5f16cbef-faa9-4bcb-b9c2-e7f1f33fd8a7 · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-137-917/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00162-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.1.5; 21.3.2; 21.3.3; 21.9.10; 21.10.4; 21.11.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. balandžio 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Sigita MeÅ¡kauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai PoÅ¡kienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui – pareiÅ¡kėjui V. G., jo atstovei advokatei R. U., liudytojai A. P. ir jos atstovei advokatei A.

Ž., nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundÄ dėl Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20116753615), panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Nemuno policijos komisariato persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje ir bylÄ nutraukti, nesant V. G. veikoje Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių.

Skunde pareiškėjas V. G. nurodė, kad skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta 20 eurų dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis nubaustas todėl, kad 2020 m. birželio 4 d. V. G. būdamas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje, tai yra laiptinėje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, uždengė A.

P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į butÄ duris prie jų pritvirtindamas medinę plokÅ¡tę ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi, jo manymu jis yra nepagrįstas, neteisėtas. PareiÅ¡kėjo nuomone, pareigÅ«nas nagrinėjęs administracinę bylÄ nenustatė reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. Nutarime klaidingai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas įvykdė administracinį nusižengimÄ , nes uždengė A.

P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į butÄ duris, prie jų pritvirtindamas medinę plokÅ¡tę. Å ios aplinkybės yra nepagrįstos, kadangi jis neuždengė durų, kaip nurodoma nutarime, nes uždengė tik duryse iÅ¡daužtÄ durų stiklÄ ir tai padarė po pokalbio su O. M., kuriai tuo metu nuosavybės teise priklausė butai, esantys name adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos durys yra laiptinėje, kuria naudojasi gyvenamųjų patalpų savininkai ir gyvenamųjų patalpų savininkams priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, Å¡ios durys nėra A.

P. buto durys, kaip nurodyta nutarime. Be to, A. P. neturi nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta nutarime. A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - prekybos patalpa. Tai patvirtina pateikiamas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Ši aplinkybė yra esminė, kadangi A. P., turėdama nuosavybės teise prekybos patalpas, negali naudotis gyvenamojo namo bendra laiptine, o turi naudotis atskiru įėjimu, kaip numatyta teisės aktuose.

Draudimas, kad skirtingos paskirties patalpos negali turėti bendro įėjimo yra įtvirtintas teisės aktuose STR2.01.01:2004 gyvenamieji pastatai 178.3 p. bei Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraÅ¡e 1 ir 3 punktai. PareiÅ¡kėjo nuomone, nutarime aplinkybės klaidingai yra nurodytos tikslu, kad jo veiksmuose bÅ«tų administracinių nusižengimo sutartis, nes iÅ¡ nutarime klaidingai nurodytų pažeidimo aplinkybių, gal bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl nutarime nurodytų pareiÅ¡kėjo veiksmų A.

P. negalėjo naudotis durimis ir todėl buvo pažeistos jos teisės. Nesuprantama, kuo gali bÅ«ti pažeidžiamos A. P. teisės uždengus iÅ¡daužtÄ stiklÄ . BÅ«tent klaidingas reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas įtakojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimÄ . Skunde nurodoma, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes nebuvo padaryta žalos A. P. teisės ir teisėtiems interesams, kadangi negali pažeisti asmens teisių, kurių asmuo neturi. Durys, kurių iÅ¡daužtÄ stiklÄ pareiÅ¡kėjas užtaisė, yra laiptinėje ir jos yra visų gyvenamojo namo butų savininkų bendra dalinė nuosavybė ir nepriklauso A.

P. nuosavybės teise, nes ankstesniam patalpų savininkui S. Ž., kurio teisių perėmėja yra A. P. buvo suteikta teisė įsirengti ginčo patalpas, jei bus įrengtas atskiras įėjimas. Tai patvirtina pateikiami sutikimai. Taigi durų, kurios yra gyvenamojo namo butų savininkų nuosavybė, sutvarkymas negalėjo pažeisti A. P. teisių ar teisėtų interesų. V. G. veiksmuose nėra tyčios ir neatsirado jokios žalingos pasekmės, nebuvo pažeista jokia teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Tai patvirtina ir pats nutarimas, kuriame nėra nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė V. G.. Buto Nr. 2, esančio name savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos pareiÅ¡kėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso su sutuoktine, kiti butai nuosavybės teise priklausė O. M., kuri sakė, kad reikia užtaisyti duryse iÅ¡daužtÄ stiklÄ , todėl pareiÅ¡kėjas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o prieÅ¡ingai elgėsi, sutinkamai su civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad savininkas ar naudotojas turi teisę imtis bÅ«tinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grėsmė bendro naudojimo objektams.

Nurodytu įėjimu A. P. naudotis negali, niekada Å¡iuo įėjimu nesinaudojo ir net neturi teisės naudotis laiptine, kadangi minėtos durys yra laiptinėje ir skiria laiptinę, priklausančiÄ namo gyvenamosioms patalpoms ir A. P. priklausančias patalpas, kurios yra negyvenamosios paskirties - prekybos patalpos ir turi turėti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Taip pat skunde pareiÅ¡kėjas pažymi, jog nepagrįstai nutarime nurodyta, kad jis pripažino įvykdęs administracinį nusižengimÄ . PareigÅ«nas, nagrinėjęs administracinę bylÄ , nenustatė turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutarimÄ .

NutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ . Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs asmuo V. G. ir jo atstovė advokatė R. U. skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais, prašė teismo jį tenkinti. Atstovė advokatė papildomai paaiÅ¡kino, kad nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, kadangi V. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , asmuo, surašęs Å¡iuos dokumentus, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų svarbių administracinei bylai aplinkybių.

Tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, kad uždengė P. priklausančio buto duris, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, tuo pažeisdamas A. P. teises. Adresu (duomenys neskelbtini), A. P. buto neturi. Tai yra negyvenamos patalpos. Tai yra kavinė. Prie skundo yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad A. P. priklauso būtent negyvenamos patalpos ir tos durys, tai nėra konkrečiai į jos patalpas, o būtent yra durys laiptinėje. Dėl to, kad A. P. neturi teisės naudotis tomis durimis, tai yra įtvirtinta teisės aktu.

Statybų techninio reglamento statinių klasifikavimo patvirtinimo 6 straipsnis 6.3 punktas sako, kad gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau pastatai skirti dviem ir daugiau negyvenamosios paskirties pastatuose patalpos, o būtent A. P. priklausančios patalpos yra negyvenamosios, tai turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis ir jos turi turėti atskirus įėjimus. Jeigu administracinis nusižengimas yra galimas ir yra pažeidžiamos teisės, tai šiuo atveju, protokolas surašytas ir administracinė nuobauda taikyta nepažeidus P. teisių, kadangi teisė naudotis laiptine A.

P. nesuteikta įstatymo, ji negali. Jeigu asmuo neturi teisės naudotis laiptine, tai ir negalima pažeisto jo teisių. Todėl administracinis nutarimas surašytas nepagrįstai, kadangi G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Be to, pateikti sutikimai patvirtina, kad asmuo, iš kurio įgijo patalpas, minėtas patalpas įrengė tik su kitų namo savininkų sutikimu. Kad nebus naudojamasi minėta laiptine, tai taip pat patvirtina, kad negalėjo būti pažeistos teisės, nes A. P. negalėjo, gaudama dovanojimo būdu įgyti daugiau teisių negu turėjo ankstesnis savininkas.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir administracinę bylÄ nutraukti. Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs asmuo V. G. paaiÅ¡kino, kad rudenį, tikslios datos neatsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindiniai savininkai yra jis, jo žmona N. V. G. ir sÅ«nus D. G. nusipirko iÅ¡ O. M. vienÄ butÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių esamų toje laiptinėje – (duomenys neskelbtini) A. S., kad kitÄ sandorį darys pavasarį. O. M. gyvena Palangoje. Po Å¡io sandorio O. M., juos iÅ¡leisdama, padavė raktus nuo to buto, kurį jie nusipirko ir nuo bendros laiptinės pagrindinių durų.

O. M. pasakė niekam neduoti to rakto ir durų nelaikyti atidarytų, kadangi ji iÅ¡važiuoja į PalangÄ ir jos penki butai lieka be priežiÅ«ros. Tas duris, dėl kurių ginčas eina, jos atskiria laiptinę nuo patekimo į rÅ«sį. Jos buvo uždarytos, grotomis užspaustos ir ant grotų buvo uždėta spyna. Ji pasakė, kad Å¡ių raktų kol kas neduoda, kadangi jis kol kas nereikalingas, nes vandenį jų bute paliko atsuktÄ . Kadangi O. M. daugiausiai gyvendavo Palangoje, tai ji iÅ¡vykdama nusileisdavo į rÅ«sį, uždarydavo sklendę, kad kiti jos butai bÅ«tų be vandens, kad rÅ«syje atjungti vandenį.

O. M. raktus žadėjo atiduoti pavasarį, kuomet bus daromi kiti pirkimo sandoriai dėl kitų butų. Pavasarį jau turėjo daryti pirkimo sandorius dėl likusių butų, bet gegužės 3 d. M. susirgo, jÄ iÅ¡tiko insultas. Jiems paskambino M. sesuo. Gegužės mėnesį, gal apie 15 dienÄ , nuvažiavus į tas patalpas, rado iÅ¡daužytÄ tų durų langÄ Ä¯ rÅ«sį. Jos buvo su grotomis, užrakintos, bet langelis iÅ¡daužytas. Jie paskambimo O. M. seseriai, nes pati O. M. dar buvo ligoninėje.

Ta moteris pasakė, kad pati negali Å¡ių klausimų spręsti dėl iÅ¡daužyto lango, o sakė palaukti, kol atsigaus po ligos jos sesuo. Jie nusiuntė to iÅ¡daužyto lango nuotraukas. Jie laukė, nieko nedarė dėl to lango. Birželio pradžioje paskambino ta moteris ir pasakė, kad parodė O. tas nuotraukas, o O. jai pasakė, kad „jeigu gali Vidmantas, tai tegul užtaiso tÄ iÅ¡daužytÄ langÄ â€œ. Nenurodė kaip užtaisyti. Jis pasakė, kad negali taip užtaisyti kaip buvo, tai yra įstiklinti, kadangi tai yra už grotų, o raktų nuo spynos neturi.

Jam pasakė užtaisyti kaip gali. Jis pasakė, kad gali prakiÅ¡ti medžio drožlių plokÅ¡tės galÄ tarp grotų ir taip užtaisyti. Sakė, kad tai bus laikinai. Jis iÅ¡sipjovė atitinkamos plokÅ¡tės gabalÄ , užkiÅ¡o už grotų ir pritvirtino medvaržčiais. Netrukus atvažiavo tyrėjas. Buvo A. P.. Ji iÅ¡sikvietė policijÄ . Jis užtaisė ne P. buto, o buto į rÅ«sį duris. Durys ne prie pat P. patalpų ribos. Durys viduryje laiptinės. Jis nepagalvojo, kad gali bÅ«ti A. P. durys.

M. apie A. P. interesus nieko nesakė. Jie žinojo, kad Paliokienė turi rÅ«syje turi patalpas, yra kavinė baras ir parduotuvė. Ten yra kitas išėjimas. Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad buvę savininkai sutiko su pagalbinių patalpų įrengimu ir atskiro įėjimo įrengimu. A. P. realiai niekada Å¡iuo įėjimu nesinaudojo, kadangi neturėjo raktų nei nuo centrinių įėjimo durų nei tos spynos, kuri buvo uždėta grotomis. Raktai nuo tos spynos buvo tik pas O. M.. P. Å¡iuo metu pardavinėja tas patalpas ir tuo nori pasikelti tų patalpų kainÄ .

Ji parduoda komercinės paskirties patalpas su dviem įėjimais. SkundÄ palaiko jame iÅ¡dėstytais motyvais ir praÅ¡o jį tenkinti. Nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimÄ , nes to jo paprašė pati O. M.. Pateikta nuotrauka teisingai atžymėta. Tai durys, kurių stiklas buvo iÅ¡daužytas, o jis užtaisė plokÅ¡te. Durys veda į rÅ«sio patalpas. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad visų pirma įvykio konfliktas su V. žmona N., kuri pareiÅ¡kė, kad tai jų patalpos, nes jie pirko butÄ su rÅ«siu, o ji užėmė tas patalpas.

Jai buvo grasinta, kad kažkas atvažiuos ir jÄ iÅ¡mes. Ji turi vienuolikos metų mažametę dukrÄ , todėl jÄ perspėjo, kad jeigu iÅ¡girs, kad kažkas laužiasi pro tas duris, jai pasakytų. Kur rodė tas duris, tai įėjimas į jos nuosavybę. Vienos durys yra iÅ¡ lauko, o Å¡ios iÅ¡ laiptinės. Jos patalpos yra komercinės paskirties – prekybos, bet Å¡iuo metu tas patalpas naudoja kaip ofisÄ , nes prekyba negalima. Gyvena (duomenys neskelbtini) pas artimÄ Å¾mogų, tačiau santykiai neįteisinti.

Vienu momentų dukra verkdama jai paskambino, kad ji greičiau atvažiuotų, nes laužiasi pro tas duris. Tai buvo dienos metu, buvo nuotolinis mokymas. Paprastai dienos metu tas patalpas naudojai kaip ofisÄ ir dukra buvo tose patalpose. Dukra buvo viena, pasakė, kad laužiasi. Ji skambino policijai ir važiavo į ofisÄ . Atvažiavusi pamatė, kad durys užkaltos. Atvažiavo tyrėjas, ji viskÄ paaiÅ¡kino. Vėliau buvo antras incidentas. Ji pati paėmė laužtuvÄ , nuėmė tÄ spynÄ , uždėjo kitÄ spynÄ .

Čia nuotraukoje sena spyna. Å iuo metu Å¡i Å¡eima jÄ padavė į teismÄ , vyksta procesas. Birželio 4 dienÄ buvo kalama su plaktuku, buvo triukÅ¡mas. Buvo užkalta plokÅ¡te durys. PrieÅ¡ tai buvo durys su stiklais. Vienas stiklas sutrupėjo ir ji išėmė. Buvusius stiklus ji pati išėmė. Ä®dėti naujų negali, nes reikia meistrui iÅ¡matuoti iÅ¡ laiptinės pusės. Ji pati prašė pas N. G. bendros laiptinės durų rakto, bet jai niekas neduoda. Namo administratorius pasakė, kad rakto jai neduos, nes nesutinka laiptinės kaimynai.

Ji girdi vaikÅ¡tant žmones. G. vaikÅ¡tant pro tas duris nematė. Ji nori pakeisti savo duris. O. M. ji žino, tai buvusi savininkė, kuri turėjo kelis butu. Kai O. M. buvo viena savininkė, ginčų nebuvo, o kai iÅ¡pardavė butus, tai prasidėjo ginčai dėl patalpų. Jai priklauso nuosavybės teisės į bÅ«stÄ ir ji nori bÅ«ti apsaugota. Patalpas jau nori parduoti, bet Å¡iuo metu negali. Skundas tenkintinas. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Byloje nustatyta, kad V. G. K. apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I.

Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį (nors nutarime nurodoma, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagal minėto straipsnio 1 dalį, tačiau, kadangi šis straipsnis dalių neturi, tai laikytina rašymo apsirikimu) ir jam buvo paskirta 20 eurų dydžio bauda. V. G. 2020 m. gruodžio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. birželio 4 d. apie 12:47, būdamas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje, tai yra laiptinėje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, uždengė A.

P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į butÄ duris prie jų pritvirtindamas medinę plokÅ¡tę, tokiais savo veiksmai pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ), visuma. Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavaliÅ¡kos tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio dispozicijÄ ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Vienas iÅ¡ bÅ«tinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtÄ tvarkÄ , yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panaÅ¡iai.

ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai iÅ¡dėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimÄ pagal blanketinę teisės normÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti ne tik pačiÄ blanketinę teisės normÄ , bet ir konkrečiÄ teisės normÄ (konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį, dalį ar punktÄ ), kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veikÄ , o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, t. y.

žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Suprantama, kad turi bÅ«ti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Pagal teismų praktikÄ , asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma.

Jeigu nėra bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymius - veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje, padarinius, t. y. neesminę žalÄ nukentėjusiojo atžvilgiu bei priežastinį veikos ir jos padarinių ryšį. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posėdyje iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjo ir liudytojos paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V.

G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje, ir kad jo veiksmuose bÅ«tų buvusi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiÄ bÅ«tent konkrečiÄ Ä¯statymo numatytÄ tvarkÄ ir kokiÄ konkrečiÄ teisės normÄ , bÅ«damas bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje, (medinės plokÅ¡tės pritvirtinimas prie durų), skundžiamame nutarime minimu laiku ir vietoje pažeidė V.

G.. Jame tėra abstrakčiai nurodyta, kad V. G., uždengė įėjimo į butÄ duris prie jų pritvirtindamas medinę plokÅ¡tę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Posėdžio metu V. G. iÅ¡samiai paaiÅ¡kino aplinkybes ir neginčijo fakto, kad jis, gyvenamųjų patalpų, tai yra kitų butų, esančių (duomenys neskelbtini) name savininkės O. M. žodiniu leidimu užtaisė į rÅ«sio patalpas einančių durų iÅ¡daužytÄ stiklÄ , jį pakeisdamas medine drožlių plokÅ¡te.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad durys, buvo grotuotos, ant jų buvo spyna, nuo kurios raktų jis neturėjo. Å ias aplinkybes patvirtina ir teismo iÅ¡reikalauta fotonuotrauka, su kuria sutiko tiek V. G., tiek A. P.. Teismo posėdyje apklausta A. P. nurodė, kad jai priklauso komercinės patalpos rÅ«syje, kurias naudoja kaip ofisÄ , Å¡iose patalpose negyvena, bet bÅ«na dienos metu ji bei jos dukra. A. P. nurodė, kad tose duryse buvo du stiklai, kurių vienas buvo iÅ¡trupėjęs, o kitÄ pati išėmė, o vėliau atsineÅ¡usi laužtuvÄ , nudaužė nuo durų esančių grotų spynÄ ir uždėjo savo, kad vyksta nesutarimai su kaimynai dėl patalpų, kad nei namo administratorius, nei kaimynai jai neduoda rakto nuo laiptinėje esančių tų durų.

Pati Paliokienė nemačiusi, kad V. G. vaikščiotų pro tas duris, bet iÅ¡ savo patalpų girdi žmonių balsus, todėl sprendžia, kad ten vaikščiojama. Tačiau, Å¡iuo atveju, tai nėra pakankamas pagrindas pareiÅ¡kėjÄ pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusižengimÄ . Byloje taip nėra surinkta ir pateikta jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tent pro tas duris bÅ«tų įeinama tik iÅ¡imtinai į A. P. priklausančias negyvenamÄ sias patalpas. Todėl, teismo vertinimu, bylÄ nagrinėjęs Institucijos pareigÅ«nas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

G. uždengė A. P. įėjimo į butÄ duris, kadangi pro minimas duris patenkama į rÅ«sio patalpas, kuriose yra vandens skydinė, o ne į A. P. buto patalpas. Be to, kaip ir minėta, ANK 518 straipsnyje atsakomybė numatyta už savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi žala, nors ir ne esminė, pagal Å¡io straipsnio dispozicijÄ turi bÅ«ti padaryta.

Taip pat, turi bÅ«ti nustatyti konkretÅ«s žalÄ patyrę asmenys bei padarytos žalos dydis ir pobÅ«dis, kurie leistų įvertinti ir konstatuoti žalos dydį kaip neesminį. Å iuo atveju skundžiamame nutarime nėra konstatuotas ir nustatytas konkretus žalÄ patyręs asmuo ar jų daugetas bei galimai padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis. Pažymėtina, kad nutarime įraÅ¡yta A. P. pavardė. Teismo posėdžio metu liudytojos procesiniu statusu buvo apklausta A. P., kuri nurodė, kad tos ginčo durys eina į jai priklausančias negyvenamÄ sias patalpas, tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikta.

PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateiktame O. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį, patalpų savininkė O. M. nurodo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. A. P. paėmusi metalinį laužtuvÄ ir patekusi į gyvenamųjų butų laiptinę, numušė nuo grotų jai priklausančiÄ pakabinamÄ spynÄ ir užkabino naujÄ , taip tikėdamasi įsirengti antrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ jai priklausančias prekybinės paskirties (kavinės). Taip pat nurodoma kad A. P., bÅ«dama bendro naudojimo objektų , kurie įrengti jai priklausančio rÅ«sio patalpoje, bendrasavininke, turi sudaryti galimybę gyventojams patekti prie inžinerinių tinklų stovų ir kt. (b. l. 36).

Taigi akivaizdu, kad tarp namo bendraturčių yra kilęs ginčas tik dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, kuris patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamÄ sritį ir, kaip pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjo atstovė, jis turi bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nesant nustatytos patalpų naudojimosi tvarkos, visi bendraturčiai turi teisę naudotis įėjimo į bendras patalpas. Tik iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl patalpų naudojimosi tvarkos, bÅ«tų galima nustatyti, ar A.

P. teisės buvo pažeistos ar ne. Pažymėtina tai, kad tarp Å¡alių vyksta procesas civilinio proceso tvarka. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad užvesta civilinė byla Nr. e2-5006-921/2021 ir vykta procesas dėl pažeistų teisių gynimo. Ir nors A. P. pateikė praneÅ¡imÄ bei apklausta teismo posėdžio metu nurodė, bÅ«dama įsitikinusi, kad jos buto durys, esančios namo laiptinėje iÅ¡ laiptinės pusės yra uždarytos, tačiau tai savaime dar nereiÅ¡kia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, nes įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad V.

G. suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikos pobÅ«dį ir norėjo, kad kiltų atitinkamos žalingos pasekmės, daryti negalima. Be to, ir pats savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Konkrečiu atveju vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , darytina iÅ¡vada, kad V.

G., bÅ«damas įsitikinęs, kad tai nėra A. P. priklausančio buto durys, o durys, einančios į rÅ«sio patalpas, priklausančios O. M., kuriame yra namo inžineriniai tinklai, jokia įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nes jis tik pataisė minėtų durų iÅ¡muÅ¡tÄ stiklÄ pakeisdamas medine drožlių plokÅ¡te, todėl darytina iÅ¡vada, jog V. G. jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozicijoje esančių požymių įgyvendinimÄ , neatliko.

Akcentuotina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimÄ , todėl ANK nuostatos negali bÅ«ti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti V. G. negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi bÅ«ti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent jai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo anksčiau iÅ¡nagrinėtų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, visumÄ , konstatuotina, kad byloje nėra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ V.

G. veikoje esant administracinio nusižengimo sudėties ir jos objektyviųjų požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje. Todėl jo skundas yra tenkintinas, Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20116753615) panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl proceso išlaidų. A.

P. atstovė advokatė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti proceso iÅ¡laidas (181,50 Eur) bei pateikė proceso iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. ANK 583 straipsnyje numatytos liudytojo teisės nagrinėjant bylÄ , tai yra: kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus ir pataisas; pats suraÅ¡yti parodymus; gauti turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių iÅ¡laidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamÄ jį kaltu iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės iÅ¡teisintajam (Å¡iuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas liudytojui atlyginti.

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju A. P. nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Galimybės iÅ¡teisintajam priteisti proceso iÅ¡laidas liudytojui už advokato atstovavimÄ , BPK nenumato. Dėl Å¡ios priežasties praÅ¡ymas priteisti liudytojos patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ V.

G. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnyje, nutraukti. PraÅ¡ymo priteisti atstovavimo iÅ¡laidas netenkinti. PateiktÄ kompaktinį diskÄ su nuotrauka (b. l.

34) palikti saugoti bylos medžiagoje. Administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 20116753615) dokumentus, nutarimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato veiklos skyriui. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Sigita MeÅ¡kauskienė