2024-05-13 Nr. BB-2597-1-01-1-06544-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1776/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06544-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo D. V. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis: D. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į 24 straipsnio 4 dalį (turėtų būti – 6 dalį) ir 178 straipsnio 2 dalį; pripažinti, kad proceso trukmė šioje byloje buvo pernelyg ilga ir už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 4 dalyje (turėtų būti – 6 dalyje) ir 178 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, D. V. skirti minimalias šių straipsnių sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, ir netinkamai kvalifikavo D. V. veiksmus kaip bendravykdžio pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. D. V. neatliko jokių šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, t. y. įsibrovimo į gyvenamąjį namą ar jo teritoriją, automobilio grobimo veiksmų. Nustatyta, kad D. V. atvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą, jų laukė, paėmė dalį pavogtų daiktų, lydėjo kitus bendrininkus, važiuojančius vogtu automobiliu. Pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus tai laikoma padėjimu. Todėl D. V. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ne jis veikė kaip padėjėjas.

Kasatoriaus teigimu, tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nešalina teismo pareigos nustatyti konkrečius kiekvieno bendrininko veiksmus, kurie svarbūs bendrininko rūšiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pats iš dalies pripažino ydingą nuteistųjų veiksmų aprašymą skundžiamame nuosprendyje, tačiau šio trūkumo nepašalino, nes laikė nesvarbiu. Apeliacinės instancijos teismas neištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje pripažįstama, kad nuteistieji veikė paprasta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe, iš jo turinio matyti, kad iš esmės buvo taikomos kitos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Pasak kasatoriaus, netinkamas D. V. kaip bendrininko vaidmens nustatymas turėjo įtakos ir netinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui skiriant nuteistajam bausmę. Padėjėjas paprastai laikomas mažiau pavojingu nei vykdytojas ar organizatorius. Todėl ši aplinkybė, kartu su kitomis aplinkybėmis, lemia ir švelnesnės bausmės skyrimą padėjėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs ir neįvertinęs D. V. indelio į nusikalstamos veikos padarymą, paskyrė jam neindividualizuotą bausmę.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog šioje byloje proceso trukmė yra pagrįsta ir nepažeidžia nuteistojo D. V. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šis teismas, vertindamas proceso trukmę ir jos priimtinumą, nepagrįstai neapėmė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijos, iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Tokiu atveju personalizuota proceso trukmė nuteistojo D. V. atžvilgiu yra ne penkeri metai, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, bet penkeri metai 4 mėnesiai 28 dienos. Nurodyta baudžiamojo proceso trukmė negali būti pateisinama bylos pobūdžiu, jos sudėtingumu ar apimtimi, kaip tai deklaratyviai pateisino apeliacinės instancijos teismas. Be kita ko, dėl nuteistieji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie neigiamai paveiktų proceso trukmę. Pasak kasatoriaus, nors D. V. nebuvo paskirta laisvę varžanti kardomoji priemonė, tai susiję su tuo, jog jis pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, o toks jos neapibrėžtas statusas šioje byloje ne tik sukūrė jam netikrumo ir neapibrėžtumo jausmą, bet ir lėmė neigiamą jo asmenybės vertinimą bausmės atlikimo metu, kuris neigiamai paveikė galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir kitas priemones.

Įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat šios bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl proceso trukmės pagrįstumo, kurių apeliacinės instancijos teismas tinkamai nevertino, akivaizdu, kad vykusio bylos proceso trukmė, iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, neužtikrina konvencinės nuteistojo D. V. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta bent iki minimalios įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos. Taip kompensuojant jo teisės pažeidimą ir ištaisant baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas teiginius dėl BK bendrosios dalies normų, apibrėžiančių bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis bei nustatančių bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, netinkamo aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl nuteistojo D. V. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo dėl per ilgo bylos proceso, kuris, jo nuomone, turėtų būti kompensuotas D. V. švelninant už abi nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes, grindžia argumentais, pakartotais iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas (nutarties 27, 30 punktai). Kasaciniame skunde formaliai nurodyti kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Iš tiesų apeliacinės instancijos teismo išvadų kritika grindžiama ne teisiniais argumentais, o tik savaip interpretuojamų byloje nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą ar padarytus baudžiamojo proceso normų pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė