5efeb56b-a35e-4e32-aa22-441f821288e8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-860-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14252-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.2.5; 2.6.16.11.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-357-985/2023 pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovui E. P. dėl užstato grÄ Å¾inimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas D. K. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. P. (toliau – atsakovas) 250,24 Eur negrÄ Å¾intÄ užstatÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu sudarė terminuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 12 mėnesių laikotarpiu, kuri pradėjo galioti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., o vėliau 2021 m. rugsėjo 1 d. jÄ pratęsė iki 2022 rugsėjo 1 d. Sutartyje sutarė, kad ieÅ¡kovas mokės atsakovui mėnesinį 250 Eur nuomos mokestį. IeÅ¡kovas įsipareigojo sutarties sudarymo metu atsakovui sumokėti 500 Eur užstatÄ , kuris yra grÄ Å¾inimas nuomininkui pasibaigus sutarčiai (sutarties punktas 4.1.1).

IeÅ¡kovas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų iÅ¡sikraustė 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas prašė susitikti ir apžiÅ«rėti butÄ tik 2022 m. rugsėjo 3 d. Bute Å¡alys susitiko 2022 m. rugsėjo 3 d. Atsakovas sutartyje įrašė, jog sutartis yra nutraukiama abiejų Å¡alių susitarimu, jokių pretenzijų pareikÅ¡ta nebuvo. IeÅ¡kovas tikėjosi atgauti pilnÄ užstatÄ , iÅ¡ kurio bus iÅ¡skaičiuoti komunaliniai mokesčiai, kai jie bus gauti, tačiau 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakovas atsiuntė raÅ¡tÄ dėl depozito grÄ Å¾inimo, nurodydamas jog žada iÅ¡ depozito iÅ¡skaičiuoti mokestį už buto valymÄ , tačiau nei sÄ matos, nei čekių ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų sumos dydį ir įrodytų, jog suma paskaičiuota bÅ«tent už valymo darbus (duomenys neskelbtini), nepateikė.

IeÅ¡kovas paprašė atsiųsti valymo darbų sÄ matÄ ir čekį su iÅ¡valyto buto adresu, tačiau dokumentų, įrodančių buto valymÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kovas, 2020 m. rugsėjo 1 d. atsikraustant į butÄ , jį perėmė iÅ¡ buvusio nuomininko, o savininko bute nebuvo nei atsikraustant, nei iÅ¡sikraustant; perdavimo–priėmimo akto, kuris numatytas 5.1 sutarties punkte, nebuvo nei priimant butÄ , nei iÅ¡sikraustant, tad nėra įmanoma nustatyti, kokios bÅ«klės butas buvo gautas ir neįmanoma nustatyti, ar grÄ Å¾inamo buto bÅ«klė iÅ¡liko tokia pati, suprastėjo ar pagerėjo.

IeÅ¡kovas butÄ paliko Å¡varų, tvarkingÄ ir tokios pačios bÅ«klės, kokį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ . Atsakovas buvo atvykęs į nuomojamÄ butÄ 2022 m. rugpjūčio 27 d., tikslu pakeisti skalbimo maÅ¡inÄ bei apžiÅ«rėti nuomojamo buto bÅ«klę. ButÄ atidžiai apžiÅ«rėjo ir jokių pretenzijų dėl netvarkos nepareiÅ¡kė, nes butas buvo Å¡varus ir tvarkingas. Jeigu bÅ«tų pareikÅ¡tos pretenzijos, nuomininkas bÅ«tų turėjęs galimybę problemÄ iÅ¡spręsti ir bÅ«tų jÄ iÅ¡sprendęs taikiai.

Nuomotojas iÅ¡ 500 Eur depozito sumos atskaitė mokesčius 96,76 Eur ir tik 2022 m. spalio 13 d., praėjus 43 dienom nuo sutarties pasibaigimo, vietoje 403,24 Eur, grÄ Å¾ino tik 153 Eur, todėl liko skolingas 250,24 Eur.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 250,24 Eur sumos negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, nes jis tokios sumos iÅ¡laidas patyrė dėl gyvenamųjų patalpų iÅ¡valymo po nuomos sutarties pabaigos, vadovaudamasis gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.4 punktu, 11.1 punktu, 11.2 punktu ir faktinėmis aplinkybėmis. IeÅ¡kovui gyvenamosios patalpos nuomos pradžiai buvo perduotos Å¡varios, o nuomos pabaigai paliktos neÅ¡varios. Å alys apžiÅ«rėję patalpas susitarė, jog patalpas iÅ¡valys nuomininkas, tačiau to nuomininkas nepadarė, dėl to atsakovas konstatavo, kad yra sutarties pažeidimas dėl patalpų palikimo neÅ¡variomis. Buvo užsakytas patalpų valymas, kuris kainavo 250 Eur. Å i suma buvo atskaityta iÅ¡ 500 Eur užstato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo D. K. atsakovui E. P. 400 Eur už teisines paslaugas.

5. Teismas nurodė, jog pareigos pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktÄ , kai nuomojamos gyvenamosios patalpos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos imperatyviai Å¡alims nenustato, todėl Å¡alys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovo prievolė grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ sutartyje sulygtos bÅ«klės, sietina ne su perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu, o su nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo diena, kuomet ieÅ¡kovas įsipareigojo laikyti butÄ geros bÅ«klės, tvarkingai ir rÅ«pestingai naudoti butÄ pagal paskirtį, savo sÄ skaita atlikti arba organizuoti buto komunalinio Å«kio priežiÅ«rÄ (sutarties 8.1. ir 8.10 punktai). Atsakovas nurodė, kad butas buvo po remonto, remontas atliktas prieÅ¡ tris mėnesius, Å¡i aplinkybė paneigta nebuvo.

6. Teismas nurodė, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 9 d. pareikÅ¡damas pretenzijÄ raÅ¡tu, nuomos sutarties 11.2. punktÄ vykdė tinkamai. IÅ¡ prie atsakovo 2022 m. rugsėjo 9 d. siųstos pretenzijos ieÅ¡kovui, pridėtų nuotraukų, teismas sutiko su atsakovo argumentacija dėl palikto netvarkingo buto. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir jo sutuoktinė V. P., byloje apklausta kaip liudytoja, ir liudytoja G. Z., kuri iÅ¡valė butÄ . Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojų parodymais.

7. Teismas nurodė, jog tai, kad butas buvo Å¡alių apžiÅ«rėtas po keleto dienų, tai yra 2022 m. rugsėjo 3 d., faktinės situacijos nekeičia, nes atsakovo nurodyti buto neÅ¡varumai yra susidarę per ilgÄ laikotarpį, t. y. įsisenėję. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo paliktas netvarkingas butas, kai Å¡alys aiÅ¡kiai 8.10 punkte susitarė, jog nuomininkas privalo savo sÄ skaita atlikti arba organizuoti buto komunalinio Å«kio priežiÅ«rÄ , kai į komunalinio Å«kio sÄ vokÄ be kita ko įeina ir buto valymas, bei Å¡iukÅ¡lių Å¡alinimas; vandentiekio, kanalizacijos įrenginių (prietaisų) bute priežiÅ«ra <...> patvirtina, kad atsakovo nurodytų buto neÅ¡varumų negalima priskirti prie natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ieÅ¡kovas atlaisvindamas butÄ , paliko jį netvarkingÄ ir neÅ¡varų, butas neatitinka Å¡alių sulygtų buto pridavimo sÄ lygų, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pažeidė nuomos sutarties 8.1., 8.10., 12.4. punktus, taigi byloje įrodyta nuomos sutarties 8.13. punkte numatyta sÄ lyga (t. y. žala atsakovo turtui dėl ieÅ¡kovo kaltės).

8. Teismas iÅ¡ atsakovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertino, jog 250 Eur suma už buto iÅ¡valymÄ yra protinga. Nors į bylÄ nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl sumokėtos 250 Eur sumos, tačiau teismas konstatavo Å¡iÄ sumÄ Ä¯rodytÄ atsakovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Teismas sprendė, kad atsakovas (nuomotojas) esant nuomos sutarties 8.13. punkto sÄ lygai, teisingai atsakovo sÄ skaitoje esančias ieÅ¡kovo sumas (sumokėtÄ užstatÄ ) įskaitė patirtiems 250 Eur nuostoliams padengti, todėl ieÅ¡kinį atmetė (CK 6.70 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, 6.499 straipsnio 1 dalis, Buto nuomos sutartis).

9. Ieškinį atmetus, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 400 Eur už teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. K. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ atsakovo 250,24 Eur negrÄ Å¾intÄ užstatÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ar tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, netinkamai taikė teisės normas ir aiÅ¡kino sutarties nuostatas, be to teismas veikė Å¡aliÅ¡kai ir neaktyviai. Kaip matyti iÅ¡ prisijungimo bÅ«dų sudarytos nuomos sutarties ieÅ¡kovas neturėjo galimybės daryti įtakos nuomos sutarčiai, tad sutarties tekstas turi bÅ«ti suprantamas taip, kaip jis bÅ«tų suprantamas ir aiÅ¡kinamas vartotojo, o visi netikslumai vertinami jo naudai. Sutartis neturi sutarties pasiraÅ¡ymo datos ir sutartyje nurodoma, kad Priedas Nr. 1 – Patalpų priėmimo–perdavimo aktas yra neatskiriama Å¡ios sutarties dalis (Sutarties 1.2 p.). IeÅ¡kovas nesutinka su teismo argumentais, kad patalpų priėmimo–perdavimo aktas yra nesvarbus, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, kad CK nenumato priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo imperatyvo, nereiÅ¡kia, kad toks aktas nėra privalomas, jei Å¡alys dėl jo susitarė sutartyje.

10.2. Teismas nenustatinėjo aplinkybių susijusių su sutarties pasiraÅ¡ymo momentu. Tam, jog atsirastų žala, turi bÅ«ti nustatyta pradinė daikto bÅ«klė, kas Å¡ioje byloje padaryta nebuvo, o be priėmimo–perdavimo akto, nustatyti pradinę daikto bÅ«klę yra praktiÅ¡kai neįmanoma. Atsakovas turi prisiimti atsakomybę, kad pats sudarydamas ir teikdamas sutartį neįvykdė sutartyje nustatytų esminių sÄ lygų.

10.3. IeÅ¡kovas byloje dalyvavo be atstovo, teismas nė karto nepasiÅ«lė kreiptis teisinės pagalbos, o pats jokių veiksmų objektyviai tiesai iÅ¡siaiÅ¡kinti nesiėmė, t. y. nebuvo apklausti liudytojai iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, nebuvo vertintos turimos foto nuotraukos ar kt. Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo liudytojų subjetyvumo, kas verčia abejoti teismo priimto sprendimo motyvais. Atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos yra bendros, reiÅ¡kia spręstinas klausimas ne tik Å¡aliÅ¡kumo, bet ir to, ar atsakovo sutuoktinė V. P. neturėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ bent jau trečiojo asmens statusu, nes nuo bylos baigties priklauso ir jos interesai. Liudytoja G. Z. yra atsakovo pusės draugė ir pati pateikė informacijÄ apie butÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji pinigus gavo, kad turi teisę vykdyti valymo veiklÄ ir pan. Liudytojų parodymai prieÅ¡taravo faktinei situacijai, todėl teismas turėjo vertinti ne tik Å¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus, bet ir jų atitikimÄ visai bylos medžiagai.

10.4. Sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiksmų kilo žala, o žalos dydis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytas ir neginčijai pagrįstas, taip pat nustatyta bÅ«klė į kuriÄ asmuo turi grįžti pritaikius jam kompensacinį mechanizmÄ . Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs Sutarties 8.2 p., kurį pažeidus jam tenka pareiga atlyginti valymo paslaugas. Nesant priėmimo–perdavimo akto, kyla klausimas kokia bÅ«sto bÅ«klė buvo perimant patalpÄ , nes sutartyje buto bÅ«klė yra visiÅ¡kai neapraÅ¡oma.

10.5. Teismas visų pirma turėjo nustatyti nuomininko iÅ¡sikėlimo momentÄ , nes nuomininko iÅ¡sikėlimo momentas yra ta aplinkybė nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas pretenzijai pateikti. Byloje yra nustatyta tik aplinkybė, kada sutartis baigia galioti 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau sutarties pabaigos data ir iÅ¡sikėlimo data nėra tapatu. Atitinkamai momentas, nuo kada nuomininkas nebegyvena liko nenustatytas. Nuomotojas bute buvo rugpjūčio 27 d. ir jokių pretenzijų dėl sutarties netinkamo vykdymo neiÅ¡reiÅ¡kė. Todėl nėra aiÅ¡ku, kada susiformavo veiksniai, kurie pasak atsakovo lėmė žalÄ .

10.6. Byloje turėjo bÅ«ti įvertinta sutarties 11.3. nuostata, kuri suteikia teisę Å¡aliai, iÅ¡ kurios reikalaujamas žalos atlyginimas, nesutinkant su žalos dydžiu, skirti ekspertizę. Tačiau teismas iÅ¡ esmės pamynė sutartyje nustatytas ieÅ¡kovo teises ir pats atliko ekspertinį vertinimÄ nustatydamas žalos dydį, kuris yra visiÅ¡kai nepatikimas ir nepagrįstas. Siekiant įrodyti savo patirtÄ Å¾alÄ atsakovas pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su viena valymo įmone. Byloje nėra aiÅ¡ku, kokiÄ konkrečiai informacijÄ gavo įmonė, tačiau, tai pačiai įmonei atsiuntus byloje pateiktas foto nuotraukas, įmonė atsakė, kad valymo kaina bÅ«tų apie 150 Eur, kas yra beveik dvigubai mažiau nei nurodo atsakovas. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų ta pati valymo įmonė MB „Du Å¡varu“, savo internetiniame puslapyje nurodo, kad 1 kv. m. generalinio tvarkymo kaina yra 3,5 Eur, o po statybinio tvarkymo 4,5 Eur. Ä®vertinus, kad butas yra 29 kv. m. iÅ¡ jų, naudingojo ploto yra vos 18.66 kv. m, tvarkymo kaina turėtų vos virÅ¡yti 60 Eur (65,31 Eur). Teismui nepagrindus ir nevertinus aukščiau nurodytų sÄ lygų, konstatavimas, kad 250 Eur valymo iÅ¡laidų yra pagrįsta suma už buto valymÄ yra atmestinas.

10.7. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio, tačiau to nedarė, kas sÄ lygojo netinkamÄ ieÅ¡kovo teisių gynimÄ , todėl yra pagrindas priimti naujus įrodymus byloje, kaip įrodymÄ , kad teismas neatliko aktyvių veiksmų spręsdamas žalos dydžio klausimÄ , nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovo teises į žalos dydžio nustatymÄ ir ginčijimÄ , bei priėmė nepagrįstÄ ir faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujantį sprendimÄ .

10.8. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad atsakovas apmokėjo advokato iÅ¡laidas. Pateiktas mokėjimo nurodymas, pagal kurį advokato padėjėjui A. K. yra atliktas 400 Eur pavedimas, kurį atliko V. P., tačiau jokių duomenų iÅ¡ pavedimo už kÄ jis yra atliktas nėra matoma. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui, kuris Å¡ių iÅ¡laidų pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nepatyrė, priteistos nepagrįstai.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas D. K. praÅ¡o atmesti apelianto apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo ir netenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų prijungimo, bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

11.1. Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog jis yra laikytinas verslininku, nes jokio verslo nevykdo. Kadangi laikinai gyvena užsienyje, bÅ«stÄ Lietuvoje nuomoja. Jokių versliÅ¡kumo požymių tame nėra, todėl jokių vartojimo santykių tarp Å¡alių nėra susiklostę.

11.2. Byloje liudytojos davė priesaikÄ , todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymais. Apeliantas turėjo teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus (buvę nuomininkai ar ieÅ¡kovo draugė), tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

11.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡kinamasi buto bÅ«klė sudarant nuomos sutartį ir nuomos sutarties pabaigos momentu. Atsižvelgiant į akivaizdų skirtumÄ prieÅ¡ nuomÄ ir po jos bei konkrečiÄ sumÄ , sumokėtÄ už buto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę padėtį, teismas priėmė atitinkamÄ sprendimÄ .

11.4. Apeliantas nurodo, kad nuomos sutartis suteikia teisę paskirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, tačiau nebuvo sudaryta galimybė žalos dydžiui nustatyti. Taip tokia teisė nustatyta, tačiau toks reikalavimas nebuvo keliamas nei kilus ginčui, nei ginÄÄ sprendžiant teisme.

11.5. RaÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais yra aiÅ¡kiai nustatyta preliminari itin užterÅ¡to buto valymo kaina bei faktiÅ¡kai sumokėta už valymÄ kaina. Kitų įrodymų, įrodančių prieÅ¡ingai byloje nėra, todėl pagrindo manyti kitaip nėra. Apeliantas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl sutarties sÄ lygų vertinimo, todėl teismas negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribų.

11.6. Atsakovas nesutinka su apelianto praÅ¡ymu dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus turėjo objektyviÄ galimybę pateikti bylÄ nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie MB „Du Å¡varu” valymo kainas, paklausimÄ MB „Du Å¡varu”, VÄ® Registrų centras pažymÄ , banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie mokėjimus už nuomÄ , kuriais grindžia apeliacinio skundo argumentus, jog byloje buvo netinkamai nustatytas buto valymo kainos dydis bei, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojos parodymais dėl jos Å¡aliÅ¡kumo.

17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, t. y. bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios Å¡alies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

18. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas apribojo ieÅ¡kovo teises į žalos dydžio nustatymÄ atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas naudojosi teise teikti į bylÄ papildomus įrodymus (žr. pvz. 2022-11-18 DOK-47328), jo teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas priėmė į bylÄ ir dėl jų įrodomosios vertės pasisakė priimtame sprendime. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su apeliaciniu skundu teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kokios objektyvios (ne bet kokios) priežastys sukliudė juos pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į teikiamų įrodymų turinį akivaizdu, kad ieÅ¡kovas turėjo objektyviÄ galimybę visus juos pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡ių įrodymų nepateikė. Nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį, apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Tarp Å¡alių buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – nuomos sutartis) vieneriems metams, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Abiejų Å¡alių sutarimu, nuomos sutartis pratęsta nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Nuomos sutartis nutraukta, pasibaigus sutarties terminui, abiejų Å¡alių sutarimu 2022 m. rugpjūčio 31 d. Toks prieraÅ¡as padarytas ranka nuomos sutartyje, taip pat nurodyta, kad nupirkti baldai iÅ¡ nuomotojų spinta, sofa ir fotelis už 140 Eur (failas 1, b. l. 5-8). Byloje kilo ginčas dėl 250,24 Eur užstato grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, kurio pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovas negrÄ Å¾ino. Atsakovas nesutiko su pareikÅ¡tu reikalavimu dėl užstato grÄ Å¾inimo, motyvuodamas, jog ieÅ¡kovui palikus butÄ netvarkingÄ , užstatas buvo panaudotas atsakovo patirtiems nuostoliams pagal nuomos sutartį atlyginti – buto valymo iÅ¡laidoms apmokėti.

Dėl ginčo esmės

16. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

17. Nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl teisinių santykių kvalifikavimo apeliaciniame skunde keliamo klausimo aspektu. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvalifikavo Å¡alių sudarytos sutarties vartojimo nuomos sutartimi ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas kilusio ginčo iÅ¡sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iai apelianto pozicijai.

18. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 2 dalyje vartotojas apibÅ«dinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; Å¡io straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Taigi tam, kad sutartį bÅ«tų galima pripažinti vartojimo sutartimi, bÅ«tina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Nagrinėjamu atveju Å¡alių sudarytos gyvenamosios paskirties patalpų (buto) nuomos sutarties objekto pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buto nuomos sutartį sudarė siekdami tenkinti asmeninius savo poreikius – apsirÅ«pinti gyvenamÄ ja patalpa, todėl jis atitiktų vartotojo sÄ vokÄ .

Tačiau kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, svarbios abi sutartinių santykių Å¡alys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju bÅ«tina identifikuoti ir kitÄ sutarties Å¡alį – verslininkÄ (prekių ar paslaugų pardavėjÄ (tiekėjÄ ). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nesutikdamas, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nurodo, kad jokio verslo nevykdo. Kadangi laikinai gyvena ir dirba užsienyje, savo bÅ«stÄ Lietuvoje nuomoja. Verslininko kaip ir vartotojo sÄ voka yra autonominė ES teisės sÄ voka, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti vienodai SÄ jungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiÅ¡kinimui ir taikymui yra aktuali ESTT praktika.

Prekybininkas (verslininkas) gali bÅ«ti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas vieÅ¡osios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklÄ , o tai leidžia daryti prielaidÄ , jog jis vykdo nuolatinę veiklÄ , kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Boto iÅ¡vados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieÅ¡ Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C-59/12, 41 ir 42 punktus). Atitinkamai ESTT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad SÄ jungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sÄ vokÄ apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintinÄ veiklÄ (žr.

ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieÅ¡ Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C-59/12, 32 punktÄ ; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieÅ¡ E. K., C-105/17, 30 punktÄ ). Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimÄ , ar interneto svetainėje paskelbti aÅ¡tuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiÅ¡kia verslo veiklÄ , 2018 m. spalio 4 d. sprendime byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieÅ¡ E. K., C-105/17, atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiÅ¡kai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklÄ (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieÅ¡ E. K., C-105/17, 38, 40 punktus).

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigdamas, kad atsakovas yra verslininkas remiais vieninteliu faktu – jog atsakovas nuomoja jam priklausantį bÅ«stÄ . Tačiau vien Å¡is faktas (pajamų iÅ¡ nuomos gavimas) nėra pakankamas, kad pripažinti fizinį asmenį verslininku. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo veiksmuose, sudarant nuomos sutartį, buvo versliÅ¡kumo požymių. Pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo Å¡alių sudarytÄ gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pripažinti vartojimo nuomos sutartimi.

Atsakovui neatitinkant vartojimo sutartims keliamo subjektiškumo požymio, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo bei materialinės teisės normų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog Å¡alims nepasiraÅ¡ius perdavimo – priėmimo akto, kaip tÄ numato sutartis, nėra galimas patirtų nuostolių atlyginimas, kadangi nustatyti pradinę daikto bÅ«klę yra praktiÅ¡kai neįmanoma. Nagrinėjamu atveju patirti nuostoliai (iÅ¡laidos) nėra kildinami iÅ¡ pablogėjusios daikto bÅ«klės, kas lemtų poreikį nustatinėti kokia buvo pradinė turto bÅ«klė. Todėl pradinės daikto bÅ«klės nustatinėjimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui ir atitinkamai perdavimo – priėmimo akto nepasiraÅ¡ymas nelemia negalimumo spręsti dėl sutartinės atsakomybės pagrindų (ne)egzistavimo.

20. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, kai derybos dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigia sutarties pasiraÅ¡ymu; dėl to, kad sandoris laikomas niekiniu; dėl neteisėtų sutarties Å¡alies veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ trečiuosius asmenis; dėl neteisėtų veiksmų pasibaigus sutartiniams santykiams; ir tik įstatymo nustatytais atvejais deliktinė atsakomybė gali atsirasti, esant sutartiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju Å¡alis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, nuostoliai kildinami iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties netinkamo vykdymo, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai dėl ieÅ¡kovo pareigos atlyginti buto valymo iÅ¡laidas sprendė sutartinės atsakomybės pagal nuomos sutartį pagrindu dėl ko apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygomis, kaip neturinčių jokios reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui.

21. Nuomos sutarties 8.1. punktu Å¡alys sulygo, jog nuomininkas įsipareigoja <...> laikyti butÄ geros bÅ«klės, tvarkingai ir rÅ«pestingai naudoti butÄ pagal Å¡ioje sutartyje numatytÄ paskirtį <...>; 8.10 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas privalo savo sÄ skaita atlikti arba organizuoti buto komunalinio Å«kio priežiÅ«rÄ . Ä® komunalinio Å«kio sÄ vokÄ be kita ko įeina ir buto valymas bei Å¡iukÅ¡lių Å¡alinimas; vandentiekio, kanalizacijos įrenginių (prietaisų) bute priežiÅ«ra <...>; sutarties 12.4 punktu nuomininkas įsipareigojo pasibaigus Å¡iai sutarčiai ar jÄ nutraukus, nedelsiant atlaisvinti butÄ , palikdamas jį tvarkingÄ , Å¡varų ir tokios pat bÅ«klės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimÄ , ir su turtu bei visais daiktais, kurie jame buvo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu, bei sumokėti nuomotojui visas sumas, kurios turėjo bÅ«ti sumokėtos pagal Å¡iÄ sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. 8.13. punkte numatyta, kad <...> sumokėtas užstatas gali bÅ«ti panaudotas nuostolių kompensavimui <...>.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ buto, butas buvo neÅ¡varus, t. y. sienos, orkaitė, grindjuostės buvo neÅ¡varÅ«s, pavirÅ¡iai buvo nevalyti, buvo pilna taukų, tualetas buvo parudęs, apkalkėjęs, duÅ¡o užuolaida neÅ¡vari, atidarius balkonÄ matėsi paliktos Å¡iukÅ¡lės, gėlės. Niekas nebuvo sulaužyta ar sugadinta, bet butas buvo neÅ¡varus. Tam, kad iÅ¡valyti patalpas po ieÅ¡kovo iÅ¡sikraustymo, atsakovas nurodo patyręs 250 Eur dydžio iÅ¡laidas, kurias padengė iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėto depozito.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo sutartinę prievolę pasibaigus nuomos sutarčiai išsikraustydamas iš buto palikti jį švarų (nuomos sutarties 12.4 punktas). Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovas šios prievolės neįvykdė dėl ko atsakovas turėjo teisę, kaip tai numatyta šalių sudarytos sutarties 8.13 punkte, patirtas išlaidas patalpų išvalymui padengti iš ieškovo sumokėto depozito. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog byloje nebuvo nustatytas ieškovo išsikraustymo iš buto momentas.

Pats ieÅ¡kovas teismui nurodė, kad iÅ¡ nuomojamo buto iÅ¡sikraustė 2022 m. rugpjūčio 31 d. Taigi pastaroji faktinė aplinkybė teismo sprendime nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, atsakovas byloje jos neginčijo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ apeliaciniame skunde nurodomi argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s bei prieÅ¡taraujantys paties ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teismui nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo pritarti, jog 250 Eur dydžio suma už buto iÅ¡valymÄ yra neprotingai didelė ir, kad nėra įrodyta, jog Å¡ios iÅ¡laidos apskritai buvo patirtos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

23. Atsakovas teismui nurodė, kad už buto tvarkymÄ byloje apklaustai liudytojai G. Z., sumokėjo 250 Eur. Liudytoja G. Z. teismui Å¡ias aplinkybes patvirtino. Atsakovas teismui yra pateikęs susiraÅ¡inėjimÄ su Å¡varos paslaugas teikiančia įmone, kuri yra nurodžiusi, kad atsakovo buto iÅ¡valymas kainuotų apie 250 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia suma yra protinga. Ir nors ieÅ¡kovas nurodė, kad į bylÄ nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl sumokėtos 250 Eur sumos, teismas pripažino Å¡iÄ sumÄ Ä¯rodytÄ atsakovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia teismo iÅ¡vada, apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumÄ . Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ matyti, kad teismas iÅ¡vadÄ dėl patalpų valymo iÅ¡laidų patyrimo fakto ir dydžio padarė iÅ¡tyręs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir byloje pateiktus duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡alių teisė šį faktÄ Ä¯rodinėti arba neigti nebuvo varžoma, o Å¡alys Å¡ia procesine teise aktyviai naudojosi – byloje buvo teikiami susiraÅ¡inėjimai tarp Å¡alių, paklausimai valymo įmonei, ginčo objekto nuotraukos, video įraÅ¡ai, liudytojomis apklaustos ir objekte buvusi atsakovo sutuoktinė bei draugė.

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

25. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje liudytojomis apklausta sutuoktinė V. P. yra suinteresuota bylos baigtimi, o liudytoja G. Z. yra atsakovo draugė ir valymo veikla verčiasi nelegaliai. Liudytojų parodymai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobÅ«džio yra iÅ¡siaiÅ¡kinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Netikėti liudytojų parodymais tik dėl to, kad liudytojos yra susijusios su atsakovu, Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buto neÅ¡varos fakto bei patirtų iÅ¡laidų dydžio jam iÅ¡valyti vadovavosi ne vien liudytojų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. vertino įrodymų visumÄ , kaip to reikalauja įrodymų vertinimo procesÄ reglamentuojančios teisės normos (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų visumÄ nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

26. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi advokato padėjėjui 400 Eur pavedimÄ atliko byloje liudininkės statusÄ turinti V. P..

27. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo galimybės, kai tokias iÅ¡laidas apmoka ne Å¡alis, o kitas asmuo, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso Å¡alių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų iÅ¡laidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitÄ , veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis kaip pačių atstovaujamųjų iÅ¡laidos.

Å ios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios iÅ¡laidos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, Å¡iam neprieÅ¡taraujant, įvykdžiusių kitų, asmenų (CK 6.50 straipsnis) iÅ¡laidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis ir dėl jų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama. IÅ¡laidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas praÅ¡ymas (tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo bei Å¡ių iÅ¡laidų dydį (realumÄ ) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas asmuo – faktiÅ¡kai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 34 punktÄ ). Remdamasis nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, jog iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsakovÄ sumokėjo jo sutuoktinė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl Å¡ių iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo.

Ä®rodymai, patvirtinantys teisinės pagalbos suteikimÄ ir praÅ¡omÄ priteisti 400 Eur sumos sumokėjimÄ , yra pateikti, dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (įrodymai pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos), iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetęs ieÅ¡kinį teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 400 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

29. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikÅ¡mingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neiÅ¡samiai. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ , todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė patirtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja

Anita Sereikienė