5f048ff4-3e95-4d47-98bc-da12d9ebcd83 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio KailiÅ«no ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai LavrinovičiÅ«tei,dalyvaujant atsakovų G.

Z. ir R. Z. atstovui advokatui Gyčiui Janiliauskiui, atsakovo E. D. atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,trečiojo asmens D. Z. atstovui advokatui Valteriui Aleknai,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. Z. , R. Z. ir I. Z. , G. Z. ir R. Z. bei D. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z. , R. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovams G. Z. , R. Z. ir E. D. , dalyvaujant tretiesiems asmenims D. Z. ir UAB „BTA DRAUDIMAS“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. Z. , R. Z. ir I. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ solidariai atsakovų G. Z. , R. Z. ir E. D. 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovo R. Z. naudai bei 6 659,54 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovų I. Z. ir A. Z. naudai. Nurodė, kad 2007 m. birželio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu tretysis asmuo D. Z. , gimęs 1992 m. balandžio 4 d., vairuodamas motorolerį iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, kurį vairavo atsakovas E. D. , dėl to transporto priemonės pagrindiniame kelyje atsitrenkė viena į kitÄ .

Avarijos metu buvo sužaloti D. Z. ir motorolerio keleivio vietoje sėdėjęs R. Z. , gimęs 2000 m. lapkričio 21 d.; abiem nepilnamečiams padaryti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. Nustatyta, kad techniniu požiÅ«riu įvykio kilimÄ lėmė ir tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu buvo susiję motorolerio vairuotojo veiksmai. Automobilio vairuotojas virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį, jo veiksmai taip pat buvo priežastimi eismo įvykiui kilti, tačiau tiesioginė priežastis – nepraleidimas pagrindiniu keliu važiavusio automobilio.

Buvo padaryta iÅ¡vada, kad dėl eismo įvykio yra kaltas D. Z. , tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jis įvykio metu nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus. Už greičio virÅ¡ijimÄ automobilio vairuotojui E. D. skirta 40 Lt dydžio administracinė bauda. Taigi didesnio pavojaus Å¡altinių – motorolerio ir automobilio – valdytojų kaltė yra nustatyta. Kadangi motorolerį vairavęs D. Z. įvykio metu neturėjo 16 metų, už jo padarytÄ Å¾alÄ privalo solidariai atsakyti jo tėvai atsakovai G.

Z. ir R. Z. , kurie neužtikrino savo nepilnamečio sūnaus tinkamos priežiūros ir auklėjimo.Eismo įvykio metu R. Z. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata: nustatyta 12 balų koma, galvoje, be sumušimo smilkinio dešinėje pusėje, – kirstinės žaizdos, abi kojos deformuotos su giliomis plėštinėmis žaizdomis, kairės kojos šlaunikaulyje buvo atviras lūžis, iš dalies amutuota pėda. Kauno medicinos universiteto klinikose gydėsi keturis mėnesius, gydymo metu nustatyta, kad jis nejaučia ir nejudina abiejų kojų, nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi.

Tik praėjus šešiems mėnesiams, nuimtas išorinės fiksacijos aparatas nuo kairiojo blauzdikaulio ir abi kojos buvo sugipsuotos. Kadangi ryškėjo pragulos, tris kartus buvo atliktos odos persodinimo operacijos. Ryškėjant sūnaus dėl nelaimės atsirandančioms psichologinėms problemoms, jam skirtos psichologo konsultacijos. R. Z. pripažinta sunki negalia ir pasveikimo prognozės yra labai miglotos. Paskutinio gydymo išvadomis, sūnus jau niekada nebevaikščios. Šeima sukrėsta šios žinios, R.

Z. dažnai verkia, darosi irzlus, vis mažiau nori bendrauti. Vaikas supranta savo daliÄ , jog negalės kaip kiti vaikai eiti į mokyklÄ , žaisti, niekada neturės pilnaverčio gyvenimo, jis iki Å¡iol jaučiasi psichologiÅ¡kai palaužtas. Po autoįvykio R. Z. tapo visiÅ¡kai neįgalus, jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra. Dėl patirtų sužalojimų jis pakėlė neįsivaizduojamÄ skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , dvasinę depresijÄ . Neturtinei žalai atlyginti R.

Z. solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina 1 000 000 Lt. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovų Å¡eimai padaryta 6 659,54 Lt materialinė žala, kuriÄ sudaro su sÅ«naus gydimu susijusios iÅ¡laidos. Dėl sÅ«naus sužalojimo ieÅ¡kovai I. Z. ir A. Z. taip pat patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų. Pasikeitė sÅ«naus ir Å¡eimos gyvenimo bÅ«das, nes sÅ«nui reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir slauga. Å eima iÅ¡ daugiabučio privalėjo persikelti gyventi į namÄ , kad bÅ«tų galima lengviau transportuoti neįgalų sÅ«nų, kuriam nuolat atliekamos medicininės procedÅ«ros ir gydymas.

IeÅ¡kovė I. Z. buvo priversta mesti darbÄ , kad galėtų slaugyti sÅ«nų, nes Å¡eima neiÅ¡gali samdyti slaugės. IeÅ¡kovams be pajamų netekimo padaryta ir neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus dėl sunkiai sužaloto sÅ«naus sveikatos, likimo ir dėl susirÅ«pinimo bÅ«simomis pasekmėmis – kaip sužalojimai paveiks sÅ«naus sveikatÄ ateityje, kad ateityje reiks atlikti daug operacijų, kurios sukels papildomų organizacinių ir materialinių pasekmių, nepatogumus, laiko eikvojimÄ , reikės važinėti atlikti tyrimus ir operacijas, bus ir neigiamų turtinių pasekmių.

IeÅ¡kovai nesulaukė iÅ¡ atsakovų nei užuojautos, nei gailesčio, nei paramos. IeÅ¡kovams I. Z. ir A. Z. padaryta neturtinė žala vertintina 100 000 Lt; ji priteistina solidariai iÅ¡ atsakovų.Atsakovai G. Z. ir R. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jų nepilnametis sÅ«nus D. Z. už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais. IeÅ¡kovai remiasi CK 6.276 str. 2 d. nuostatomis, tačiau neįrodo Å¡ios teisės normos taikymui bÅ«tinų sÄ lygų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovai leido savo sÅ«nui naudotis G.

Z. priklausančiu motoroleriu. Å io tyrimo metu pati ieÅ¡kovė I. Z. pripažino, kad eismo įvykio dienÄ leido savo sÅ«nui pasivažinėti motoroleriu, o po 10 minučių įvyko eismo įvykis. Todėl atsakovai mano, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma atlyginti žala atsirado ne dėl jų kaltės ir jiems negali kilti civilinė atsakomybė. Ä®statymas nenumato teisės nukentėjusio vaiko tėvams į neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas nepagrįstas. Taip pat jokiais objektyviais kriterijais nepagrįstas praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydis, nors jis tikslinant ieÅ¡kinį buvo žymiai pakeistas.

Teismui nusprendus priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , ji turėtų bÅ«ti sumažinta atsižvelgiant į aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko dėl netyčinių atsakovų sÅ«naus veiksmų, o taip pat į atsakovų sunkiÄ turtinę padėtį – atsakovai yra Å«kininkai, jų turimo turto neužtektų net žymiai mažesnei praÅ¡omai priteisti žalos atlyginimo daliai, atsakovai turi tris nepilnamečius vaikus, kurių vienas po to paties eismo įvykio yra neįgalus. Taip pat atsakovai už savo nepilnametį sÅ«nų neprivalo ieÅ¡kovams atlyginti ir turtinės žalos, be to, dalis ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų neidentifikuoja jais patvirtinamų iÅ¡laidų panaudojimo tikslo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai G. Z. , R. Z. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad siÅ«lė ieÅ¡kovams mokėti po 200–300 Lt per mėnesį iki jų sÅ«naus R. Z. pilnametystės. Su neturtine žala nesutinka. Atsakovų nuomone, atsakovas E. D. dėl autoįvykio taip pat kaltas. PaaiÅ¡kino, kad motoroleris pirktas sÅ«nui Mindaugui, kuris turėjo teisę jį vairuoti. Jaunesnis sÅ«nus Dovydas juo važinėdavo kieme. Motoroleris įvykio dienÄ stovėjo garaže, D. Z. motorolerio raktus paėmė savo iniciatyva, todėl jo tėvams negali kilti atsakomybė dėl įvykio.

Aplinkybė, kad Dovydas galėjo paimti raktus, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su žala ieÅ¡kovams, nes ieÅ¡kovė pripažino, kad savo sÅ«nui leido važiuoti motoroleriu. Atsakovas E. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje nedetalizuotas atsakovų kaltės laipsnis. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ lėmė ir tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu buvo susiję motorolerio vairuotojo nepilnamečio D.

Z. veiksmai – sankryžoje, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui bei sudarė kliÅ«tį Å¡iam automobiliui judėti. Ä® Å¡iÄ aplinkybę pateikiant teismui ieÅ¡kinį, sprendžiant pagal ieÅ¡kinio reikalavimus (nesant proporcijų priteistinos žalos dydžiui pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal kaltės laipsnį) visiÅ¡kai neatsižvelgta, todėl pripažintina, kad tokie ieÅ¡kinio reikalavimai nepagrįsti.

IeÅ¡kovai motyvuoja atsakovų G. Z. ir R. Z. kaltę dėl vaiko nepriežiÅ«ros, tačiau neužsimena apie savo atsakomybę leidus savo nepilnamečiam vaikui važiuoti motoroleriu. IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje sumažino savo patirtÄ neturtinę žalÄ deÅ¡imt kartų. Tokia ieÅ¡kinio reikalavimų manipuliacija neturtinės žalos atlyginimo klausimu įneÅ¡a neaiÅ¡kumų dėl ieÅ¡kinio dalyko pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. D. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies – sutiko su turtine žala, su neturtine nesutiko, kadangi reikalaujama nereali suma; sutiktų su 10 000 Lt žalos atlyginimu.

Tretysis asmuo D. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad motorolerį vairavo jis, todėl ieškovų reikalavimai negali būti nukreipti į jo tėvus, nesant pastarųjų kaltės. Kodėl paėmė motorolerį, paaiškinti negali, nes neprisimena. Mano, kad jeigu kas nors būtų jam draudęs pavėžinti pusbrolį R. Z. , pastarajam nelaimė nebūtų įvykusi. Tretysis asmuo UAB „BTA DRAUDIMAS“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovo E. D. kaltės nėra, nes nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: R. Z. iš atsakovo E. D. priteisė 12 500 Lt, o iš atsakovų G. Z. ir R. Z. – 35 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovams A. Z. ir I. Z. priteisė iš atsakovo E. D. 1 664,89 Lt, o iš atsakovų G. Z. ir R. Z. – 4 994,65 Lt turtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu R. Z. padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai galvoje, krūtinės kairėje pusėje, plėštinės žaizdos dešinėje kojoje, atviri skeveldriniai abiejų šlaunikaulių lūžiai, dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio atviras lūžis, antro kaklinio stuburo slankstelio panirimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, plėštinė žaizda kairėje blauzdoje su daline blauzdos amutacija ir atviru skeveldriniu kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžiais, šeivikaulio išnirimu, ilgojo pirštų tiesiamojo raumens, priekinio blauzdos raumens, kojos nykščio ilgojo bei trumpojo raumenų, ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens sausgyslių plyšimai, giliojo bei paviršinio šleivinio nervų plyšimai.

Sužalojimas dėl atvirų skeveldrinių abiejų Å¡launikaulių kÅ«nų ir kairio blauzdikaulio bei Å¡eivikaulio lūžių, deÅ¡inio blauzdikaulio bei Å¡eivikaulio kÅ«nų atvirų lūžių su priekinės blauzdos arterijos plyÅ¡imu įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. R. Z. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialÅ«s nuolatinės slaugos ir transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikiai. Teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada, taip pat nustatė, kad techniniu požiÅ«riu eismo įvykio kilimÄ lėmė ir tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu buvo susiję motorolerio vairuotojo D.

Z. veiksmai – sankryžoje iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui, sudarė kliÅ«tį Å¡iam automobiliui judėti. Automobilis prieÅ¡ pat stabdymÄ važiavo 69,4 km/h greičiu. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo R. Z. , konstatavo, kad byloje nenustatyta didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojų atsakovų E. D. ir D. Z. deliktinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių (CK 6.270 straipsnis 3 dalis), todėl jie privalo atlyginti R.

Z. turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 6.285 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė, jog atsakovai žalÄ nukentėjusiajam padarė dėl neatsargumo, atsakovas E. D. įvykio metu buvo blaivus, įvykio pagrindinis kaltininkas D. Z. taip pat labai nukentėjo, jam nustatytas neįgalumas, jis yra nepilnametis, neturi turto nei pajamų, jo tėvų pajamos taip pat yra nedidelės, Å¡eimos nekilnojamÄ jį turtÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas ir žemės Å«kio paskirties žemė, Å¡eima verčiasi Å«kininkavimu, Å¡eimoje yra dar viena nepilnametė.

Vadovaudamasis Å¡iais kriterijais, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ , teismas sprendė, kad 50 000 Lt suma yra pakankama R. Z. neturtinei žalai atlyginti. Kadangi žala atsakovų E. D. ir D. Z. padaryta bendrai, nustatydamas kiekvienam atsakovui tenkančiÄ atlyginti sumÄ , teismas atsižvelgė į kiekvieno iÅ¡ jų kaltę (CK 6.279 straipsnis). Pagal specialisto iÅ¡vadÄ , eismo įvykio kilimÄ lėmė ir tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu buvo susiję motorolerio vairuotojo D.

Z. veiksmai, o E. D. veiksmai virÅ¡ijant leistinÄ greitį su eismo įvykiu buvo susiję netiesioginiu ryÅ¡iu – jie vertintini kaip žalÄ padidinę veiksmai. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad eismo įvykio sukeltos žalos atsakovui E. D. tenka vienas ketvirtadalis (25 proc.), o atsakovui D. Z. – trys ketvirtadaliai (75 proc.) kaltės. Atitinkamomis proporcijomis iÅ¡ jų priteistinas ir žalos atlyginimas. Teismo nuomone, atsakovų atsikirtimai, kad D. Z. privalo atsakyti bendrais pagrindais, nes ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad jis negali žalos atlyginti pats, yra deklaratyvÅ«s, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad jis turi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti.

Taip pat atmestini atsakovų argumentai, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, nes D. Z. pasiėmė motorolerį savavaliÅ¡kai. Atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, kad nuolat leisdavo savo nepilnamečiam sÅ«nui važinėti motoroleriu kieme. Aplinkybė, kad D. Z. be jų žinios pasiėmė motorolerį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, neÅ¡alina jų atsakomybės, nes tokiems nepilnamečio veiksmams atsakovai sudarė galimybes savo nerÅ«pestingumu. Kadangi eismo įvykio metu D. Z. neturėjo 16 metų ir neturi galimybių atlyginti jo padarytÄ Å¾alÄ , jÄ atlyginti privalo jo tėvai – atsakovai G.

Z. , R. Z. CK 6.276 straipsnio 2 dalis).Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo I. Z. ir A. Z. , konstatavo, kad reikalavimas iÅ¡ atsakovų jiems priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), o įstatyme nenumatyta teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ sužaloto asmens tėvams (CK 6.283, 6.285 straipsniai). Nors teismų praktika dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ yra skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007), teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kad pačių ieÅ¡kovų I.

Z. ir A. Z. nerÅ«pestingi veiksmai sudarė sÄ lygas žalai kilti – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė I. Z. pripažino, kad prieÅ¡ eismo įvykį pati leido savo nepilnamečiam sÅ«nui R. Z. važiuoti motoroleriu su D. Z. . ReikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiÅ¡kai, nes jis pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovai Å¡io reikalavimo iÅ¡ esmės neginčijo, jokių jo nepagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Konkrečiam atsakovui tenkantį turtinės žalos atlyginimo dydį teismas apskaičiavo pagal aukčiau minėtÄ kaltės laipsnį. Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas sprendė, kad pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, antrasis – visiÅ¡kai atmestas, o trečiasis – visiÅ¡kai tenkintas. Kadangi sprendimu buvo patenkinta pusė ieÅ¡kinio reikalavimų ir tiek pat atmesta, Å¡alių byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos po lygiai (CPK 93 straipsniai 1, 2 dalys).

Å alys turėjo vienodo dydžio (po 2 000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų viena kitai nepriteisė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A. Z. , R. Z. ir I. Z. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ pakeisti, papildomai priteisiant iÅ¡ atsakovų G. Z. , R. Z. ir E. D. solidariai ieÅ¡kovui A. Z. 50 000 Lt, I. Z. 50 000 Lt, o R. Z. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o iÅ¡taisyti skundžiamame sprendime padarytÄ klaidÄ , nurodant, jog ieÅ¡kovui R.

Z. iÅ¡ atsakovo E. D. priteistinas 12 500 Lt dydžio, o iÅ¡ atsakovų G. Z. ir R. Z. – 37 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieÅ¡kovai I. Z. ir A. Z. turi Å¡imtinę teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ sÅ«naus sunkaus sveikatos sužalojimo atveju. Teismo iÅ¡vada, jog įstatymai nesuteikia teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ sužaloto asmens tėvams, yra formali ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teismas turėjo teisę pripažinti, kad ieÅ¡kovų I. Z. ir A. Z. atvejis atitinka iÅ¡imtinumo sÄ lygas, numatytas 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtoje rezoliucijoje Nr. (75)7. Pagal Å¡ios rezoliucijos 13 punktÄ , tėvai ir sutuoktinis, patyrę nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, Å¡ios bylos aplinkybės yra panaÅ¡ios į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylÄ L.

Z. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė (bylos Nr. 3K-7-255/2005), kurioje kasacinis teismas pasisakė dėl tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ jų vaikų sužalojimo atveju. Po patirtos autoavarijos ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovų sÅ«nus R. Z. tapo visiÅ¡kai neįgalus, jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra. Dėl sunkiai sužaloto sÅ«naus sveikatos priverstinai pasikeitė ieÅ¡kovų gyvenimas: ieÅ¡kovai buvo priversti pakeisti bÅ«stÄ , ieÅ¡kovė I.

Z. – palikti darbÄ . Å eimoje likus vienam darbingam asmeniui, jos pajamos žymiai sumažėjo. IeÅ¡kovus slegia minti apie tai, kokias nežmoniÅ¡kas fizines kančias turėjo iÅ¡kęsti ir kenčia dabar jų mažametis sÅ«nus avarijos ir įvairių operacijų metu. Be to, visas atsiradusias avarijos pasekmes ieÅ¡kovai vertina sÅ«naus ateities atžvilgiu. KiekvienÄ kartÄ matant taip sužalotÄ sÅ«nų, net tik tėvus, bet ir svetimus asmenis gali iÅ¡tikti Å¡okas, neviltis, depresija. TokiÄ sÅ«naus fizinę bÅ«klę ieÅ¡kovai mato kiekvienÄ dienÄ .

Tai, kad Å¡i padėtis ilgÄ laikÄ nesikeičia ir ateityje gali tik pablogėti, sukelia tėvams kančias, depresijÄ , beviltiÅ¡kumo jausmÄ , jog daugiau nebegali savo vaikui niekuo padėti, palengvinti jo daliÄ . Nuolatinis stebėjimas, kaip sÅ«nus nuolat kenčia skausmus, kaip negrįžtamai keičiasi ir nyksta sÅ«naus kÅ«nas, ir realios situacijos įvertinimas ateities požiÅ«riu, žinant, jog sÅ«naus gyvenimas – tai tik egzistavimas, nesuteikiantis nei vaikui, nei jo artimiesiems jokių vilčių kurti ateitį – tai emociÅ¡kai žlugdantis jausmas, galintis paveikti ne tik to vaiko tėvus, tačiau ir visiÅ¡kai svetimus asmenis.

Todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesprendė klausimo, ar Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti teismo pripažintos iÅ¡imtinėmis, o sunkiai sužaloto sÅ«naus tėvams gali bÅ«ti pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovai I. Z. ir A. Z. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 100 000 Lt, kuri, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus priteistinos neturtinės žalos dydžio kriterijus, turėjo bÅ«ti atlyginama visa apimtimi.

2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti didesnį nei 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ R. Z. , nes priteistas žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Apeliaciniu skundu atsakovai G. Z. ir R. Z. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui R. Z. iÅ¡ atsakovų G. Z. ir R. Z. priteista 35 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieÅ¡kovams A. Z. ir I. Z. iÅ¡ atsakovų G. Z. ir R. Z. – 4994,65 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kinys atsakovams G. Z. ir R. Z. buvo pareikÅ¡tas dėl jų nepilnamečio sÅ«naus (15 metų amžiaus) D. Z. dalinės kaltės įvykusio eismo įvykio pasekmių – ieÅ¡kovų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau ieÅ¡kovai neįrodinėjo, ar ginčo atveju yra bÅ«tinosios atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – aplinkybės, kad D. Z. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6. 276 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, kad, ieÅ¡kovams nepateikus jokių įrodymų, jog D. Z. negali žalos atlyginti pats, jis privalo atsakyti bendrais pagrindais, ir nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų apie D. Z. turimÄ turtÄ ar uždarbį, visiÅ¡kai nepagrįstai minėtų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovams, tokiu bÅ«du pažeisdamas Å¡alių rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis).

2. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovai G. Z. ir R. Z. bÅ«tų leidę savo sÅ«nui D. Z. naudotis motoroleriu, G. Z. dėl to nebuvo baustas nei baudžiamÄ ja, nei administracine tvarka. PrieÅ¡ingai, Å¡io ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovė I. Z. pripažino, kad eismo įvykio dienÄ leido savo sÅ«nui R. Z. pasivažinėti su pusbroliu motoroleriu, todėl manytina, kad žala R. Z. atsirado ne dėl Å¡ių atsakovų kaltės, o dėl ieÅ¡kovės I. Z. didelio neatsargumo. Atsakovai buvo pakankamai rÅ«pestingi tėvai, todėl, nenustačius jų kaltės, jų atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma ir civilinė atsakomybė3.

Teismų praktika patvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis mažamečių ir nepilnamečių asmenų sunkaus sveikatos sužalojimo atvejais svyruoja nuo 25 000 iki 30 000 Lt, todėl, net nevertinant kitų svarbių aplinkybių, priteista neturtinė žala yra per didelė. Be to, svarbu įvertinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsakovų G. Z. ir R. Z. turtinė padėtis nėra gera (yra žemdirbiai), jie augina tris vaikus, kurių vienas po to paties eismo įvykio yra neįgalus.

Atlyginti priteistÄ Å¾alÄ atsakovams yra praktiÅ¡kai neįmanoma, o tokio sprendimo priverstinis vykdymas iÅ¡ esmės pakenks atsakovų vaikų interesams bei atsakovų galimybėms iÅ¡laikyti savo vaikus. Ypač svarbu yra tai, kad žala ieÅ¡kovui R. Z. atsirado ne dėl atsakovų G. Z. ir R. Z. , o dėl netyčinių jų sÅ«naus D. Z. veiksmų. Todėl manytina, kad neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti dar labiau sumažintas.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ä®vertinus ieÅ¡kovų reikalavimų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ ir jų patenkintÄ dalį (5,12 procento), atitinkamomis proporcijomis turėjo bÅ«ti paskirstytos ir Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo D. Z. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Tretysis asmuo nebuvo atskirai informuotas apie bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, todėl Å¡is procesinis pažeidimas yra absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Tai, kad tretysis asmuo nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, nėra pagrindas bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės – trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime.

2. Trečiojo asmens tėvai neturėtų atsakyti už avarijos pasekmes, kadangi motorolerį avarijos metu vairavo tretysis asmuo. Jei kas nors bÅ«tų neleidęs ieÅ¡kovui R. Z. važiuoti su trečiuoju asmeniui, ieÅ¡kovui nelaimė nebÅ«tų įvykusi.Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad Å¡i byla galimai susijusi su jo, kaip nepilnamečio asmens nuo 14 iki 18 metų, civiline atsakomybe, todėl byloje jis turi visiÅ¡kÄ civilinį procesinį veiksnumÄ (CPK 38 straipsnio 3 dalis, 6.276 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į ieÅ¡kovų A. Z. , R. Z. ir I. Z. apeliacinį skundÄ atsakovai G. Z. ir R. Z. praÅ¡o skundÄ atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Atsiliepime, be atsakovų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovų A. Z. ir I. Z. reikalavimas atlyginti jų patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o įstatymas nenumato trečiųjų asmenų teisės į tokios žalos atlyginimÄ (CK 6.283 straipsnis).

Vienintelė iÅ¡imtis, kada tretieji asmenys gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, – nukentėjusiojo asmens mirtis (CK 6.284 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-222/2005 dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo motinai, patyrusiai neigiamų iÅ¡gyvenimų dėl sÅ«naus sunkaus sveikatos sužalojimo atmetė tokį motinos ieÅ¡kinį ir nurodė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais.

IeÅ¡kovai A. Z. ir I. Z. ieÅ¡kinyje prašė jų atvejį pripažinti iÅ¡imtiniu, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiais konkrečiais argumentais toks praÅ¡ymas yra grindžiamas. Atsiliepimu į atsakovų G. Z. ir R. Z. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. Z. , R. Z. ir I. Z. praÅ¡o skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ . Pažymi, kad Å¡alių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tenka kiekvienai Å¡aliai, tačiau ne vienai iÅ¡ Å¡alių. VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl atsakovai aplinkybės dėl jų sÅ«naus D.

Z. turtinės padėties neįrodinėjo patys, nors jie Å¡ia aplinkybe rėmėsi tiek atsiliepime, tiek ir apeliaciniame skunde. Atsakovai tikrai žinojo ir netgi privalėjo pateikti iÅ¡samius duomenis apie savo sÅ«naus turtinę padėtį, jei norėjo iÅ¡vengti atsakomybės ir visÄ jos naÅ¡tÄ perkelti savo nepilnamečiui sÅ«nui. Taip pat nurodo, kad motorolerio teisėtas valdytojas buvo atsakovas G. Z. , kuris nuolat leisdavo savo nepilnamečiui sÅ«nui juo važinėti. Aplinkybė, jog sÅ«nus be atsakovų žinios savavaliÅ¡kai galėdavo paimti motorolerį, rodo atsakovų atsakomybės ir rÅ«pestingumo stokÄ , todėl jie turi bÅ«ti atsakingi už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į trečiojo asmens D. Z. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. Z. , R. Z. ir I. Z. praÅ¡o skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ .Nurodo, kad tretysis asmuo neatitinka CPK 38 straipsnio 3 dalyje numatytų civilinio procesinio veiksnumo sÄ lygų, todėl negali bÅ«ti laikomas turinčiu tokį veiksnumÄ . Taip pat pažymi, kad teismas teisingai taikė CK 6.276 straipsnį, nes atsakovai G. Z. ir R. Z. neįrodinėjo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, ir neįrodė, jog už padarytÄ Å¾alÄ privalo atsakyti jų nepilnametis sÅ«nus.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. IV. Apeliacinio teismo argumentai Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo.Å ioje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju. Nustatyta, kad nukentėjusiajam žala padaryta susidÅ«rus dviem didesnio pavojaus Å¡altiniams – motoroleriui ir automobiliui (CK 6.270 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad motorolerį eismo įvykio metu vairavęs asmuo buvo penkiolikos metų amžiaus.Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja CK 6.276 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyjÄ turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (3 dalis).

Taigi CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta žalÄ padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiÅ¡kianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytÄ Å¾alÄ atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima atlyginta žala, ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas jos padarė. Be to, nurodyta tėvų prievolė yra ribojama laiko atžvilgiu: ji iÅ¡nyksta vaikui sulaukus pilnametystės arba vaikui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad Å¡ie tėvų prievolės atlyginti nepilnamečio vaiko padarytÄ Å¾alÄ pasibaigimo pagrindai yra savarankiÅ¡ki. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytos CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi bÅ«ti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog subsidiaroji minėtų asmenų prievolė pasibaigė, ieÅ¡kinys jų atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje A.

K. V. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2009; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Šioje byloje motorolerį vairavęs nepilnametis D. Z. bylos nagrinėjimo metu jo tėvų atstovo prašymu buvo patrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (T. 1, b. l. 162). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovų G. Z. ir R. Z. atsakovų atsakomybė dėl jų nepilnamečio sūnaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra subsidiari, privalėjo pasiūlyti ieškovams patraukti D.

Z. atsakovui (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 1 dalis). Tokiu bÅ«du G. Z. ir R. Z. byloje bÅ«tų buvę ne tik bendraatsakoviais kartu su savo sÅ«numi, bet ir atsakovo D. Z. atstovais pagal įstatymÄ (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Nurodytas procesinis bendrininkavimas, atsižvelgiant į tėvų prievolės atlyginti nepilnamečio vaiko padarytÄ Å¾alÄ ribojimÄ laiko aspektu, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju užtikrintų teismo sprendimo vykdymo galimybę, o kartu ir proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis).

Kita vertus, pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjami ir vertinami D. Z. veiksmai, t. y. iÅ¡ esmės sprendžiama bÅ«tent dėl jo civilinės atsakomybės, todėl D. Z. dalyvavimas procese tik trečiojo asmens teisėmis, kurios yra siauresnės nei Å¡alies, teisėjų kolegijos nuomone, neužtikrino teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principo (CPK 42, 47 straipsniai). Tokio procesinių teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, jis turi esminę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl sprendimas turi bÅ«ti naikinamas, o byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Minėta, praÅ¡oma atlyginti žala padaryta didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikoje.

Bylos duomenimis motorolerio savininkas yra atsakovas G. Z. (prijungtos baudžiamosios bylos 23-24, 56-57 l.). Å is atsakovas, be kita ko, teigia, kad neleido savo nepilnamečiui sÅ«nui D. Z. naudotis motoroleriu, pastarasis transporto priemonę pasiėmė savavaliÅ¡kai (T. 1, b. l. 70; T. 2, b. l. 39-40). Å ių aplinkybių kontekste pakartotinai bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimus, kas buvo motorolerio valdytojas, ar transporto priemonės valdymas nebuvo prarastas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, ar dėl valdymo netekimo nėra valdytojo kaltės ir kt., t. y. aiÅ¡kintis, ar faktinės aplinkybės neatitinka CK 6.270 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintų normų hipotezių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų spręsti ne tik dėl prievolės atlyginti žalÄ skolininkų, bet, nustačius skolininkų daugetÄ , ir dėl Å¡ios prievolės pobÅ«džio, t. y. nagrinėti, ar Å¡iuo atveju prievolė atlyginti žalÄ yra solidari, subsidiari ar dalinė. Nepaisant aukščiau iÅ¡dėstyto, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada dėl pagrindinės eismo įvykio priežasties ir tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių asmenų – transporto priemonių vairuotojų – veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami civilinės teisės prasme, be kita ko, aiÅ¡kinantis, ar esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms nepilnamečiui vaikui ir suaugusiajam gali bÅ«ti taikoma vienodo laipsnio atidumo ir rÅ«pestingumo pareiga.

Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias procesinį bendrininkavimÄ ir netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama, ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismas nurodyto pažeidimo negali paÅ¡alinti pats, todėl byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai:Virginija Čekanauskaitė Kazys KailiÅ«nas Vigintas ViÅ¡inskis