5f06bc0b-e3b7-43ec-9ee6-98d00acc664f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-118-458/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01536-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutarties,

n u s t a t ė :

2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ G. P. už tai, jog jis 2018 m. lapkričio 12 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į iÅ¡ galo stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu G. P. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda.

2018 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose gautas G. P. 2018 m. lapkričio 30 d. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo. G. P. pažymėjo, jog nesutinka su nutarime nurodyta pažeidimo esme. Pripažįsta, kad važiavo atbuline eiga, sustojo ir tik tada pajuto smÅ«gį iÅ¡ galo. Jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs ir įjungta „parking“ pavara, automobilis nejudėjo. Kadangi įvykio liudytojų, filmuotos medžiagos ir kitokių įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti kaltÄ asmenį, nėra, prašė pripažinti kaltais abu eismo įvykio dalyvius.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartimi G. P. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai priimdami nutartį neatsižvelgė į G. P. parodymus, vadovavosi iÅ¡imtinai tik liudytojos A. G., kuri taip pat buvo aktyvi eismo įvykio dalyvė, bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjo M. B., kuris į eismo įvykio vietÄ atvyko, kai automobiliai buvo patraukti iÅ¡ įvykio vietos, paaiÅ¡kinimais. Anot apelianto, bylos medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių G. P. kaltę. Pagrindinis motyvas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra A. G. parodymai apie tai, kad automobiliai iÅ¡ įvykio vietos patraukti G. P. iniciatyva, nors G. P. teigia, kad tai padaryta abipusiu susitarimu, siekiant iÅ¡vengti 17 val. kamščių sudarymo judrioje (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje darbo dienÄ . Atsižvelgiant į tai, vėliau nebuvo įmanoma atkurti tikslių įvykio aplinkybių.

G. P. apeliaciniame skunde pažymi, kad administracinio nusižengimo teisenoje galioja nekaltumo prezumpcija ir reikalavimas kaltinančiai institucijai įrodyti pažeidimo faktÄ . Taip pat bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, kuris reikalauja visas abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. ANK 567 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog bÅ«tent įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos nusižengimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų stokos negalėjo iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylos ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos surinkta medžiaga neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad minėtas eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl G. P. kaltės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininko funkcijas laikinai atliekanti E. K. praÅ¡o G. P. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutartį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu G. P. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Tiek iÅ¡ G. P. skundo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams, tiek iÅ¡ jo apeliacinio skundo yra matyti, jog administracinio nusižengimo byloje yra kilęs ginčas dėl G. P. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , t. y. vairavus automobilį atbuline eiga ir nesiėmus visų atsargumo priemonių bei nepasirinkus saugaus atstumo, dėl to kilo eismo įvykis. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų iÅ¡vada, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog G. P. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimÄ pagal blanketinę teisės normÄ , administracinio nusižengimo protokole (nutarime) bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ , kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs. 2018 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodyta, jog G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Minėtų Kelių eismo taisyklių 114 punkte nurodyta, jog, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Teisminio nagrinėjimu metu G. P. laikėsi pozicijos, jog eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės. Neneigė fakto, kad, automobilių kolonai stovint ir laukiant eismÄ leidžiančio Å¡viesoforo signalo, pavažiavo atbuline eiga, kad praleistų automobilį, sukantį į prekybos centro aukÅ¡telę. LengvÄ smÅ«gį į jo vairuojamo automobilio galÄ pajuto jau po to, kai buvo sustojęs. Teigė, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio „Audi“ vairuotojos kaltės, nes ji pavažiavo į priekį. Nors G. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimÄ , tačiau, iÅ¡tyręs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir apeliacinį skundÄ , apygardos teismas nesutinka su G. P. nuomone ir visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktam vertinimui.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta kita eismo įvykyje dalyvavusi liudytoja A. G. Liudytoja parodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. važiavo (duomenys neskelbtini) g., buvo sustojusi ir laukė, kol įsijungs Å¡viesoforas ir galės pajudėti, kai prieÅ¡ jos vairuojamÄ automobilį „Audi A3“ stovėjęs automobilis pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į jos automobilį. Liudytoja patvirtino, jog jos automobilis stovėjo, nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Taigi ji neturėjo pagrindo pavažiuoti į priekį. A. G. taip pat patvirtino, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio kito automobilio vairuotojas sutiko su savo kalte ir pasiÅ«lė patraukti automobilius į aikÅ¡telę įforminti įvykio, tačiau nuvažiavus į aikÅ¡telę G. P. pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , ir jau nepripažino kaltės. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. G. nurodė ir raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, pateiktame policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto po eismo įvykio (b. l. 10). Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. B. teismo posėdyje parodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , automobiliai buvo patraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos. IÅ¡ asmenų paaiÅ¡kinimų nustatė, kad moteris vairavo automobilį „Audi“, važiavo tiesiai, prieÅ¡ais jÄ važiavęs G. P., vairavęs automobilį „Mercedes-Benz“, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį. Asmenų paaiÅ¡kinimai nesutapo, nes „Mercedes-Benz“ vairuotojas aiÅ¡kino, jog pavažiavo atbuline eiga, kad praleistų į prekybos centrÄ važiuojantį automobilį, neigė atsitrenkęs į automobilį „Audi“. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo kaltės. Automobilių apgadinimai buvo nežymÅ«s. Tai matyti ir iÅ¡ teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 40–44). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nesama pagrindo abejoti pareigÅ«no parodymais, kadangi bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie jo Å¡aliÅ¡kumÄ , siekį apkalbėti G. P. ar asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Apygardos teismas, įvertinęs eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus, liudytojo policijos pareigÅ«no M. B., atvykusio į įvykio vietÄ , paaiÅ¡kinimus bei iÅ¡tyręs kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad G. P. versija, jog į jau stovintį jo automobilį įvažiavo už jo buvęs A. G. automobilis, yra deklaratyvi ir vertintina kaip gynybinė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai patvirtino, jog automobiliai stovėjo, nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas, eismo įvykio metu, t. y. įvykus susidÅ«rimui, tebedegė raudonas eismÄ draudžiantis Å¡viesoforo signalas, todėl G. P. iÅ¡ paskos važiavusi A. G. neturėjo pagrindo pavažiuoti į priekį. Pažymėtina, jog G. P. neginčijo fakto, kad važiavo atbuline eiga, siekdamas praleisti kitÄ automobilį, važiuojantį į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Apygardos teismas pažymi, jog manevruodamas automobiliu tokiu bÅ«du G. P. turėjo bÅ«ti labai atidus ir rÅ«pestingas, kad nekliudytų kitiems eismo dalyviams.

G. P. apeliacinio skundo argumentas, jog jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, o nusižengimo tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, yra nepagrįstas ir vertintinas kritiÅ¡kai. Nagrinėjamu atveju G. P. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ buvo įrodinėjama, remiantis ne vien tik liudytojos A. G. parodymais bei liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. parodymais, bet taip pat tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 8), raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (b. l. 9, 10), transporto priemonių apžiÅ«ros dokumentais ir fotonuotraukomis (b. l. 35–37), kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Liudytoja A. G. parodė, jog bÅ«tent G. P. iniciatyva automobiliai buvo patraukti iÅ¡ įvykio vietos, taip leidžiant suprasti, jog asmuo pripažįsta kaltę dėl eismo įvykio. Jei bÅ«tų žinojusi, kad G. P. nepripažins savo kaltės, ji nebÅ«tų patraukusi automobilio (b. l. 10). Taigi apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad automobiliai iÅ¡ eismo įvykio vietos buvo patraukti abiejų dalyvių sutikimu, yra nepagrįstas ir, akivaizdu, paties G. P. pasirinktas kaip gynybinė versija, nes jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina jo tvirtinimo, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kalta A. G. Nors apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad įrodinėjimo pareiga tenka įgaliotos institucijos pareigÅ«nui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimÄ , tačiau įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusižengimÄ . Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio nusižengimo padarymo faktui ir G. P. kaltei patvirtinti.

Apeliantas tvirtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principas, tačiau bylos medžiagoje nesant duomenų, kurie leistų abejoti G. P. kalte ar sukeltų pagrįstų abejonių dėl asmens, atsakingo už eismo įvykio kilimÄ , nustatymo, nėra ir abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos G. P. naudai, t. y. laikytina, kad administracinis nusižengimas yra iÅ¡tirtas iÅ¡samiai, o kaltas asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus jÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arvydas Daugėla