2013-12-11 Nr. AB-9923-3-62-3-00263-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-1095/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00263-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Alytaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. C. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Alytaus filialo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 8307760, kuriuo atsisakyta įregistruoti transporto priemonę Mercedes Benz, ir įpareigoti VĮ „Regitra“ Alytaus filialą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs T. C. apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-498/2013 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo T. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Proceso dalyviai šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo VĮ „Regitra“ Alytaus filialo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi priteisė iš pareiškėjo T. C. atsakovo VĮ „Regitra“ Alytaus filialo naudai 1 335 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, išaiškinimais, nurodė, kad vertinant atsakovo vidinius administravimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad VĮ „Regitra“ Alytaus filialas neturi savarankiško teisės skyriaus (http://www.regitra.lt/lt/al), teisės skyrių turi VĮ „Regitra“, kuriame yra trys teisininko etatai (http://www.regitra.lt/lt/teis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2012–2013 m. buvo nagrinėjamas nemažas kiekis bylų, kuriose VĮ „Regitra“ ar jos filialai buvo proceso šalimi. Todėl padaryta išvada, kad atsakovo vidaus administravimo struktūra suteikė pagrindą jam pasitelkti advokatą atstovauti teisme. Vertinant bylos pobūdį buvo atsižvelgta į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, byloje keliama problematika nėra nauja. Pats pareiškėjas byloje nebuvo atstovaujamas advokato, todėl atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų dydis sumažintas iki 1 335 Lt.

III. Pareiškėjas T. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pažymėjo, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, bet tik tuomet, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Vertindamas šios administracinės bylos pobūdį ir sudėtingumą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, byloje keliama problematika nėra nauja, pats pareiškėjas byloje nebuvo atstovaujamas advokato. Be to, VĮ „Regitra“ Alytaus filialas nėra atskiras ūkio subjektas, jo statusas neleidžia savo vardu priimti ir apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų. VĮ „Regitra“ Alytaus filialas turi galimybę ir pareigą naudotis VĮ „Regitra“ personalu. Šiuo atveju nėra įrodymų apie VĮ „Regitra“ teisininkų užimtumą bei negalėjimą dalyvauti byloje. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai veda tik kelias bylas teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

VĮ „Regitra“ Alytaus filialas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš pareiškėjo šiame teisme turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Tikrinamoje administracinėje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra palankus atsakovui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalimi jis turi teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Kaip matyti, VĮ „Regitra“ Alytaus filialas, siekdamas pasinaudoti bylą laimėjusios proceso šalies teise gauti savo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, 2013 m. spalio 16 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame paaiškino, kad už procesinių dokumentų parengimą bei advokato dalyvavimą Kauno apygardos administracinio teismo posėdžiuose iš viso sumokėjo 3 025 Lt. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo prašymo bei skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, sutinka su pareiškėju, kad spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes priteisdamas atsakovui dalį išlaidų, skirtų minėtoms teisinėms paslaugos apmokėti, nepagrindė advokato reikalingumo. VĮ „Regitra“ Alytaus filialas neįrodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas buvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos buvo būtina, t. y. individualiomis pastangomis jis nebūtų sugebėjęs atsikirsti į pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių prielaidas, kad per laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio atsakovas neturėjo nuosavų intelektualinių išteklių, užtikrinančių tinkamą jo steigimo tikslų, be kita ko, įstaigos interesų atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose, įgyvendinimą, ar buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir todėl buvo neteisingai išspręstas atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis naikinama ir šis klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Alytaus filialo prašymą priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, atmesti.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė