5f1a4f0f-7ff6-4d3d-8fca-2b975f728f1c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-233-275/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00443-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.6.1, 3.1.2.2.5, 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) Free S. r. l. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „BIOVELA-UTENOS MĖSA“, UAB (buvusi „Utenos mėsa“, UAB) ieÅ¡kinį atsakovei Free S. r. l. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „BIOVELA-UTENOS MĖSA“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 38590,10 Eur skolos, 6 procentų procesines palūkanas nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys buvo sudariusios 2015-10-27 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei prekių už bendrÄ 192 794,17 Eur sumÄ . Atsakovė atsiskaitė iÅ¡ dalies, liko skolinga 127 261,37 Eur sumÄ . Å alys 2016-08-11 sudarė naujÄ GarantijÄ suteikiančiÄ sutartį (perduotas prekes laikant garantija), pagal kuriÄ atsakovė perdavė ieÅ¡kovei odas iki atsakovė atsiskaitys su ieÅ¡kove per nurodytÄ sutartyje terminÄ , atsakovei laiku neatsiskaičius, ieÅ¡kovė įgijo teisę parduoti odas.

Be to, atsakovė įsipareigojo atsiųsti daugiau odų ar padengti susidariusį skirtumÄ , jei atsiųstų odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur. Sutartu terminu atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė, todėl ieÅ¡kovė pradėjo ieÅ¡koti galimų odų pirkėjų. IeÅ¡kovė pardavė atsakovės atsiųstas odas už bendrÄ 100 534,78 Eur su PVM (86 255,20 Eur be PVM) sumÄ . Skolos sumos padengimas turi bÅ«ti skaičiuojamas be PVM, kadangi ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ turėjo sumokėti mokesčių inspekcijai.

Atsakovė buvo faktoringuojama įmonė, todėl bankas ieÅ¡kovei pervedė 1 541,07 Eur rezervÄ bei 875 Eur draudimo kompensacijÄ už ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas atsakovei. Atsakovės įsiskolinimÄ sudaro 38 590,10 Eur suma, gauta iÅ¡ 127 261,37 Eur skolos minusavus 86 255,20 Eur parduotų odų kainų sumÄ , 1 541,07 Eur banko rezervÄ , ir 875 Eur banko iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ . Atsakovė neįvykdė garantijÄ suteikiančios sutarties sÄ lygų, skolos likučio neapmokėjo, papildomai odų nepateikė, todėl atliko neteisėtus veiksmus.

Atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga preziumuojama.

3. Atsakovė Free S. r. l. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė bylÄ nutraukti, ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , o bylos nenutraukus ir ieÅ¡kinio nepalikus nenagrinėtu – ieÅ¡kinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad pagal GarantijÄ suteikiančios sutarties 4 punktÄ , Å¡alys sutarė, jog d iki 2016-09-30 d. atsakovei nesumokėjus skolos, prekės tampa ieÅ¡kovės nuosavybe ir yra laikoma Å¡alių suderinta skolos grÄ Å¾inimo forma. Å alys sutarė dėl ieÅ¡kovei siunčiamų odų kiekio ir nurodė bendrÄ jų vertę – 141452 Eur. Sutarties 1 priede nurodytos odos buvo perduotos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų nei dėl perduotų odų kokybės, nei dėl kiekio. Atsakovei laiku neatsiskaičius, odos tapo ieÅ¡kovės nuosavybe.

IeÅ¡kovė savo laisva valia odas pardavė už 100537,78 Eur sumÄ . IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paduotas pagal atsakovės buveinės vietÄ . Å alių susitarimas dėl teismingumo Vilniaus apygardos teismui prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes keisti rÅ«Å¡inį teismingumÄ draudžiama. Susitarimas dėl teismingumo niekinis ir negalioja, byla turėjo bÅ«ti pradėta Italijos Respublikos teisme. IeÅ¡kovei perduotų odų vertė atsakovės įsiskolinimÄ virÅ¡ijo 14190,63 Eur. Atsakovei iki 2016-09-30 neatsiskaičius su ieÅ¡kove, tarp ginčo Å¡alių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai (atsiskaitymo turtu santykiai), kurių metu atsakovė iÅ¡rašė 2016-08-12 sÄ skaitÄ už ieÅ¡kovei perduotas prekes.

Buvo atliktas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas, visos prievolės pagal 2015-10-27 pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigė, atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė, parduodama odas, nederino pardavimo sÄ lygų su atsakove, veikė iÅ¡imtinai savo verslo rizika. Atsakovė nėra atsakinga už ieÅ¡kovės sprendimÄ odas parduoti odas už mažesnę kainÄ nei buvo įsigytos. IeÅ¡kovė tariamÄ Å¾alÄ kildina ne iÅ¡ atsakovės veiksmų, o iÅ¡ savo laisva valia sukurtų civilinių santykių parduodant odas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo Free S.r.l. ieškovės UAB „Biovela – Utenos mėsa“ naudai 38590,10 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 38590,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 804 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas, kaip turėtų būti traktuojama sutartis, pavadinta „Garantija suteikianti sutartis (perduotas prekes laikant garantija)“. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutartis buvo pasirašyta paaiškėjus, kad atsakovė pirkimo – pardavimo sutartyje numatytais terminais neatsiskaitė – ši aplinkybė aiškiai įvardinta 2016-08-11 sutarties įžanginėje dalyje (sutarties A punktas). Iš šios sutarties turinio matyti, kad odos ieškovei buvo perduotos kaip tam tikra atsakovės prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė.

7. Pirmosios instancijos teismas sutiko, su ieÅ¡kovo atstovų pozicija, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutartis, nors ir įvardinta kaip garantijÄ suteikianti sutartis savo esme traktuotina kaip kilnojamųjų daiktų įkeitimo sutartis. 2016-08-11 sutartis ir jos 1 priedas iÅ¡ esmės atitinka tokiam sandoriui keliamus reikalavimus: yra raÅ¡ytinės formos (CK 4.209 str. 1 ir 3 d.), jame nurodyta sandorio sudarymo vieta ir data, įkaito davėjas (Å¡iuo atveju sutampa su skolininku), skolininkas, kreditorius, asmuo, kuriam perduotas įkeitimo objektas (Å¡iuo atveju sutampa su kreditoriumi), jų gyvenamoji vieta (buveinė), įkeitimo objekto apraÅ¡ymas (dydis apraÅ¡ytos sutarties 1 priede), įkeitimu užtikrinta prievolė (prievolės) ir jos (jų) konkretus ar maksimalus dydis, įvykdymo terminas.

8. Nurodė, kad iÅ¡ 2016-08-11 sutarties turinio matyti, jog odų perdavimo ieÅ¡kovei metu Å¡alys nustatė tik apytikslę perduodamo įkeitimo objekto vertę. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek sutarties 2 punkte įraÅ¡yta sÄ lyga, jog vertė yra tik apytikslė, taip pat Å¡alių susitarimas , jog paaiÅ¡kėjus, kad atsiųstų odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur ir transportavimo iÅ¡laidų, „FREE Ltd.“ įsipareigojo arba atsiųsti daugiau odų, iki jų vertė pasiekia sutartÄ , arba padengti susidariusį odų skirtumÄ . Pažymėjo, kad Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai nesusitarė, per kokį terminÄ ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯vertinti iÅ¡ atsakovės gautų odų vertę.

9. Ä®vertinant sistemiÅ¡kai CK 4.219 straipsnio reglamentavimÄ , taip pat 2016-08-11 sutarties turinį teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių susitarimas, jog po 2016-09-30 atsakovui nesumokėjus 127261,37 Eur skolos ir ieÅ¡kovei tapus jai pagal sutartį perduotų odų savininke, nepaneigia ieÅ¡kovės kaip kreditorės teisės reikalauti taikyti CK 4.219 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančiÄ , jog tuo atveju, kai pardavus įkeistÄ daiktÄ gautos sumos neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui visiÅ¡kai patenkinti, jeigu įstatymuose ar įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip, įkaito turėtojas turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti trÅ«kstamÄ sumÄ iÅ¡ skolininko kito turto.

Vertinant sutartį sistemiÅ¡kai, pirmosios instancijos teismas padarėniÅ¡vadÄ , kad, paaiÅ¡kėjus, jog perduotų odų vertė nepadengia 127261,37 Eur skolos, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ alternatyvių teisių gynimo bÅ«dų – arba reikalauti, kad atsakovas papildomai pateiktų odų, kurias ieÅ¡kovas realizavęs galėtų atgauti visÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , arba reikalauti, kad atsakovas padengtų susidariusį skirtumÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių pripažintų aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovas įkeitimo objektÄ â€“ odas pardavė už 86255,20 Eur sumÄ (be PVM), be to, ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ banko 1541,07 Eur rezervÄ bei 875 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovui perduodant įkeitimo objektÄ â€“ odas, perduodamų odų vertė nebuvo nustatinėjama, nebuvo daroma ekspertizė. IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo P. B., dalyvavusio tiek sudarant 2016-08-11 sutartį, tiek perduodant odas, paaiÅ¡kinimų matyti, kad įkeitimo objektÄ pasiÅ«lė bÅ«tent atsakovas. Atsakovas ne tik parinko konkrečias ieÅ¡kovui perduotinas odas, bet ir nurodė jų vertę. Å alys Å¡ioje sutartyje aiÅ¡kiai sutarė, kad Sutarties 1 priede nurodyta odų vertė yra tik apytikslė.

Sutarties 4 punktas, kuriame numatyta, kad „prekės tampa UAB „Utenos mėsa“ nuosavybe ir yra laikoma Å¡alių suderinta skolos grÄ Å¾inimo forma“ nereiÅ¡kia atsakovo atleidimo nuo Sutarties 2 punkto, numatančio atsakovo pareigÄ arba atsiųsti daugiau odų, arba sumokėti susidariusį sumų skirtumÄ , jei atsiųstų odų vertė nepakankama 127261,37 Eur skolai padengti. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal 2016-08-11 sutartį perduotas jai odas bÅ«tų pardavusi už ženkliai mažesnę, nei jų tikroji vertė, kainÄ .

10. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad realizavus įkeistÄ turtÄ â€“ odas, liko nepadengta 38590,10 Eur suma, kuri 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutarties 2 punkto ir CK 4.219 str. 5 d. pagrindu priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliantė (atsakovė) Free S. r. l. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-586- 918/2019 ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 11.1 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė, pardavusi ginčo odas, turėjo teisę kreiptis dėl skolos likučio priteisimo iÅ¡ atsakovės, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir padaryta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialinę teisę. 11.2 Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, ginčo Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad po termino (2016-09-30) suėjimo, ginčo odos pereis ieÅ¡kovės nuosavybėn. Tokia GarantijÄ suteikiančios sutarties nuostata atitinka įstatymo prezumpcijÄ , numatančiÄ , jog įkaito objektas pereina kreditoriaus nuosavybėn, jei toks objektas yra perduodamas kreditoriui.

Remiantis GarantijÄ suteikiančios sutarties 4 p. ir vadovaujantis CK 4.219 str. 4 d., pripažintina, jog ginčo Å¡alys susitarė, kad, suėjus terminui (2016-09-30), ginčo odos pereis ieÅ¡kovės nuosavybėn ir toks atsiskaitymas bus tinkamas pagal Pirkimo - pardavimo sutartį. Ginčo odų vertė (141 452 Eur) buvo nustatyta abipusiu susitarimu ir todėl pripažintina, jog atsakovė tinkamai atsiskaitė pagal Pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal GarantijÄ suteikiančiÄ sutartį, nesuėjus terminui (2016-09-30) ginčo odos galėjo bÅ«ti parduotos tik esant atsakovės sutikimui.

Tokia sÄ lyga grindžiama aplinkybe, jog iki termino pabaigos ginčo odos iÅ¡liko atsakovės nuosavybe ir ieÅ¡kovė neturėjo teisės jomis disponuoti. Suėjus GarantijÄ suteikiančios sutarties terminui (2016-09-30), ginčo odos perėjo ieÅ¡kovės nuosavybėn ir todėl sutarties pagrindu nebegalėjo buti parduotos, turint tikslÄ padengti įsiskolinimÄ pagal Pirkimo - pardavimo sutartį. GarantijÄ suteikiančioje sutartyje Å¡alys nebuvo susitarusios dėl kitokios ginčo odų realizacijos. Å alys buvo aptarusios konkrečiÄ atsiskaitymo formÄ ir todėl visi veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovė atliko su nuosavybės teise įgytomis odomis, iÅ¡eina už GarantijÄ suteikiančios sutarties ribų.

Tai yra, tuo momentu, kai įkeistas objektas - odos - perėjo ieÅ¡kovės nuosavybėn, odos buvo realizuotos dengiant įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, o tolesni, su odomis susiję sandoriai, neturi teisinės reikÅ¡mės. Ginčo atveju svarbu nustatyti, kokia vertė buvo ginčo odų nuosavybės teisės perėjimo ieÅ¡kovui momentu. Nustačius, jog Å¡alys susitarė, kad suėjus terminui ginčo odos pereis ieÅ¡kovės nuosavybėn, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisinius santykius kvalifikavo CK 4.219 str. 5 d. atžvilgiu.

Minėta teisės norma yra aktuali tais atvejais, kai įkaito davėjas ir įkaito gavėjas susitaria, kad įkaito objektas nepereis kreditoriaus nuosavybėn ir bus parduotas. Bendru sutarimu pardavus įkeistÄ turtÄ ir nepakankant gautos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų likusiÄ skolos dalį. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės įkeisto turto (CK 4.219 str.) nebuvo vykdomas. IeÅ¡kovė po 2016-09-30 įgijo nuosavybės teisę į odas ir jas pardavė laisvo pardavimo bÅ«du pasirinktam pardavėjui už vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytÄ sumÄ .

Atitinkamai, ginčo klausimu nebuvo vykdomos priverstinio pardavimo procedÅ«ros ir todėl teismo nuoroda į CK 4.219 str. 3 d. yra nepagrįsta. 11.3 Nurodė, kad ieÅ¡kovė, 2016-09-30 įgijusi nuosavybės teisę į 141 452 Eur odas, minėtu turtu galėjo disponuoti laisva nuožiÅ«ra, nes GarantijÄ suteikusi sutartis buvo pasibaigusi. Atitinkamai, ieÅ¡kovė vienasmeniÅ¡kai galėjo nuspręsti dėl įgytų odų pardavimo momento, kainos, atsiskaitymo tvarkos ir kitų reikÅ¡mingų sÄ lygų.

Ginčo situacijoje nebuvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto ar įkeisto turto priverstinis pardavimas (įkeitimo santykiai buvo pasibaigę ir turtas priklausė ieÅ¡kovei), todėl atsakovei negali kilti neigiami padariniai, susiję su ieÅ¡kovei perduoto turto likimu. Vertinant hipotetinę situacijÄ ir vadovaujantis pirmosios instancijos teismo argumentais, jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų pardavusi ginčo odų (tokios pareigos ieÅ¡kovė neturėjo), atsakovės įsipareigojimai pagal Pirkimo - pardavimo sutartį siektų 127 261,37 Eur.

Tokia iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarautų įkeitimo instituto esmei ir GarantijÄ suteikiančios sutarties 4 p., kuriame nurodyta, jog įkeisto turto nuosavybės perėjimas yra tinkama atsiskaitymo forma. Kilusio ginčo atžvilgiu faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga aplinkybė už kokiÄ kainÄ buvo parduotos ieÅ¡kovei įkeistos odos, nes esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė ar ieÅ¡kovės perimto įkeisto turto vertė 2019 - 09-30 buvo 127 261,37 Eur. 11.4 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog:

„Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal 2016-08-11 sutartį perduotas jai odas bÅ«tų pardavusi už ženkliai mažesnę, nei jų tikroji, vertė, kaina", yra nepagrįsta. IeÅ¡kovė nuosavybės teise įgytas odas nusprendė parduoti tik laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2017-05-23 už vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytÄ 86 255,20 Eur + PVM pardavimo kainÄ . Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė bÅ«tų turėjusi įtakos ieÅ¡kovei priimant sprendimÄ parduoti ginčo odas ar nustatant jų kainÄ . Pagal GarantijÄ suteikiančios sutarties 3 p. už įkeisto ir perduoto turto iÅ¡saugojimÄ buvo atsakinga ieÅ¡kovė.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovės nuosavybėn perėjusio turto iÅ¡laikymÄ ar vertės sumažėjimÄ . IeÅ¡kovė byloje nepateikė įrodymų, jog perduoto turto vertė bÅ«tų sumažėjusi, teiginiai apie savaiminį odų dėvėjimÄ si yra deklaratyvus ir todėl odų vertės sumažėjimas nuo 141 452 Eur iki 86 255,20 Eur + PVM nėra įrodytas. 11.5 Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas pagal Pirkimo - pardavimo sutartį 2016-08-11 siekė 127 261,37 Eur.

Siekiant užtikrinti visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, GarantijÄ suteikiančios sutarties pagrindu buvo nuspręsta įkeisti ieÅ¡kovei odų, kurių vertė siekia 141 452 Eur. Ä®keisto turto vertė atsakovės skolÄ virÅ¡ijo 14 190,63 Eur ir todėl GarantijÄ suteikiančioje sutartyje tokia odų vertė buvo įvardinta kaip apytikslė (GarantijÄ suteikiančios sutarties 2 p.). Tačiau nuosavybės teisės į odas perėjimo momentu odų kaina negalėjo bÅ«ti ir nebuvo apytikslė - odos buvo perimtos už 141 452 Eur kainÄ .

IeÅ¡kovei nesutinkant su įkeistų odų verte, ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis į atsakovę dėl papildomų odų pateikimo, bet tik iki nuosavybės teisės perėjimo momento ir susitarti dėl kitos ginčo odų įsigijimo/perėmimo kainos. Tačiau kito susitarimo iki nuosavybės teisės į odas ieÅ¡kovei perėjimo momento nebuvo, todėl odos buvo perimtos už tuo metu galiojančių Å¡alių susitarimo dėl odų kainos (141 452 Eur) sÄ lygomis. Tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų žinojęs, kad 141 452 Eur Å¡alių sutarta kaina bus ginčijama vėliau, jis nebÅ«tų sudaręs GarantijÄ suteikiančios sutarties joje numatytomis sÄ lygomis. 11.6 Pažymėjo, kad garantijÄ suteikiančios sutarties 2 p. nurodyta, jog:

„Jei atsiųstų odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur ir transportavimo iÅ¡laidų, „FREE Ltd“ įsipareigoja atsiųsti daugiau odų, kol jų vertė pasiekia sutartÄ jÄ , arba padengti susidariusį sumų skirtumÄ â€œ Minėta sÄ lyga reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei konstatavus, jog įkeisto turto vertė yra mažesnė nei 127 261,37 Eur, atsakovė privalės papildomai įkeisti odų arba prievolės įvykdymÄ užtikrinti įkeičiant pinigines lėšas - skirtumÄ tarp 127 261,37 Eur ir atsiųstų odų vertės. Remiantis ginčo Å¡alių valia - nuosavybės teisė į įkeistÄ turtÄ perėjo tik suėjus nurodytam terminui (2016-­09-30).

CK 4.224 str., reglamentuojančios įkeitimo teisės pabaigÄ , 1 d. 3 p. nurodyta, jog įkeitimo teisė baigiasi įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisę į įkeistÄ daiktÄ arba įkeistoms teisėms perėjus įkaito turėtojui. Suėjus terminui (2016-09-30) ir įkeisto turto nuosavybės teisėms perėjus ieÅ¡kovei, GarantijÄ suteikianti sutartis pasibaigė. Dėl nurodytos priežasties, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti pateikti papildomų odų ar sumokėti susidariusi skolos skirtumÄ - prieÅ¡tarauja imperatyviam reglamentavimui (CK 4.224 str.).

12. IeÅ¡kovė UAB „BIOVELA-UTENOS MĖSA“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-586-918/2019 palikti nepakeistÄ . 12.1 Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar bÅ«simo turtinio įsipareigojimo įvykdymas.

CK 4.198 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iÅ¡ įkeisto turto tenkinamas be eilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012). Pagal CK 4.219 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iÅ¡ įkeistojo daikto vertės, jeigu įstatymuose ar sandoryje nenustatyta kitaip.

Kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas) turi teisę įkeitimo sandoryje arba iÅ¡ieÅ¡kojimo metu susitarti, kad įkeitimo objektas bus perduotas kreditoriaus nuosavybėn arba realizuotas kitu Å¡alių sutartu bÅ«du. Susitarimas perduoti įkeitimo objektÄ kreditoriaus nuosavybėn preziumuojamas, kai įkeitimo objektas įkeičiant perduodamas kreditoriui (CK 4.219 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016). 12.2 Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tinkamai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įkeistų daiktų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ (CK 4.219 str.) ir pagrįstai nusprendė, jog IeÅ¡kovė turi teisę reikalauti 38 590,10 Eur skolos. 12.3 Nurodė, kad vykusiuose teismo posėdžiuose tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas patvirtino, kad į atsakovÄ kreipėsi ieÅ¡kovas su pretenzijomis dėl odų kokybės. Jiems buvo iÅ¡siųsti elektroniniai laiÅ¡kai su pridėtomis fotonuotraukomis, kurios akivaizdžiai matėsi odų trÅ«kumai ir pažeidimai.

Antra, buvo priimta 14 palečių su odomis, kurių bendras plotas apytiksliai sudarė perdavimo metu 7526 m2. Tokio ploto fiziÅ¡kai 3 asmenims per 2 dienas niekaip neįmanoma patikrinti ir sužiÅ«rėti. Trečia, atsakovės nurodoma sÄ skaita-faktÅ«ra niekada nebuvo įtraukta į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų antrÄ kartÄ apmokestinamos prekės, kurias ji pardavė pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta sÄ skaita-faktÅ«ra, buvo tik lydimasis dokumentas, kadangi prekės kitaip negalėjo bÅ«ti iÅ¡ Italijos atgabentos į LietuvÄ .

Be to, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ 2016-08-11 sutarties turinio matyti, jog odų perdavimo ieÅ¡kovei metu Å¡alys nustatė tik apytikslę perduodam įkeitimo objekto vertę. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek sutarties 2 punkte įraÅ¡yta sÄ lyga, jog vertė yra tik apytikslė, taip pat Å¡alių susitarimas, jog paaiÅ¡kėjus, kad atsiųstų odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur ir transportavimo iÅ¡laidų, „FREE Ltd.“ įsipareigojo arba atsiųsti daugiau odų, iki jų vertė pasiekia sutartÄ , arba padengti susidariusį odų skirtumÄ .

Pažymėtina, kad Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai nesusitarė, per kokį terminÄ ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯vertinti iÅ¡ atsakovės gautų odų vertę. 12.4 Pažymėjo, kad atsakovė Å¡ioje apeliacinio skundo vietoje, net ir pati pripažįsta, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas įkeitimo sandoris, tačiau vėl kartojasi dėl įkeitimo sandorio galiojimo, kaip ir ankščiau nurodytuose apeliacinio skundo argumentuose. Minėta Atsakovo argumentacija kaip ir buvo minėta aukščiau prieÅ¡tarauja Kasacinio Teismo formuluojamai vieningai Teismų praktikai, kuris yra įtvirtinęs, kad pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar bÅ«simo turtinio įsipareigojimo įvykdymas.

CK 4.198 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iÅ¡ įkeisto turto tenkinamas be eilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012).

13. Apeliantė (atsakovė) Free S. r. l. pateikė teismui 2019-08-20 paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡o juos prijungti prie nagrinėjamos bylos; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-586- 918/2019 ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį atmesti. 13.1 Pažymėjo, kad atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad į savo buhalterinę apskaitÄ niekada neįtraukė atsakovo iÅ¡raÅ¡ytos 2016-08-12 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. 86, kurioje buvo nurodyta atsakovo ieÅ¡kovui pristatytų odų vertė - 141 452 Eur.

Minėta 2016-08-12 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 86 atsakovas įformino prekių (odų) pardavimÄ ieÅ¡kovui, kadangi, remiantis Sutarties 1, 3 punktais, atsakovas ginčo odas, suteikiamas kaip garantija, įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas jas saugoti. Pagal Sutarties 4 punktÄ , atsakovui neatsiskaičius su ieÅ¡kovu iki 2016-09-30, ginčo odos perėjo ieÅ¡kovo nuosavybėn. T. y. ginčo Å¡alys laisva valia susitarė dėl konkretaus skolos ieÅ¡kovui padengimo bÅ«do - ne prekių (odų) priverstinio realizavimo, o jų perėjimo ieÅ¡kovo nuosavybėn. Atitinkamai, ginčo odos 2016-09-30 tapo ieÅ¡kovo turtu, kuris turėjo bÅ«ti atspindėtas jo finansinėje apskaitoje. 13.2 Nurodė, kad jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių kitokiÄ nei atsakovo iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta ginčo odų vertę, byloje nėra, ieÅ¡kovas, gavęs atsakovo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ jos negrÄ Å¾ino bei joje nurodytos vertės neginčijo, be to, bÅ«tent tokia odų vertė buvo Å¡alių sulygta priede Nr. 1 prie Sutarties, dėl ko pagrįsta yra teigti, kad bÅ«tent Å¡ioje PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje bei Sutarties priede Nr. 1 nurodyta verte ginčo odos perėjo ieÅ¡kovo nuosavybėn. Svarbu pažymėti, kad ginčo odų vertė, nurodyta minėtoje PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje, nebuvo nustatyta atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai, ieÅ¡kovo atstovas P. B. paliudijo, kad dėl ginčo odų vertės bei skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų nustatymo ieÅ¡kovo atstovai buvo nuvykę į ItalijÄ (t.y. atsakovo buveinę) bei ginčo odas matė dar iki jų pristatymo į Lietuvos RespublikÄ , atitinkamai Å¡alys pasirašė Sutartį ir jos priedÄ Nr. 1, nustačiusį bÅ«tent tokiÄ odų vertę. 13.3 Pažymėjo, kad aplinkybę, jog Å¡alys susitarė ne dėl odų įkeitimo, patvirtina ir tai, kad Å¡alys nesudarė įkeitimo sutarties, kaip ji suprantama pagal LR CK, o susitarė, kad atsakovas pristatys ieÅ¡kovui 141 452 Eur vertės odų ir tai bus laikoma tinkama skolos grÄ Å¾inimo forma.

Å alys, norėdamos sudaryti bÅ«tent įkeitimo sandorį, bÅ«tų pasiraÅ¡iusios bÅ«tent įkeitimo, o ne kitokiÄ , sutartį, aiÅ¡kiai nusimatydamos ginčo odų realizavimo bÅ«dÄ bei teisines pasekmes tuo atveju, jeigu odų vertės bÅ«tų nepakankamai skolai padengti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavimo tikruosius Å¡alių ketinimus, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl Sutarties kvalifikavimo kaip įkeitimo sandorio. Tikroji Å¡alių valia sudarant Sutartį buvo pristatyti ieÅ¡kovui 141 452 Eur vertės odų, kurios, atsakovui neatsiskaičius su ieÅ¡kovu iki 2016-09-30, pereitų ieÅ¡kovo nuosavybėn, tokiu bÅ«du padengiant atsakovo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui (127 261,37 Eur).

Pabrėžtina, kad bÅ«tent tokiÄ odų vertę - 141 452 Eur - Å¡alys suderino Sutarties priede Nr.

1. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Atsakovo atstovės praÅ¡ymas prijungti byloje naujus įrodymus – 2019-08-20 paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, atmestinas, nes apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujai pateiktame įrodyme - raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas neteisingai interpretuoja atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, dėl to atsakovas teikia paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu. IeÅ¡kovo nurodyti argumentai atsiliepime į apeliacinį skundÄ , su kuriais nesutinka atsakovas, negali bÅ«ti pripažinti kaip nauji įrodymai, kuriuos pateikti bÅ«tinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme ( CPK 314 straipsnis). Atsakovas nenurodo, kad ieÅ¡kovas teikia naujus paaiÅ¡kinimus atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kurių neteikė pirmosios instancijos teismu, todėl nėra pagrindo teismui priimti naujai tiekiamus raÅ¡ytinius įrodymus ir daryti iÅ¡vadas dėl juose nurodytų faktų.

15. Å alių sudarytos GarantijÄ suteikiančios sutarties ( Perduotas prekes laikant garantija) 1 punktu buvo susitarta, kad atsakovas siųs ieÅ¡kovui impregnuotas bei natÅ«raliais bÅ«dais raugintas odas, kurios laikomos kaip garantija, nurodyta, kad pateikiamas toks odų kiekis, kad jų vertė iÅ¡ viso siektų 127 261,37 Eur ir padengtų transportavimo į UAB „UTENOS MĖSA“ buveinę iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas neginčija to fakto, kad turėjo savo žinioje odas, kurios buvo garantu, kad atsakovas apmokės ieÅ¡kovui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Å¡alių 2015 m. spalio 27 d. už prekes, kurios bus nurodytos užsakyme ir sÄ skaitoje - faktÅ«roje.

Nustatyta, kad tarp Å¡alių sudarytos 2016 m. rugpjūčio 11 d. GarantijÄ suteikiančios sutarties 4 p. nenumatė, jog, suėjus terminui ir atsakovei iki jo pabaigos nesumokėjus skolos, odų, kurios buvo ieÅ¡kovo žinioje kaip skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo garantija, perėjimas kreditoriaus nuosavybėn bus laikoma tinkamu atsakovo atsiskaitymu pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tai, kad 4- ame punkte buvo numatyta, jog numatytam terminui pasibaigus, prekės tampa UAB „UTENOS MĖSA“ nuosavybe ir yra laikoma Å¡alių suderinta skolos grÄ Å¾inimo forma, nereiÅ¡kia, kad tuo susitarta, jog ieÅ¡kovo žinioje likusios prekės yra tinkamu atsakovo atsiskaitymu už prekes, gautas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Kad Å¡ios odos bus laikoma tinkamu atsakovo atsiskaitymu pagal pirkimo- pardavimo sutartį, tokio susitarimo nėra, todėl Å¡is teiginys atsakovo apeliaciniame skunde neatitinka sutarties teksto. GarantijÄ suteikiančioje sutartyje, konstatuota, kad odų perdavimo ieÅ¡kovui metu Å¡alys nustatė tik apytikslę perduodamo įkeitimo objekto vertę. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek sutarties 2 punkte įraÅ¡yta sÄ lyga, jog vertė yra tik apytikslė, taip pat Å¡alių susitarimas Å¡iame punkte, jog, paaiÅ¡kėjus, kad atsiųstų odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur ir transportavimo iÅ¡laidų, „FREE Ltd.“ įsipareigojo arba atsiųsti daugiau odų, iki jų vertė pasiekia sutartÄ , arba padengti susidariusį odų skirtumÄ .

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2016-08-11 sutarties turinio matyti, jog odų perdavimo ieškovei metu šalys nustatė tik apytikslę perduodamo įkeitimo objekto vertę, yra pagrįsta.

16. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės teigia, kad jam paaiÅ¡kėjo, jog odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur sumos, tik pardavęs odas pirkėjams, pasiÅ«liusiems didžiausiÄ kainÄ . IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog odos yra ganėtinai specifinis daiktas ir norinčių pirkti klientų yra labai mažai, nebuvo paneigta atsakovo, todėl ieÅ¡kovo surastiems dviems pirkėjams odų pardavimas laikotarpyje nuo 2017-02-06 iki 2017-05-23 už 100 534,78 Eur, vertintina, kaip odų realizavimas už jų rinkos kainÄ . Tai, kad atsakovas už tas pačias odas buvo įsipareigojęs apmokėti ieÅ¡kovui didesnę sumÄ , nei už jas apmokėjo kiti surasti ieÅ¡kovo pirkėjai po to, kai atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo apmokėti už prekes, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo nuosavybėn perėjusių odų rinkos kaina buvo tokia, kokiÄ už jas buvo įsipareigojęs apmokėti atsakovas.

Tai, kad atsakovas neapmokėjo už nupirktas iÅ¡ ieÅ¡kovo odas, yra pagrindu daryti iÅ¡vadai, kad Å¡alių sutarta pagal pirkimo-pardavimo sutartį suma buvo didesnė, nei yra Å¡ios prekės rinkos kaina. Atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovo nuosavybėn perėjo jo turtas, kaip apmokėjimo įsipareigojimo apmokėti už gautas prekes įvykdymas, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad ieÅ¡kovui perėjo tam tikros rinkos kainos turtas, tačiau nesant byloje tokio įrodymo, kad ieÅ¡kovo parduotas jo surastiems naujiems pirkėjams turtas neatitiko turto rinkos kainos, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo įsipareigojimo, numatyto 2015 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, įvykdymo, t.y. apmokėti skolos dalį, kuri nebuvo gauta už ieÅ¡kovui perduotas kaip garantas prekes. 17. .

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutartis buvo pasiraÅ¡yta paaiÅ¡kėjus, kad atsakovė pirkimo – pardavimo sutartyje numatytais terminais neatsiskaitė – Å¡i aplinkybė aiÅ¡kiai įvardinta 2016-08-11 sutarties įžanginėje dalyje (sutarties A punktas). 2016-08-12 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. 86 atsakovas įformino prekių (odų) pardavimÄ ieÅ¡kovui, kadangi, remiantis Sutarties 1, 3 punktais, atsakovas ginčo odas, suteikiamas kaip garantija, įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas jas saugoti.

Taigi, PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo įformintas ne prekių įsigijimas, o tik perdavimas jas saugoti, kaip garanto, ieÅ¡kovui. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįgijo prekių iÅ¡ atsakovo už sumÄ , nurodytÄ PVM sÄ skaitose -faktÅ«rose, o tik gavo turtÄ saugojimui. Dėl to nebuvo pagrindo teismui vertinti, kad ieÅ¡kovas įgijo atsakovo turto tokios vertės, kokia buvo nurodyta turto perdavimo dokumentuose.

18. CK 4.224 straipsnis reglamentuoja įkeitimo teisės pabaigÄ , 1 dalies 3 punkte numatyta, , jog įkeitimo teisė baigiasi, įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisę į įkeistÄ daiktÄ arba įkeistoms teisėms perėjus įkaito turėtojui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įkaito turėtojas neturi pagrindo reikalauti skolos, kuri nebuvo atlyginta įkeistu turtu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 19. Apeliantė (atsakovė) Free S. r. l. pateikė teismui įrodymus patvirtinančius, kad sumokėjo 804 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimÄ , ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, atmetus skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Virginijus Kairevičius Rita Kisielienė Danutė Kutrienė