5f020dc6-d40a-4abe-a28f-1a47fda76f63 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Violeta Miliuvienė                                       Baudž.

byla Nr. 1A-441-174/2013

Teisėjas Saulius Zajarskas                                            Teisminio

proceso Nr. 2-06-3-16964-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4; 44.2.4.1;

44.5.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto baudžiamojoje Nr.

1-93-380/2007, pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. G. ir M. J., trečiajam asmeniui

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu

ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, suorganizavo didelės vertės turinčio didelę istorinę ir kultÅ«rinę reikÅ¡mę svetimo turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du bei sukurstė kitÄ asmenį suklastoti dokumentÄ ir suklastotÄ dokumentÄ realizuoti; R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, sukurstė visuotinai pavojingu bÅ«du tyčia sugadinti šį turtÄ , o A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, visuotinai pavojingu bÅ«du tyčia sugadino didelės vertės

svetimÄ turtÄ , turintį didelę istorinę ir kultÅ«rinę vertę. Nukentėjusiesiems G. J., A. T. ir civilinei ieÅ¡kovei

Palangos miesto savivaldybei pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeitė: R. G. nusikalstamÄ veikÄ dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo kvalifikavo pagal BK 24 str. 5 d., 6 d.,

187 str. 2 d. ir paskyrė jam vienerius metus laisvės atėmimo, vadovaujantis BK

75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymÄ atidėjo dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. S. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d. paskirtos Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., atidėjo dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. Ž. pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. paskyrė 12 MGL (1 500 litų) dydžio baudÄ , į paskirtÄ bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tÄ laikÄ nuo 2005-02-22 iki 2005-06-30 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.) ir nustatė, kad paskirtÄ bausmę A. Ž. atliko (BK 65 str.  1 d. 2 punkto a papunktis). Nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., panaikino ir priėmė naujÄ nuosprendį – A. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 4 d., 6 d., 187 str. 2 d. iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.). KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ .

Ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai priteisti 789

796,25 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 743 883 Lt žala, patirta dėl ieÅ¡kovei priklausančios 1/2 pastato dalies sunaikinimo, ir 45 913,25 Lt gaisro metu pastato patalpose buvusio ieÅ¡kovės turto sunaikinimo. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2007 m. spalio 12 d. nuosprendyje nustatė, kad atsakovai bendrais veiksmais sunaikino (padegė) ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ â€“ Palangos mieste esantį (duomenys neskelbtini) pastatÄ . Teismas civilinei ieÅ¡kovei, t. y.

Palangos miesto savivaldybei, pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė baudžiamojoje byloje esančiu nuosprendžiu su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendyje padarytais pakeitimais. Padarytos žalos dydį taip pat įrodinėjo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros apsaugos departamento 2003-01-14 dokumentu                Nr. (3.12)-2-033, esančiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-380/2007 (baudžiamosios bylos t. 1, b. 1. 100–129).

Nurodė, kad ieškovei padarytos 45 913,25 Lt žalos dydis grindžiamas gaisro metu patalpų ir jose ieškovei priklausiusio turto, kurį patikėjimo teise valdė Palangos moksleivių klubas, sunaikinimo faktu. Minėtas turtas po padegimo (gaisro) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-12-24 sprendimu Nr. 206 pripažintas netinkamu naudoti ir nurašytas nustatyta tvarka. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-380/2007 pateikta 2008-02-06 Palangos kultūros centro pažyma Nr. (1.9)-R1-20, joje nurodytas padarytos žalos dydis Palangos moksleivių klubui (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 53–64).

Taip pat prašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PaaiÅ¡kino, kad Palangos miesto savivaldybė (ieÅ¡kovė) savo teises gynė ir žalÄ bandė prisiteisti aktyviai. Pateikė ieÅ¡kinį nustatytu laiku, tačiau ne dėl savivaldybės kaltės byla buvo nagrinėjama kelerius metus. Neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų ieÅ¡kinio senaties taikymas už tai, kad, pasikeitus savivaldybės juristams, savivaldybės atstovas neatvyko į vienÄ iÅ¡ daugelio teismo posėdžių, ir teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: atnaujino ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybei ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. G. ir M. J. ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybei 730 000 Lt žalos atlyginimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovų R. G. ir

M. J. po 5 650 Lt žyminio mokesčio.

Apeliaciniu skundu atsakovo R.

G. atstovas advokatas H. Mackevičius praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Palangos miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atmesti kaip pateiktÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepagrįstÄ , o Klaipėdos apygardos teismui nusprendus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai, Klaipė­dos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, pakeisti – sumažinti priteistÄ sumÄ iki           8 251 Lt.

Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002 09 13 įsakymu Nr. 262 „Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultÅ«ros vertybėje – (duomenys neskelbtini)  (reg.Nr. (duomenys neskelbtini))“ sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu (toliau – 2002-12-16 komisijos aktas), pažymėdamas, kad nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei padaryta žala ir nuostoliai apskaičiuojami taikant ypatingos vertės metodÄ , pagal kurį nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr.097 patvirtintas „Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos“ taisykles, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 8 str. 1 d., 8 str. 3 d., 22 str.1 d.

Nurodo, kad Palangos (duomenys neskelbtini) pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯trauktas 1997-11-12 Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 317 (teismui pateiktas KultÅ«ros vertybių registro bei KultÅ«ros paveldo objektų duomenų bazės „Voruta“ iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose nurodoma, kad Å¡is objektas į registrÄ Ä¯trauktas 1992-05-28, tačiau tai yra akivaizdi techninė klaida, nes pats KultÅ«ros vertybių registras įsteigtas tik 1995 m. (iki 2005 m. – Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registras), be to, KultÅ«ros paveldo objektų duomenų bazės „Voruta“ iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad duomenys

apie objektÄ surinkti 1997 m., o apraÅ¡as užpildytas 1998 m., tuo tarpu nurodoma, kad Å¡ie duomenys į registrÄ suvesti 1992-05-28, taigi akivaizdu, kad Å¡ie

duomenys negalėjo būti suvesti anksčiau, negu įsteigtas pats registras bei surinkti duomenys.

Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde pažymi, kad jis teisminio bylos

nagrinėjimo metu ne kartÄ akcentavo, jog 2002-12-16 komisijos aktu nustatyta             1

487 766 Lt dydžio žala neatitinka realios situacijos, sudegusio objekto tikrosios gaisro metu buvusios vertės, todėl kyla klausimų dėl šį vertinimÄ atlikusių specialistų kompetencijos bei objektyvumo, todėl teismas šį aktÄ privalėjo vertinti kritiÅ¡kai ir kompleksiÅ¡kai kartu su kitais byloje esančiais dokumentais. Kaip matyti iÅ¡ 2002-12-16 komisijos akto, komisija, nustatydama (duomenys neskelbtini) padarytÄ turtinę žalÄ , rėmėsi „1984 ir 1987 metais atliktais architektÅ«riniais apmatavimais, architektÅ«rinių detalių apmatavimais, fotofiksacija“. Pagal prie Å¡io akto pridėtas „objektines sÄ matas“ matyti, kad komisija į objektui padarytos žalos dydį įtraukė stogo, perdangų, grindų, langų, vidaus apdailos ir dekoro atkÅ«rimo darbų kainas bei Å¡ių darbų atlikimui reikalingų medžiagų kainas. Tai, kad Palangos (duomenys neskelbtini) vertė yra mažesnė, patvirtina ir prie Å¡ios civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje esanti 2008-02-06 Palangos kultÅ«ros centro pažyma, kurioje buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) likutinė vertė dienÄ prieÅ¡ gaisrÄ â€“ 16 502 Lt.

KultÅ«ros vertybių apsauga nėra absoliuti bei amžina, ji tiesiogiai susijusi su konkretaus objekto vertingosiomis savybėmis, jų buvimu bei bÅ«kle, todėl kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad nustačius kultÅ«ros vertybių sunykimo ar sunaikinimo faktÄ , vertybei praradus požymius, apibrėžiančius jos vertę ar iÅ¡nykus visuomeninei reikÅ¡mei, tokia vertybė iÅ¡braukiama iÅ¡ KultÅ«ros vertybių registro (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 11 str.). Vertinant tokį reguliavimÄ sistemiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti taikomos ir vertinant atskiras konkrečios kultÅ«ros vertybės vertingÄ sias savybes – konkrečiam objektui praradus vienÄ ar kitÄ vertingÄ jÄ savybę, arba tam tikroms vertingosios savybėms sunykus, sumažėjus jų apimčiai, konkretus saugomas objektas nebegali bÅ«ti saugomas toje dalyje, kuri susijusi su nebesamų ar sunykusių vertingųjų savybių buvimu, jų apimtimi.

Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų minėtų registrų iÅ¡rašų, taip pat iÅ¡ minėto 2002-12-16 komisijos akto, (duomenys neskelbtini) iki 2002-08-25 buvo apžiÅ«rimas ir tiriamas, duomenys apie jo bÅ«klę bei vertingÄ sias

savybes buvo fiksuojami 1984 m., 1987 m., 1988 m., 1997 m., 1998 m., taip pat šis objektas buvo apžiūrėtas ir 2008 m. Apeliantui nesuprantama, kodėl nustatant (duomenys

neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ , vertinimas buvo atliekamas pagal daugiau nei 15 metų senumo duomenis, nors Å¡is objektas buvo apžiÅ«rėtas, apraÅ¡ytas bei fotografuotas 1997 m. bei 1998 m. NatÅ«ralu, kad per tokį ilgÄ laiko tarpÄ kai kurios vertingosios (duomenys neskelbtini) savybės galėjo bÅ«ti sunykusios, sunaikintos (tai nuolatos nurodė atsakovo R. G. atstovas), todėl buvo bÅ«tina remtis kuo naujesniais duomenimis apie objektÄ .

Nepaisant to, teisminio bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl 2002-12-16 komisijai atliekant (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydžio nustatymÄ , nebuvo remiamasi žymiai naujesniais duomenimis, visiÅ¡kai nepateikta jokių motyvų, kodėl pagal nepagrįstai senus duomenis nustatytas žalos dydis laikytinas tinkamu įrodymu. Teismas apsiribojo tik Lietuvos Respublikos kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 patvirtintos „Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos“ 13 p. nuostata, kad skaičiuojant nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei padarytÄ Å¾alÄ nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, ir visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad pagal tÄ pačiÄ normÄ nuostoliais tokiais atvejais laikoma tik faktiÅ¡kai buvusiems ir dokumentais užfiksuotiems kultÅ«ros vertybių vertingiesiems požymiams padaryta žala.

Analizuojant Å¡iuos duomenis matyti, kad nemažai vertingųjų (duomenys neskelbtini) savybių buvo užfiksuotos ir ap­raÅ¡ytos tik 2008 metais, iki tol jų neįtraukiant į saugomų (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių sÄ raÅ¡Ä ir netyrus, be to, dalis vertingųjų savybių, fiksuotų dar 1988 metais (po architektÅ«rinių matavimų, kuriais nustatant padarytÄ Å¾alÄ rėmėsi komisija), buvo iÅ¡nykusios ir nebeužfiksuotos 1997 metais vykusios apžiÅ«ros, apraÅ¡ymo bei fotofiksacijos metu. Todėl 2002-12-16 komisija, nustatydama (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi senesniais kultÅ«ros vertybės dokumentais, neatsižvelgdama į egzistuojančius vėlesnius apskaitos dokumentus,  taip pat nesuprantama, kokiu bÅ«du komisija nustatė kai kurių atstatomųjų darbų kainÄ , kai žalos nustatyto metu nebuvo (ir nėra iki Å¡iol) duomenų apie kai kurias (duomenys neskelbtini) detales, nes jos nebuvo tyrinėtos, užfiksuotos, apraÅ¡ytos.

Toks (duomenys neskelbtini) padarytos žalos skaičiavimas, apelianto teigimu, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 patvirtintos „Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos“ nuostatoms, o ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų visÄ pastato atstatymo kainÄ , remiantis vien tik nepagrįstai senais duomenimis, vertintinas kaip bandymas neteisėtai praturtėti. Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės įteisino situacijÄ , kai iÅ¡ žalÄ nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei padariusio asmens galima priteisti ne tik faktinių, dokumentuose užfiksuotų vertingųjų savybių atkÅ«rimo, bet ir visų kada nors buvusių vertingųjų savybių atkÅ«rimo sÄ naudas, nepriklausomai nuo to, kad Å¡ių vertingųjų savybių žalos padarymo metu jau seniai nebebuvo ne dėl žalÄ padariusio asmens, o dėl kitų asmenų kaltės ar natÅ«ralių procesų.

Nors nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas specifinės deliktinės žalos atlyginimo klausimas, apelianto įsitikinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas vis tiek privalėjo analizuoti ir nustatyti bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Apelianto teigimu, Å¡ioje civilinėje byloje taip ir nebuvo pateikta vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, kokios (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės buvo gaisro metu, todėl nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovų veiksmų ir konkrečių pastato vertingųjų savybių sugadinimo ar sunykimo. Byloje ne kartÄ buvo akcentuojama, kad gaisro iÅ¡vakarėse (duomenys neskelbtini) bÅ«klė buvo prasta, pastatas buvo labai apleistas, neprižiÅ«rimas. Nepaisant to, iÅ¡ atsakovų solidariai priteista žala buvo nustatyta, remiantis nepagrįstai senais apskaitos dokumentais, kurių turinys prieÅ¡taravo vėlesnių apskaitos dokumentų turiniui ir faktinei bÅ«klei, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai galbÅ«t dėl kitų asmenų aplaidumo padarytos ar dėl natÅ«ralių procesų per ilgÄ laikÄ atsiradusios žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimÄ priteisė iÅ¡ atsakovų, nenustatęs tarp atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryÅ¡io.

Tinkamas žalos dydžio įrodymas yra ieÅ¡kovo pareiga, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, kad negalint ieÅ¡kovui įvykdyti Å¡ios pareigos, žalos dydį nustato teismas. Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad nors ieÅ¡kovė nepateikė jo argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo paneigiančių įrodymų, tačiau, kaip minėta, teismas nagrinėjamu atveju priteisė ieÅ¡kovei ne tik dėl atsakovų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimÄ , tačiau ir atlyginimÄ tų iÅ¡laidų, kurios apima gaisro metu nebuvusių kultÅ«ros vertybės vertingųjų požymių atkÅ«rimo kaÅ¡tus, taip pat atkÅ«rimo kaÅ¡tus tų vertingųjų savybių, kurios buvo netyrinėtos, todėl nesant jokių duomenų apie Å¡ias vertingÄ sias savybes iÅ¡ esmės nebuvo galimybės realiai, o ne hipotetiÅ¡kai apskaičiuoti Å¡ių vertingųjų savybių atkÅ«rimo kaÅ¡tų. Taigi teismas priteisė tikėtinos, o ne realios žalos atlyginimÄ . Tokia praktika, apelianto teigimu, negali bÅ«ti laikoma tinkama, nes tokiu bÅ«du pažeidžiamos atsakovų teisės ir sudaromos galimybės ieÅ¡kovei piktnaudžiauti savo teisėmis.

Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl visa      2002-12-16 komisijos akte nurody­ta žala (gaisro metu buvusių (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių atkÅ«rimo sÄ naudos) laikytina dėl atsakovų kaltės ieÅ¡kovei padaryta ir atlygintina žala, taip pat neanalizavo atsakovo R. G. advokato argumentų dėl faktinės (duomenys neskelbtini) bÅ«klės

gaisro metu skyrimosi nuo prieš daugiau kaip 15 metų užfiksuotos apskaitos dokumentuose, nepateikė jokių motyvų,

kodėl šiais argumentais nesirėmė ir juos atmetė. Apklaustas teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatyta būtent tokia suma, todėl teismo sprendimas, apelianto nuomone, pagrįstas tik prielaidomis, tai yra draudžiama.

Teismui buvo pateikta 2011-10-04 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pažyma Nr. (4.7.16.) KR-482, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2002-08-24 – administracinis pastatas kainavo 818 000 Lt.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d., nusprendė, jog kadangi ieškovės pateiktuose žalos dydžio apskaičiavimuose yra neaiškumų, teismas pats nustatė žalos dydį.

Apelianto teigimu, anksčiau paminėti pažeidimai laikytini esminiais, lėmusiais iÅ¡ esmės neteisingo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimÄ , todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis dėl žalos priteisimo ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybei iÅ¡ atsakovų R. G. ir M. J. (apelianto

skunde nurodoma, kad kartu pasisakoma ir dėl antrojo atsakovo, t. y. M. J., nes abiejų atsakovų atsakomybė yra solidarioji) turi

bÅ«ti pakeista, sumažinant priteistÄ sumÄ iki 16 502,00 Lt, atmetus atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ , nors, apelianto nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir neturėjo bÅ«ti atnaujintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės įgaliotas asmuo V. K. praÅ¡o atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimas yra teisingas, teismas kvalifikuotai argumentavo savo sprendimÄ .

IeÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93- 380/2007 R. G., kuris anksčiau kelis kartus buvo teistas už daugelį nusikaltimų, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl Palangos (duomenys neskelbtini) padegimo. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , pagrįstai rėmėsi KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262 sudarytos specialistų komisijos 2002-12-16 aktu (baudžiamosios bylos t. 1, b.

1. 95–98, 100–129). Pavyzdžiui, dėl Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno gaisro padarytÄ Å¾alÄ taip pat nustatinėjo analogiÅ¡ka KPD sudaryta komisija. Apelianto pamÄ stymai, kad nėra aiÅ¡kios vertingosios sudeginto objekto savybės, kad jos buvo sunykusios, bei pamÄ stymai dėl istorinio Palangos (duomenys neskelbtini) iÅ¡braukimo iÅ¡ KultÅ«ros vertybių registro yra įžūlÅ«s ir

niekiniai. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad nėra nustatyta R. G. kaltė, nepagrįstai bando kvestionuoti įsiteisėjusį

teismo nuosprendį. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir žalos. Formuodamas teismų praktikÄ , LAT 2010-06-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010 nurodė: „jeigu baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas nustato esant sÄ lygas civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas nebegali iÅ¡ naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį. Teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ pripažinimas baudžiamajame procese reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas civiliniame procese“. Dėl senaties ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės argumentai ir LAT praktika yra nurodyti dublike, todėl dėl koncentruotumo Å¡ie argumentai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nebekartojami. Apeliantas nepagrįstai praÅ¡o priteistÄ sumÄ sumažinti iki 16 502 Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 459 patvirtino Palangos (duomenys neskelbtini) pastato (mÅ«rinės dalies, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė) restauravimo ir pritaikymo vieÅ¡ajai kultÅ«rinei paskirčiai programÄ (Žin, 2012, Nr. 50-2466) ir programai įgyvendinti Vyriausybė skyrė 700 000 Lt.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 189 Palangos (duomenys neskelbtini) restauravimui skyrė dar 400 000 Lt. Už

minėtus pinigus, kurie yra žymiai didesni nei priteista suma, yra sutvarkyta tik savivaldybei priklausančios (duomenys neskelbtini) dalies iÅ¡orė. Atlikus savivaldybės valdomos dalies pastato dalies iÅ¡orės tvarkomuosius paveldosaugos darbus, Palangos miesto savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Klaipėdos projektas“ už 172 000 Lt parengė Palangos miesto savivaldybės valdomos Palangos (duomenys neskelbtini) pastato (mÅ«rinės dalies) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (restauravimo–pritaikymo) darbų projektÄ . Savivaldybės pastato dalies vidui įrengti reikia skirti dar mažiausiai 2 milijonus litų, todėl apelianto praÅ¡ymas priteistÄ sumÄ sumažinti iki 16 502 Lt neatitinka protingumo kriterijų. Niekas neliepė apeliantui sudeginti Palangos (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.245 str. yra taikomas visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas.

(duomenys neskelbtini)  padegėjai už įvairių nusikaltimų padarymÄ buvo teisti ir anksčiau: R. G. buvo teistas 2 kartus, niekur nedirbantis, M. J. anksčiau buvo

teistas net 9 kartus. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį jis gyveno nakvynės namuose kartu su M. J. viename

kambaryje. R. G. pasiÅ«lė padegti (duomenys neskelbtini). Ryte jie nuvažiavo į PalangÄ , kaip ir buvo sakęs R. G., (duomenys neskelbtini) viduje rado talpyklas su benzinu. M. J. iÅ¡laistė

kurÄ , o jis uždegė degtukÄ . Pastatas užsidegė. TÄ pačiÄ dienÄ jam R. G. davė 1 500 Lt. R. G. sakė, kad

padegti prašė Algis, o Å¡io pastato padegimo nori pats pastato Å¡eimininkas, kuris bandė šį pastatÄ remontuoti, tačiau niekaip jo negali pasidalyti su kitais savininkais, todėl savininkui geriau šį pastatÄ sudeginti ir į jo vietÄ

pastatyti naujÄ . Be to, A. S. parodė, kad yra matęs R. G. bendraujant su G. J. sÅ«numi Ž. J., o ar R. G. palaiko ryÅ¡ius su

kitais J., nežino. Nuteistasis M. J. teigė, kad A. S. jam paaiÅ¡kino, jog reikės padegti (duomenys neskelbtini) pastatÄ Palangoje, ir iÅ¡samiai papasakojo, kokius veiksmus turės padaryti. A. S. jam paaiÅ¡kino, kad tÄ pastatÄ

restauruoti yra brangiau negu pastatyti naujÄ , todėl jį reikia sudeginti. IÅ¡ A. S. jis suprato, kad šį darbÄ jam kažkas užsakė, galvojo,

kad tai to pastato savininkas, nors tiksliai to pasakyti negali, nes kai A. S. paskambindavo į jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ tartis dėl

minėto darbo, A. S. visada iÅ¡eidavo kalbėtis iÅ¡ kambario, kad niekas pokalbio negirdėtų. Liudytojas A. M. teigė, kad (duomenys neskelbtini) padegėjas M. J. yra metalo vagis ir narkomanas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp R. G. bei A. Ž., iÅ¡ kurių galima suprasti tai, kad R. G. reikia, jog A. Ž. gal iÅ¡ J. ar ko kito gautų bylų reikalams penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų – „50 Å¡tukų“. Pokalbio pabaigoje, lyg prisiminęs užduotį, kad su A. Ž. turi kalbėtis apie pastato padegimÄ , R. G. lyg tarp kitko pasako, jog: „taip paprastai kalbant supranti, kas mane vot viduj, taip žinai drasko. AiÅ¡ku aÅ¡ suprantu, aÅ¡ ten kaltas tuom, kuom esu kaltas, ten, Å¡itas viskas aiÅ¡ku...Bet kodėl tarkim turiu ten aukotis tenais už tÄ J., žinai...Visos tos aukos kainai. Žinai kaip matai daug ir galvoji, lygini...“.

IeÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės atstovo teigimu, nuteistasis ir atsakovas R. G. vietoj to, kad vilkintų sprendimo įgyvendinimÄ , geriau dėtų pastangas, kad kartu su 10 kartų teistu įkalinimo įstaigose ir nakvynės namuose laikÄ leidžiančiu asmeniu bent jau pradėtų atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Savivaldybė aktyviai siekia, kad visos vietos bendruomenės turtÄ sudeginę asmenys atsakytų už savo veiksmus.

Atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, suorganizavo didelės vertės, turinčio didelę istorinę ir kultÅ«rinę reikÅ¡mę, svetimo turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du bei sukurstė kitÄ asmenį suklastoti dokumentÄ ir suklastotÄ dokumentÄ realizuoti; R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, sukurstė visuotinai pavojingu bÅ«du tyčia sugadinti šį turtÄ , o A. S. bei M. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jie 2002-08-25, veikdami bendrininkų grupe, visuotinai pavojingu bÅ«du (padegant) tyčia sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ Palangos (duomenys neskelbtini), t. y. pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turintį didelę istorinę ir kultÅ«rinę reikÅ¡mę,  bÅ«tent:

„2002 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje Klaipėdos mieste, tiksli data bei vieta nenustatyta, A. Ž., parengęs (duomenys neskelbtini) pastato, esančio Palangos mieste, padegimÄ ,

organizavo Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ bei vadovavo duodamas nurodymus R. G. surasti asmenis, kurie sutiktų už 2000 litų atlygį

padegti (duomenys neskelbtini) pastatÄ . Vykdydamas jo nurodymus R. G. 2002 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val., netoli nakvynės

namų, esančių Viršutinėje g. 21, Klaipėdos m., susitiko su A.

S. ir pasiÅ«lė jam padegti (duomenys neskelbtini), pažadėjo už tai sumokėti 2000 litų, paaiÅ¡kino, kad Å¡io pastato viduje yra palikti indai su benzinu. Taigi perduodamas iÅ¡ A. Ž. gautus nurodymus, R. G. sukurstė A. S. padaryti nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . A. S. padaryti šį nusikaltimÄ sutiko.

Praėjus keletui dienų po susitikimo su R. G., 2002 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, A. S. dalyvauti (duomenys neskelbtini)

padegime pasiÅ«lė M. J., pažadėjo už tai jam sumokėti 1000 litų. M. J. sutikus, A. S., veikdamas su juo bendrininkų grupe, vykdydamas A. Ž. per R. G. perduotus nurodymus, pagal iÅ¡ankstinį vaidmenų pasiskirstymÄ 2002-08-25, apie 11 val., atvyko prie Palangos miesto kultÅ«ros centro – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mieste.

M. J. pro neužkaltas šio pastato duris įlindo į vidų ir A. S. nurodymu (duomenys neskelbtini)  viduje,

nenaudojamose Å¡io pastato patalpose, iÅ¡pilstė ten rastÄ A. Ž. ir

R. G. paliktÄ Ä¯ tris indus supiltÄ benzinÄ - 60 litrų. M. J. iÅ¡lindus į laukÄ , A. S. degtukais paminėtÄ

pastatÄ tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du padegė. Kilusio gaisro metu buvo stipriai sugadintas turintis didelės istorinės bei kultÅ«rinės reikÅ¡mės svetimas

turtas - Palangos miesto savivaldybei, grafui A. T. ir G. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis (duomenys

neskelbtini). Tuo šiems nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė 1,487,766

litų turtinė žala. Po nusikaltimo padarymo A. Ž. R. G. už padegimÄ perdavė pažadėtus 2000 litų, o Å¡is pinigus

atidavė A. S. ir M. J.. <...> 2005 m. vasario 18-19 dienomis, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. Ž. įkalbėjo UAB „Vaizdų pasaulis“ Klaipėdos padalinio

direktorių G. B. suklastoti dokumentÄ ir jį realizuoti. Ä®kalbėtas G. B. A. Ž. perduotame

darbo pažymėjime padarė neatitinkančius tikrovės įrašus apie tai, kad A. Ž. dirba UAB „Vaizdų pasaulis“, įsikūrusioje Tiltų g. 3,

Klaipėdos mieste, vadybininku, į šį darbo pažymėjimÄ Ä¯rašė numerį 050201/01, įklijavo A. Ž. perduotÄ fotonuotraukÄ , uždėjo UAB „Vaizdų pasaulis“ spaudo „SUTARTIMS“ atspaudÄ ir Å¡iame neatitinkančiame tikrovės darbo pažymėjime pasirašė, taip darbo pažymėjimÄ suklastojo. Po to Klaipėdos mieste, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastotÄ darbo pažymėjimÄ A. Ž. praÅ¡ymu perdavė, taip jį realizavo. Taip palenkęs G. B. suklastoti oficialų dokumentÄ bei jį realizuoti A. Ž. G. B. sukurstė padaryti nusikalstamÄ veikÄ .“

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio

12 d. nuosprendžiu taip pat pripažino nukentėjusiesiems G. J.,

A. T. ir civilinei ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybei teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai priteisti 789

796,25 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 743 883 Lt žala, patirta dėl ieÅ¡kovei priklausančios 1/2 pastato dalies sunaikinimo, ir gaisro metu pastato patalpose buvusio 45 913,25 Lt vertės ieÅ¡kovės turto sunaikinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – atnaujino ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybei ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. G. ir M. J. ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybei 730 000 Lt litų žalos atlyginimo. KitÄ dalį ieÅ¡kinio atmetė. Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovų po 5 650 Lt žyminio mokesčio.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2013 m. kovo

20 d. nutartimi atsakovo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo, vadovaudamasi CPK 324–331 str., perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo        2012-11-28 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, pakeisti – panaikinti Å¡iÄ sprendimo dalį, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jei apeliacinės instancijos teismas nespręstų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai, tuomet praÅ¡o sumažinti priteistÄ sumÄ iki 8 251 Lt. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007 ir kt.). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto

termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal jo

nustatytas faktines aplinkybes, laikydamasis nurodytų kriterijų, įstatyme įtvirtintų ieškinio senaties termino skaičiavimo ir

atnaujinimo taisyklių, motyvuotai ir pagrįstai padarė atitinkamas išvadas dėl termino atnaujinimo.

Dėl žalos dydžio (nuostolių) nustatymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

Apeliantas, nesutikdamas su bylÄ nagrinėjusio teismo procesiniu sprendimu, nurodo, kad byloje netinkamai nustatytas žalos dydis, kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 p. asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, iÅ¡ naujo civilinėje byloje įrodinėti nebereikia. Byloje kilo ginčas tik dėl žalos dydžio. CK 6.281 straipsnio 1 dalis nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimÄ , teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ už žalÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra (pateikti tos pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktÄ , pataisyti sužalotÄ daiktÄ ir pan.) arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30

straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės

principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad 2002-08-25 (duomenys neskelbtini) pastato gaisras iki pamatų sunaikino centrinį jungiamÄ jį korpusÄ . Medinėje Å¡iaurinio korpuso dalyje iÅ¡degė stogas, perdengimai, iÅ¡liko veranda ir trys korpuso sienos (Å¡iaurinė, vakarinė ir rytinė). Pietinėje mÅ«rinėje (duomenys neskelbtini) dalyje nudegė stogas, iÅ¡degė antro aukÅ¡to medinės perdangos ir iÅ¡ dalies perdengimai (baudžiamosios bylos Nr. 1-93-380/2007, t. 1,                    b. l. 100–129).

Palangos (duomenys neskelbtini) nuo 2001-02-13 yra įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ ir tokio daikto vertė bei padaryta žala nustatinėtina pagal tam tikras taisykles. Nustatant nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms padarytÄ Å¾alÄ ir nuostolius, taikomas ypatingosios vertės metodas, kai skaičiuojama vertybės kultÅ«rinės vertės požymių (vertingųjų dalių ir elementų), užfiksuotų vertybės apskaitos dokumentuose, praradimo arba atkuriamoji vertė ir neskaičiuojamas nusidėvėjimas. Vertinant žalÄ ir nuostolius atsižvelgiama į vertybių medžiagų bei sukÅ«rimo technologijų autentiÅ¡kumÄ .

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK

12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK

178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad

teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus

įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK

179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ ,

1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos

dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,

pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai jiems padarytÄ Å¾alos dydį įrodinėjo KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento komisijos 2002-12-16 žalos nustatymo ir įvertinimo aktu. Å io akto duomenimis gaisro pastatui padaryta žala įvertinta 1 487 766 Lt (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 95–96). KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262 ‚Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultÅ«ros vertybėje – (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“ sudaryta komisija 2002-12-16 aktu nustatydama ir įvertindama pastatui padarytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1 487 766 Lt žalÄ , apžiÅ«rėjo pastatÄ vietoje, iÅ¡klausė pastato savininkų paaiÅ¡kinimus ir pavedė inžinieriui – sÄ matininkui – ekspertui atlikti darbų sÄ matÄ , kuri buvo pridėta prie komisijos akto ir įvertinta.      2002-12-16 aktas atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 097 patvirtintos Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos reikalavimus (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 95–98, 100–129). Taigi pagal Å¡ios komisijos iÅ¡vadÄ gaisro padaryta žala įvertinta 1 487 766 Lt (b. l. 58). IÅ¡ komisijos protokolo matyti, kad inžinierius – sÄ matininkas – ekspertas, atlikęs darbų sÄ matÄ , nurodė, kad Å¡iandien neaiÅ¡ku, kÄ galima iÅ¡saugoti iÅ¡ likusių korpusų ir elementų, todėl žalos skaičiavimui siÅ«lo naudoti principÄ , kiek kainuotų (duomenys neskelbtini) atstatymas (b. l. 60). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto žalos dydžio nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK

177 straipsnio 1, 2 dalys), o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį teisingai atsižvelgė į atstatomÄ jÄ pastato kainÄ .

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

Atsakovas, nesutikdamas su šioje byloje pareikštais ieškovės reikalavimais, turėjo teikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę (CPK

178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis). Nurodytų procesinių teisių ir pareigų atsakovai Å¡ioje byloje neįgyvendino. Atsakovo R. G. atstovo apeliaciniame skunde nurodyta Palangos kultÅ«ros centro 2008-02-06 pažyma (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 52), pagal kuriÄ likutinė pastato (duomenys neskelbtini) vertė 2002-08-24

(vienÄ dienÄ iki turto sugadinimo) sudarė 16 502 Lt; VÄ® „Registrų centras“           2011-10-04

raštas Nr. (4.7.16) KR-482, kuriame teigiama, kad nekilnojamojo turto esančio Vytauto g. 45, Palangos m., vidutinė rinkos vertės paskaičiuotos 2002-08-24 buvo 818 000 Lt nepaneigia Kultūros vertybių apsaugos departamento komisijos 2002-12-16 žalos nustatymo ir įvertinimo aktu nustatytos žalos dydžio. Atsakovas, manydamas, kad gaisro metu apgadinto turto atstatymo kaštai yra kitokie, galėjo teikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybė remia kultÅ«rÄ ir mokslÄ , rÅ«pinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultÅ«ros paminklų bei vertybių apsauga. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ reguliavimÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kultÅ«ros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, vieÅ¡asis interesas, taip pat kad Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultÅ«ra turi bÅ«ti remiama, o kultÅ«ros paminklai bei vertybės turi bÅ«ti saugomi, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultÅ«ra bÅ«tų remiama ir kultÅ«ros paminklai bei vertybės bÅ«tų saugomi, – bÅ«tent valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Ä®gyvendindamas Å¡ias valstybės funkcijas įstatymų leidėjas priėmė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymÄ , kurio paskirtis iÅ¡saugoti Lietuvos nekilnojamÄ jį kultÅ«ros paveldÄ ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sÄ lygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Minėto teisės akto 29 straipsnyje reglamentuojamas žalos, padarytos nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms, atlyginimas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusiÄ bÅ«klę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ matyti, kad yra numatyti du subjektai, kurių teisėti interesai yra pažeidžiami dėl padarytos žalos, t. y. valdytojas – kultÅ«ros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 39 punktas) bei visuomenė.

Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog

pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m.

balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; ir kt.) Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo motyvai – dėl (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ymo į KultÅ«ros vertybių registrÄ datos, jo bÅ«klės apraÅ¡ymo netikslumų ir pan. reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Paduodant apeliacinį skundÄ R.

G. buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Apeliacinį skundÄ atmetus, nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei (CPK 84 straipsnis,

96 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, n u t a r i a:

atsakovo R. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iš R. G. 11 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              Violeta

Miliuvienė

Teisėjai                                                                                                                    Eduardas

Maškevičius

Valentinas Janonis