2020-10-28 Nr. AB-20187-3-62-3-02282-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-712-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02282-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu išduota 2020 m. birželio 12 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 118a/2020; 2) įpareigoti Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą iš naujo atlikti A. K. karinę medicinos ekspertizę; 3) įpareigoti Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą pateikti Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu išduota 2020 m. birželio 12 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr.118a/2020, bei Ekspertinių išvadų lentelę. Pareiškėjas prašė priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė bylą nagrinėti uždarame posėdyje ir bylos medžiagą pripažinti nevieša.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą atsisakė priimti. Teismas nutartimi grąžino pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 str. 2 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio, teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundžiamu ekspertiniu nutarimu nebuvo supažindintas, o su 2020 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažyma supažindintas tik 2020 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas, nurodydamas informaciją apie jo supažindinimo su ekspertinio nutarimo pažyma 2020 m. rugpjūčio 14 d. momentą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada pareiškėjui tapo žinomas ekspertinio nutarimo ir jo pažymos turinys.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu pateikė duomenis, kad kreipėsi į Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir KMEK), pateikdamas 2020 m. liepos 15 d. išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų bei prašydamas atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, tačiau KMEK neinicijavo pakartotinės medicinos ekspertizės šiam aspektui ištirti ir patikrinti. Teismo nuomone, 2020 m. liepos 15 d. KMEK teikiamas išrašas ir jo veiksmai, siekiant pakartotinės ekspertizės patvirtina, kad 2020 m. liepos mėn. pareiškėjui buvo žinomas ekspertinio nutarimo turinys.

Teismas taip pat vertino Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. MS-1234 (1.13) „Dėl kario sveikatos grupės suteikimo“ (atsakyme į pareiškėjo kreipimąsi) pateiktą informaciją, kad karinė medicinos ekspertizė atlikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 532 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatų 45 punktu, ekspertinis nutarimas galėjo būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą. Su atliktos ekspertizės išvadomis ir apie ekspertinio nutarimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas ekspertizės metu. Teismo nuomone, šiame rašte aiškiai pažymėta aplinkybė apie pareiškėjo susipažinimo su ekspertizės išvadomis ir su ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka momentas, t. y. ekspertizės metu, kuri, kaip nurodo pats pareiškėjas, buvo atliekama 2020 m. birželio mėnesį.

Esant duomenims, jog pareiškėjas su ekspertizės išvadomis ir nutarimo apskundimo tvarka buvo supažindintas dar 2020 m. birželio mėnesį, o skundą teismui padavė 2020 m. rugsėjo 10 d., teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė objektyvių termino praleidimo priežasčių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 30 str. 1, 2 d.), todėl, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, kuri buvo nurodyta skunde – su pareiškėjo tarnyba susiję duomenys yra slapta informacija, todėl dauguma su pareiškėjo tarnyba susijusių dokumentų yra su žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad daugumos reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi, todėl jų teismui ir nepateikė. Teismas turėjo į tai atsižvelgti ir, esant abejonių dėl to, kada pareiškėjas iš tiesų buvo supažindintas su skundžiamu aktu, turėjo sudaryti galimybę šią informaciją patikslinti, inter alia (be kita ko), pareikalauti trečiąjį suinteresuotą asmenį pateikti šią informaciją teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad skunde reiškė du reikalavimus: panaikinti KMEK ekspertinį nutarimą ir įpareigoti KMEK iš naujo atlikti pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę. Teismas atsisakė priimti skundą, padaręs išvadą, kad praleistas 1 mėnesio terminas skųsti KMEK ekspertinį nutarimą, tačiau nepateikė motyvų, kodėl sprendė, kad ir dėl antrojo reikalavimo yra praleistas terminas skundui pateikti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė, jog kreipėsi į KMEK, pateikdamas 2020 m. liepos 15 d. išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, bei prašydamas atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, tačiau atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu pareiškėją informavo, kad pakartotinės medicinos ekspertizės šios informacijos pagrindu neinicijuos. Todėl antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti jo karinę medicinos ekspertizę yra reiškiamas ir kaip savarankiškas reikalavimas, kuriuo siekiama įpareigoti KMEK atlikti Nuostatų 42 punkte numatytą privalomą veiksmą, kurį KMEK atsisakė atlikti 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu. Antrajam skundo reikalavimui – įpareigojimui atlikti veiksmus – 1 mėnesio terminas nėra praleistas.

Teismas, remdamasis Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte pateikta informacija, kad su atliktos ekspertizės išvadomis ir apie ekspertinio nutarimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas ekspertizės metu, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas su skundžiamu aktu buvo supažindintas 2020 m. birželio mėnesį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiame rašte nurodyti teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir tikėtina, kad atsakovas tokį sakinį rašte nurodė tikslingai, siekdamas išvengti teisminio ginčo. Pareiškėjas pažymi, kad Nuostatai numato supažindinimo su nutarimu ir išvadomis tvarką, ir ekspertizės atlikimo metu asmuo su nutarimu ar išvadomis nėra supažindinamas, t. y. ekspertizės atlikimo metu toks nutarimas dar nėra surašomas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad „2020-07-15 KMEK teikiamas išrašas ir jo veiksmai, siekiant pakartotinės ekspertizės patvirtina, jog 2020 m. liepos mėn. pareiškėjui buvo žinomas ekspertinio nutarimo turinys“. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. liepos 15 d. išrašo iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų buvimo faktas nerodo, kad tuo metu pareiškėjas jau žinojo apie KMEK priimtą nutarimą, ar kad su juo buvo supažindintas. Tik, kai pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo supažindintas su KMEK pažyma, jis pateikė atsakovui 2020 m. liepos 15 d. išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, manydamas, kad jame atlikto inkstų funkcijos įvertinimo rezultatai bus pagrindas peržiūrėti KMEK sprendimą. Taigi 2020 m. liepos 15 d. išrašas iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nėra susijęs su KMEK nutarimu, o pareiškėjo kreipimasis į gydytojus nerodo jo žinojimą apie KMEK nutarimą.

Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. liepos 24 d. atostogavo, todėl niekaip negalėjo būti supažindintas su ekspertiniu nutarimu anksčiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. K. skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu išduota 2020 m. birželio 12 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 118a/2020, nes su ekspertizės išvadomis ir su ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka pareiškėjas buvo supažindintas 2020 m. birželio mėnesį, o skundą teismui padavė 2020 m. rugsėjo 10 d.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad su ekspertinio nutarimo pažyma buvo supažindintas 2020 m. rugpjūčio 14 d., tačiau tokių duomenų pateikti negali, nes jų neturi arba neturi teisės pateikti, nes dauguma su pareiškėjo tarnyba susijusių dokumentų yra įslaptinti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas su skundžiamu aktu buvo supažindintas 2020 m. birželio mėnesį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Taigi, nustačius, kad pareiškėjas praleido ginčijamo akto apskundimo terminą ir šio termino neatnaujinus, yra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu išduota 2020 m. birželio 12 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 118a/2020. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo supažindintas tik su 2020 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažyma. Į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi 2020 m. rugsėjo 10 d. Vadinasi, pagal pareiškėjo skunde nurodytus duomenis, vieno mėnesio ekspertinio nutarimo apskundimo termino pareiškėjas nepaleido. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, ar iš tiesų pareiškėjui skundžiamas aktas tapo žinomas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Todėl, įvertinęs kartu su skundu pateiktus duomenis (Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. MS-1234(1.13) „Dėl kario sveikatos grupės suteikimo“ ir 2020 m. liepos 15 d. KMEK teikiamą išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų), teismas sprendė, kad su ekspertizės išvadomis ir ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka pareiškėjas buvo supažindintas 2020 m. birželio mėnesį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos vertintus duomenis, su minėta teismo išvada nesutinka. Minėtame 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodyta, kad su atliktos ekspertizės išvadomis ir apie ekspertinio nutarimo apskundimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas ekspertizės metu, konkreti data nenurodyta. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį teiginį. Išraše iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nurodyta informacija apie pacientą ir kiti duomenys, tačiau duomenų apie pareiškėjo supažindinimą su ginčijamu ekspertiniu nutarimu ar kitų duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad tuo metu pareiškėjui ekspertinio nutarimo turinys jau buvo žinomas, nėra. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas su ginčijamu ekspertiniu nutarimu buvo supažindintas 2020 m. birželio mėnesį ir, kreipdamasis į teismą, praleido šio nutarimo apskundimo terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), pasiūlant pateikti duomenis apie supažindinimą su skundžiamu ekspertiniu nutarimu arba savo iniciatyva užklausiant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės dėl šių duomenų pateikimo (pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad duomenys apie jo supažindinimą su 2020 m. birželio 12 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 118a/2020 yra padalinyje, kuriame pareiškėjas tarnauja, šiuos duomenis turi Lietuvos kariuomenė). Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo supažindinimo su skundžiamu ekspertiniu nutarimu datą, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas praleido šio ekspertinio nutarimo apskundimo terminą, todėl, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. K. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė