5f07b22e-ee7e-40b0-b176-c4bb9cbfeaeb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Å ibkovasPranešėjas Olegas Å ibkovas               Baudžiamosios bylos Nr. 1A-102-498-2015Teisėja Vilma Dapkevičienė                 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01080-2014-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.,2.4.7. (S)                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 08 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Olego Å ibkovo, teisėjų Algirdo Remeikos, JÅ«ratės Jakubonienės, sekretoriaujant JÅ«ratei VaÅ¡kevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Juknevičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

             S. B. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d.

c) pap., prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , ir S. B. paskirta galutinė subendrinta 70 (septyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas S. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-09-22 iki 2014-09-24.Bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

S. B. 2014-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2014-09-22 apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), V. P. priklausančioje sodyboje, įeidamas į garaÅ¾Ä pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ V. P. priklausančius daiktus: trimerį StihlFh300 1700 Lt vertės ir pjaustyklę 800 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 2500 Lt turtinę žalÄ S. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendį baudžiamojoje byloje dalyje dėl bausmės skyrimo - tinkamai taikyti BK 54 str. 2 d., 641 str., ir S. B. už BK 178 str. 1 d. skirti minimaliai Å¡velniausiÄ bausmę straipsnio sankcijoje numatytose ribose - baudÄ ar kitÄ bausmę, nesusijusiÄ su areÅ¡tu.

Skunde apeliantas nurodo, kad su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu nesutinka iÅ¡ dalies, t.y. nesutinka dėl bausmės paskyrimo, kadangi priimtas nuosprendis dėl bausmės paskyrimo ir jos subendrinimo nėra teisingas ir pagrįstas. Teismas paskyrė per griežtÄ bausmę, kuri yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Apeliantas nurodo, kad LR BK 54 str. yra įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Antai, pagal BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės paskyrimo, turi įvertinti visas nurodytas aplinkybes, o neapsiriboti tik viena iÅ¡ jų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė į teisingÄ teismÄ reiÅ¡kia ir tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi bÅ«ti teisinga; neteisingos bausmės paskyrimas reikÅ¡tų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingÄ teismÄ , taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bausmės skyrimo klausimÄ , kadangi neįvertino visų bausmės skyrimo sÄ lygų, o bÅ«tent, atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybę pripažįstama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Nurodo, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir dabar gailisi, pavogti daiktai grÄ Å¾inti nukentėjusiajam V. P., civilinio ieÅ¡kinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikÅ¡ta.

Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ bei jo atsakomybės klausimÄ , atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad jo elgesys rodo antivisuomenines nuostatas. Atkreipia teismo dėmesį, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, įvyko, kad jis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai nutiko visai atsitiktinai, iÅ¡ anksto nieko neplanuojant, tiesiog spontaniÅ¡kai, tačiau daiktai buvo grÄ Å¾inti savininkui.Apeliantas nurodo, kad nors teismas taikė LR BK 64' str. nuostatas, nes buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad jo laisvės apribojimo bausmė pagal 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , pilnai atlikta, todėl netinkamai taikė BK 64 str.l d., 3 d., 65 str. 2 d.

c) pap. nuostatas.Apeliantas skunde paaiškina, kad 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-182/2014, buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir pritaikius BK 64l str. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 vai. iki 6.00 val. ryto būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 67 vai. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-09-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė S. B. paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 vai. iki 6.00 vai. ryto būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 67 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tačiau jam vykdant paskirtÄ galutinę bausmę, paaiÅ¡kėjo, kad 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nenurodyta, kad į paskirtÄ galutinę 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę buvo įskaityta dalis atliktos bausmės pagal kitÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ (2013-09-04 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, b.b. Nr. 1-99-418/2013).Atkreipia teismo dėmesys, kad tiek nacionaliniai įstatymai, tiek ir galiojančios Konvencijos normos draudžia pabloginti jo, kaip nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytÄ ar padarytus nusikaltimus.

Neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir ji negali virÅ¡yti paskirtos bausmės. Sunkinama jo teisinė padėtis, nes tokios bausmės dydžio, kuriÄ turės atlikti ir kuriÄ subendrino teismas, jam nebuvo paskyręs joks teismas. BÅ«tent teismas į naujai paskirtÄ galutinę bausmę, turėjo įskaityti iki to laiko atliktÄ didelę bausmės dalį ir aiÅ¡kiai nurodyti nuo kada bausmės atlikimas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas. Tačiau dėl netinkamo bausmių subendrinimo yra pateiktas jo apeliacinis skundas, Å¡iuo metu byla dėl bausmių subendrinimo yra perduoda nagrinėti apeliacinės instancijos teismui - Kauno apygardos teismui.

Tinkamai įskaičius įpaskirtÄ bausmės laikÄ iÅ¡ dalies jau atliktÄ bausmę pagal baudžiamuosius teismo įsakymus, teismas turėjo paskirti bausmę ir nebendrinti su tariamai neatliktomis bausmėmis.Apeliantas mano, kad teismas už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ galėjo paskirti sankcijoje numatytÄ bausmę - vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , kadangi tam buvo visos sÄ lygos (jis prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, grÄ Å¾ino daiktus, niekam nebuvo padaryta žala, buvo atliktas sutrupintas įrodymų tyrimas, jis neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius) paskirti bausmę sankcijos ribose.Apeliantas nurodo, kad BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumo tikslÄ .

Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji neturi prieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ .

Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymi ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Atkreipia dėmesį, kad BK 54 str. 1 d. nustatyta, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisinga, įstatymų leidėjas numatė iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytÄ baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

Tokia iÅ¡imtis įtvirtinta BK 54 str. 3 d., kurioje aiÅ¡kiai nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas ir su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo atveju jam paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir, jo manymu, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamÄ veikÄ turėjo paskirti žymiai Å¡velnesnę bausmę -piniginę baudÄ .

Teismo paskirta bausmė neturėtų nutraukti susiformavusių teigiamų socialinių ryÅ¡ių ir užkirsti kelio toliau gyventi normalų visuomeninį gyvenimÄ , bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, teikti jiems iÅ¡laikymÄ , auklėti ir t.t.Apeliantas nurodo, kad vertinant nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , pažeidė BK 41 str., 54 str. 2 d., BK 59 str. 1 d. 2 p. 64' str. nuostatas, kadangi neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, kuri yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, prieÅ¡tarauja teisingumo ir proceso operatyvumo principams.

            S. B. apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas S. B. neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo paskirta areÅ¡to bausme. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančių įrodymų visumÄ , apelianto nurodomus bausmės Å¡velninimo motyvus bei skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, nurodė iÅ¡samius bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo S. B. ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjosi, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltės formÄ , veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. B. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 178 str. 1 d., anksčiau buvo teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu ir kitos bausmės vykdymo laikotarpiu.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. B. niekur nedirba, darbo paieÅ¡kos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius, jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės rodo nuteistojo socialinį pavojingumÄ bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. B. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, sistemingai pažeidinėti baudžiamuosius įstatymus.

Dėl Å¡ių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantui bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik paskyrus jam bausmę susijusiÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu, t.y. areÅ¡tu.Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatytų duomenų visumÄ , ne tik teisingai parinko S. B. skirtinos bausmės rūšį, bet ir nustatė jos dydį. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės trukmę, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ dėl S. B. padarytos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., bei paskyrė areÅ¡to bausmę, kuri savo pobÅ«džiu yra Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is nei terminuotas laisvės atėmimas.

Kolegijos vertinimu, maksimalios areÅ¡to bausmės trukmės paskyrimas yra pagrįstas, kadangi nuteistasis S. B. teistas ne pirmÄ kartÄ , jo atžvilgiu anksčiau taikytos Å¡velnesnės, nei areÅ¡tas, bausmės, nepaveikė jo elgesio, nepadarė teigiamo poveikio, nepasiekė keliamų tikslų ir neužkirto S. B. galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat LR BK 641 str. nuostatų pagrindu paskirtoji bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , bei dar labiau jÄ Å¡velninti apelianto nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, kadangi ji atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Be to, aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnės bausmės skyrimas nepaveiktų nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. PrieÅ¡ingai, pirmos instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė, įvertino ir į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė, parinkdamas ne pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį, numatytÄ sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ .Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad jo atžvilgiu turėjo ar galėjo bÅ«ti taikomai Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo straipsnio, už kurio pažeidimÄ nuteistas S. B., sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys, tarp kurių yra numatytos bausmės Å¡velnesnės, nei areÅ¡to bausmė, tačiau Å¡ios bausmės S. B. nebuvo paskirtos dėl to, kad jam buvo parinkta griežtesnė bausmė, atitinkanti jo padarytÄ veikÄ , o ne dėl to, kad Å¡velnesnę bausmę paskirti nebuvo galimybės. Dėl Å¡ios priežasties svarstyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų S. B. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.Apelianto skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes ir neįskaitė bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį, nėra pagrįstas. 2014-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė, kuri buvo sumažinta 1/3, iki 60 parų areÅ¡to, Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d.

c) pap., buvo subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dalimi, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę 70 (septyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. Tokiu bÅ«du, prie 2014-09-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta 10 parų areÅ¡to, kas atitinka 20 laisvės apribojimo dienas. Nustatyta, kad 2014-09-30 nuosprendžio priėmimo dienai S. B. dar buvo neatlikęs 33 dienų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taip pat nustatyta, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi atmetė S. B. skundÄ Ä¯skaityti į 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę pagal ankstesnį baudžiamÄ jį įsakymÄ atliktÄ bausmę, tokiu bÅ«du paliekant neatliktÄ laisvės apribojimo bausmės dalį pagal 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ nepakeista. Esant tokioms aplinkybėms S. B. skundo praÅ¡ymas pakeisti bausmių subendrinimo bÅ«dÄ netenkinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, S. B. paskirtoji bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, yra teisinga ir tinkama pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus, todėl jÄ Å¡velninti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė  : nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ atmesti, 2014 m. rugsėjo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ . Kolegijos pirmininkas                                                             Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                       Algirdas Remeika       JÅ«ratė Jakubonienė