad atsakovė iÅ¡ medicininių duomenų neįvertino, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o (SÄ raÅ¡as) 2.3 punkto nuostatų, nesuponuoja iÅ¡vados bei apeliantas neįrodė, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga ir siekė finansinės naudos – nepagrįstai praturtėti (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Apeliantas mano, kad atsakovės siekį nepagrįstai praturtėti patvirtina ir tai, kad atsakovė      2011-09-06 raÅ¡ytiniame atsakyme Policijos departamentui nurodė, jog sutinka gautus pinigus grÄ Å¾inti dalimis. Teisėjų kolegija šį argumentÄ vertina kritiÅ¡kai ir jį atmeta kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, jog pirmiausia į dėl 38 816,10 Lt sumos į atsakovę kreipėsi ieÅ¡kovas, kuris    2011-07-08 raÅ¡te Nr. 5–S–3384 nurodė grÄ Å¾inti jo manymu be pagrindo atsakovei sumokėtus 38 816,10 Lt (b. l. 44).

Atsakovė 2011-09-06 raÅ¡te sutiko ginčo sumÄ grÄ Å¾inti dalimis, t. y. po 200 Lt per mėnesį (b. l. 45). IeÅ¡kovas 2011-09-20 raÅ¡te Nr. 5–S–4303 sutiko, kad ginčo suma bÅ«tų grÄ Å¾inama per 3 metus ir 3 mėnesius (b. l. 46). Atsakovė 2011-10-10 raÅ¡tu su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu nesutiko (b. l. 47). IÅ¡ minėtų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė jokios formos sandoriu (CK 1.63–1.77 straipsniai) grÄ Å¾inti 38 816,10 Lt sumos neįsipareigojo, minėtas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas raÅ¡tais vertintinas kaip derybos suteikiant Å¡aliai tam tikras nuolaidas.

Atsižvelgiant į tai, minėtÄ susiraÅ¡inėjimÄ tarp Å¡alių bei atsakovės atsakymÄ ieÅ¡kovui vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė pripažino nesÄ Å¾iningai gavusi kompensacijÄ , nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                      Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                                                                                 Bronius Valius            Audrius Saulėnas