5f04c6ee-e207-47c8-b5dc-5dc22395c7ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr            Administracinė byla Nr. I-3565-815/2016            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03365-2015-8                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; .3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2015 m. birželio 18 d. skundu (b. l. 1), kurį patikslino 2015 m. liepos 7 d. (b. l. 9–11), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (skunde taip pat nurodo, kad praÅ¡o priteisti po 30 Eur už 21 parÄ ).

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (21 parÄ ) LukiÅ¡kių TI-K laikytas nepriimtinomis, žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, todėl jam priteistina neturtinė žala. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis prievarta buvo kalinamas su 4–8 asmenimis kamerose, kurių plotas – iki 8 m2, taigi, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatyto kameros ploto reikalavimo. Pažymėtina, kad kamerose ir taip nedidelio ploto dalį užima dviaukštės lovos (užima mažiausiai po 2 m2), įrengtas sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle) ir tualetas su 1,5 aukščio sienele, taip pat į grindis įmontuotas mažas staliukas su 2 atlenkiamomis kėdėmis. Perpildytose kamerose buvo bloga ventiliacija, trūkdavo gryno oro, buvo didelė drėgmė, kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais, krisdavo ant galvų ir į lėkštes.

Kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes įrengti staliukai yra labai maži, pritaikyti tik 2 asmenims. Kamerose visiÅ¡kai nebuvo erdvės, nebuvo nė kur apsisukti, nebuvo įmanoma fiziÅ¡kai judėti. Kamerose siausdavo tarakonai, todėl naktimis buvo baisu užmigti.2.2. Pasak pareiÅ¡kėjo, kalinamas nurodytomis sÄ lygomis jis patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, jis tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai.2.2.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 5 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (byla Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2006 m. rugpjūčio 19d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A858-502/2013).

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 17–21).1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.2. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.3. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas.

Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 punktÄ nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 300 (kalėjime).

Taigi, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).4.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Ä®statymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.5.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.6.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K iki 2015 m. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis įmonėmis, vykdžiusiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2015 m. tokių paslaugų teikimo sutartis sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.7. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .8. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.9. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.10. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo dėl pareiÅ¡kėjui tariamai padarytos neturtinės žalos, taip pat įrodymais nepagrindžiamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytų aplinkybių.

Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.12. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas E. L., remdamasis skundu, prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas E. L. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 17–21), asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 22–23)):

– 2015 m. vasario 2 d. atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. vasario 3 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2015 m. gegužės 5 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112 (plotas – 7,28 m2), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400 (plotas – 40,40 m2) kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 400 buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 400 buvo 4 asmenys;– 2015 m. gegužės 8 d.

– 2015 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 400 buvo 9 asmenys;– 2015 m. gegužės 11 d. iÅ¡vyko į Ukmergės areÅ¡tinę;– 2015 m. gegužės 18 d. atvyko iÅ¡ Ukmergės areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. gegužės 19 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:2.1. 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-634, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 112 vėdinimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta ir dirbtinė naktinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 112 tualete buvo tiekiamas Å¡altas vanduo, tai atitiko HN 76:2010 21 punkto reikalavimÄ ; kameroje Nr. 112 esantis sanitarinis mazgas ir praustuvė buvo vizualiai Å¡varÅ«s, tai atitiko HN HN 76:2010 54 punkto reikalavimÄ (b. l. 40–41).2.2. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta:

LukiÅ¡kių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama; kamera Nr. 400 vėdinama per atidaromÄ langÄ , tai atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimÄ ; kameroje Nr. 400 pelėsio požymių ant lubų vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 400 yra nukritusių, atÅ¡okusių lubų ir sienų dažų, lubų ir sienų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo; kameroje Nr. 400 ir joje įrengtame sanitariniame mazge buvo vizualiai neÅ¡varu, ant sienų ir lubų buvo pilna voratinklių, tai neatitiko HN 76:2010 54 ir 58 punktų reikalavimų;

LukiÅ¡kių TI-K dėl asmenų saugumo neiÅ¡duodami Å¡luotkočiai ar kitoks valymo inventorius, kuriuo bÅ«tu galima nuimti kameroje Nr. 400 esančius voratinklius (kameroje Nr. 400 lubos yra aukÅ¡tos ir joms pasiekti reikia papildomų priemonių); kameroje Nr. 400 buvo valymo priemonių; duotas nurodymas kameroje Nr. 400 paÅ¡alinti lubų ir sienų nelygumus, nuo lubų ir sienų paÅ¡alinti voratinklius, užtikrinti, kad kameroje bÅ«tų palaikoma Å¡vara ir tvarka (b. l. 42–47).2.3. 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1369, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 113 oro temperatÅ«ra, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; valymo inventorius ir priemonės į kamerÄ Nr. 113 neiÅ¡duodami, nes joje asmenys apgyvendinami trumpam laikotarpiui ir jÄ tvarko tam paskirti asmenys; kameroje Nr. 113 buvo vizualiai neÅ¡varÅ«s langų stiklai, tai neatitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimo, tačiau kiti pavirÅ¡iai buvo vizualiai Å¡varÅ«s (b. l. 36–39). 2.4. 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta:

LukiÅ¡kių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsejžkcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama (b. l. 26–35).2.5. 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 400 vėdinimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 400 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 400 sienų ir lubų pavirÅ¡iai yra nelygÅ«s, buvo nutrupėjusių sienų, lubų dažų, sienų ir lubų pavirÅ¡iai netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, taip pat kameroje vietomis nebuvo grindų dangos, grindų pavirÅ¡ius nelygus, netinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo; patikrinimo metu kameroje Nr. 400 graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta;

LukiÅ¡kių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI-K yra registruojama; duotas nurodymas kameroje Nr. 400 paÅ¡alinti lubų, sienų ir grindų nelygumus, kad pavirÅ¡iai bÅ«tų tinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai (b. l. 48–49).3.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijs vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 54–56).

II 1. PareiÅ¡kėjas E. L. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalÄ 500 Eur (arba po 30 Eur už 21 parÄ ).Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas E. L. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes E. L. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. (b. l. 1, 9-11).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. L.

į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. vasario 2 d. ir bÅ«davo trumpais laikotarpiais iki 2015 m. gegužės 19 d. (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 17-21); asmens įskaitos kortelę (b. l. 22-23)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas E. L. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu buvo laikomasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytų reikalavimų. Dar daugiau, įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 40-41, 42-47, 36-39, 26-35, 48-49), darytina išvada, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra tinkami, atitinkantys higienos reikalavimus ventiliacija, dirbtinė dieninė bei naktinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, tiekiamas šaltas vanduo, yra sanitariniai mazgai, o graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta.

Minėtuose aktuose nustatyti neÅ¡varumai, voratinklių buvimas yra mažareikÅ¡miai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo labai trumpai, net epizodiÅ¡kai. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijs vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 54–56).Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiÅ¡kėjui neturtinė žala padaryta nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjo E. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis