5f129dc6-fb60-42e0-87d2-82daa09b6f64 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-246-265/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00825-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5; (S) 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 2.3.9.1; 2.3.9.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. T. ieÅ¡kinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo grÄ Å¾inimo, trečiojo asmens, reiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, G.

K., ieÅ¡kinį N. T. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, globėjo paskyrimo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti nepilnamečio vaiko P. T., gimusio Duomenys neskelbtini, gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ P. T. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui – biologiniam tėvui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad sÅ«nus P. T. gyveno su mama R. D. iki jos mirties Duomenys neskelbtini., o po mamos mirties liko gyventi su R. D. sutuoktiniu – atsakovu S. D.. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad gyvena su sugyventine R. G. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Duomenys neskelbtini. R. G. neprieÅ¡tarauja, kad sÅ«nus gyventų kartu su jais. P. T. yra sudarytos visos sÄ lygos gyventi kartu su ieÅ¡kovu. Pažymėjo, kad visada teikė iÅ¡laikymÄ vaiko motinai geranoriÅ¡kai, be teismo sprendimo, jokių pretenzijų iÅ¡ vaiko motinos nebuvo, reguliariai matydavosi ir bendraudavo su vaiku, juo rÅ«pinosi, auklėjo, jį pasiimdavo iÅ¡ ugdymo įstaigų, kartu pramogaudavo, rÅ«pinosi vaiko protiniu ir dvasiniu vystymusi bei saugumu, sÅ«nus prie jo pripratęs, juos sieja tamprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai.

Pažymėjo, kad artimiausiu metu su sugyventine R. G. baigs statyti ir įrengti nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ , todėl vaiko gyvenimo sÄ lygos dar pagerės. Nurodė, jog sÅ«nus gimė ne santuokoje, jo gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, todėl yra bÅ«tina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes gyvenamosios vietos nustatymas yra tiesiogiai susijęs tiek su jo, kaip vaiko tėvo, teisėmis ir pareigomis jo atžvilgiu, tiek ir su vaiko (sÅ«naus) teisėmis ir interesais, kurie yra prioritetiniai lyginant su kitais.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad P. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su juo Duomenys neskelbtini. Atsakovo namuose berniukas turi savo kambarį su visais jam reikalingais baldais, žaislais, mokykliniu inventoriumi. Pažymėjo, jog nuo 2014 metų gyveno faktinėje santuokoje su R. D. (K.) ir jos sÅ«numi P. T., vedė bendrÄ Å«kį, tvarkė Å¡eimos reikalus, augino nepilnametį vaikÄ P. T.. Per ketverius metus tarp atsakovo ir P. užsimezgė artimas ryÅ¡ys, berniukas atsakovÄ laiko tėvu (socialiniu), atsakovas berniukÄ myli ir augina kaip savo.

Atsakovas Duomenys neskelbtini dienÄ susituokė su R. D. ir toliau gyveno kaip Å¡eima. Duomenys neskelbtini. atsakovo žmona ir P. T. mama R. D. mirė. P. T. po mamos mirties gyvena kartu su atsakovu, jis vaikÄ prižiÅ«ri, rÅ«pinasi buitimi, auklėjimu, lavinimu. Per ketverius metus, kai gyveno su R. D. ir jos sÅ«numi kaip Å¡eima, biologinis vaiko tėvas nesirÅ«pino vaiku, neteikė iÅ¡laikymo, nedalyvavo jo auklėjime, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu ir kt. Su vaiku ieÅ¡kovas bendraudavo epizodiÅ¡kai, t. y. pasimatydavo 1–2 kartus per mėnesį, susitikimas trukdavo apie 2 valandas, pasiimdavo vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir praleisdavo laikÄ vieÅ¡oje vietoje, į savo namus nesiveždavo, vaiko mamos namuose nesilankė.

BÅ«davo laikotarpių, kai ieÅ¡kovas N. T. su vaiku nesimatydavo kelis mėnesius iÅ¡ eilės, bendravimas su sÅ«numi buvo labiau formalus nei artimas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas niekur nedirba, jo individuali įmonė pripažinta bankrutuojančia, ieÅ¡kovas yra nuteistas už 6 nusikalstamas veikas, kaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, ieÅ¡kovo elgesys, gyvenimo bÅ«das, turimi skoliniai įsipareigojimai, pareiga atlyginti žalÄ nukentėjusiesiems patvirtina, kad ieÅ¡kovas nėra pasirengęs tinkamai pasirÅ«pinti nepilnamečiu sÅ«numi, jo auklėjimu ir negebėtų užtikrinti visų vaiko poreikių.

Taip pat pažymėjo, kad P.nepažįsta ieÅ¡kovo sugyventinės R. G. ir, jeigu vaikui tektų gyventi bute su ieÅ¡kovo sugyventine, prie kurios jis nėra pripratęs, toks aplinkos pasikeitimas neabejotinai padarytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko dvasinei ir emocinei bÅ«klei. Be to, berniukas ieÅ¡kovo nevadina tėvu. Teigė, jog reikalingas pereinamasis laikotarpis, kai bus aiÅ¡ku, ar tarp tėvo ir vaiko susiformuos artimesni santykiai.

3. Trečiasis asmuo G. K. pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus – prašė atskirti nepilnametį vaikÄ P. T. nuo tėvo N. T.; nustatyti nepilnamečiam vaikui P. T. laikinÄ jÄ globÄ , globėju paskiriant patėvį (atsakovÄ ) S. D.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. T. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. T. periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki laikinosios globos pabaigos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėjÄ S. D.. Nurodė, kad dukra R., gyvendama su ieÅ¡kovu N. T., nesijautė laiminga, guosdavosi tėvams dėl prastų tarpusavio santykiu su ieÅ¡kovu.

R. D. tėvai matė, jog ieÅ¡kovo elgesys jų dukros atžvilgiu buvo nepagarbus, netinkamas, po pragyventų metų jie iÅ¡siskyrė ir dukrai R. pradėjus gyventi su atsakovu S. D., ji jautėsi laiminga, saugi, atsakovas rÅ«pinosi Å¡eima, t. y. R. ir jos sÅ«numi P. Atsakovas S. D. Å¡eima rÅ«pinosi ne tik finansiÅ¡kai, tačiau daug laiko ir dėmesio skyrė P., rÅ«pinosi jo auklėjimu, mokslais, laisvalaikiu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekada finansiÅ¡kai neprisidėdavo prie P. iÅ¡laikymo, susitikdavo su juo retai ir laikÄ leisdavo formaliai, nesidomėjo vaiko mokslais, sveikata ir t.t.

Po dukros R. mirties atsakovas S. D. visÄ laisvÄ laikÄ leidžia su P., stengiasi, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas. Pažymėjo, jog N. T. Å¡iuo metu niekur nedirba, neturi jokio nekilnojamojo turto (gyvena sugyventinei priklausančiame bute), yra nuteistas, turi didelių skolinių įsipareigojimų, be to, ieÅ¡kovas be P. turi dar 4 vaikus, kuriuos taip pat privalo iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovas yra nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas yra atidėtas dvejiems metams, ir Å¡iuo metu nėra jokios garantijos, jog per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ieÅ¡kovas pakartotinai nenusikals ar nepažeis bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, dėl ko gali bÅ«ti realiai įkalintas, todėl darė prielaidÄ , jog yra įstatymų numatytas pagrindas atskirti nepilnametį vaikÄ P. T. nuo tėvo N. T..

4. IeÅ¡kovas su trečiojo asmens reikalavimais nesutiko. IeÅ¡kovo teigimu, aplinkybė, kad vaiko tėvas turi teistumÄ , nesudaro pagrindo atskirti vaiko nuo tėvo, nes nėra vienos bÅ«tinų vaikų atskyrimo nuo tėvų sÄ lygos – negalėjimo gyventi su vaiku ir vykdyti tėvo pareigų. Pažymėjo, kad N. T. yra individualios įmonės savininkas, jo sugyventinė R. G. gauna pajamų iÅ¡ darbo santykių. N. T. kreipėsi į mokyklos, kur mokosi jo sÅ«nus P., psichologÄ dėl konsultacijų teikimo vaikui iÅ¡gyvenant mamos netektį. Å eimos buities ir gyvenimo sÄ lygos geros. Å eima pavasarį planuoja persikelti į namÄ užmiestyje, kur sÅ«nui P. bus skirtas atskiras kambarys. IeÅ¡kovui yra svarbi sÅ«naus emocinė, dvasinė bÅ«sena. Be to, N. T., rekomenduotas specialistų, lanko „Tėvystės įgÅ«džių kursus“.

5. Atsakovas su trečiojo asmens reikalavimais sutiko.

6. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, nurodė, kad Duomenys neskelbtini., mirus nepilnamečio P. T. motinai R. D., 2018 m. sausio 9 d. į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su praÅ¡ymu dėl nepilnamečio vaiko P. T. laikinosios globos kreipėsi atsakovas S. D.. PraÅ¡yme atsakovas nurodė, kad su vaiku gyvena nuo 2014 metų, vaikÄ augino kaip savo sÅ«nų, jį auklėjo ir prižiÅ«rėjo, todėl po vaiko motinos mirties nori ir gali vaikÄ auginti ir juo rÅ«pintis.

Ä® Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių taip pat kreipėsi ieÅ¡kovas N. T., kuris paaiÅ¡kino, jog mirus vaiko motinai, nori ir gali pasirÅ«pinti sÅ«numi, vaikas jį pažįsta, bendravimas su sÅ«numi niekada nebuvo nutrÅ«kęs, nors vaikas ir gyveno motinos Å¡eimoje. IeÅ¡kovas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl palikimo priėmimo po vaiko motinos mirties. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad atsakovas S. D. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, yra dirbantis, nėra teistas.

Skyriaus specialistai apsilankė atsakovo namuose, įvertino buities ir gyvenimo sÄ lygas, kurios yra labai geros ir tinkamos vaikui gyventi ir sveikai vystytis, berniukas turi atskirÄ kambarį. Ä®vertinus duomenis apie ieÅ¡kovÄ N. T. ir jo sugyventinę R. G., nustatyta, kad R. G. yra dirbanti, o ieÅ¡kovas – individualios įmonės savininkas. Å eimos buities ir gyvenimo sÄ lygos geros, jie planuoja pavasarį iÅ¡sikelti į baigiamÄ statyti namÄ užmiestyje, kur vaikui bÅ«tų skirtas atskiras kambarys. IeÅ¡kovas su R.

G. susilaukė sÅ«naus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei kelis kartus pabendravus su nepilnamečiu P. T., nustatyta, jog vaikas turi artimÄ ryšį su atsakovu S. D.. Vaikas žino, kad jo tėtis yra N. T., tačiau pokalbio metu jo „tėčiu“ nevadina, visas savo veiklas planuoja su atsakovu S. D. ir noriai apie tai pasakoja, tačiau pradėjus kalbėti apie tėvÄ , vaikas greitai nori užbaigti pokalbį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. sausio 18 d. organizavo posėdį dėl vaiko situacijos aptarimo, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovas ir atsakovas, tačiau jokio sprendimo priimti nepavyko.

Buvo akcentuojama, kad Å¡ioje situacijoje reikia laiko, kad užsimegztų vaiko artimesnis bendravimas su tėvu, kadangi iki Å¡iol berniukas su tėvu susitikdavo vieÅ¡oje vietoje, vaikas nesilankydavo tėvo namuose, nepažinojo jo sugyventinės. Å alims buvo iÅ¡siųsti raÅ¡tai dėl vaiko bendravimo tvarkos ir kt., tačiau, skyriaus žiniomis, bendravimas pagal numatytÄ tvarkÄ nevyko, asmenys tarpusavyje nebendrauja. Institucijos nuomone, ieÅ¡kovui ir P. reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad tarp tėvo ir vaiko susiformuotų artimesni santykiai, palaipsniui nusistovėtų bendravimas, tėvas lankytų tėvystės įgÅ«džių mokymus, bÅ«tų teikiama psichologinė pagalba vaikui ir Å¡eimai.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad Å¡alims bÅ«tina iÅ¡mokti bendradarbiauti vaiko klausimais ir stengtis atsiriboti nuo neigiamo vienas kito vertinimo, svarbu atkurti saugų vaiko bendravimÄ , ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, sudaryti sÄ lygas praleisti jiems daugiau laiko, jog tėvas domėtųsi ne tik vaiko norais, bet palaipsniui iÅ¡moktų pastebėti tikruosius vaiko emocinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; trečiojo asmens G.

K., pareiÅ¡kusios savarankiÅ¡kus reikalavimus, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatė nepilnamečiam vaikui P. T. nuolatinę globÄ ; skyrė S. D. nuolatiniu P. T. globėju; nustatė nepilnamečio P. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nuolatinio globėjo S. D. gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo N. T. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui P. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskyrė nepilnamečio P. T. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nuolatinį globėjÄ S. D. iÅ¡imtinai vaiko poreikiams tenkinti; nustatė nepilnamečio P. T. ir ieÅ¡kovo N. T. bendravimo tvarkÄ : nustatė vienerių metų pereinamÄ jį N. T. bendravimo su nepilnamečiu P. T. laikotarpį; nuo sprendimo paskelbimo dienos Å¡eÅ¡is mėnesius ieÅ¡kovas N. T. su sÅ«numi P. T. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas suderintu su globėju (atsakovu S. D.) laiku, atsižvelgiant į P. T. užimtumÄ ugdymo įstaigoje bei užklasinėje veikloje, dalyvaujant globėjui S. D. arba, sutikus P. T., be globėjo S. D., vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ; kitus Å¡eÅ¡is mėnesius ieÅ¡kovas N. T. su sÅ«numi P. T. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas suderintu su globėju (atsakovu S. D.) laiku bei kas antrÄ (antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitę) Å¡eÅ¡tadienį nuo 12 val. iki 19 val., atsižvelgiant į P. T. užimtumÄ ugdymo įstaigoje bei užklasinėje veikloje, vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė tokiÄ ieÅ¡kovo N. T. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi P. T. tvarkÄ : ieÅ¡kovas N. T. su sÅ«numi P. T. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas suderintu su globėju (atsakovu S. D.) laiku bei kas antrÄ (antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitę) savaitgalį nuo 12 val.

Å¡eÅ¡tadienį iki 18 val. sekmadienį, atsižvelgiant į P. T. užimtumÄ ugdymo įstaigoje bei užklasinėje veikloje, vaikÄ pasiimant iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ieÅ¡kovas apie tai, kad negalės bendrauti pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , turi įspėti ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ , telefono skambučiu, SMS žinute ar kitomis atsakovui priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis, o esant nenumatytiems atvejams – ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi valandas telefono skambučiu, SMS žinute ar kitomis atsakovui priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis; ieÅ¡kovas N. T. turi teisę bendrauti su sÅ«numi P. T. telekomunikacinėmis priemonėmis: telefoniniais skambučiais, programa „Skype“, „Viber“ ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryÅ¡iu 2 kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko Å¡alys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečio vaiko režimÄ , užimtumÄ ir sveikatÄ .

Priteisė iš ieškovo atsakovui 945 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Dėl nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo tėvui ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju susiklostė teisiÅ¡kai nestandartinė situacija, kai vaikas nori gyventi su patėviu, o ne su biologiniu tėvu. Teismo vertinimu, faktas, jog ieÅ¡kovas yra biologinis vaiko tėvas, negali bÅ«ti prioritetinis ieÅ¡kinio tenkinimo aspektu. Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovas nebando įsijausti į motinos netekusio mažo berniuko norus, baimes, nes paklaustas teismo, kaip įsivaizduoja sÅ«naus grÄ Å¾inimo jam procesÄ , atsakė, kad paprastai – reikia paimti vaikÄ ir atvežti pas tėvÄ Ä¯ namus.

Nurodė, kad iki vaiko motinos mirties 2018 m. sausio 4 d. nepilnametis vaikas gyveno su mama bei jos sutuoktiniu S. D.. Tai buvo nepilnamečio vaiko Å¡eima, ten jis jautėsi saugus, ten buvo jo namai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas iki vaiko motinos mirties nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos, o mirus motinai, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ susigrÄ Å¾inti biologinį sÅ«nų, t. y. esant situacijai, kai vaikas neteko motinos, esant dideliam netekties skausmui, neaiÅ¡kumui dėl ateities, biologinis tėvas nori vaikÄ paimti iÅ¡ jam artimos aplinkos, jo Å¡eimos, įprasto gyvenimo.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad P. T. yra nesaugu, kad gyvenimas su atsakovu S. D. nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kad saugi aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su jo biologiniu tėvu N. T.. Pažymėjo, jog su ieÅ¡kovu sÅ«nus kartu negyvena nuo 2014 m. Vaikui yra 8 metai (Duomenys neskelbtini. bus 9 metai), todėl per šį laikotarpį ieÅ¡kovo (tėvo) ir vaiko P. T. ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai susilpnėjęs. Tuo tarpu tarp atsakovo S. D. ir P. T. per penkerius metus yra užsimezgęs labai artimas ryÅ¡ys, berniukas atsakovÄ laiko socialiniu tėvu, atsakovas berniukÄ myli ir augina kaip savo vaikÄ .

9. Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad vaikas nepageidauja bendrauti su tėvu, su tėvu bendrauja trumpais sakiniais, nenori su juo susitikti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas užtikrina sÅ«naus poreikius, kad dalyvauja sÅ«naus ugdymo procese, rÅ«pinasi sÅ«naus mokymosi pasiekimais, kad skiria dėmesio jo Å¡vietimui, aktyviai dalyvauja renginiuose, rÅ«pinasi sÅ«naus sveikata ir psichologine savijauta. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad neatmestina galimybė, jog ieÅ¡kovas gali nutraukti bendrÄ gyvenimÄ su savo sugyventine, taigi vaikas neturėtų kur gyventi, kadangi tiek namas, tiek butas yra sugyventinės asmeninė nuosavybė.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas be sÅ«naus P. turi dar 4 vaikus. Nėra duomenų, ar ieÅ¡kovas tinkamai rÅ«pinasi ir teikia iÅ¡laikymÄ kitiems vaikams. Pažymėjo, jog nekalba apie vaiko interesus, kaip stengsis atkurti vaiko ir jo tarpusavio ryšį, kokiu bÅ«du palaikys bendravimÄ su močiute ir vaiku. Byloje yra surinkta didelės apimties medžiaga apie ieÅ¡kovÄ , kuri patvirtina, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie jo realias gaunamas pajamas, taip pat neturi jokio jam priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog yra ne kartÄ teistas (teistumai neiÅ¡nykę).

Pažymėjo, jog N. T. buvo priimta 2018 m. gegužės 22 d. nutartis dėl probacijos sÄ lygų pakeitimo, joje nurodyta, jog N. T. rizikos įvertinimo metu iÅ¡ryÅ¡kėjo probleminės sritys, susijusios su probuojamojo mÄ stymu ir elgesiu bei nuostatomis, asmuo nesutiko savanoriÅ¡kai dalyvauti elgesio pataisos programose, kurios padėtų asmeniui keisti mÄ stymÄ bei nuostatas, siekiant mažinti rizikÄ pakartotinai nusikalsti.

10. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, iÅ¡klausęs vaiko nuomonę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikas su ieÅ¡kovu nesijaučia saugus, ieÅ¡ko pagalbos iÅ¡ Å¡alies, jam reikia ramesnės ir stabilesnės aplinkos. Teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su atsakovu (patėviu).

11. Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinės bylos medžiagos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra faktinio pagrindo atskirti ieÅ¡kovo N. T. nuo sÅ«naus P. T.. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi. Ä®vertino ir tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas galbÅ«t komplikuotų Å¡alių bendravimÄ , nutolintų tėvÄ ir sÅ«nų vienÄ nuo kito, todėl netikslinga atskirti tėvÄ nuo sÅ«naus. PrieÅ¡ingai, teismas manė, kad ieÅ¡kovo padėtis tikrai gali pasikeisti, jeigu ieÅ¡kovas imsis realių veiksmų dėl savo elgesio, maksimaliai stengsis palaikyti artimÄ ryšį su vaiku.

12. Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo. Nustatė, kad nepilnamečiam vaikui nuo 2018 m. gegužės 16 d. nustatyta laikinoji globa G. K. Å¡eimoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 5TSD-1010 dėl vaiko laikinos globos nustatymo priėmė sprendimÄ , kuriuo nustatė laikinosios globos tęsimÄ P. T. G. K. Å¡eimoje iki 2019 m. lapkričio 17 d., nors faktiÅ¡kai P. T. gyvena su patėviu S. D.. Atsižvelgęs į tai, kad laikinoji globėja G.

K. yra garbaus amžiaus ir laikinoji globa baigiasi 2019 m. lapkričio 17 d., taip pat į tai, kad vaikas nėra grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui, teismas nurodė, kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės globos P. T. nustatymo ir globėjo skyrimo. Pažymėjo, kad nepilnametis P. T. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi kartu su patėviu S. D.. Teismas nenustatė duomenų, kad globa S. D. Å¡eimoje prieÅ¡tarautų vaiko interesams, tarp atsakovo ir P. T. per ketverius metus yra užsimezgęs labai artimas ryÅ¡ys, berniukas laiko atsakovu socialiniu tėvu, atsakovas berniukÄ myli ir augina kaip savo vaikÄ .

P. T. taip pat iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog su ieÅ¡kovu (biologiniu tėvu) gyventi nenori. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia teigti, jog berniukas jaučiasi saugus, laimingas gyvendamas su atsakovu (patėviu) S. D.. S. D. suteikia tinkamas gyvenimo sÄ lygas vystymuisi, vaikas yra prižiÅ«rėtas, todėl atsakovÄ S. D. skyrė globėju.

13. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Pažymėjo, kad N. T. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi problemų dėl sveikatos, duomenų apie pajamas byloje nėra, turto neturi, tačiau turi vaikÄ , kuriam privalo teikti iÅ¡laikymÄ . Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgęs į vaiko interesus bei protingus poreikius, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė iÅ¡laikymÄ vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

14. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nustatė, kad ieÅ¡kovo ir sÅ«naus ryÅ¡ys yra labai silpnas, epizodiÅ¡kas. IeÅ¡kovas po iÅ¡siskyrimo su vaiko motina su vaiku P. susitikdavo retai, laikÄ leisdavo formaliai. Atsižvelgęs į tai, kad tėvas ilgÄ laikÄ su vaiku nebendravo, tam, kad greičiau bÅ«tų atkurtas saugus ir artimas ryÅ¡ys ir galėtų vykti normalus bendravimas, teismas nustatė vienerių metų pereinamÄ jį periodÄ , kurio metu, esant bÅ«tinybei, bÅ«tų pasitelktas psichologas ar kitas specialistas.

Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia, geriausiai užtikrinsianti vaiko bei ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus pereinamuoju laikotarpiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o trečiojo asmens ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 15.1. Bylos duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nepilnamečiam sÅ«nui bus maksimaliai sudarytos visos sÄ lygos gyventi pilnavertį gyvenimÄ savo Å¡eimoje, augti, bręsti, vystytis ir bendrauti ne tik su savo tėvu, bet ir su broliu. 15.2. Aplinkybė, jog atsakovas dažnai vyksta į komandiruotes ir tuo metu vaikas perduodamas močiutės, kuriai yra 73 metai, žinion, reiÅ¡kia, kad mažametis vaikas reguliariai kilnojamas iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ , o tai nėra normalu tokio amžiaus vaikui. 15.3.

Atsakovas su apelianto vaiku gyvena bute, esančiame Duomenys neskelbtini, kuris yra įkeistas bankui už suteiktÄ kreditÄ . 15.4. Sprendime minimos kasacinio ir apeliacinio teismo nutartys negali bÅ«ti precedentais nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir jomis negalima remtis, kadangi visose jose be iÅ¡imties buvo sprendžiami ginčai, kilę tarp skyriumi gyvenančių tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 15.5. Å ioje byloje teismas turėjo vadovautis CK 3.165 straipsnyje nustatytų tėvų asmeninių teisių ir pareigų turiniu, kur nurodoma, jog, atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę.

Tai reiÅ¡kia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Ir tik kai nė vienas iÅ¡ tėvų negali rÅ«pintis vaiku, Å¡i pareiga gali bÅ«ti perduota kitiems asmenims. 15.6. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad apeliantui nėra taikyta nė viena iÅ¡ tėvų valdžios apribojimo rÅ«Å¡ių, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė apelianto nepilnamečiui sÅ«nui nuolatinę globÄ ir paskyrė atsakovÄ nuolatiniu jo globėju. 15.7.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius šiame procese yra šališkas ir teikė neobjektyvias išvadas.

16. Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovo argumentai dėl pernelyg ilgai užsitęsusio teismo proceso nepagrįsti, kadangi teismas keletÄ kartų posėdžius atidėjo bÅ«tent ieÅ¡kovo ir jo atstovo praÅ¡ymu, suteikdamas galimybę ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. 16.2. Vaiko perdavimas ieÅ¡kovui, nesant vaiko noro, turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, jog dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka yra aiÅ¡kiai nesaugi ir netinkama vaikui, neužtikrinanti bÅ«tinų jo vystymuisi sÄ lygų. 16.3.

Å iuo atveju prioritetas turi bÅ«ti teikiamas ne biologinei tėvystei, o vaiko geriausius interesus atitinkančiam ir jo teises nepažeidžiančiam norui likti savo įprastoje aplinkoje ir toliau gyventi atsakovo Å¡eimoje. 16.4. IeÅ¡kovo argumentai, susiję su atsakovo Å¡eimine padėtimi, t. y., jog atsakovo Å¡eima nėra pilna, laikytini hipotetiniais pasvarstymais, neturinčiais esminės reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui. 16.5. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie realiai gaunamas pajamas, taip pat jis neturi jokio jam priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o iÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog yra ne kartÄ teistas (teistumai neiÅ¡nykę).

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad jo materialinė padėtis yra gera, visiÅ¡kai neteikia savo sÅ«nui iÅ¡laikymo jokia forma. 16.6. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad vaiko sugrÄ Å¾inimas į biologinę Å¡eimÄ ne visada atitiktų jo interesus. Todėl sprendžiant tokio pobÅ«džio bylÄ , svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. 16.7. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo reikalavimas tiesiog fiziÅ¡kai perduoti vaikÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nėra svarbi vaiko emocinė bÅ«klė. 16.8.

IeÅ¡kovas nuo 2014 m. negyvena ir negali gyventi su savo sÅ«numi dėl objektyvių priežasčių – nepilnametis vaikas gyveno mamos ir jos sutuoktinio atsakovo S. D. Å¡eimoje, o ieÅ¡kovas turi susikÅ«ręs savo Å¡eimÄ . Teigtina, kad dėl ieÅ¡kovo asmeninių savybių, ilgalaikio nesidomėjimo vaiku, epizodinio pobÅ«džio bendravimo su vaiku, socialinių ir vaiko priežiÅ«ros įgÅ«džių stokos, atsižvelgiant į tai, kad neleistina traumuoti vaikÄ , į vaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su atsakovu, su kuriuo vaikas gyvena jau 5 metus, vaiko nenorÄ gyventi kartu su tėvu, teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo biologiniam tėvui ir gyvenamosios vietos su ieÅ¡kovu nustatymo. 16.9.

Aplinkybė, jog vaikas skundžiamu sprendimu nebuvo atskirtas nuo tėvo (ieÅ¡kovo), nesudaro pagrindo teigti, jog globa vaikui nustatyta neteisėtai. 16.10. P. T. apklausos metu iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų norÄ gyventi kartu su patėviu ir teismas nenustatė duomenų, kad globa atsakovo Å¡eimoje prieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl nėra aplinkybių, numatytų CK 3.269 straipsnyje, kurios neleistų atsakovÄ skirti globėju. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo formos 18.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo 19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo grÄ Å¾inimo biologiniam tėvui, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu akcentuojama, jog teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė apelianto nepilnamečiam sÅ«nui nuolatinę globÄ ir paskyrė atsakovÄ (patėvį) nuolatiniu jo globėju.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs kad vaiko sugrÄ Å¾inimas į biologinę Å¡eimÄ ne visada atitiktų jo interesus.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

21. Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

22. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje konstatuota, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) daugelyje savo bylų nurodo, kad „šeimos gyvenimo“ sÄ voka pagal Konvencijos 8 straipsnį neapsiriboja santuokos santykiais ir gali apimti kitus de facto „šeimos“ ryÅ¡ius, kai Å¡alys gyvena ne santuokoje.

EŽŽT taip pat nurodo, kad biologinės giminystės tarp biologinio tėvo ir vaiko vien tik be jokių kitų teisinių ar faktinių aplinkybių, rodančių artimų asmeninių santykių buvimÄ , nepakanka Konvencijos 8 straipsnio apsaugai (žiÅ«r. 1994 m. gegužės 26 d. sprendimÄ byloje Keegan prieÅ¡ AirijÄ , peticijos Nr. 16969/90; 2005 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Znamettskaya prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 77785/01; 1994 m. spalio 27 d. sprendimÄ byloje Kroon ir kiti v. Nyderlandų Karalystė, peticijos Nr. 18535/91 ir kt.).

23. Taigi biologinių tėvų teisė į privatų Å¡eimos gyvenimÄ nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT byloje Söderbäck prieÅ¡ Å vedijÄ nusprendė, jog faktinės aplinkybės, rodančios, kad biologinis tėvas su vaiku beveik nebendravo, juo, kaip savo vaiku, rÅ«pinosi motinos sutuoktinis, lėmė, kad pastarajam buvo suteikta teisė įsivaikinti. Byloje Eski prieÅ¡ AustrijÄ EŽTT nusprendė, jog leidimas patėviui įsivaikinti vaikÄ nepažeidė tėvo teisės į privataus Å¡eimos gyvenimÄ , kadangi tėvas smurtavo prieÅ¡ motinÄ , jo keliami konfliktai neigiamai veikė vaikÄ (1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Söderbäck prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Eski prieÅ¡ Austrija, peticijos Nr. 21949/03).

24. Tačiau EŽTT taip pat akcentuoja, jog geriausi vaiko interesai negali bÅ«ti grindžiami tik ta aplinkybe, jog vaikui bÅ«tų geriau paskyrus jam globÄ . Siekiant nuspręsti, ar konkrečios priežastys gali bÅ«ti laikomos pakankamomis apriboti teisę į Å¡eimos privatų gyvenimÄ , reikia analizuoti visas bylos aplinkybes (1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 13441/87; 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 39221/98, 41963/98).

25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aktualų Å¡iai bylai teisinį reguliavimÄ . CK 3.256 straipsnyje nurodyta, kad nuolatinė globa (rÅ«pyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sÄ lygomis negali grįžti į savo Å¡eimÄ ir kurių priežiÅ«ra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai Å¡eimai, Å¡eimynai, globos centrui ar vaikų globos (rÅ«pybos) institucija. Vaiko nuolatinės globos (rÅ«pybos) nustatymo pagrindai nurodyti CK 3.257 straipsnyje:

1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;

3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;

4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;

5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje;

6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.

26. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G. K. prašė atskirti nepilnametį vaikÄ P. T. nuo tėvo N. T. ir nustatyti laikinÄ jÄ globÄ , globėju paskiriant patėvį (atsakovÄ ) S. D.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo atskirti ieÅ¡kovo nuo sÅ«naus, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieÅ¡kovas daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi. Teismas, nurodęs, jog vaikas nėra grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui, nurodė, kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės globos P. T. nustatymo ir globėjo skyrimo.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindų, leidžiančių taikyti CK 3.179 straipsnyje įtvirtintÄ vaiko ir tėvo atskyrimÄ . Minėtame straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iÅ¡ tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iÅ¡ tėvų. Tai yra įstatymų leidėjas minėtu straipsniu įtvirtino galimybę vaikÄ atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, bÅ«tent jos turi lemti tėvų negalėjimÄ vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi bÅ«ti kalti. Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors trečiasis asmuo G. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieÅ¡kovas niekada finansiÅ¡kai neprisidėdavo prie P. iÅ¡laikymo, susitikdavo su juo retai ir laikÄ leisdavo formaliai, nesidomėjo vaiko mokslais, sveikata ir pan., t. y. vengė atlikti savo pareigas, tačiau reikalavimo, kuris teiktų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuolatinės globos skyrimo, t. y. reikalavimo apriboti ieÅ¡kovo valdžiÄ , nereiÅ¡kė.

29. Tačiau Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepilnamečiam vaikui turi bÅ«ti nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas jo globėjas, nors reikalavimÄ atskirti tėvÄ nuo nepilnamečio vaiko atmetė, teisėjų kolegija mano, jog yra pagrindas įvertinti, ar egzistuoja kitas, savarankiÅ¡kas pagrindas nuolatinės globos nustatymui, t. y. ar yra pagrindas neterminuotai apriboti ieÅ¡kovo valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu, kadangi, kaip jau minėta, tiek vaikų atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo atveju (CK 3.180 straipsnis) taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės – nuolatinės vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380-969/2017).

30. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Apribojus tėvų valdžiÄ , tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡ kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį iÅ¡laikyti. Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi bÅ«ti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės).

Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytÄ tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobÅ«dį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vienÄ iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

31. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

32. Nagrinėjamu atveju dėl ieÅ¡kovo pareigų vykdymo Å¡alys nurodė skirtingas aplinkybes: ieÅ¡kovas teigė, jog visada teikė iÅ¡laikymÄ geranoriÅ¡kai, reguliariai matydavosi ir bendraudavo su vaiku, juo rÅ«pinosi, auklėjo, jį pasiimdavo iÅ¡ ugdymo įstaigų, kartu pramogaudavo, rÅ«pinosi vaiko protiniu ir dvasiniu vystymusi bei saugumu. Atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo, jog ieÅ¡kovas nesirÅ«pino vaiku, neteikė iÅ¡laikymo, nedalyvavo jo auklėjime, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu ir kt.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog ieškovas buvo / yra nusišalinęs nuo pareigų nepilnamečiam sūnui vykdymo.

34. Teisėjų kolegija pastebi, jog nors ieÅ¡kinyje teigiama, jog iÅ¡laikymas sÅ«nui buvo teikiamas reguliariai, Å¡iems savo argumentams pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų. IÅ¡ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų gera valia nevykdo ir po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria priteistas laikinas vaiko iÅ¡laikymas.

35. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos aplinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo nutarta priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. T. periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo. IeÅ¡kovui nevykdant Å¡ios teismo nutarties, 2018 m. spalio 15 d. antstolės R. V. kontoroje priimtas patvarkymas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo (iÅ¡laikymo įsiskolinimas – 1050 Eur) (t. 2, b. l. 174–175). Å ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo nutarties apskritai nevykdė – per septynis mėnesius nesumokėjo nė vienos periodinės vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡mokos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas nuo 2018 m. birželio 1 d. MB „Tobulas skonis“, kurios vadovė yra ieÅ¡kovo sugyventinė, dirba pardavimų vadybininku. IÅ¡ pateiktos darbo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovui mokama 410 Eur mėnesinė alga (t. 2, b. l. 17–18). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). IeÅ¡kovui tenka pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , Å¡ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pateisinamas nei sunkia turtine padėtimi, nei kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis.

Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareigÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų ieÅ¡kovas vykdė netinkamai, tačiau Å¡i priežastis nėra pakankama neterminuotai apriboti ieÅ¡kovo valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu.

36. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas su sÅ«numi kartu negyvena nuo 2014 m., Å¡iuo metu vaikui yra 9 metai. IÅ¡ 2018 m. kovo 5 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. VT11-379 „Dėl pokalbio su P. T. senele G. K.“ matyti, kad močiutė paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas jo neaugino, tačiau retkarčiais, tai yra 1–2 kartus per mėnesį, su vaiku susitikdavo. IÅ¡ 2018 m. sausio 22 d. Klaipėdos lopÅ¡elio darželio „Duomenys neskelbtini“ raÅ¡to nustatyta, kad P. T. ugdymu domėjosi mama R. D. ir tėtis N. T.; grupės Å¡ventėse dalyvaudavo tėtis arba mama; kartais berniuko pasiimti atvykdavo tėtis (t. 1, b. l. 58). Klaipėdos Duomenys neskelbtini progimnazijos 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡te pažymėta, jog P. tėtis N. T. dalyvavo viename susirinkime, kartais ateidavo pasiimti vaiko iÅ¡ prailgintos grupės, po mamos mirties N. T. į mokyklÄ ateina dažniau. Taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovas elektroniniame dienyne domisi vaiko pasiekimais (t. 1, b. l. 23).

37. IÅ¡ 2018 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į mokyklos psichologÄ dėl konsultacijų teikimo vaikui iÅ¡gyvenant mamos netektį (t. 1, b. l. 31–32). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovas deda pastangas iÅ¡spręsti kilusias problemas. IÅ¡ 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos raÅ¡to nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovas lanko edukacinę grupę tėvams „Darbo ir Å¡eimos vaidmenų derinimas“ (dalyvavo 11 užsiėmimų) (t. 2, b. l. 50).

38. Šios nurodytos aplinkybės yra pakankamos apeliacinės instancijos teismui įsitikinti, jog ieškovo bendravimas ir rūpinimasis vaikui nebuvo nutrūkęs ieškovui gyvenant atskirai nuo sūnaus.

39. Taip pat, kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie ieÅ¡kovo teistumÄ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas vaikui daro žalingÄ Ä¯takÄ .

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgęs, jog byloje nėra paneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos P. T. mokymuisi, laisvalaikiui ir poilsiui, plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. O pirmosios instancijos teismo pasvarstymus, kad ieÅ¡kovas gali nutraukti bendrÄ gyvenimÄ su savo sugyventine ir vaikas neturėtų kur gyventi, kadangi tiek namas, tiek butas yra sugyventinės asmeninė nuosavybė, vertina kaip hipotetinius ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus.

41. Å ių nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, nenustačius aplinkybių, pagal CK 3.179 straipsnį, sudarantį pagrindÄ atskirti vaikÄ nuo tėvo, ir pagal CK 3.180 straipsnį, sudarantį pagrindÄ apriboti tėvo valdžiÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimÄ dėl nuolatinės globos skyrimo.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, jog tarp atsakovo S. D. ir P. T. per penkerius metus yra užsimezgęs labai artimas ryÅ¡ys ir berniukas atsakovÄ laiko socialiniu tėvu, taip pat pabrėžė ir vaiko iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su atsakovu.

43. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuotas itin artimas vaiko ir patėvio ryšys negali būti laikomas vieninteliu ir teisėtu pagrindu paneigti ieškovo, biologinio tėvo, pirmenybę vykdyti pareigas sūnui.

44. Taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panaÅ¡iai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko norui gyventi su patėviu gali daryti įtakÄ daugelis veiksnių: retas bendravimas su tėvu, neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu, buvę konfliktiÅ¡ki santykiai tarp tėvo ir mamos ir kt. Tai reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡reikÅ¡tas noras gyventi su patėviu yra iÅ¡ esmės paremtas natÅ«raliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, iÅ¡imtinai su buvimu pas patėvį susijusiomis aplinkybėmis. Todėl Å¡iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad į P. T. iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su patėviu neturi bÅ«ti atsižvelgiama.

46. Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų augti tėvo Å¡eimoje. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko P. T., gimusio Duomenys neskelbtini., gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas.

47. Tačiau teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina bylos nagrinėjimo metu apelianto iÅ¡reikÅ¡tÄ reikalavimÄ vaikÄ jam grÄ Å¾inti nedelsiant, t. y. nenustačius grÄ Å¾inimo tvarkos.

48. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, teisėjų kolegija nurodo, kad ieÅ¡kovo argumentai, jog tėvas turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis, Å¡iuo atveju vaiko patėvį, atlikti savo kaip tėvo pareigas, yra pagrįsti. Tačiau, atsižvelgdama į susiklosčiusiÄ situacijÄ , į tai, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi negyvena nuo 2014 metų, į vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ nenorÄ gyventi ir bendrauti su ieÅ¡kovu, mano, kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, bÅ«tina iÅ¡dėstyti tokio sprendimo įgyvendinimo tvarkÄ ir nustatyti aiÅ¡kiais priemones, visų pirma pareigas tėvui, kurios galėtų padėti greičiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį ir sumažinti nepilnamečio baimes bei pasiprieÅ¡inimÄ .

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, jog EŽTT, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, yra nurodęs, kad tėvo ir vaiko, kuris kurį laikÄ gyveno su kitu tėvu, ryÅ¡ių atkÅ«rimas negali bÅ«ti įvykdytas nedelsiant ir gali reikalauti paruoÅ¡iamųjų priemonių (žr. EŽTT 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Sylvester prieÅ¡ AustrijÄ , peticijų Nr. 36812/97 ir 40104/98, par. 58) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-241-687/2018).

50. Tiek tėvai, tiek globėjai privalo atsakingai pasiruoÅ¡ti perkelti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ ir padėti pasiruoÅ¡ti vaikui. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžę, kad vaiko perkėlimas iÅ¡ vienos Å¡eimos į kitÄ reikalauja pasiruoÅ¡imo, aktyvaus ir supratingo suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo, nes prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti pažeisti vaiko interesai, padaryta žala jo sveikatai ir tolimesnei raidai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson v. Sweden (no. 2), Series A, no. 250, p. 35, 36, § 90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant grÄ Å¾inti vaikÄ tėvams, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, užtikrinat vaiko pasiruoÅ¡imÄ persikelti ir tėvų pasirengimo tinkamai rÅ«pintis vaiku kontrolę, turėtų bÅ«ti pasirenkamos priemonės, kurios nesudaro sÄ lygų uždelsti ir kitaip pasunkinti vaiko grÄ Å¾inimÄ tėvams, nesant tam akivaizdžių ir svarbių vaiko interesams priežasčių. Galimybių kilti nurodytų vaiko grÄ Å¾inimo problemų yra mažiau, kai nustatoma vaiko grÄ Å¾inimo tvarka aiÅ¡kiai apibrėžtomis sÄ lygomis ir terminais.

Pereinamuoju laikotarpiu vaiko teisų apsaugos institucijos turi kontroliuoti, kaip tėvas įgyvendina savo teises pagal nustatytÄ tvarkÄ , atkurdamas ryÅ¡ius su vaiku ir ruoÅ¡damasis jo perkėlimui gyventi pas save. Kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigÄ Ä¯gyvendinti tinkamas priemones vaiko teisėms apsaugoti, nepriklausomai nuo vaiko tėvų, globėjų ar kitų asmenų bendradarbiavimo su jomis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, bÅ«tina nustatyti taikytinas pereinamojo laikotarpio priemones, užtikrinant vaiko pasiruoÅ¡imÄ persikelti ir tėvo pasirengimo tinkamai rÅ«pintis vaiku kontrolę. Sprendžiant klausimÄ dėl sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymo, bÅ«tina atsižvelgti į kompetentingų institucijų iÅ¡vadas bei kartu su vaiku, jo tėvu ir atsakovu parinkti tinkamiausias priemones sprendimui įvykdyti.

53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinės bylos dalis dėl sprendimo perduoti nepilnametį vaikÄ P. T. ieÅ¡kovui N. T. įgyvendinimo tvarkos perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, kad susiklosčiusi situacija sudaro pagrindÄ svarstyti galimybę užtikrinti nepilnamečiam vaikui svarbaus ryÅ¡io su patėviu iÅ¡saugojimÄ ir palaikymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018, nurodė, kad tokio pobÅ«džio bylas nagrinėjantys teismai turi atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko ryÅ¡ys su globėjais gali bÅ«ti pakankamai stiprus ir reikÅ¡mingas vaikui, todėl jo nutraukimas dėl to, kad vaikas grÄ Å¾inamas jo biologiniams tėvams, gali sukelti vaikui sunkių iÅ¡gyvenimų.

Nors įstatymas įpareigoja užtikrinti vaiko ryšį tik su jo Å¡eimos nariais, EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Å¡eimos gyvenimas Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryÅ¡ius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbiÄ vietÄ Å¡eimos gyvenime. Pagarba Å¡eimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad bÅ«tų sudarytos galimybės tokius ryÅ¡ius normaliai plėtoti (žr.

EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimo byloje Marckx prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 6833/74, par. 45). Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų Å¡eimos ryÅ¡io užtikrinimo teisinėmis priemonėmis bÅ«tinybę, yra Å¡io ryÅ¡io teisinis vertinimas. Jei toks ryÅ¡ys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali bÅ«ti laikomas Å¡eimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia (be kita ko), pareiga užtikrinti vaiko bendravimÄ su konkrečiu asmeniu), iÅ¡skyrus atvejus, jei tokio ryÅ¡io užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016, 19 punktas).

55. Vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, siūlytina įvertinti, ar atsakovo S. D. ir P. T. ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu ir spręsti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, jei būtų konstatuota, jog minėtas ryšys gali būti laikomas šeimos gyvenimu.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, todėl sprendimas iÅ¡ dalies naikintinas – iÅ¡ dalies priimtas naujas sprendimas ieÅ¡kinį tenkinant, trečiojo asmens reikalavimus atmetant; sprendimo dalis, kuria atmestas trečiojo asmens reikalavimas atskirti ieÅ¡kovÄ nuo vaiko, paliktina nepakeista; civilinės bylos dalis dėl sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymo perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

59. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant bylos dalį iÅ¡ naujo (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo N. T. reikalavimas, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti trečiojo asmens G. K. savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl nepilnamečiam vaikui P. T. nuolatinės globos nustatymo, S. D. skyrimo nuolatiniu globėju, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo globėjo S. D. gyvenamojoje vietoje; iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo N. T. nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio P. T. ir ieÅ¡kovo N. T. bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ minėtus trečiojo asmens G. K. savarankiÅ¡kus reikalavimus atmesti. Palikti nepakeistÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas trečiojo asmens G. K. savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo ieÅ¡kovo N. T.. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylos dalį dėl sprendimo perduoti nepilnametį vaikÄ P. T. ieÅ¡kovui N. T.

įgyvendinimo tvarkos perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai Irma Čuchraj Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas