5f1c78aa-9e02-405f-ae28-e50a13b41868 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-98-265/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01530-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

O. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. O. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl leidimo atlikti servitutinio kelio remonto darbus be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. O. ieÅ¡kiniu prašė leisti jam be atsakovo A.

S. sutikimo atlikti servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, remonto darbus, nepažeidžiant kelio išmatavimų bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A. S., administraciniu aktu – Apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra įteisintas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,12 ha, skirtas patekti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas jam priklausančiame nurodytame žemės sklype, kurio plotas 5,8650 ha, planuoja kasti naudingÄ sias iÅ¡kasenas, tam yra parengtas techninis projektas „Tvenkinių sistemos įrengimas“. (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrajame plane Å¡iame sklype yra pažymėta naudingųjų iÅ¡teklių teritorija, Å ilutės savivaldybės administracija yra iÅ¡davusi statybos leidimÄ tvenkinių sistemai įrengti.

IeÅ¡kovo įsteigtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. iÅ¡davė leidimÄ naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio iÅ¡teklius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 17 d. priėmė sprendimÄ pradėti (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano rengimÄ , kuriame planavimo organizatorė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informacija apie iÅ¡teklių naudojimo plano svarstymÄ buvo paskelbta vieÅ¡ai Geologijos tarnybos interneto svetainėje, Å ilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos skelbimų lentoje, pasiÅ«lymų ir pastabų iÅ¡ visuomenės dėl parengto naudojimo plano nebuvo gauta.

Å iuo metu servitutinio kelio bÅ«klė yra labai bloga, todėl tam, kad ieÅ¡kovas galėtų vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio iÅ¡vežimÄ , bÅ«tina keliÄ suremontuoti, t. y. pagerinti, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio ir žvyro miÅ¡inį bei įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius, nepažeidžiant kelio iÅ¡matavimų. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuos kelio pagerinimo darbus atliks savo sÄ skaita. Å iems darbams atlikti reikia atsakovo, kaip žemės sklypo, per kurį eina servitutinis kelias, savininko sutikimo.

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas. IeÅ¡kovo nuomone, dėl Å¡ių darbų niekaip nebus pažeisti atsakovo teisėti interesai, kelias bus pagerintas, kadangi bus padengtas nauja saugia danga, kelias nebus praplatintas ar kitaip pažeisti jo iÅ¡matavimai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. O. atsakovui A. S. 2 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovo žemės sklype kelio, kuriam nustatytas servitutas, bÅ«klė labai bloga ir ieÅ¡kovas neturi galimybių jo naudoti savo poreikiams pagal Å¡iuo metu nustatytÄ servituto turinį. Kelio servitutas atsakovo žemės sklype administraciniais aktais nustatytas 2009 m., kuomet tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo sklypai buvo žemės Å«kio paskirties. Tokia kelio servituto apimtis – ieÅ¡kovui per atsakovo žemės sklypÄ su žemės Å«kio technika patekti į savo sklypÄ ir jame vykdyti žemės Å«kio veiklÄ , atitiko tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo lÅ«kesčius.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovui keičiant savo žemės sklypo naudojimo paskirtį atsakovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas automatiÅ¡kai negali bÅ«ti priderintas prie vieÅ¡pataujančio daikto naudojimo pagal naujÄ paskirtį. Nustatyta, kad Å¡iuo metu nustatytu kelio servitutu ieÅ¡kovas naudojasi, jo bÅ«klė tinkama vykdyti žemės Å«kio veiklÄ , o tuo pačiu atsakovo teisės niekaip nėra suvaržomos – jis žemės sklypu naudojasi pagal paskirtį ir jį visÄ deklaruoja kaip specialios paskirties pievÄ .

Teismo vertinimu, ieškovui atlikus nurodytus remonto darbus atsakovas akivaizdžiai netektų galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, kurioje nustatytas kelio servitutas, dalimi, toje vietoje negalėtų vykdyti žemės ūkio veiklos (šienauti ir pan.), realiai sumažėtų jo deklaruojamo sklypo plotas bei gaunamos išmokos. Taip pat pasikeistų kelio servituto naudojimo pobūdis, intensyvumas, jo apkrovos, būtų pažeistos atsakovo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Konstatuota, kad bÅ«tų sudaryti dideli nepatogumai tarnaujančio daikto savininkui – atsakovui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kadangi atsakovo žemės sklypo dalyje palei upę yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, ieÅ¡kovas, net ir suremontavęs servitutu nustatytÄ keliÄ , negalėtų jo naudoti pagal naujai nustatytÄ paskirtį ir Å¡iuo keliu vykdyti intensyvios veiklos, kadangi servitutu, kuriuo nustatyta teisė naudotis pėsčiųjų taku, transporto priemonės važiuoti negali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. O. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti apelianto naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 5.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės spręsti apie blogÄ servitutu nustatyto kelio bÅ«klę ir bÅ«tinumÄ atlikti remonto darbus, kadangi ieÅ¡kovas nuosekliai įrodinėjo, jog kelio provėžos iÅ¡ryÅ¡kėja ir matosi tik vasaros sezono metu, kuomet ieÅ¡kovas intensyviau naudojasi kelio servitutu; ne vasaros sezono metu net nesimato kelio provėžų. 5.2.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ spręsdamas, jog pradėjus žemės kasimo darbus servitutu nustatytu keliu važiuotų daug sunkiasvorių transporto priemonių ir eismas taptų intensyvus. 5.3. Pažymi, kad nustačius kelio servitutÄ atsakovo teisės yra neiÅ¡vengiamai suvaržomos. Teismas nepagrįstai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino tik atsakovo teisių suvaržymÄ . 5.4. Teismas visai nevertino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano, kuris yra teritorijų planavimo dokumentas.

Teismas, spręsdamas dėl bÅ«tinumo atlikti kelio remontÄ , privalėjo vadovautis teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto ir galiojančio minėto plano sprendiniais ir kitais argumentais, kad ieÅ¡kovui įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie žemės sklypo nėra jokių kitų galimybių (nes visi kiti privažiavimo keliai vestų per (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur gyvena Å¡eimos su mažamečiais vaikais), o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau nustatytas kelio servitutas ir ieÅ¡kovas į jį gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ . 5.5.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , teigdamas, jog net ir patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas kelio servitutu negalėtų naudotis pagal naujai nustatytÄ paskirtį ir Å¡iuo keliu vykdyti intensyvios veiklos dėl palei upę nustatyto kelio servituto – teisės naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha. Teismas suklydo, kadangi Apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įteisintÄ kelio servitutÄ (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,12 ha, patekti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ susiejo su Apskrities virÅ¡ininko 2009 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įteisintu kelio servitutu – teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, ir sprendė, jog nustatytas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku – negali būti naudojamas kaip kelio servitutas. Akivaizdu, kad kelio servitutas negalėjo būti nustatytas taip, jog kelio servitutu negalima būtų pasiekti ieškovo žemės sklypo ribos, nes tai prieštarautų pačiam kelio servituto nustatymo tikslui. 5.6. Ieškovas nesutinka su atsakovui priteistu bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu, kaip neatitinkančiu bylos procesinių dokumentų apimties ir bylos sudėtingumo.

6. Atsiliepimu atsakovas A. S. su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. IeÅ¡kovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo valiÄ dėl kelio servituto nustatymo atsakovo sklype, ir neįrodė, kad kelio servitutu jam buvo suteikta galimybė eksploatuoti smėlio kasimo telkinį. IeÅ¡kovo numatomas kelio servituto per atsakovo žemės sklypÄ naudojimas neatitinka Å¡io kelio servituto apimties.

Atsakovo teigimu, tam, kad ieÅ¡kovas galėtų naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio iÅ¡teklius, visiÅ¡kai nereikia naudotis atsakovo žemės sklype esančiu kelio servitutu, kadangi iki ieÅ¡kovo žemės sklypo yra galimybė laisvai patekti keliu pro (duomenys neskelbtini) kaimo sodybas ir intensyviai naudojamu lauko keliu per nesuformuotÄ valstybinę žemę. 6.2. Realiai atsakovo žemės Å«kio paskirties žemės sklype tokio inžinierinio statinio – kelio, su visais privalomais elementais nėra.

Atsakovo žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir kelio su visais priklausančiais elementais tiesimas reikÅ¡tų atsakovo žemės sklypo paskirties keitimÄ . Atsakovo vertinimu, tam, kad ieÅ¡kovas galėtų su sunkiasvoriu krovininiu transportu (bendroji masė 20 tonų ir daugiau) intensyviai vežti smėlio krovinius, esamo kelio servituto per atsakovo žemės sklypÄ aiÅ¡kiai nepakaktų, todėl tam turėtų bÅ«ti tiesiamas ne mažiau 10‑12 m pločio vietinės reikÅ¡mės kelias, o ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie norimo remontuoti kelio gautas techninio projektavimo sÄ lygas, ruoÅ¡iamÄ ar jau paruoÅ¡tÄ bei suderintÄ projektÄ , kelio remonto projekto ekspertizę, numatytas kelio apsaugos zonas, duomenų dėl savo planų iÅ¡saugoti melioracijos įrenginius nuo gniuždymo.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas net neturi teisės ir įgaliojimų projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ar taisyti (remontuoti) kelio servitutÄ , kurio bÅ«klė savo faktine apimtimi turėtų atitikti reikalavimus keliui, todėl jis net negali turėti tokios reikalavimo teisės teikti reikalavimÄ teismui dėl leidimo atlikti tokius kelio remonto darbus. 6.3. Atsakovo žemės sklypo bendras žemės Å«kio naudmenų plotas sudaro 5,82 ha ir atsakovas kasmet visÄ savo žemės sklypÄ deklaruoja, teikdamas „Paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kÄ â€œ pagal priemonę dėl specifinių pievų tvarkymo (kodas SPT).

Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatytų, kad atsakovo paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas dėl ieškovo įrengto servitutinio kelio sumažėtų, būtų fiksuojamas pažeidimas ir paramos išmoka sumažinta. 6.4. Pažymi, kad dėl (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostai taikomų apribojimų bei dėl palei upę nustatyto kelio servituto – teisės naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, dalyje atsakovo žemės sklype esančio nustatyto kelio servituto ieškovo planuojamas krovininių transporto priemonių eksploatavimas negali būti vykdomas. 6.5.

Atsakovo vertinimu, jo patirtų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ dydžiai nevirÅ¡ija teisės aktuose rekomenduojamų dydžių, todėl teismas jas priteisė pagrįstai.

7. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodo, kad neturi suinteresuotumo dėl apelianto skunde iÅ¡dėstytų argumentų bei praÅ¡ymų ir praÅ¡o teismo priimti procesinį sprendimÄ savo nuožiÅ«ra.

8. Atsiliepimu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodo, kad ieÅ¡kiniu nekeliami reikalavimai Å¡iam trečiajam asmeniui, ieÅ¡kinys nesusijęs su Å¡ios institucijos teisėmis ar pareigomis, ir joms įtakos neturės bylos iÅ¡sprendimas, todėl dėl apeliacinio skundo ir jame iÅ¡dėstytų motyvų bei praÅ¡ymų, įvertinus atsiliepime nurodytus argumentus, praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos aplinkybes ir, įvertinęs bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl leidimo be atsakovo sutikimo atlikti atsakovo žemės sklype kelio servitutu nustatyto kelio remonto darbus. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. O. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nepaisė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip žemės sklypų savininkų, nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros – gynė tik atsakovo teises ir galimybes naudotis Å¡iam priklausančiu žemės sklypu be jokių suvaržymų, tačiau neužtikrino ieÅ¡kovo teisės remontuoti kelio servitutÄ ir tinkamai naudotis žemės sklypu minimaliai apribojant atsakovo, tarnaujančio daikto savininko, teises.

12. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovui V. O. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ieškovo ir atsakovo sklypai ribojasi. Atsakovui priklausančiame nurodytame žemės sklype yra nustatyti du kelio servitutai:

1) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plotas 0,01 ha, įregistruotas 2009 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

2) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,12 ha, įregistruotas 2009 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

13. Nustatyta, kad Å ilutės rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 18 d. statytojui V. O. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tvenkinių sistemos įrengimui adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas V. O. yra trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ leista naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio iÅ¡teklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sÄ lygas.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas ir nuspręsta dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kelio servitutu gali bÅ«ti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Jeigu nustatant kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį keliÄ , jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu (CK 4.119 straipsnio 2 dalis). CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta servituto turėtojo pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ .

15. Vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutÄ ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sÄ lygoja vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.113 straipsnio 1 dalies reglamentavimas taip pat numato, kad servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.

Taigi, servituto nustatymas yra sietinas su vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ ; sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

Iš to matyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkui suteikiama teisė naudotis tarnaujančiuoju daiktu sietina su tuo, kiek tai būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.

16. Nagrinėjamu atveju raÅ¡ytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovo žemės sklype administracinio akto pagrindu yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotofiksacijos, kuriose užfiksuotos faktinės aplinkybės, taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje žemės sklypas yra apaugęs žole (pieva). IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad provėžos iÅ¡ryÅ¡kėja tik vasaros sezono metu, kai ieÅ¡kovas intensyviau naudojasi kelio servitutu – Å¡ienauja, važiuoja į savo sklypÄ traktoriumi.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje yra galimybė pravažiuoti transporto priemonėms, bet lauko kelias nėra iÅ¡važinėtas, taip pat nėra įrengtas kelias, kaip inžinerinis statinys, kurio įrengimui keliami aukÅ¡tesni reikalavimai. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje poreikį atlikti kelio servituto vietoje remonto (pagerinimo, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio ir žvyro miÅ¡inį bei įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius) darbus grindžia aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo paskirtis keitėsi ir, ieÅ¡kovui siekiant savo žemės sklype vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio iÅ¡vežimÄ , nurodomi remonto darbai bÅ«tini dėl labai prastos kelio bÅ«klės kelio servituto vietoje.

17. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas, be kitų, nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , visai nevertino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano. Apelianto teigimu, minėtas planas yra teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 6 puntÄ , nustatantį, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemės gelmių naudojimo planai. Apelianto teigimu, teismas privalėjo vadovautis teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto ir galiojančio (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano sprendiniais ir kitais argumentais, kad ieÅ¡kovui įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie žemės sklypo nėra jokių kitų galimybių, o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau nustatytas kelio servitutas ir ieÅ¡kovas į savo sklypÄ gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ .

18. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2020 m. lapkričio 30 d. kartu su praÅ¡ymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio vietos planÄ su gretimybėmis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“. Å iame praÅ¡yme nurodyta, kad teikiamas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio planas su gretimybėmis yra (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano priedas Nr. 1, kuriame numatytas žaliavos transportavimo kelias iÅ¡skirtu kelio servitutu.

19. Nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas (1 punktas), taip pat buvo nuspręsta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gelmių išteklių naudojimo laikotarpiui nustatoma – kita, naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos (2.1 papunktis). Minėtame įsakyme, be kita ko, nurodyta, kad išeksploatavus žemės gelmių išteklius žemė rekultivuojama vadovaujantis šio įsakymo 1 punktu patvirtinto (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano sprendiniais; rekultivavus žemę, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį planuojama keisti į vandens ūkio paskirties žemę (2.2–2.3 papunkčiai).

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su ieškovo 2020 m. lapkričio 30 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo minėtu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas nebuvo pateiktas, nurodant, kad su visa plano medžiaga galima susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre: www.tpdris.lt Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, su juo gali susipažinti visi asmenys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro interneto portale http://www.tpdr.lt, o ši informacija apie tai, kur galima susipažinti su minėto plano dokumentais, buvo pateikta byloje.

21. CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau pažymėtina, kad byloje turi bÅ«ti iÅ¡tirti visi esantys įrodymai, laikantis rungimosi principo, užtikrinant Å¡alims ir kitiems proceso dalyviams teisę dėl įrodymų byloje teikti paaiÅ¡kinimus (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnio 1–2 dalys, 176–179, 185).

22. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas remiasi nurodyto plano priede – Susisiekimo schemos apraÅ¡ymas – numatytais duomenimis dėl susiekimui su planuojama teritorija naudojamo ir planuojamo toliau naudoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio registruoto servitutinio kelio, taip pat apeliantas teigia, kad planavimo sÄ lygose buvo numatytos sÄ lygos dėl visos formuojamos pravažiavimo kelio atkarpos sustiprinimo ir pritaikymo sunkiasvoriam transportui judėti. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų ir apelianto nurodytų teiginių matyti, kad (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo planas, jo dalys, kuriomis apeliaciniame skunde remiasi ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovo nebuvo pateiktos į bylÄ , tik pateikiant nuorodÄ Ä¯ tokiÄ medžiagÄ .

Tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Atitinkamai apelianto nurodomi ir akcentuojami duomenys ir tokių duomenų įtaka byloje sprendžiamam klausimui dėl būtinumo atlikti kelio tvirtinimo darbus nebuvo išsamiai ištirti ir visapusiškai įvertinti pirmosios instancijos teisme.

23. Svarbu ir tai, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, net ir suremontavęs servitutu nustatytÄ keliÄ , sunkiasvorėmis transporto priemonėmis į jam priklausantį žemės sklypÄ patekti neturi jokių galimybių, kadangi servitutu, kuriuo nustatyta teisė naudotis pėsčiųjų taku, transporto priemonėmis važiuoti negalima. Apeliantas teigia, kad pats kelio servitutas negalėjo bÅ«ti nustatytas taip, jog kelio servitutu bÅ«tų negalima pasiekti ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, nes tai prieÅ¡tarautų pačiam kelio servituto nustatymo tikslui.

Apeliantas savo teiginį, kad atsakovo žemės sklype Apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įteisintas kelio servitutas, kurio plotas 0,12 ha, patekti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ tęsiasi per atsakovo žemės sklypo rytinę dalį ir su nedideliu užlinkimu ties (duomenys neskelbtini) upe pasiekia ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , grindžia 2008 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypo abrisu (V. K. IÄ® projektas), 2009 m. vasario 9 d. atsakovo žemės sklypo planu (V.

K. IÄ® projektas) ir susisiekimo schema prie (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo plano. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad rengiant apelianto nurodomÄ (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio iÅ¡teklių naudojimo planÄ buvo sprendžiamas klausimas dėl susisiekimo su ieÅ¡kovo žemės sklype planuojama teritorija per atsakovo žemės sklypÄ nustatytu kelio servitutu, tačiau Å¡ie duomenys byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡tirti.

24. Byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ grindžia aplinkybėmis, kad jam priklausančio žemės sklypo paskirtis keitėsi ir dėl to kilo poreikis atlikti ieÅ¡kinyje nurodytus darbus jau nustatyto kelio servituto dalyje. Tačiau su Å¡iomis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis susiję anksčiau nurodyti bylos duomenys, taip pat reikÅ¡mingi faktiniai duomenys apie tai, kaip ieÅ¡kovo žemės sklypo paskirties keitimo procedÅ«rų metu buvo spręstas susisiekimo su ieÅ¡kovo žemės sklypu klausimas, nebuvo visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡tyrus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagÄ ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paminėti trÅ«kumai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia į bylÄ pateikti įrodymus, kad jie bÅ«tų tiesiogiai iÅ¡tirti, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė.

Tai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 329 straipsnis 1 dalis).

25. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir 2021 m. balandžio 13 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. balandžio 13 d. žodinio proceso tvarka vykusiame vieÅ¡ame teismo posėdyje stacionaria garso įraÅ¡ymo įranga buvo daromas garso įraÅ¡as, tačiau jis nėra įkeltas į Lietuvos teismų informacinę sistemÄ â€žLiteko“. Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 13P-22-(7.1.2) „Dėl Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 12 punktas numato, kad stacionariuoju garso įraÅ¡ymo įrenginiu užfiksuotas vieÅ¡o teismo posėdžio garso įraÅ¡as automatizuotu bÅ«du perkeliamas iÅ¡ įrenginio į „Liteko“, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokiam garso įraÅ¡ui dėl techninių priežasčių automatizuotai nepersikėlus į „Liteko“ garso įraÅ¡as iÅ¡ teismo lokalaus (vietinio) serverio į „Liteko“ perkeliamas rankiniu bÅ«du.

Akcentuotina, kad pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ pateikimo terminams pirmosios instancijos teismo apeliacinės instancijos teismui iÅ¡siunčiama byla turi bÅ«ti su visais duomenimis (CPK 317 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismui perduota iÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga nėra pilna. Tačiau nustačius, kad yra teisinis pagrindas bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ir byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iÅ¡ naujo, Å¡ios aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės apeliacinio skundo iÅ¡sprendimui.

26. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas