2024-04-30 Nr. AB-7042-3-61-3-05804-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-672-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05804-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. E. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. E. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 23SD9978 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. E. A. M.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2023 m. vasario 28 d. jis pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, kadangi ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Daikinta“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 punktą. Pareiškėjas atitinka visus Aprašo 70.10 punkte nustatytus reikalavimus ir pateikė visus dokumentus, kuriuos Migracijos departamentas nurodo savo interneto svetainėje, atsakovas neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neišdavė vizos.

2.2. Pareiškėjas teisėtai įsigijo įmonę iš UAB „Inlegal PRO“ – juridinio asmens, siejamo su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams, todėl šis sandoris nedaro įmonės veiklos fiktyvia ar negaliojančia, teisės aktuose nenustatyti draudimai įsigyti įmones, todėl jokio pažeidimo pareiškėjas nepadarė. Pareiškėjas atvyko su kitos valstybės viza, kuri yra susijusi su turizmu, tam, kad galėtų pasitikrinti galimas verslo plėtojimo sąlygas, mokestinę sistemą ir kt. Todėl šios aplinkybės negali būti pagrindu neišduoti jam vizos. Įstatymas nedraudžia įsigyti akcijas rašytinėmis sutartimis. Tai, kad pareiškėjas pasirinko paprastesnį įstatyme nustatytą akcijų įsigijimo būdą, negali sudaryti prielaidos ir fakto, kad veiksmas buvo atliktas fiktyviai, nes po akcijų įsigijimo dokumentai buvo registruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Pareiškėjas pateikė įrodymus patvirtinančius apmokėtą įstatinį kapitalą (grynųjų pinigų įnešimo orderį). Įmonės veiklos ketinimus patvirtina ir tai, kad buvo pasamdyta profesionali buhalterė. Atsakovas rėmėsi negaliojančiu teisiniu reglamentavimu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41 punktu bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu – todėl kasos pajamų orderis yra pasirašytas tinkamai ir atitinkantis įstatymų reikalavimus, o atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų.

2.3. Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Migracijos departamento Sprendimo teiginiai prieštaringi, nes pareiškėjas negali būti įdarbintas, kol jam nėra išduota viza, o pareiškėjui nustatytas minimalus atlyginimas yra leidžiamas pagal įstatymą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Formalus Aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų atitikimas bei dokumentų, išvardintų Migracijos departamento interneto svetainėje pateikimas nereiškia, kad užsieniečiui privalo būti išduota nacionalinė viza. Užsienietis turi įrodyti, kad realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o formalus Bendrovės akcijų įsigijimas to nepatvirtina. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, išskyrus Bendrovės akcijų įsigijimą, kurie patvirtintų, kad jis realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo.

3.2. Aplinkybė, jog pareiškėjas nusipirko įmonę iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, nedaro veiklos fiktyvia, tačiau, atsakovui įvertinus kitų aplinkybių visumą, yra pagrindas abejoti pareiškėjo tikslais. Bendrovė nuo jos įsteigimo iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „Inlegal PRO“ žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „Inlegal PRO“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir labdaringų organizacijų, o Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. Šiuo adresu esanti 42,88 kv. m. negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių, todėl šios patalpos negali būti laikomos tinkamos Bendrovės veiklai vykdyti.

3.3. Pareiškėjas pateikė 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 2023/01/30, kuriuo du Bendrovės akcininkai, turintys po 560 vienetų visų Bendrovės akcijų, nusprendė pakeisti Bendrovės buveinės adresą į (duomenys neskelbtini). Tačiau minėto susirinkimo metu užsieniečiams tuo metu priklausė po 50 vienetų Bendrovės akcijų, o ne po 560 vienetų Bendrovės akcijų. Sprendime esantys netikslumai sudaro prielaidas įtarimams, kad dokumentai buvo sudaromi nesigilinant į jų esmę, tai kelia įtarimus dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindą įtarimams, kad prašymai nacionalinei vizai gauti ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami, tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Visos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. Bendrovės akcijų, taip siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo tokio pobūdžio uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryti notarine forma.

3.4. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, ketindamas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, iš karto nesikreipė į Lietuvos Respublikos institucijas dėl vizos išdavimo, tačiau kreipėsi į Prancūziją. Ši aplinkybė leidžia vertinti pareiškėjo veiksmus kaip nepatikimus. Pareiškėjas pateikė 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartį, pagal kurią jis priimamas direktoriaus pareigoms nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, t. y. Bendrovės direktoriui bus mokamas tik 10 Eur didesnis darbo užmokestis nei už minimaliąją mėnesinę algą, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą. Minėta aplinkybė kelia pagrįstų įtarimų, jog tokiu būdu tik siekiama formaliai atitikti įtvirtintą darbinių santykių reglamentavimą, nors realios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo nėra sukuriama.

3.5. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir juose nustatytus nesutapimus bei sistemiškai įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad jis nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, o pareiškėjo pateikti su Bendrovė susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus pagal Aprašo 70.10 punkto sąlygą. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodyta, jog kelionės tikslas – verslas, t. y. pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Daikinta“ direktorius. Prašymo 32 punkte nurodė, jog jį kviečia bendrovė UAB „Daikinta“, kurios adresas (duomenys neskelbtini).

5.2. UAB „Daikinta“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d., Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. kovo 20 d. buvo 2 500 Eur, nuo 2023 m. kovo 22 d. yra 28 000 Eur. Bendrovės steigėjas – UAB „Inlegal PRO“. Nuo 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės direktoriumi yra paskirtas pareiškėjas.

5.3. Byloje pateiktos M. E. A. M., E. A. H. A. ir pareiškėjo pasirašytos 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys. 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 11 d. sutartyse nurodoma, jog M. E. A. M., E. A. H. A. kiekviena sutartimi iš UAB „Inlegal PRO“ įgijo po 20 vnt. Bendrovės akcijų (po 20 proc. Bendrovės akcijų), o 2022 m. spalio 12 d. sutartimis – 10 vnt. Bendrovės akcijų (10 proc. Bendrovės akcijų). Byloje pateiktas 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo nuspręsta nuo 2022 m. spalio 12 d. paskirti Bendrovės direktoriumi pareiškėją. Nuo 2023 m. vasario 24 d. Bendrovėje įdarbintas vienas darbuotojas – buhalterė, kuriai mokamas 150 Eur (nustatytas rašymo apsirikimas taisytinas į 105 Eur) darbo užmokestis per mėnesį (nustatoma darbo laiko norma – 5 val. per savaitę). Bendrovės direktoriumi išrinktas pareiškėjas, tačiau jis nėra įdarbintas Bendrovėje.

5.4. Byloje pateikta 2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 230222/508 (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria UAB „Martas ir partneriai“ įsipareigojo išnuomoti UAB „Daikinta“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas – nuo 2023 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį pasirašė Bendrovės direktorius pareiškėjas. Byloje taip pat pateikta 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią pareiškėjas priimamas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę).

5.5. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno viza, kuri galioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., buvimo laikas – 90 d. Su šia viza pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. vasario 26 d. per Lenkijos Respublikos išorės sieną, prieš tai į Šengeno erdvę buvo atvykęs nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 15 d., nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 25 d.

5.6. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus bei atsižvelgęs į tai, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, 2023 m. balandžio 17 d. priėmė Sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutiko.

6. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika atsisakymo išduoti vizą aspektu, Įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl kompleksinio situacijos vertinimo, Aprašo 70.10, 79 punktais, analizavo Sprendimo turinį ir atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovės direktoriui, atsakingam už kasdienės Bendrovės veiklos organizavimą, Bendrovės tikslų įgyvendinimą, turinčiam teisę Bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus ir vykdyti, numatytas mokėti 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis – 840 Eur (rašymo apsirikimas, kuris taisytinas į 850 Eur), kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur). Sutartys (buhalterės įdarbinimo 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. vasario 22 d. Nuomos sutartis) sudarytos likus kelioms dienoms iki prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo realius ketinimus užsiimti ekonomine veikla (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ar pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors su Bendrovės veikla ar jos plėtra susijusius veiksmus. Pareiškėjo veiksmus, įdarbinant Bendrovėje vieną asmenį (buhalterę) ar Bendrovės direktoriui nustatant 10 Eur didesnį nei minimalus darbo užmokestį, teismas nevertino kaip neteisėtų, tačiau sprendė, jog jie visų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo siekio užsiimti verslu Lietuvoje pagrįstumu. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai ir pateikti dokumentai, teismo vertinimu, nepatvirtino pareiškėjo buvimo tikslo, nurodyto prašyme išduoti nacionalinę vizą.

7. Teismas pažymėjo, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per itin trumpą laiką (sudaryta po vieną sutartį dėl dalies akcijų, neviršijančių 20 proc., tris dienas iš eilės), pagrįstai sukėlė atsakovui abejonių dėl pareiškėjo veiksmų neskaidrumo ir keliančių įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Teismas vertino, kad atsakovui pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su UAB „Daikinta“ įsteigimu, akcijų įsigijimu ir kt., buvo parengti siekiant gauti nacionalinę vizą, bet ne faktiškai pradėti ir vykdyti verslą Lietuvoje.

Teismas pažymėjo, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė jos įsteigimo metu sudarė 2 500 Eur, o, Bendrovei nepradėjus jokios veiklos, nuo 2023 m. kovo 22 d. sudaro 28 000 Eur. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo siekį formaliai atitikti Aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Teismas analizavo Bendrovės įsteigimo aplinkybes (pradinė steigėja – UAB „Inlegal PRO“, kuri žinoma kaip tarpininkas trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, registruota (duomenys neskelbtini), kaip ir daugiau nei 200 kitų įmonių, 42,88 kv. m negyvenamojoje patalpoje (apartamentuose), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių), Bendrovės akcininkų sprendimus (2023 m. sausio 27 d. nuspręsta pakeisti Bendrovės buveinės registracijos adresą į (duomenys neskelbtini)), atkreipė dėmesį į Nuomos sutarties datą (2023 m. vasario 22 d.) ir nustatė, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. vasario 28 d, t. y.

UAB „Daikinta“ direktorius ir akcininkai prieš kreipdamiesi į Migracijos departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo nusprendė pakeisti Bendrovės buveinę. Teismas sprendė, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie, nei jis oficialiai deklaravo kreipdamasis dėl vizos išdavimo. Teismas pabrėžė prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareigą pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti, visų pirma, atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl atitikties Aprašo 70.10 punkte nustatytiems reikalavimams, kadangi formalus reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza.

8. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, individualiai įvertino faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 9. Pareiškėjas H. E. A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo nagrinėti iš naujo.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skundo, teikto teismui, aplinkybes (dėl Sprendimo turinio, kiekvieno Sprendime nurodyto motyvo, prašymo atitikties Aprašo 70.10 p. reikalavimams, dėl neįvykdytos atsakovo pareigos paprašyti pateikti papildomų dokumentų ir paaiškinimų, dėl atitikties Įstatymo ir Aprašo reikalavimams) ir teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas tiesiog atkartojo Sprendimo argumentus, nesivadovavo jokiu teisės aktu, kuris patvirtintų, jog nors vienas neva galintis sukelti įtarimą veiksnys yra prieštaraujantis įstatymui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nesivadovavo Įstatymo ar Aprašo taisyklėmis, nagrinėjo klausimus, kurie susiję su darbo kodekso ir mokamo atlyginimo reikalavimais ir savo iniciatyva kėlė dar daugiau nepagrįstų ir nemotyvuotų abejonių. Teismas buvo šališkas – rėmėsi tik atsakovo argumentais, jo naudai ir formavo priešingą teismų praktikai poziciją, kuria užsieniečių interesai yra pažeidžiami.

10.2. Teismas neįvertino to, jog atsakovas teismo posėdžio metu neatsakė į daugelį pareiškėjo atstovo klausimų dėl neva pareiškėjo pažeistų įstatymų, kurie buvo akcentuoti Sprendime, nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, jog atsakovas rėmėsi negaliojančiais teisės aktais –Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41 punktu bei Buhalterinės apskaitos įstatymu.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas, pakartojęs skundo argumentus, sutikdamas su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir priimtu skundžiamu sprendimu, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1. Pareiškėjas savo veiksmais parodo, kad yra suinteresuotas atitikti tik formalius Aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Jeigu pareiškėjo tikslas būtų ekonominės veiklos vykdymas, tai jis dėtų maksimalias pastangas, kad kuo greičiau galėtų generuoti pajamas. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi įgaliotą atstovą, kuris galėtų padėti vykdant Bendrovės veiklą, o LVAT praktikoje išaiškinta, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–2720/2014).

11.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-6358-1064/2022, kurioje tas pats UAB „Inlegal PRO“ tarpininkas siekė užsieniečiui gauti vizą. Teismas įvertino, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, kad pareiškėjas įmonę įgijo iš juridinio asmens, sietino su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams. Ir nors minimoje byloje tas pats advokato padėjėjas kaip ir šioje byloje taip pat teigė, kad tai nėra neteisėta, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutiko ir nurodė, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendime nustatė, kad, nors veiksmai įsigyjant bendrovės akcijas sudarant paprastas rašytines sutartis, įdarbinant bendrovėje vieną asmenį (buhalterę) ar sau kaip bendrovės direktoriui mokant vos kiek didesnį nei minimalus darbo užmokestį, nėra patys savaime neteisėti, bet visų aplinkybių kontekste jie sudaro pagrindą abejonėms dėl pareiškėjo teiginių, kad jis siekia užsiimti verslu Lietuvoje, pagrįstumo. Minėtoje byloje priimto sprendimo advokato padėjėjas neskundė, tačiau jame pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 23SD9978 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. E. A. M.“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tiesiog atkartojo Sprendimo argumentus, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nesivadovavo Įstatymo ar Aprašo nuostatomis, buvo šališkas, pažeidė užsieniečio interesus, todėl tikrinamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas arba byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

17. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: <...> ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; <...> arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo“. ESTT jurisprudencijoje pažymima, kad Vizų kodekso, be kita ko, 32 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12) (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).

18. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

19. Aprašo 87 punkte (2019 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-636/V-214 redakcija) nustatyta, kad, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas), o Aprašo 70.10 punkte (2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1V-905/V-323 ir 2021 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 1V-317/V-130 redakcija) nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui: „kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.“

20. LVAT praktikoje akcentuojama, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). LVAT praktikoje, remiantis ESTT praktika, pasisakyta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).

21. Byloje nustatyta, kad:

21.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė, ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Daikinta“ direktorius pagal Aprašo 70.10 punktą. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno viza turizmo tikslu, Lietuvos Respublika nebuvo nurodyta kaip viena iš kelionės su viza tikslų.

21.2. Bendrovė JAR įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d., jos steigėjas – UAB „Inlegal PRO“, kuri žinoma, kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, yra įsteigusi virš 300 naujų bendrovių ir organizacijų. Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. kovo 20 d. buvo 2 500 Eur, nuo 2023 m. kovo 22 d. yra 28 000 Eur.

21.3. UAB „Inlegal PRO“ 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis visas Bendrovės akcijas pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiams M. E. A. M. ir E. A. H. A.. 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 11 d. sutartimis M. E. A. M. ir E. A. H. A. įgijo po 20 vnt. Bendrovės akcijų (po 20 proc. Bendrovės akcijų), o 2022 m. spalio 12 d. sutartimis – 10 vnt. Bendrovės akcijų (10 proc. Bendrovės akcijų). M. E. A. M. ir E. A. H. A. turi po 50 vnt. Bendrovės akcijų – viso 100 vnt.

21.4. 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu nuspręsta nuo 2022 m. spalio 12 d. paskirti Bendrovės direktoriumi pareiškėją H. E. A. M.. Pagal 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartį pareiškėjas priimamas direktoriaus pareigoms nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Nuo 2023 m. vasario 24 d. Bendrovėje įdarbintas vienas darbuotojas – buhalterė, kuriai mokamas 105 Eur darbo užmokestis per mėnesį (nustatoma darbo laiko norma – 5 val. per savaitę).

21.5. Bendrovė nuo jos įsteigimo iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), 42,88 kv. m negyvenamojoje patalpoje, kuriuos pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių, Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių, juo prisiregistravę dar 5 asmenys. 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu nuspręsta pakeisti Bendrovės buveinės adresą į (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis pasirašyta Bendrovės direktoriaus pareiškėjo 2023 m. vasario 22 d. Nuomos terminas – nuo 2023 m. kovo 1 d.

21.6. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs kartu pareiškėjo ir Bendrovės akcininkų 2023 m. vasario 28 d. prašymus išduoti nacionalinę vizą, įvertinęs jų pateiktus dokumentus, kuriais buvo siekiama įrodyti atitiktį Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, ir atlikęs išsamų pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, t. y. neatitiko Aprašo 70.10 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą, proceso šalių pateiktus įrodymus bei kitus procesinius dokumentus, nusprendė, jog Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

22. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

23. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą, be kita ko, ir argumentus, susijusius su darbo užmokesčiu), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo skundo. Nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

25. Pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad, jo nuomone, teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingus įrodymus, rėmėsi tik atsakovo argumentais. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, netgi pritariant atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetami.

26. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kad jo atvykimo tikslas yra darbas Bendrovėje. Nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina Migracijos departamento išvadą, kad nepašalintos abejonės dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o su Bendrove susiję dokumentai kelia įtarimų, jog jie buvo pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne pagrįsti numatomo buvimo tikslą (realų veiklos vykdymą) bei sąlygas. Tai konstatavus, kaip teisiškai nereikšmingi ir nekeičiantys teisėjų kolegijos vertinimo dėl ginčijamų Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas Sprendime rėmėsi negaliojančiais teisės aktais.

27. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. E. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis