5f00256a-1f08-4afd-9775-e0044c20bad1 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                      Byla Nr. 1S–278/2014                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                 2.1.16.1.2.2.                                             (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A.

B. gynėjo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu, n u s t a t ė: A. B. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, turėdamas pravardę „D (duomenys pakeisti)“, 2010 metų pradžioje dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T.

B. pravarde „Č (duomenys pakeisti)“, V. V. pravarde „Š(duomenys pakeisti)“, „H (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), iÅ¡ anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ ir tapo jo vadovu. A. B. nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario–vasaros vadovavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ S. A. pravarde „S (duomenys pakeisti)“, D.

Š. pravarde „Š(duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatyta tvarka), T. T. pravarde „Ž (duomenys pakeisti)” (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatyta tvarka), V. B. pravarde „V (duomenys pakeisti)“, Ž. Š. pravarde „Y (duomenys pakeisti)“, E. B. pravarde „E (duomenys pakeisti)“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D.

U., Ž. J. pravarde „R (duomenys pakeisti)“, R. S. pravarde „A (duomenys pakeisti)“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „O (duomenys pakeisti)“, A. K. pravarde „F (duomenys pakeisti)“, R. Z. pravarde „U (duomenys pakeisti)“, K. P. pravarde „Ė (duomenys pakeisti)“, J. J. pravarde „I (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (dėl kurio Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. E. pravarde „K (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), G.

G. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje numatyta tvarka), R. G. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „P (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. A.

B., 2010-2012 metų laikotarpiu vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmeniÅ¡kai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems pas T. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretÅ«s nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimų darymo metu; įgydavo ir dalindavo įrankius ir priemones nusikaltimų darymui palengvinti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryÅ¡io telefonus ir SIM korteles, radijo ryÅ¡io priemones, transportÄ ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti; rinkdavo 10 procentų nusikalstamu bÅ«du įgytų lėšų į paties laikomÄ ir kontroliuojamÄ bendrÄ pinigų fondÄ , skirtÄ pareigÅ«nų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryÅ¡io priemonių, įrankių, Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo iÅ¡laidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iÅ¡ nusikalstamos veiklos; skirstydavo nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas ir pagrobtÄ turtÄ ; koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos SÄ jungos Å¡alyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ ; su T.

B., V.V. ir S. A. užtikrindavo bÅ«tinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimÄ , pagrobto didelės vertės turto realizavimÄ ; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus.A. B. taip pat kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį (25 nusikalstamos veikos) tuo, kad jis, bÅ«damas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su Å¡io susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , dokumentų suklastojimÄ padarant didelę žalÄ , transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimÄ ir pakeitimÄ .

A. B. taip pat kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 ir 3 dalis, 3061 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., T. T. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), D. Š. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), Ž. Š., V.

V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka), R. G. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , dokumentų suklastojimÄ padarant didelę žalÄ , transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimÄ ir pakeitimÄ .A.

B. 2012 m. kovo 2 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo, Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nutartimis. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomo suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad bÅ«damas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį.Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. priėmė nutartį pratęsti A. B. suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 2 d., tačiau praėjus Å¡iek tiek daugiau nei 1 mėnesiui nuo suėmimo termino pratęsimo tas pats apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam suėmimo terminÄ dar 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.

Tokiu bÅ«du A. B. griežčiausios kardomosios priemonės terminas Å¡iai dienai yra pratęstas apytiksliai 5 mėnesiams, nors pagal BPK 127 straipsnio 1 dalį iÅ¡ karto suėmimas negali bÅ«ti pratęstas ilgiau nei 3 mėnesiams. Todėl Å¡iuo atveju buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. Be to, formalus A. B. suėmimo termino pratęsimas leidžia manyti, kad jis yra faktiÅ¡kai nuteistas, tuo labiau, kad kaltinamÄ jį laikant suimtÄ , jo teisės yra varžomos labiau nei atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nes jam apribojamos galimybės iÅ¡laikyti socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, o izoliavimo sÄ lygos yra daug griežtesnės.A.

B. gynėjas skunde analizuoja byloje surinktus duomenis dėl ginamajam pareikÅ¡to kaltinimo už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 3 dalyje. Be to, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti vienintelis motyvas, dėl kurio A. B. bÅ«tina laikyti suimtÄ daugiau nei 2 metus ir 4 mėnesius. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminÄ , nesilaikė BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų, taip pat formaliai iÅ¡vardino Å¡ios kardomosios priemonės pagrindus.

Skundžiamoje nutartyje nenurodyti objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys, kad A. B. turi ryÅ¡ių užsienyje ar kad ketina bėgti (slėptis) nuo teismo.Kitiems kaltinamiesiems, iÅ¡skyrus T. B. ir E. B., Å¡ioje byloje yra paskirtos Å¡velnesnės už suėmimÄ kardomosios priemonės. Esminis skirtumas tarp suimtųjų ir kitų kaltinamųjų yra tai, kad suimtieji sutiko duoti parodymus tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai byloje. Teismas negali vertinti asmens pasirinktos pozicijos kaip papildomo argumento pratęsti suėmimÄ .

Dėl didelės bylos apimties ir daugybės proceso dalyvių nėra aiÅ¡ku, kiek užsitęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, o artimiausias teisiamasis posėdis yra paskirtas tik 2014 m. rugsėjo 29 d. Be to, laikant A. B. ilgÄ laikÄ suimtÄ , pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, varžomos jo teisės į gynybÄ , į laisvę ir teisingÄ bei greitÄ teismo procesÄ , kenkiama kaltinamojo psichinei sveikatai.Skunde nesutinkama su teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. B. nėra saistomas tvirtų Å¡eiminių ryÅ¡ių, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog kaltinamasis turi dvi nepilnametes dukras, palaiko gerus santykius su buvusia žmona.

Laikant A. B. suimtÄ , nukenčia jo nepilnamečių dukrų interesai, nes joms reikalingas tėvas tiek jas auklėjant, tiek ir jas iÅ¡laikant. Dukrų motinai nustatytas 60 proc. nedarbingumas, jos gaunamos socialinės paÅ¡alpos neužtenka užtikrinti dukroms visavertį gyvenimÄ . Kaltinamasis iki suėmimo rÅ«pinosi savo tėvais, slaugė sunkiai prostatos vėžiu sergantį tėvÄ . Be to, byloje yra pateikti dokumentai, įrodantys kad bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis turi galimybę įsidarbinti UAB „G (duomenys pakeisti)“ vadybininko pareigose.Teigia, kad teismas, pratęsdamas A.

B. suėmimo terminÄ , nepagrįstai nesvarstė jam Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, nors teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ užtikrinant, kad bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti.Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Å ie duomenys yra kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, kratų, daiktų ir dokumentų apžiÅ«ros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje.

Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami ir įvertinami. Todėl A. B. gynėjo skundo argumentai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ginamojo kaltę padarius BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paliekami nenagrinėti.Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A.

B. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumÄ Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

A. B. kaltinamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ Ä¯tvirtina tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir dvi nepilnametes dukras, tačiau kaltinamasis yra iÅ¡siskyręs, jis prieÅ¡ suimamas negyveno kartu su savo vaikais ir buvusia žmona. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A.

B. nėra susaistytas itin tvirtais Å¡eiminiais ryÅ¡iais. Kaltinamasis iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio. A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, jis praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų padarymÄ Vokietijoje. Visa tai rodo, kad kaltinamojo nesieja stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai su gyvenamÄ ja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryÅ¡ių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, A.

B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų Å¡ioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

A. B. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Jis kaltinamas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei vadovavimu jam. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobÅ«džio, o iÅ¡ anksto planuoti siekiant neteisėtai gauti pajamų. A. B. iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio, jis anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie pagrindžia, jog A.

B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl kaltinamajam griežčiausia kardomoji priemonė pagrįstai pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.Įtariamajam (kaltinamajam) kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl tai, jog šioje byloje kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nesudaro pagrindo A.

B. taikomÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę pakeisti Å¡velnesne. Niekuo nepagrįstas A. B. gynėjo skundo teiginys, kad jo ginamajam taikomas suėmimas dėl to, jog kaltinamasis sutiko duoti parodymus tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai byloje. Sprendžiant klausimÄ dėl A. B. suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, neturi esminės įtakos ta aplinkybė, kad byloje kitas teisiamasis posėdis vyks po dviejų mėnesių, nes kiekvienas teisiamasis posėdis suderinamas atsižvelgiant į teismo, prokuroro ir kaltinamųjų gynėjų užimtumÄ , o Å¡ioje byloje dalyvauja didelis skaičius kaltinamųjų bei jų gynėjų.Suėmimo taikymas varžo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus bylos apimtį, A.

B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ ir skaičių, jo vaidmenį galimai padarytose nusikalstamose veikose, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, neprieÅ¡tarauja BPK normoms, taip pat nepažeidžia proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų. Dabartiniu metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų taikant kaltinamajam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę nei suėmimas ar keletÄ iÅ¡ jų.

A. B. izoliavimo sÄ lygos tardymo izoliatoriuje ir ribotos galimybės palaikyti socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.A. B. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi pratęsus kaltinamajam suėmimo terminÄ , dabartiniu metu jam griežčiausios kardomosios priemonės terminas yra pratęstas apytiksliai 5 mėnesiams, kas neatitinka BPK 127 straipsnio 1 dalies nuostatų. BPK 127 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimÄ teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiÅ¡kimas.

BPK 127 straipsnis aiÅ¡kiai nenurodo, kiek likus iki suėmimo termino taikymo pabaigos, teismas, kurio žinioje yra byla, turi teisę spręsti dėl griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo. SistemiÅ¡kai analizuojant Å¡io straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo turėtų bÅ«ti sprendžiamas besibaigiant ankstesne nutartimi pratęstam suėmimo terminui, nes kiekvienu atveju bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti, ar nėra iÅ¡nykę suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindai ir sÄ lygos.

Jei dėl tam tikrų objektyvių priežasčių suėmimo pratęsimo klausimas sprendžiamas praėjus nedideliam laiko tarpui nuo ankstesnio Å¡ios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, naujai pratęstas suėmimo terminas skaičiuotinas nuo naujos nutarties pratęsti suėmimÄ priėmimo dienos. Tokio termino skaičiavimas nuo ankstesne nutartimi pratęsto suėmimo termino pabaigos neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties, įtvirtintos BPK 1 straipsnyje, prieÅ¡tarautų suėmimo esmei ir juo siekiamiems tikslams.

Ä®statymų leidėjo nustatytas maksimalus trijų mėnesių suėmimo terminas reiÅ¡kia, kad ne rečiau kaip kas tris mėnesius turi bÅ«ti iÅ¡ naujo patikrinami suėmimo pratęsimo pagrindai ir sÄ lygos. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi kaltinamajam buvo pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi A. B. suėmimo terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus ankstesne nutartimi kaltinamajam pratęstam Å¡ios kardomosios priemonės terminui, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., nors skundžiamos nutarties priėmimo metu A.

B. dar buvo nepasibaigęs beveik dviejų mėnesių suėmimo atlikimo terminas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi pratęsto suėmimo termino skaičiavimo pradžia nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi pratęsto griežčiausios kardomosios priemonės termino pabaigos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Skundžiama nutartis šioje dalyje keistina, nustatant, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi A.

B. pratęsto suėmimo 3 mėnesiams terminas skaičiuojamas nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,             n u t a r i a: kaltinamojo A. B. gynėjo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį, nurodant, kad kaltinamajam A. B. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2014 m. liepos 11 d.

Teisėjas                                                                                                        Viktoras Kažys