2021-05-05 Nr. AB-9726-3-61-3-04297-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1920-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04297-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.1; 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic krantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic krantas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic krantas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 69-80; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, Klaipėdos AVMI) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (28.19) FR0682-14; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. S-151(7-121/2019). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Komisija 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino VMI 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Inspekcijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (28.19)-FR0682-144 nurodymai Bendrovei sumokėti į biudžetą 211 789,17 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 25 869,56 Eur PVM delspinigius, 63 536 Eur PVM baudą, 151 277,95 Eur pelno mokestį (toliau – ir PM), 8 643,92 Eur PM delspinigius, 45 383 Eur PM baudą. Mokesčių administratoriai ir Komisija nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog iki tiriamojo laikotarpio Bendrovė savo veiklą vykdė labai trumpą laiką (tiriamas 2010–2013 m. laikotarpis buvo Bendrovės veiklos pradžia). VMI Bendrovės pelningumą apskaičiavo nuo 2010 m. pradžios, nors Bendrovė savo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2010 m., o visas tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo mėnesio.

1.2. VMI, lygindama šalies bendrą pelningumą su Bendrovės pelningumu, vadovavosi Lietuvos Respublikos statistikos departamento pateiktais duomenimis, kuriuose atsispindi ir bendrovės, kurios savo veiklą vysto ilgą laiko tarpą ir turi ilgametį įdirbį, todėl tokios įmonės gali pardavinėti transporto priemones su didesniu antkainiu ir gauti didesnį pelną. Siekdama nustatyti tą pačią veiklą vykdančių šalies bendrovių pelningumo vidurkį, VMI turėjo lyginti pirmųjų trejų metų veiklos laikotarpius. Bendrovė verslo pradžiai skolinosi pinigų apyvartinėmis lėšomis, kurias naudojo reklamai, nuolaidoms kompensuoti, prekybai, investicijoms ir panašiai. Vėliau buvo grąžinta didelė paskolos suma kreditoriui. Visa tai lėmė mažą Bendrovės pelningumą, tačiau vėliau pelningumas pradėjo didėti. 2010 m. Bendrovė patyrė 49 849 Lt nuostolį, 2011 m. – 28 778 Lt nuostolį, 2012 m. – 21 071 nuostolį, o 2013 m. Bendrovė jau gavo pelną, kuris siekė 123 217 Lt. VMI sprendime išdėstyta pozicija ir vertinimas dėl Bendrovės veiklos neatitikimo įprastam verslo standartui yra subjektyvus ir nepagrįstas.

1.3. Mokesčių administratoriai ir Komisija neatsižvelgė bei objektyviai nevertino Bendrovės pateiktų argumentų, įrodymų, liudytojų (transporto priemonių pirkėjų) parodymų. Sprendime VMI patvirtina, jog apklausus pirkėjus, šie nurodė, jog mokėjo daugiau nei nurodyta Bendrovės dokumentuose, tačiau VMI neakcentavo ir nenagrinėjo aplinkybių, jog galimai didesnes sumas pirkėjai sumokėjo ne Bendrovei, o kitiems asmenims. Mokesčių administratorius tik iš dalies vertino pirkėjų paaiškinimus ir tik ta apimtimi bei kriterijais, kurie akivaizdžiai naudingi patikrinimą atlikusiems ir sprendimą priėmusiems subjektams. VMI vertino ir atsižvelgė tik į pirkėjų nurodytas sumas, kurios nėra tikslios ir visiškai nevertino pirkėjų nurodytų aplinkybių, kam tos sumos buvo sumokėtos. Dauguma pirkėjų, atsakydami, kam sumokėjo pinigus, įvardijo konkrečius asmenis ar įmonę, kurie nėra susiję su Bendrove, tačiau VMI priimdama sprendimą į tai neatsižvelgė ir šiuo klausimu nepasisakė. Daugiau nei pusė asmenų nurodė, o kai kurie net tiksliai įvardijo duomenis tų asmenų, iš kurių įsigijo transporto priemones ir sumokėjo grynais ar bankiniu pavedimu. Nei vienas fizinis ir juridinis asmuo, išskyrus G. Z., nėra ir nebuvo Bendrovės darbuotojai. Inspekcija, žinodama apie asmenų gautas ir galimai neapskaitytas pajamas, nesiėmė priemonių šių asmenų ir sandorių patikrinti bei užfiksuoti tikrąjį pajamų gavėją, o VMI į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepasisakė, išreiškė poziciją, jog nustatinėti tikrąjį pajamų gavėją nėra teisinga ir tikslinga. VMI nepanaikindama Inspekcijos sprendimo sudarė galimybes tikriesiems pajamų gavėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims išvengti mokestinės prievolės. Vienas iš liudytojų – G. Z. raštu patvirtino, jog jis asmeniškai gavo pirkėjo nurodytą sumą, o likusią dalį įnešė į Bendrovės kasą, tačiau ir minėtu atveju VMI sprendime nurodė, kad už tokį sandorį privalu susimokėti Bendrovei.

1.4. Formaliai Bendrovės apskaitos dokumentuose yra pirkėjo duomenys ir Bendrovės atstovo parašas, tačiau, vadovaujantis pirkėjų paaiškinimais, pirkėjų interesus atstovavo tarpininkai. Šiuo atveju reikėtų vadovautis turinio viršenybe ir atitinkamas apmokestinimo taisykles taikyti realiai pinigus gavusiems asmenims. Dėl aktualių 23 transporto priemonių pardavimo matyti, jog šiuose apskaitos dokumentuose atvaizduota, kad ūkinę operaciją Bendrovės vardu atliko Bendrovės vadovas. Iš dalies liudytojų parodymų matyti, jog dėl gautų dalies pajamų už parduotas transporto priemones, turto ir kapitalo struktūra pasikeitė ne Bendrovės, o atskirų fizinių asmenų ir bendrovės UAB „Rokjus“. Mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami sprendimus, nesilaikė atsakomybės neišvengiamumo, teisėtumo ir teisingumo principų, taip pat betarpiškumo principo, nes jie priimti neįvertinus ir objektyviai neištyrus visų įrodymų bei aplinkybių. Inspekcija neteisingai didesnį Bendrovės pajamų procentą apskaičiavo remdamasi tik 12 asmenų dėl 12 transporto priemonių apklausos duomenimis, neišsamių autotransporto priemonių paaiškinimų pagrindu mokesčių administratoriaus nustatytas išvestinis 169,75 proc. didesnis Bendrovės gautų pajamų rodiklis yra netikslus, todėl nepagrįstai pritaikytas kitoms 135 transporto priemonėms, apskaičiuojant jų pardavimo kainą. VMI patvirtino, jog apklausus pirkėjus dėl 164 transporto priemonių įsigijimo aplinkybių, abejonių sukėlė tik 23 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai. Taigi abejotinų sandorių skaičius sudaro vos 12 procentų, tačiau dėl likusių 135 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių aplinkybių nebuvo aiškinamasi ir mokesčių administratorius visa apimtimi – 100 procentų likusių sandorių pritaikė išvestinį Bendrovės pajamų 169,75 procentą. Toks pajamų apskaičiavimo metodas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatai, jog įvertinimo metodai turi atitikti protingumo ir kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

1.5. UAB „Pajūrio autorika“ pateiktos rinkos kainos yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, naujų, suremontuotų, galinčių dalyvauti eisme transporto priemonių kainų vidurkis. Pareiškėjas importuoja ir pardavinėja transporto priemones, kurios turi defektų, yra sugadintos, negali dalyvauti eisme, todėl parduodamų transporto priemonių kainų lyginimas su UAB „Pajūrio autorika“ pateiktomis kainomis yra neadekvatus, nepagrįstas ir neteisingas. Į UAB „Pajūrio autorika“ pateiktas sumas yra įskaičiuoti visi mokesčiai už transporto priemones kaip už naujas, tačiau Bendrovė parduodavo tokios būklės transporto priemones, kurių reali vertė rinkoje ženkliai mažesnė. Todėl Bendrovės transporto priemonių kainos turėjo būti gretinamos su defektus turinčių transporto priemonių kainomis, kurios yra parduodamos Lietuvos rinkoje.

2. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Bendrovė, vykdydama naudotų transporto priemonių pardavimo ekonominę veiklą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo tikrinamuoju laikotarpiu visų gautų pajamų. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Inspekcija surinko pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįstai šios informacijos pagrindu apskaičiavo Bendrovės mokestines prievoles, taikydama mokesčių administratoriaus įvertinimą. Inspekcija koregavo ne visų Bendrovės 2012–2013 m. Lietuvoje parduotų 882 transporto priemonių pardavimo pajamas, o tik 305, kurios buvo parduotos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims. Patikrinimo metu MAĮ 70 straipsnis netaikytas sandoriams su juridiniais asmenimis ir trečiųjų šalių pirkėjais. Bendrovė į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis, todėl jos buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė, pardavusi naudotus automobilius, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodė mažesnes pardavimo kainas, apskaitoje apskaitė mažesnes pajamas, tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę ir į mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas. Taigi Bendrovė, siekdama išvengti mokesčių, sumažino tikrąją mokesčio bazę.

2.2. Iš pateiktų Bendrovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dėl aktualių 23 automobilių ir motociklų pardavimo matyti, kad Bendrovė naudotas transporto priemones pardavė paaiškinimus pateikusiems pirkėjams. Šiuose apskaitos dokumentuose atvaizduota, kad ūkinę operaciją Bendrovės vardu atliko tuometinis bendrovės vadovas L. J.. Dėl šių aplinkybių neatsižvelgiama ir į Bendrovės papildomai pateiktą G. Z. paaiškinimą. Inspekcija patikrinimo metu įvertino Bendrovės su parduotais automobiliais susijusių dokumentų visumą (Bendrovės pelningumas, apyvartinių lėšų likučiai, transporto priemonių pardavimo kainų neatitikimas rinkos kainai, transporto priemonių techninė būklė ir kt.). Todėl įvertinimas buvo atliktas išsamiai, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Inspekcija, siekdama atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informaciją apie automobilių kainas paėmė iš kelių šaltinių: apibendrino pirkėjų iš Lietuvos ir užsienio pateiktą informaciją apie transporto priemonių įsigijimo kainas, UAB „Pajūrio autorika“ pateiktas išvadas dėl transporto priemonių mokestinės vertės. Automobilių kainos buvo apskaičiuotos patikrinimo metu surinkus pakankamai įrodymų, kurie leidžia abejoti Bendrovės apskaitos dokumentuose nurodytų pardavimo kainų teisingumu. Inspekcija pagrįstai nurodė, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes automobilių pardavimo kainas, nei jos realiai buvo mokėtos. Todėl šiuo atveju pagrįstai taikytos MAĮ 70 straipsnio nuostatos bei ekonominių modelių metodas.

2.3. Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės, kurias apmokestino mokesčių administratorius, buvo remontuojamos, techniškai tvarkingos ir neturėjo rimtų defektų, dėl kurių galėtų žymiai sumažėti jų pardavimo kaina. Mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmus reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad vieninteliu galimu įrodymu, konstatuojant ūkinės operacijos turinio neatitikimą apskaitos dokumente nurodytam turiniui, gali būti ūkinės operacijos dalyvio paaiškinimas, taip pat paminėtuose norminiuose aktuose nėra numatyta, koks paaiškinimų skaičius yra privalomas ar pakankamas sprendžiant apie padarytus pažeidimus ir jų mąstą (į apskaitą neįtrauktų parduotų prekių ir jų pardavimo pajamų sumą). Taip pat paaiškinimai nėra vienintelė mokesčių administratoriaus įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms pagrįsti, šis įrodymas gali būti atmestas ir kaip nepagrįstas, jeigu jis nėra paremtas (patvirtintas) kita byloje esančia informacija. Inspekcija šiuo atveju rėmėsi surinktos informacijos ir duomenų visuma.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar mokesčių administratorius nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu bei taikydamas MAĮ 70 straipsnio 1 dalies bei Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatas pagrįstai priėjo prie išvadų, kad UAB „Baltic krantas“, vykdydama transporto priemonių pardavimo veiklą, savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo tikrinamuoju laikotarpiu gautų visų pajamų.

5. Teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog per tikrintą mokestinį laikotarpį pareiškėjas, vykdydamas transporto priemonių pardavimo ekonominę veiklą, savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo gautų visų pajamų. Tiek skundžiamuose mokesčių administratorių sprendimuose, tiek Komisijos sprendime, tiek ir VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą yra ypač detaliai atskleistos faktinės aplinkybės (pareiškėjo veikla, jos pelningumas ir pan.), todėl teismas jų sprendime nekartoja. Pareiškėjas, iš esmės neginčydamas MAĮ 70 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju, kvestionuoja mokesčių administratoriaus pasirinkus mokesčių apskaičiavimo būdus (ekonominių modelių) ir jų pagrindu padarytas išvadas.

6. Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokėtiną mokesčio sumą pagal jo įvertinimą, vertino ne tik 21 asmens, nurodžiusio, jog už parduodamus automobilius mokėjo didesnę sumą, negu kad buvo įrašyta pirkimo – pardavimo sutartyje, paaiškinimus. Pareiškėjui sudarant transporto priemonių pardavimo sandorius ir nuslepiant faktines automobilių pardavimo kainas bei iš šios veiklos gautų pajamų tinkamai neapskaitant, mokesčių administratorius vertino duomenis apie pareiškėjo finansinę būklę, palygino pareiškėjo taikyto antkainio ir pelningumo rodiklius su statistiniais rodikliais, palygino pareiškėjo parduotų automobilių kainas su UAB „Pajūrio autorika“ pateiktose išvadose pagal VšĮ „Emprekis“ nurodytas automobilių vidutines rinkos kainas, apklausė pirkėjus bei gavo duomenis apie pareiškėjo parduotų automobilių draudimą, užsienio valstybių mokesčių administratorių ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ informaciją.

Visi šaltiniai ir jų pagrindu padarytos išvados mokestinio ginčo metu mokesčių administratoriaus ir Komisijos buvo detaliai aprašytos, t. y. tinkamai ir pakankamai motyvuotos. Teismas pritarė mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvadai, kad egzistuojant pajamų slėpimui ir pareiškėjui dalies ūkinių operacijų neatvaizduojant buhalterinėje apskaitoje, mokesčių administratorius parinko palankiausią pareiškėjui mokesčių bazės apskaičiavimo būdą, apskaičiavo pakankamai objektyviai teisingą mokestinės prievolės dydį.

Todėl teismas pareiškėjo argumentą, jog šiuo atveju apskaičiuojant papildomai apmokestinamos vertės procentinę išraišką turėjo būti atsižvelgta į asmenų paaiškinimus, kuriuose nurodyta, automobilius įsigijo iš Bendrovėje nedirbusių asmenų ir UAB „Rokijus“, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kaip tokie duomenys visų nustatytų aplinkybių kontekste objektyviai būtų nulėmę kitokį mokestinės prievolės dydį, nei jis buvo apskaičiuotas mokesčių administratoriaus. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog šiuo atveju nebuvo vertinta aplinkybė, kad pareiškėjas importavo ir parduodavo sugadintus, po eismo įvykio, negalinčius dalyvauti eisme automobilius.

VMI sprendimo išvados patvirtina, kad ši aplinkybė buvo vertinta, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo parduotų transporto priemonių būklė buvo tvarkinga ir negalėjo stipriai įtakoti automobilių pardavimo kainos. Teismas sprendė, kad ši mokesčių administratoriaus išvada yra detaliai pagrįsta duomenimis, gautais iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo abejones dėl mokesčių administratoriaus naudotų duomenų iš VšĮ „Emprekis“, pagal kuriuos buvo parengtos UAB „Pajūrio autorika“ išvados, pažymėjo, kad tokie duomenys tiek mokesčių administratoriaus, tiek teismų praktikoje yra pripažįstami tinkamais. LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1811-575/2019 iš esmės panašioje situacijoje vertindamas, ar mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog pardavimo dokumentuose nurodydamas mažesnes sumas, nei gavo faktiškai, pareiškėjas sumažino automobilių pardavimo pajamas, rėmėsi mokesčių administratoriaus panaudota informacija iš VšĮ „Emprekis“ informacinės sistemos, siekdamas nustatyti parduotų transporto priemonių vertę. Be to, šiuo atveju apskaičiuojant mokesčio bazę buvo vertinama plataus pobūdžio informacija, kompleksiškai išanalizavus mokesčių administratoriaus pasirinktus informacijos šaltinius.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu, apskaičiuodamas mokestinę prievolę pasirinko netinkamus ir netikslius šaltinius, vertino ne visus gautus asmenų paaiškinimus, nurodė, jog mokesčių administratoriui suteikta diskrecijos teisė spręsti, kokia informacija jis gali pasinaudoti, tiek siekdamas įvertinti, ar mokėtojo veikloje nėra aplinkybių, numatytų Taisyklių 4 punkte, tiek siekdamas atlikti kaip įmanoma tikslesnius ir objektyvesnius mokestinės bazės nustatymo skaičiavimus Ginčo atveju siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informacija buvo paimta iš keleto šaltinių (UAB „Pajūrio autorika“ duomenys, Lietuvos Respublikos draudikų biuro duomenys, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys ir kt.).

Ši surinkta informacija patvirtina, jog parduodamų automobilių techninė būklė buvo pakankamai gera (važiuojantys, tinkami dalyvauti eisme) ir negalėjo itin lemti to, jog transporto priemonės buvo parduodamos gerokai žemesnėmis nei rinkos kainomis ir nuostolingai, kas prieštarauja įprastinei verslo logikai ir tikslams, kurių įprastai yra siekiama vykdant vienokią ar kitokią veiklą – iš vykdomos veiklos gauti pelno, pajamų. Teismas vertino, kad mokesčių administratoriaus panaudoti informacijos šaltiniai yra pakankamai objektyvūs, todėl tinkami pareiškėjo mokestinių prievolių dydžiui nustatyti.

Pareiškėjas, netinkamai vykdydamas pareigas apskaičiuoti mokesčius ir slėpdama tikrąsias pajamas, sąmoningai prisiima riziką, jog tikroji mokestinė vertė nebus nustatyta. Teismas pažymėjo, jog atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais. Pagal LVAT praktiką tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y.

įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai apie automobilių įsigijimą iš tarpininkų ir automobiliai buvo parduoti už žymiai mažesnę vertę, nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktos įrodymų visumos ir teisės aktais pagrįstų išvadų, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijų.

9. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju mokesčių administratorius surinko faktinius duomenis, kuriais grindžia pareiškėjui apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Šiuo atveju pareiškėjo paaiškinimai dėl neteisingai mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių nepagrįsti faktiniais duomenimis ir negali paneigti mokesčių administratoriaus surinktų ir administracinėje byloje esančių įrodymų. Tokiais įrodymais nelaikytini ir į bylą pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai, taip pat ir teismo posėdyje duoti liudytojo parodymai. Pareiškėjo įvardyti įrodymai, kuriuos jis vertina atsietai nuo kitų, negali paneigti surinktos įrodymų visumos, kuri iš esmės patvirtina mokesčių administratoriaus poziciją. Dėl mokesčių administratoriaus surinktų duomenų, kiek parduotų transporto priemonių apskaityta pardavimo kaina skyrėsi nuo rinkos kainos, teismo vertinimu, ekonominę realybę atitinka atsakovo, o ne pareiškėjo paskaičiavimai. Taigi pareiškėjas nepaneigė, kodėl mokesčio ir su juo susijusios sumos apskaičiuotos neteisingai. Teismas atsižvelgė, kad iš pareiškėjo negauta duomenų, kurių visumos pagrindu būtų galima nuginčyti mokesčių administratoriaus poziciją, pagrįstą administracinėje byloje surinktais įrodymais, ar bent suabejoti dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai ir Komisijos sprendimas yra tinkamai ir pakankamai motyvuoti, juose aptartos ir įvertintos visos mokestiniam ginčui tinkamai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, padarytos išvados atitinka teisinį reglamentavimą ir teismų suformuluotus išaiškinimus. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Baltic krantas“ (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl apelianto išdėstytų motyvų, susijusių su transporto priemonių pirkėjų parodymais, kurie aiškiai nurodė, jog pinigines sumas sumokėjo kitiems fiziniams asmenims ir kitam juridiniam asmeniui, o ne Bendrovei. Apeliantas visuose skunduose pažymėjo, jog iš apklaustų 12 asmenų, įsigijusių transporto priemones Lietuvoje, kurių pagrindu buvo apskaičiuotas išvestinis Bendrovės pajamas apmokestinamasis 169,75 procentas, dalis pirkėjų nurodė, kad transporto priemones įsigijo iš kitų asmenų: Pirkėjas Nr. 3 transporto priemonę įsigijo iš savo pažįstamo asmens, kurio duomenis atsisakė atskleisti; Pirkėjas Nr. 4 transporto priemonę įsigijo iš fizinio asmens R. V.; Pirkėjas Nr. 6 transporto priemonę įsigijo iš fizinio asmens vardu Raimondas, Marijampolėje; Pirkėjas Nr. 7 transporto priemonę įsigijo iš fizinio asmens V. G.; Pirkėjas Nr. 10 transporto priemonę įsigijo iš fizinio asmens kuriam pinigus pervedė į banko sąskaitą; Pirkėjas Nr. 11 transporto priemonę įsigijo iš fizinio asmens R. Š. arba jo įmonės UAB „Rokjus“, nes pinigus dalimis sumokėjo šiam fiziniam asmeniui ir minėtai įmonei; Nr. 12 transporto priemonę įsigijo iš fizinio asmens vardu T. Bendrovė neturi teisės reikalauti ar tikrinti nurodytų fizinių asmenų ir įmonės duomenų bei jų sąskaitų, todėl tai padaryti privalėjo mokesčių administratorius. Bendrovė tokį prašymą, t. y. kad Klaipėdos AVMI tiksliai nustatytų šias aplinkybes, jau buvo pateikusi 2019 m. gegužės 2 d. teikdama pastabas dėl 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo akto. Tačiau tiek teismas, tiek mokesčių administratorius šių reikšmingų aplinkybių nevertino ir dėl jų jokių motyvuotų argumentų nepateikė.

11.2. Svarbi yra LVAT suformuota praktika, jog teismo aktyvus vaidmuo itin svarbus nagrinėjant bylas, kuriose asmens galimybės pateikti įrodymus, kuriais būtų grindžiami neteisėti valdžios institucijų veiksmai, yra ribotos. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į byloje esančius apelianto skundus ir juose nurodytas aplinkybes bei į kitą bylos medžiagą. Leidus fiziniams asmenims (tarpininkams) išvengti mokestinės prievolės už jų gautas pajamas, pastariesiems tarpininkaujant dėl Bendrovės transporto priemonių pardavimo, bus pažeisti lygiateisiškumo ir mokesčių neišvengiamumo principai. Šiuo atveju skundžiamu teismo sprendimu būtų susidaryta dvigubo apmokestinimo situacija, nes Bendrovė už tą patį turėtų papildomai sumokėti, nors MAĮ yra įtvirtinti apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniai principai: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo (šio principo byloje nesilaikyta), turinio viršenybės prieš formą, nors šie principai yra privalomi ir mokesčių administratoriui, ir teismui.

11.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Klaipėdos AVMI ir VMI pateiktomis aplinkybėmis, kurios nėra įrodytos ir pagrįstos. Nėra nustatyta nei viena aplinkybė, kuri patvirtintų, jog didesnė pinigų suma buvo sumokėta ir perduota būtent Bendrovės atstovui. Teismo sprendimas sukuria pagrindą neteisingam mokesčių naštos paskirstymui ir atsakomybės išvengimui. Pirkėjų parodymai šiuo atveju yra įrodymai, kurie patvirtina, kad iš šių asmenų apeliantas piniginių sumų negavo. Todėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotas išvestinis apmokestinamasis 169,75 procentas yra nepagrįstas. Šiuo atveju mokesčių administratorius, apskaičiuodamas išvestinį apmokestinamąjį 169,75 procentą, sulygino 12 pirkėjų nurodytas sumokėtas sumas su Bendrovės apskaitoje nurodytomis sumomis ir gavo rezultatą, jog Bendrovė neapskaitė 73 314,02 litų pajamų (Klaipėdos AVMI patikrinimo akto 8 psl. Lentelė Nr.1). Iš šių duomenų mokesčių administratorius išvedė 169,75 procentą. VMI, apskaičiuodama vertinimui atrinktų 135 transporto priemonių kainą ir Bendrovės mokestinės prievolės dydį, 135 transporto priemonių pardavimo kainą (1 288 300 Lt) padidino būtent šiuo išvestiniu 169,75 procentu. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad Bendrovė negavo pajamų iš Pirkėjų Nr. 3, 4, 6, 7, 10, 11 ir 12, todėl Bendrovė galimai galėjo neapskaityti tik 14 793,35 litų, tai sudarytų ne 169,75 proc., o 117,88 procentus. Taigi 1 288 300 Lt padidinus 117,88 procentų, akivaizdžiai sumažėtų Bendrovės galimai gautos pajamos ir tuo pagrindu sumažėtų Bendrovės mokestinės prievolės dydis. Todėl teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad yra neįrodyta, jog tai būtų nulėmę Bendrovės mokestinės prievolės apskaičiavimo dydį. Šiuo atveju teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neištyrė apelianto skunde ir byloje esančių aplinkybių, kurios turi tiesioginę įtaką ginčo dalykui.

11.4. Nesutinka su teismo argumentu, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas Bendrovei mokestinę prievolę, vadovavosi objektyviai teisingais šaltiniais. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto papildomai pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, gautų iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (VMI taip pat nepateikė pozicijos šių įrodymų pagrindu). Mokesčių administratoriai, vertindami Bendrovės ekonominės veiklos pagrįstumą bei atitikimą verslo standartams, Bendrovės grynąjį ir bendrąjį pelningumus nepagrįstai lygino su Statistikos departamento teikiamais grynojo ir bendrojo pelningumo duomenimis atitinkančiais vykdomą veiklą Lietuvos sektoriuje G45 „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“. Klaipėdos AVMI 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo akte konstatuoja, kad Bendrovė vykdė veiklą atitinkančią kodus pagal EVRK 451100 (4511) ir 454000 (454), šį faktą patvirtina informacija gauta iš Statistikos departamento. Kadangi Klaipėdos AVMI ir VMI veiklų atskirai neišskyrė, todėl vadovaujantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Bendrovės bendrasis pelningumas 2012 m ir 2013 metais buvo didesnis, nei tokiai veiklai priskiriamas statistinis bendrasis pelningumas. Tačiau teismas visiškai nevertino rašytinių įrodymų, t. y. Statistikos departamento pateikto atsakymo, kurio pagrindu yra paneigiama mokesčių administratoriaus pozicija ir išvados.

11.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė transporto priemones parduodavo žymiai žemesnėmis nei rinkos kainos ir nuostolingai, kas prieštarauja įprastinei verslo logikai ir tikslams gauti pelno. Tačiau byloje esantis Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos išaiškinimas (2020 m. birželio 6 d. raštas Nr.(04)06-09/09) akivaizdžiai paneigia tokius teismo ir Klaipėdos AVMI bei VMI teiginius. Taip pat svarbūs yra šioje byloje nustatyti faktai, užfiksuoti Klaipėdos AVMI patikrinimo akte, patvirtinantys, jog Bendrovės bendrasis pelningumas didėjo. Taigi Bendrovė siekė dirbti ir dirbo pelningai, o nuo gauto pelno susimokėjo mokesčius. Be to, Bendrovė sugebėjo grąžinti beveik 2 000 000 Lt paskolą akcininkui. Tačiau neatsižvelgė į minėtus faktus, nepagrįstai nevertino rašytinio įrodymo ir dėl jo pagrįstumo nepateikė argumentų ar motyvų. Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos raštas paneigia teismo motyvą, jog sprendimas priimtas objektyviai teisingų šaltinių pagrindu.

11.6. Teismas sprendimu nepagrįstai patvirtino Klaipėdos AVMI ir VMI teiginius, jog 375 transporto priemonės iš 743 transporto priemonių, kurios buvo parduotos Lietuvoje, ne vėliau kaip kitą dieną po pardavimo galėjo dalyvauti eisme ir neturėjo rimtų defektų, dėl kurių galėtų žymiai sumažėti jų pardavimo kaina. Tačiau teismas visiškai nevertino Bendrovės pateikto rašytinio įrodymo, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. atsakymo iš Lietuvos draudikų asociacijos. Kaip teisme patvirtino liudytojas, dalis transporto priemonių, kurios būdavo gabenamos su autovežiu iki remonto vietos, pardavimo vietos, iš uosto, į muitinę ir kt., būdavo vienai dienai apdraustos. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nereiškia, jog transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, todėl iš mokesčių administratoriaus atrinktų mokestiniam vertinimui 307 transporto priemonių turėtų būti eliminuojamas visos šios transporto priemonės, nes jos vertinimui buvo atrinktos būtent šio kriterijaus (draudimo) pagrindu. Taigi teismo sprendimu perkelta mokestinė našta Bendrovei už šias transporto priemones yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

11.7. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo (buvusio Bendrovės direktoriaus) parodymų, jog šias transporto priemones Bendrovė pardavė dar joms esant techniškai netvarkingoms (daužtoms), t. y. jas klientai užsisako ir kai kuriais atvejais palieka rankpinigius tik jas atgabenus į Lietuvą iš JAV ir joms dar esant Klaipėdos jūrų uoste. Taip pat liudytojas nurodė, kad dalis transporto priemonių būna rezervuojamos dar joms esant pakeliui iš JAV į Lietuvą. Kadangi Bendrovės veikla buvo orientuota uždirbti pajamas nuo parduotų transporto priemonių kiekio, o ne nuo kokybės, todėl jas Bendrovė parduodavo kuo greičiau dar joms esant sugadintoms. Bendrovės dokumentuose nurodyta pardavimo kaina tokia, už kokią realiai klientas nupirko iš Bendrovės, o ne iš perpardavėjo. Nuo sutarimo (pardavimo) momento iki transporto priemonės suremontavimo praeidavo daugiau kaip du–keturi mėnesiai, o po to patys pirkėjai (tarpininkai) praeidavo technikinę patikrą. VMI ir teismas, vertindami transporto priemonių techninę būklę, vienu atveju teigia, kad transporto priemonė techniškai buvo tvarkinga kitą dieną po apdraudimo ir jas priskiria mokestiniam apskaičiavimui, o kitu atveju mokestiniam apskaičiavimui priskiria transporto priemones, esančias techniškai tvarkingas ne daugiau kaip šešias dienas po techninės apžiūros. Todėl teismo ir VMI pasirinktas transporto priemonių skaičius apmokestinimui vadovaujantis šešių dienų po techninės apžiūros kriterijumi, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.

11.8. Teismas nepagrįstai savo išvadas motyvavo UAB „Pajūrio autorika“ pateiktomis transporto priemonių vertinimo vidutinėmis rinkos kainomis, nes pagal UAB „Pajūrio autorika“ pateiktą 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 812 šios įmonės atlikti transporto priemonių įvertinimai ir nustatytos vidutinės rinkos kainos yra aktualios tik tam mėnesiui, ir yra skirtos išskirtinai tik muitinės procedūroms. UAB „Pajūrio autorika“ savo vertinime pateikia sugadintos transporto priemonės vertę, bei vidutinę rinkos kainą, jeigu ši transporto priemonė būtų suremontuota. Bendrovė transporto priemones realizuodavo klientui dar joms esant sugadintoms, todėl Bendrovės kaina atitinka UAB „Pajūrio autorika“ pateiktą transporto priemonės vertę. Teismas tinkamai neįvertino UAB „Pajūrio autorika“ pateiktų transporto priemonių vertinimo ataskaitų ir nepagrįstai vadovavosi neteisinga VMI pozicija, jog apmokestinant Bendrovę reikia vadovautis techniškai tvarkingų transporto priemonių vidutine rinkos kaina, o ne atkuriamąja verte.

11.9. Aplinkybę, kad naudotų transporto priemonių prekyboje aktyviai dalyvauja tarpininkai, kuriuos sudėtinga sukontroliuoti mokestine prasme, viešai pripažįsta ir VMI (informacija pateikiama VMI interneto puslapyje). Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad šiuo atveju tarp pirkėjo ir Bendrovės, kaip pardavėjo, dalyvauja atsiskleidęs tarpininkas, kuris veika pirkėjo vardu ir jo sąskaita. Taigi VMI tikrinamuose sandoriuose tiesiogiai dalyvavo atsiskleidę tarpininkai. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas rašytinis įrodymas – G. Z. paaiškinimas, kuriame jis patvirtina, jog suremontavo transporto priemonę ir ją pardavęs brangiau, nei buvo nustatyta Bendrovės kaina, savo uždarbį pasiliko sau. Byloje tokių tiesioginių įrodymų nėra apie tai, kad Bendrovė gavo daugiau pajamų nei apskaityta apskaitoje ar apskaitos dokumentuose. Taigi teismas neatliko jokio byloje esančių įrodymų vertinimo, nesprendė dėl kiekvieno iš įrodymų įrodomosios reikšmės, nevertino įrodymų viseto, pažeidė reikalavimą tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

12. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokius pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl mokesčių administratorių sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai (konstatavus, kad į apskaitą buvo neįtrauktos parduotos prekės ir jų pardavimo pajamos), bei Komisijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas VMI sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio PVM ir PM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, surašė 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo aktą Nr. FRP6.80-68, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 211 789,17 Eur PVM ir 151 277,95 Eur PM.

15. Klaipėdos AVMI 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (28.19)-FR0682-144 patvirtino patikrinimo aktą, t, y. patvirtino apskaičiuotą 211 789,17 Eur PVM ir 151 277,95 Eur PM, apskaičiavo 132 801,91 Eur PVM delspinigius ir 85 024,15 Eur PM delspinigius, o taip pat pareiškėjui skyrė 63 536 Eur PVM baudą ir 453 83 Eur PM baudą. Be to, Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgai, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atleido pareiškėją nuo 106 932,35 Eur PVM ir 76 380,23 Eur PM delspinigių.

16. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 69-80 patvirtino Inspekcijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (28.19)-FR0682-144.

17. Komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino VMI 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 69-80.

18. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

19. ABTĮ 86 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

21. Pažymėtina, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

22. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, negali tiesiog pritarti mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimuose išdėstytoms išvadoms, tačiau turi ginčą išspręsti iš esmės, t. y. atsakydamas į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris ginčo teisinius santykius reguliuojantis įstatymas turi būti taikomas.

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik atkartojo mokesčių administratoriaus nurodytas faktines aplinkybes, nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų pagrindu mokesčių administratoriaus ir Komisijos padarytos išvados buvo detaliai aprašytos, tinkamai ir pakankamai motyvuotos, pažymėdamas, jog teismas pritaria mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvadoms. Atmesdamas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus bei pareiškėjo prašymu apklausto liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas jų nevertino, skundžiamame sprendime nenurodė jokių aiškių ir konkrečių argumentų, apsiribojo tik abstrakčia išvada, jog minėti įrodymai negali paneigti surinktos įrodymų visumos, kuri iš esmės patvirtina mokesčių administratoriaus poziciją.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), t. y. iš esmės neišnagrinėjo mokestinio ginčo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

26. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, todėl kitos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginčo esme bei materialiosios teisės normų taikymu, yra nevertinamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic krantas“ apeliacinį skundą apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys