5efe20a8-1eec-4a6c-b271-e20f50efc972 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6048-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00684-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,dalyvaujant pareiškėjų atstovui (advokatui) J. S. bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams A.

M., L. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“ ir UAB „Vėjo trauka“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė :             pareiÅ¡kėjai UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“ ir UAB „Vėjo trauka“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–29), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, Komisija): laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. imtinai pareiÅ¡kėjų negautų pajamų, kurių suma sudaro:

a) UAB „Vėjo trauka“ – 90 502 Eur;

b) UAB „Vėjana“ – 50 764 Eur;

c) UAB „Gregalis“ – 91 754 Eur;

d) UAB „Makaliukas“ – 117 433 Eur;

e) UAB „Alimera“ – 113 962 Eur;

f) UAB „Top green“ – 94 140 Eur;

g) UAB „Anželikos vėjas“ – 54 529 Eur;

h) UAB „Gaminta“ – 119 459 Eur.turtinės žalos atlyginimÄ laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2025 m. negautų pajamų:

a) UAB „Gaminta“ – 506 292 Eur;

b) UAB „Anželikos vėjas“ – 408 439 Eur;

c) UAB „Alimera“ – 492 901 Eur;

d) UAB „Top green“ iš – 469 334 Eur;

e) UAB „Vėjo trauka“ – 451 787 Eur;

f) UAB „Makaliukas“ – 480 774 Eur;

g) UAB „Vėjana“ – 404 914 Eur;

h) UAB „Gregalis“ – 454 415 Eur;Alternatyvūs reikalavimai, jeigu nėra tenkinami kiekvieno iš pareiškėjų pirmiau nurodyti reikalavimai:

a) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Gaminta“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Gaminta“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje RÅ«kÅ¡tenų 2-oji VE (RÅ«kÅ¡tėnų k., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje RÅ«kÅ¡tenų 2-oji VE (RÅ«kÅ¡tėnų k., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2025 m. imtinai;

b) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Alimera“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Alimera“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje RÅ«kÅ¡tenų 1-oji VE (Kalvarijos g. 10, RÅ«kÅ¡tėnų k., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje RÅ«kÅ¡tenų 1-oji VE (Kalvarijos g. 10, RÅ«kÅ¡tėnų k., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekta į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2025 m. imtinai;

c) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Anželikos vėjas“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Anželikos vėjas“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje SkirsnemuniÅ¡kių VE2 (SkirsnemuniÅ¡kių I k., Skirnernunės sen., Jurbarko raj. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurj pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje SkirsnemuniÅ¡kių VE2 (SkirsnemuniÅ¡kių I k., Skirnernunės sen., Jurbarko r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2026 m. imtinai;

d) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Gregalis“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas taip pareiÅ¡kėjo UAB „Gregalis“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Vidgirių VE (Vidgirių k., GraižiÅ¡kių sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Vidgirių VE (Vidgirių k., GraižiÅ¡kių sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2025 m. imtinai;

e) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Makaliukas“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Makaliukas“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Beržinių VE (Beržinių k., GraižiÅ¡kių sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Beržinių VE (Beržinių k., GraižiÅ¡kių sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2025 m. imtinai;

f) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Top green“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Top green“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Grajauskų VE (Grajauskų k., Bartininkų sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Grajauskų VE (Grajauskų k., Bartininkų sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2025 m. imtinai;

g) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Vėjana“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Vėjana“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje SkirsnemuniÅ¡kių VE1 (SkirsnemuniÅ¡kių I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje SkirsnemuniÅ¡kių VE1 (SkirsnemuniÅ¡kių I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2026 m. imtinai;

h) priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Vėjo trauka“ turtinės žalos atlyginimÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Vėjo trauka“ pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skroblų VE (Skroblų k., Bartininkų sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skroblų VE (Skroblų k., Bartininkų sen., VilkaviÅ¡kio r. sav.) faktiÅ¡kai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iÅ¡ 10,426 EUR ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines iÅ¡mokas mokant iki 2025 m. imtinai;4.

      priteisti pareiÅ¡kėjams bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kina, kad 2012 m. spalio 2 d. VKEKK gavo pirmÄ jį gamintojo praÅ¡ymÄ organizuoti Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionÄ vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia bus didesnė kaip 30 kW, bet nevirÅ¡ys 350 kW ir kurios bus prijungiamos prie skirstomųjų tinklų (toliau – ir Aukcionas). PareiÅ¡kėjai nusprendė Å¡iame Aukcione dalyvauti, jiems buvo suteikti dalyvių numeriai, nustatyta, jog jų pateikti dokumentai atitinka VKEKK 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 03-263 patvirtintų „Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 40 punkto reikalavimus.

Prasidėjus Aukcionui VKEKK vertindama Aukciono dalyvių atitiktį Nuostatų reikalavimams suabejojo, ar pareiškėjai nėra dalyvaujantys 2007–2013 m. Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse ir nėra pasinaudoję parama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi Aukciono organizavimo metu, t. y. įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 14 dalyje. Atsižvelgdama į tai, VKEKK įpareigojo pareiškėjus pateikti dokumentus, jeigu tokius turi, galimai pagrindžiančius, jog šie asmenys nėra pasinaudoję minėta parama.

Vadovaudamiesi tokiu VKEKK nurodymu, pareiÅ¡kėjai 2013 m. sausio 17 d. pateikė VKEKK paaiÅ¡kinimus, pagrindžiančius, jog remiantis Ä®statymo nuostatomis nėra dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo, nėra pasinaudoję Ä®statyme numatytomis paramos programos lėšomis ir todėl gali dalyvauti Aukcione dėl fiksuoto tarifo dydžio nustatymo. 2013 m. sausio mėn. taip pat įvyko pareiÅ¡kėjų atstovų ir VKEKK atstovų susitikimas, kurio metu dar kartÄ buvo aptartas pareiÅ¡kėjų atitikimo Nuostatų reikalavimams klausimas.

Taip pat pareiÅ¡kėjai papildomai 2013 m. vasario 1 d. pateikė VKEKK papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų dėl netinkamo Ä®statymo 42 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimo. Nepaisant to, VKEKK Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komitetas 2013 m. vasario 20 d. vykusiame Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komiteto posėdyje pareiÅ¡kėjų neįtraukė į Aukciono dalyvių, atitikusių Nuostatų reikalavimus, sÄ raÅ¡Ä ir jiems neleista toliau dalyvauti Aukcione. Å iam komiteto sprendimui VKEKK pritarė 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 03-55 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energijÄ , kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurie jungiami prie skirstomojo tinklo, dalyvių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. vasario 22 d.

Nutarimas).Pareiškėjai mano, jog jiems nepagrįstai neleista toliau dalyvauti Aukcione. Tokį savo teiginį grindžia tuo, jog pareiškėjai su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) yra sudarę paramos sutartis, siekiant įgyvendinti vėjo jėgainių statybos projektus, pagal kuriuos pareiškėjų projektams turėjo būti skirta dalinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas).

Remiantis sudarytomis paramos sutartimis turėjo bÅ«ti dalinai finansuojami vėjo jėgainių statybos darbai. FinansavimÄ sudarė nustatyto maksimalaus dydžio finansavimo suma (tinkamoms finansuoti iÅ¡laidoms) ir nustatytas finansavimo intensyvumas (65 proc. tinkamų finansuoti iÅ¡laidų) KPP priemonės lėšomis ir nurodoma atitinkama finansavimo dalis, kuri finansuojama pareiÅ¡kėjų lėšomis (35 proc. tinkamų finansuoti iÅ¡laidų) ir iki 35 proc. nuosavos pareiÅ¡kėjo lėšos. NMA 2013 m. sausio mėn. raÅ¡tais patvirtino, jog pagal sudarytas paramos sutartis paramos lėšos nėra iÅ¡mokėtos.

Taigi pareiÅ¡kėjų projektai buvo finansuojami tik dalinai, nevirÅ¡ijant KPP priemone nustatytos finansuojamų lėšų sumos ir finansavimo intensyvumo tinkamoms finansuoti iÅ¡laidoms. PareiÅ¡kėjai, nepaisant aplinkybės, jog buvo nepagrįstai paÅ¡alinti iÅ¡ Aukciono, įgyvendino Vėjo jėgainių statybos projektus, ir jiems buvo iÅ¡duoti leidimai gaminti elektros energijÄ . PareiÅ¡kėjus nepagrįstai paÅ¡alinus iÅ¡ Aukciono ir jiems netaikius fiksuoto tarifo (skatinimo priemonės), jų pagamintÄ elektros energijÄ nuo veiklos pradžios superka visuomeninis tiekėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lesto“ už nustatytÄ rinkos kainÄ .

AB „Lesto“ nustatoma kaina yra mažesnė nei pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lytas (ir planuotas Aukcione gauti) elektros energijos supirkimo fiksuotas tarifas (36 ct/kWh). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 27 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A146-924/2013, kurioje pateikė precedentinę reikÅ¡mę turinčius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl dvigubo finansavimo draudimo fiksuoto tarifo ir KPP programos lėšų taikymo atveju. PareiÅ¡kėjai 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VKEKK su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti neteisėtus veiksmus ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, tačiau VKEKK 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. R2-2989 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono“ atsisakė iÅ¡taisyti savo neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjams neskyrus skatinimo kvotų ir jų gaminamai elektros energijai netaikant supirkimo fiksuoto tarifo, pareiÅ¡kėjai negavo apskaičiuojamų pajamų, kurias pagrįstai bÅ«tų gavę skatinimo priemonės taikymo periodu, t. y. 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. PareiÅ¡kėjai teigia, jog iki 2016 m. pareiÅ¡kėjų patirta žala – negautos pajamos – kurias jie bÅ«tų gavę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų VKEKK veiksmų ir pareiÅ¡kėjų negautos pajamos nuo 2016 m. iki skatinimo priemonės galiojimo pabaigos, kurias pareiÅ¡kėjai butų gavę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų valstybės institucijos veiksmų.

PareiÅ¡kėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 39 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teigia, kad VKEKK netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktus dėl dvigubo finansavimo draudimo, Ä®statymo (redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) 41 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 14 dalį, Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o 57 punktÄ .

Darydama iÅ¡vadÄ , jog fiksuoto tarifo ir paramos pagal KPP taikymas pažeidžia minėtus įstatymo straipsnius, nepateikė jokio pagrindimo ir / ar skaičiavimų, kitų įrodymų, kurie galimai patvirtintų dvigubo tų pačių iÅ¡laidų finansavimo draudimo pažeidimo egzistavimÄ . PareiÅ¡kėjai mano, kad dvigubo tų pačių iÅ¡laidų finansavimo draudimas taikomas tik esant toje finansavimo iÅ¡ atskirų Å¡altinių dalyje, kurioje Å¡i parama padengia vienÄ kitÄ (t. y. tos pačios iÅ¡laidos yra finansuojamos du kartus).

Tuo tarpu dviejų atskirų paramos Å¡altinių koegzistavimas vieno projekto atžvilgiu buvo galimas ir leistinas. Vadovaudamiesi Ä®statymo 20 straipsnio ir 42 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto „VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 22.4. punktu, VKEKK 2011 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 03-233 patvirtinta „Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo metodika“ (toliau – ir Metodika) ir teigia, jog teisės aktai nenumato fiksuoto tarifo dalies, skirtos kompensuoti pareiÅ¡kėjų investicijoms į įgytÄ Ä¯rangÄ , apskaičiavimo tvarkos.PareiÅ¡kėjai pažymi, kad fiksuotu tarifu finansuojama tik dalis įrengimui skirtų lėšų, o pats fiksuotas tarifas apima ir kitas Ä®statymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas sudedamÄ sias dalis (operacines sÄ naudas, prijungimo kaÅ¡tus, gamintojo marÅ¾Ä ir kt.).

Fiksuotas tarifas apima kapitalo iÅ¡laidas ir eksploatacines jėgainės sÄ naudas 12 metų laikotarpiu (Ä®statymo 20 straipsnio 8 dalis). PaaiÅ¡kina, kad pagal KPP gaunamomis lėšomis taip pat finansuojama tik dalis, t. y. iki 65 proc., finansuoti tinkamų iÅ¡laidų. Pažymi, jog remiantis paramos sutarčių 4 punktu paramos sutarčių sudarymas dar nereiÅ¡kia, jog faktiÅ¡kai bus kompensuota (iÅ¡mokėta) sutartyje nurodyta finansavimo suma. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡aiÅ¡kinimais (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-118/2013, 2013 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-924/2013) , ginčo atveju tik dėl vėjo elektrinės skirtos paramos dalies (65 proc. finansavimo intensyvumo) gali bÅ«ti vertinamas dvigubo tų pačių iÅ¡laidų finansavimo draudimo klausimas, t. y. pareiÅ¡kėjų pagal fiksuotÄ tarifÄ gaunamos lėšos negali persidengti kartu su Å¡iomis pagal KPP gaunamomis lėšomis.

VKEKK savo sprendimuose nenurodė ir nenustatė, kaip konkrečiai ir tiksliai pareiÅ¡kėjai galimai pažeidė tų pačių iÅ¡laidų finansavimo draudimo principÄ . VEKK nevertino ir nenustatė kokia fiksuoto tarifo dalis bÅ«tų buvusi skirta pareiÅ¡kėjų investicijoms – įrangai finansuoti (arba kitoms, pagal KPP sutartis kompensuojamoms iÅ¡laidoms), kokia fiksuoto tarifo dalimi bus kompensuotos pareiÅ¡kėjų įrangos įsigijimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į KPP paramos intensyvumÄ (65 proc.), pareiÅ¡kėjų faktines konkrečias sÄ naudas bei pagal KPP sutartis tinkamas finansuoti iÅ¡laidas, tik sutampančias su parama pagal KPP sutartis iÅ¡laidų kategorijomis, KPP sutartyse numatyta finansavimo sumÄ ir atsižvelgiant į fiksuoto tarifo taikymo laikotarpį (12 m.).

Pažymi, jog remiantis LVAT praktika, VKEKK privalėjo tiksliai nustatyti gaunamų lėšų panaudojimo santykį, nors aptariamu atveju to nepadarė, VKEKK nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų tinkamÄ Å¡ios situacijos sprendimÄ ir įvertintų, ar pareiÅ¡kėjai iÅ¡ tiesų neatitinka Nuostatų 34.4 punkto reikalavimų. PareiÅ¡kėjai taip pat teigia, jog jie nepažeidė Ä®statymo 20 straipsnio 14 dalies, nes KPP nėra laikoma Nacionaline atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros programa Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, Nacionalinės atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros finansavimo programa iki Å¡iol nėra patvirtintos (priimtos). Pažymi, jog VKEKK nepateikė jokio įrodymo, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pasinaudoję Nacionalinės atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros finansavimo programa, nesurinko įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai bÅ«tų pažeidę dvigubo finansavimo draudimo principÄ .PareiÅ¡kėjai mano, kad VKEKK pažeidė VAÄ® 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ bei analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose LVAT įtvirtintÄ ultima ratio taisyklę, nes pareiÅ¡kėjų paÅ¡alinimas iÅ¡ Aukciono ir fiksuoto tarifo netaikymas laikytinas neadekvačia sankcija.

PareiÅ¡kėjų nuomone, VKEKK privalėjo tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti gaunamos paramos dydžius ir tik toje dalyje, kurioje pagal fiksuotÄ tarifÄ gaunamos lėšos finansuotų tas iÅ¡laidas, kurios finansuotos pagal KPP lėšas (arba atvirkščiai) – jeigu toks faktas bÅ«tų nustatytas, galėtų bÅ«ti svarstomas klausimas dėl teikiamos paramos dydžio sumažinimo teisės aktų nustatyta tvarka NMA imantis atitinkamų veiksmų pagal KPP sutarčių sÄ lygas.PareiÅ¡kėjai, vadovaudamiesi Ä®statymo 20 straipsniu, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o 13 punktu ir 14.2 papunkčiu bei Aukciono apraÅ¡u daro iÅ¡vadÄ , kad elektros energija, gaminama iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių yra superkama pirmumo tvarka, todėl pareiÅ¡kėjai pagrįstai galėjo tikėtis, jog jų pagaminta elektros energija bus faktiÅ¡kai supirkta.

Be to, elektros energijos gamintojams, kuriems yra taikomas fiksuotas tarifas, iÅ¡ vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) biudžeto sumokamas skirtumas tarp jiems nustatyto fiksuoto tarifo ir parduotos elektros energijos kainos, todėl Aukciono laimėtojams yra garantuojamos nekintančio dydžio fiksuotas tarifas (pajamos) visu skatinimo laikotarpiu. Skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas – taikoma 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, todėl pajamos iÅ¡ elektros energijos pardavimo už fiksuotÄ tarifÄ yra objektyviai apskaičiuotinos visam 12 metų laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai, dalyvaudami Aukcione, pagrįstai galėjo įsivertinti ir numatyti kokios pajamos bus gaunamos. Remiantis Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komiteto protokolais ir VKEKK nutarimais, visi Aukciono dalyviai pasiÅ«lė didžiausiÄ galimÄ fiksuoto tarifo dydį – 36 ct/kWh. Aukciono laimėtojais buvo pripažinti aukciono dalyviai, kurių pasiÅ«lytas fiksuotas tarifas buvo 36 ct/kWh, o ketinama statyti elektros įrenginių galia nuo 350 kW iki 250 kW, atitinkamai skiriant 350 kW – 250 kW skatinimo kvotos.

Aukciono metu ir vėliau, skatinimo kvota vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, paskirstyta skatinimo kvota sudaro 11,8125 MW, iÅ¡ visos 50 MW kvotos. Jeigu VKEKK nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pripažinti Aukciono laimėtojais ir gavę 36 ct/kWh fiksuotÄ tarifÄ , kadangi pareiÅ¡kėjų pateiktas fiksuoto tarifo pasiÅ«lymas – 36 ct/kWh, įrengta elektros energijos gamybos galia po 250 kW (Priedas Nr. 26):PareiÅ¡kėjai teigia, jog jų patirtas žalos dydis pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. specialisto iÅ¡vada „Dėl vidutinės elektros energijos rinkos kainos, taikytos 2013–2015 metais elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių gamintojams bei elektros energijos rinkos kainos ir VIAP sumų prognozės 2016-2025 metams“ ir auditoriaus ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl skatinimo kvotų nepaskirstymo vėjo elektrinėms įtakos pareiÅ¡kėjų veiklai ir negautų pajamų.

PareiÅ¡kėjų nuostoliai už laikotarpį nuo jų įrengtų vėjo veiklos pradžios iki 2015 m. imtinai paskaičiuojami kaip skirtumas, tarp negautų pajamų, kurias pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pagrįstai gavę, jeigu VKEKK nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų ir jiems bÅ«tų paskirtas 36 ct/kWh (10,426 EUR ct/kWh) fiksuotas tarifas, ir faktinių pajamų, kurias pareiÅ¡kėjai gavo parduodami pagamintÄ elektros energijÄ visuomeniniam tiekėjui. PareiÅ¡kėjų nuostoliai už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2025 m. (skatinimo priemonės taikymo pabaigos, 12 m.) paskaičiuojami kaip skirtumas, tarp negautų pajamų, kurias pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pagrįstai gavę, jeigu VKEKK nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų ir jiems bÅ«tų paskirtas 36 ct/kWh (10,426 EUR ct/kWh) fiksuotas tarifas, ir pajamų, kurias pareiÅ¡kėjai gaus parduodami pagamintÄ elektros energijÄ už prognozuojamÄ vidutinę rinkos kainÄ .PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o, teismui atsisakius priteisti negautų pajamų sumÄ , už 2016 m.–2025 m. laikotarpį, vienkartine žalos atlyginimo suma, priteisti žalos atlyginimo sumas periodinėmis iÅ¡mokomis, kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp pareiÅ¡kėjų pajamų, gautų už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ ir parduotÄ elektros energijos kiekį, ir sumos kuriÄ pareiÅ¡kėjai gautų, jeigu atitinkamÄ kalendorinį mėnesį faktiÅ¡kai pagaminta ir į elektros tinklus patiekta elektros energija bÅ«tų parduota už 10,426 Eur ct/kWh (36 ct/kWh).

Alternatyvus nurodytų nuostolių apskaičiavimo bÅ«das ir atlyginimo forma reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjams bus priteistas nuostolių atlyginimas, kurio suma bus apskaičiuota ir iÅ¡mokėta priklausomai nuo kiekvieno pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai pagamintos ir į elektros energijos tinklus patiektos elektros kiekio, kuris nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kiekvieno pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai parduotos elektros energijos kainos atitinkamu laikotarpiu. Kadangi taikant šį nuostolių atlyginimo bÅ«dÄ , nuostoliai yra apskaičiuojami ir iÅ¡mokami tuo metu ir tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas realiai vykdo elektros gamybos veiklÄ ir patiria visas Å«kinės veiklos vykdymo sÄ naudas bei teisės aktų nustatyta tvarka už gautas pajamas apskaičiuojami mokesčiai, todėl priteistinų nuostolių atlyginimo iÅ¡mokų (periodinių iÅ¡mokų) suma neturi bÅ«ti mažinama veiklos sÄ naudomis ir pelno mokesčio sumomis.PareiÅ¡kėjai teigia, jog priežastinio ryÅ¡io tarp patirtos turtinės žalos ir VKEKK neteisėtų veiksmų faktÄ patvirtina tai, kad jie buvo pripažinti Aukciono dalyviais ir atitiko Aukciono nuostatų reikalavimus, pasiÅ«lyti fiksuoto tarifo pasiÅ«lymai sutapo su Aukciono laimėtojais pripažintų dalyvių fiksuoto tarifo pasiÅ«lymais, Aukciono laimėtojams nebuvo iÅ¡dalinta paskirta skatinimo kvota (50 MW), todėl pareiÅ¡kėjai butų pripažinti Aukciono laimėtojais.

PareiÅ¡kėjus pripažinus Aukciono laimėtojais ir skyrus fiksuotÄ tarifÄ , pareiÅ¡kėjai visÄ skatinimo laikotarpį (12 m.) bÅ«tų gavę pajamas iÅ¡ fiksuoto tarifo už parduotÄ elektros energijÄ .PareiÅ¡kėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas netinkamai aiÅ¡kina Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjų galimybės dalyvauti Aukcione. Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis negali bÅ«ti taikomos dvi paramos priemonės taip, kad bÅ«tų taikomas dvigubas finansavimas, tačiau 2013 m. atlikti nuostatų pakeitimai tik iÅ¡plečia Aukciono metu galiojusias nuostatas, todėl į juos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant šį ginÄÄ .

Pažymėjo, jog yra daug vėjo bei saulės energijos gamintojų, kuriems taikomas fiksuotas tarifas ir jie yra sudarę paramos sutartis su NMA dėl KPP paramos. Atsakovė nenustatė, kad sudarius KPP sutartis ir taikant fiksuotÄ tarifÄ bus dvigubas iÅ¡laidų finansavimas. Atsakovė nevertino kokia konkretaus fiksuoto tarifo dalimi bus padengiamos iÅ¡laidos, kokia dalimi bus kompensuotos pareiÅ¡kėjų investicijos. Vadovaujantis LVAT praktika savaime fiksuotas tarifas nereiÅ¡kia visų iÅ¡laidų persidengimo, todėl Komisija nepagrįstai vienareikÅ¡miÅ¡kai teigė, kad pareiÅ¡kėjų atveju taikius fiksuotÄ tarifÄ bus dvigubas finansavimas.

PareiÅ¡kėjų žala įvertinta specialistų, todėl yra pagrįsta. Atsakovė, pateikdama pozicijÄ , kad fiksuotas tarifas padengtų 100 proc. investicijų, neatsižvelgė į visas pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidas, kurios įvertintos pagal auditorių ataskaitas bei nepagrįstai teigė, kad vėjo jėgainių gaminamas energijos kiekis nemažėja. PareiÅ¡kėjų pateiktos ataskaitos kaip tik parodo, kad jos ateityje gali didėti. Be to, pagamintos energijos kiekiai gali drastiÅ¡kai skirtis priklausomai nuo elektrinės buvimo vietos.

PareiÅ¡kėjų atstovas taip pat nurodė, kad atsakovės argumentai dėl žalos, kilsiančios ateityje, apskaičiavimo nepaneigia pareiÅ¡kėjų reikalavimo dalies dėl jau kilusios žalos fakto nuo 2013 m. iki 2015 m. Teigė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir dėl nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai paÅ¡alinti iÅ¡ Aukciono, yra savarankiÅ¡ki, todėl nėra visiÅ¡kai reikÅ¡minga, ar buvo praleistas terminas skundui dėl minėto nutarimo pateikti. VKEKK, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (5 t., b. l. 1–19).VKEKK teigia, jog pareiÅ¡kėjai klaidina teismÄ , skunde cituodami Ä®statymo 42 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ , jog iÅ¡ Nacionalinei atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali bÅ«ti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebÅ«tų taikomas dvigubas finansavimas.

Minėta nuostatos redakcija įsigaliojo tik 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. liepos 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-494, o Aukcionas truko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d., todėl tokia pareiÅ¡kėjų argumentacija prieÅ¡tarauja lex retro non agit principo turiniui.VKEKK pažymi, jog Ä®statymo 20 straipsnio 14 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtintas imperatyvus draudimas gamintojams pasinaudoti skatinimo priemonėmis, nurodytomis Ä®statymo 20 straipsnyje, kurie įrenginiams įsigyti pasinaudojo Ä®statymo aÅ¡tuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, t. y. pasinaudoti atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimui skatinti sudaromos nacionalinės atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros finansavimo programos ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros finansavimo programos lėšomis, kurių vienas iÅ¡ Å¡altinių yra Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) paramos lėšos.

Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) 42 straipsnio 5 dalyje.Siekdama, jog bet kokie Komisijos sprendimai, susiję su Aukcione dalyvavusių gamintojų, pasinaudojusių nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, teisių ribojimu būtų nešališki ir objektyvūs, Komisija 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. R2-214 (priedas Nr.

29) buvo paprašiusi pateikti savo nuomonę NMA, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir EM), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) klausimais:

1. nuo kurio momento laikoma, jog asmuo pasinaudojo parama:

a) kai gamintojai pasirašo paramos sutartis su paramos teikėjais;

b) kai gamintojų paraiÅ¡kos įtrauktos į Žemės Å«kio ministro įsakymu (ar kitos atsakingos institucijos teisės aktu) patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , kuriuo nurodoma konkreti skiriamos paramos suma;

c) kai gamintojams faktiškai išmokamos lėšos;

2. ar asmuo, kuris pasinaudojo Ä®statymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytais finansavimo Å¡altiniais, pvz., ES paramos lėšomis, gali bÅ«ti kartu skatinamas taikant jam fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Ä®statymo nuostatomis bei ES teisės aktų reikalavimais.NMA 2013 m. sausio 30 d. raÅ¡tu Nr. BR6-711 informavo, jog vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) 10 antraÅ¡tinėje dalyje nurodyta, kad de minimis pagalba turėtų bÅ«ti laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal nacionalinį teisinį režimÄ Ä¯gyja juridinę teisę tokiÄ pagalbÄ gauti, o toks momentas ir yra diena, kai įsigalioja administracinis aktas, kuriuo nuspręsta skirti paramÄ projekto įgyvendinimui (finansuoti projektÄ ).

FM 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. (24.3-03)-5K-1301458)-6K-1301548 pateikė nuomonę, jog sprendžiant dėl elektros energijos gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ir jų pasinaudojimo Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytais finansavimo šaltiniais fakto bei nuo jo priklausančios galimybės dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, momentu, nuo kurio gali būti laikoma, kad gamintojas pasinaudojo ES struktūrine parama, turėtų būti laikomas paskutinis aukciono metu galiojęs administracinis aktas, kuris užtikrina vertinamo gamintojo teisę gauti ES struktūrinės paramos lėšų.

FM nuomone, tais atvejais, kai gamintojas aukciono metu pateikia faktinių įrodymų, jog administraciniu aktu skirta ES struktūrinė parama nebus pasinaudota, toks gamintojas neturėtų būti laikomas pasinaudojusiu ES struktūrine parama vien dėl to, jog buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl paramos suteikimo. NMA minėtu raštu pateikė nuomonę, jog vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentu Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL 2002 L 248, p. 1), taip pat 2005 m. rugsėjo 20 d.

Tarybos Reglamentu Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės Å«kio fondo kaimo plėtrai, paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1), yra įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimo principas, todėl NMA nutraukia paramos sutartis su tais gamintojais, kuriems taikomas fiksuotas tarifas. FM pasisakė, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrÄ sias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL 2006 L 210, p.

25) taip pat numato bendrÄ dvigubo finansavimo draudimo principÄ bei nurodė, jog projektai, dėl kurių sudarytos paramos sutartys, negali bÅ«ti finansuojami iÅ¡ kitų Å¡altinių, įskaitant Ä®statyme numatytas fiksuotų tarifų paramos schemas. EM savo nuomonę buvo pateikusi dar 2011 m. birželio 14 d. raÅ¡tu Nr. (8.2-10)-3-1734, kuriuo informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius pagamintai elektros energijai taikomi fiksuoti tarifai yra rėmimo priemonė, užtikrinanti investicijų atsipirkimÄ per nustatytÄ laikotarpį, jų taikymas kartu su ES fondų parama investicijoms (taip pat ir parama Europos žemės Å«kio fondo kaimo plėtrai), galimai sÄ lygotų dvigubÄ projekto finansavimÄ .VKEKK atkreipia dėmesį, jog ES paramos lėšos yra aiÅ¡kiai Ä®statyme nurodytos kaip vienas iÅ¡ nacionalinės ir savivaldybių programų finansavimo Å¡altinių.

ES teisės aktai taip pat numato, jog negalima finansuoti iÅ¡laidų, kurios finansuojamos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iÅ¡teklių fondų, ES arba ne ES Å¡alių valstybės institucijų lėšų, dėl kurių ES fondų lėšos bendrai finansuojamam turtui bÅ«tų skiriamos ne vienÄ kartÄ , todėl gamintojas negali naudotis ES paramos lėšomis įrenginiams įsigyti ir kartu bÅ«ti skatinamas taikant jam fiksuotÄ tarifÄ .VKEKK taip pat teigia, jog pareiÅ¡kėjai skunde nepagrįstai remiasi LVAT 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-924/2013, taip pat 2013 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-118/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2408/2013, nes Å¡iose bylose Komisija nedalyvavo nei kaip Å¡alis, nei suinteresuotas asmuo, be to, minėta praktika formuojama dėl NMA veiksmų teisėtumo, atliekant paramos sutarčių vykdymo priežiÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjai skunde nurodydami minėtÄ praktikÄ , susijusiÄ su dvigubo finansavimo draudimu, nepagrindė kaip nurodytų precedentų ratio decidendi yra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog Komisija vykdydama VIAP lėšų administravimo funkcijÄ , taip pat nustatydama fiksuotus tarifus ir atlikdama VIAP lėšų administravimo priežiÅ«rÄ , neturi pareigos vertinti gamintojų su NMA pasiraÅ¡ytų sutarčių pagrindu gamintojų gaunamos paramos ir fiksuoto tarifo koreliacijos.

Remiantis pareiÅ¡kėjų skunde nurodoma LVAT praktika, pagal sutartis pareiÅ¡kėjams skirtos paramos apimtį, įvertinus fiksuotu tarifu gautÄ paramÄ , įvertina ir nustato bÅ«tent NMA, atlikdama paramos sutarčių priežiÅ«rÄ , inicijuodama paramos sutarčių pažeidimo tyrimus bei skirdama atitinkamas sankcijas.Komisijos teigimu, visos minėtos aplinkybės patvirtina, jog sprendimas nepatvirtinti pareiÅ¡kėjų, kaip gamintojų, atitinkančių Nuostatų reikalavimus ir tokiu bÅ«du paÅ¡alinti juos iÅ¡ tolimesnio dalyvavimo Aukcione, yra teisėtas ir pagrįstas.

VKEKK manymu, pareiÅ¡kėjų skunde pateiktas žalos apskaičiavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, remiamasi klaidingomis prielaidomis, prieÅ¡tarauja fiksuotų tarifų nustatymo ir taikymo principams bei leistų pareiÅ¡kėjams nepagrįstai padengi visas projektų vystymo sÄ naudas gaunant finansavimÄ tiek pagal KPP sutartis, tiek per fiksuotÄ tarifÄ ir 12 metų laikotarpiu gauti nepagrįstÄ naudÄ . Tokį savo teiginį grindžia tuo, jog Komisija nustatydama fiksuotus tarifus įvertina investuotino kapitalo apimtį elektros energijos jėgainei įsteigti, kuri apima elektros energijos jėgainės gamybos (gavybos) įrenginių techninio projekto paruoÅ¡imÄ , įrenginių įsigijimÄ , sumontavimÄ , derinimÄ ir baigiamuosius darbus, skatinimo laikotarpiu laukiamas patirti operacines sÄ naudas, kurios bÅ«tinos elektrinės veiklai užtikrinti, elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sÄ naudas bei esant poreikiui žaliavos (kuro) įsigijimo sÄ naudas.

Toks fiksuotų tarifų nustatymo principas reiÅ¡kia, jog gamintojo atliktų investicijų jėgainės įsteigimui atsipirkimo laikotarpis atitinka 12 metų skatinimo laikotarpį, numatytÄ Ä®statymo 20 straipsnio 8 dalyje. Komisija nustatydama fiksuotus tarifus įvertina diskontuotus neigiamus ir teigiamus pinigų srautus (t. y. visiÅ¡kÄ elektrinės atsipirkimÄ ), skatinamuoju laikotarpiu, atsižvelgdama tik į naujos ir efektyvios elektrinės įvesties parametrus, kuri nėra finansuojama iÅ¡ kitų paramos Å¡altinių.VKEKK teigimu, tenkinus pareiÅ¡kėjų skundÄ visi pareiÅ¡kėjų vykdomi elektrinių projektai 12 metų laikotarpiu atsipirktų be papildomo finansavimo, Å¡iuo atveju be KPP sutartyse nurodytos paramos.

Teigia, jog taikant fiksuotÄ tarifÄ , pareiÅ¡kėjų savo įnaÅ¡ais vykdomos investicijos bÅ«tų padengtos nuo 3,05 iki 4,62 karto, o visų pareiÅ¡kėjų vykdomų projektų vertės atsipirktų nuo 106 proc. iki 161 proc. Pažymi, jog nustatant patirtos žalos dydį, pareiÅ¡kėjai naudoja pastovų metinį pagamintos elektros energijos kiekį, tačiau Komisija, nustatydama fiksuotų tarifų dydžius, diskontuoja ne tik planuojamus gauti pinigų srautus, bet ir elektros energijos gamybos kiekius, atsižvelgiant į tai, jog dėvintis įrangai, elektrinių efektyvumas ir naÅ¡umas mažėja.

Taip pat, pareiškėjų planuojami pagaminti metiniai elektros energijos kiekiai 2016–2025 (2026) m. ženkliai skiriasi nuo Lietuvoje veikiančių atitinkamos įrengtosios galios elektrinių pagaminamų vidutinių metinių elektros energijos gamybos kiekių, kas verčia abejoti gamybos kiekio prognoze bei atitinkamai skaičiuojamu žalos dydžiu.VKEKK taip pat pažymi, jog pareiškėjų pateiktoje specialisto išvadoje žalos dydžiui nustatyti naudojama prognozuojama metinė elektros energijos kaina, tačiau atliekant galutinę metinę elektros energijos rinkos kainos prognozę nėra vertinama Lenkijos elektros energijos rinka ir „LitPol Link“ jungtis, o apsiribojama tik Švedijos ir Estijos elektros kainų įtakos vertinimu metinei Lietuvos elektros energijos rinkos kainai.

Taip pat nevertinama ir Latvijos elektros energijos rinka. Taigi, specialisto iÅ¡vadoje nėra įvertinti visi faktoriai ir aplinkybės galinčios daryti įtakÄ prognozuojamai metinei elektros energijos rinkos kainai.VKEKK atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjų atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡ti argumentai niekaip nepagrindžia, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Pažymėjo, jog redakcija, kuria remiasi pareiÅ¡kėjas Aukciono metu negaliojo, o dvigubo finansavimo draudimas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas pagal Aukciono metu galiojusias teisės normas.

Tuo metu galiojančios nuostatos aiÅ¡kiai draudė dvigubÄ finansavimÄ , ES parama buvo įraÅ¡yta kaip finansavimo Å¡altinis. Pasisakydami dėl pareiÅ¡kėjų pateiktų dokumentų, kurie, anot pareiÅ¡kėjų atstovo, patvirtina, jog kitoms įmonėms yra taikomas fiksuotas tarifas ir tuo pačiu jos dalyvauja KPP programoje, nurodė, jog tokia parama buvo skirta iki Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo įsigaliojimo tokio, koks jis galiojo Aukciono metu. Taip pat, pakartojo esminius atsiliepimo argumentus.

Nurodė, jog Komisijos praktikoje skaičiuojama, kad projektas visiškai atsiperka per 12 m. skatinimo laikotarpį nepaisant jokių paramų, ar pareiškėjų nuosavų įnašų. Taip pat pažymėjo, jog Komisija yra kompetentingiausia institucija galinti apskaičiuoti kilsiančios žalos dydį, nes tai yra vienintelė institucija, pati leidžianti norminius aktus, kuriais remiamasi apskaičiuojant fiksuotus tarifus. Šie aktai nustato kaip atliekama išmokamų pinigų priežiūra, administravimas ir kt.

Toks žalos dydis, kokį pateikia pareiÅ¡kėjai, yra pagrįstas neobjektyviais duomenimis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Be to, žalos dydį įtakojo ir pačių pareiÅ¡kėjų veiksmai delsiant ginti savo galimai pažeistas teises. Skundas atmestinas. Å ios administracinės bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atlyginti jiems turtinę žalÄ , susidariusiÄ dėl to, jog jiems buvo neleista dalyvauti Aukcione, todėl pareiÅ¡kėjai negalėjo naudotis nustatytu fiksuotu tarifu, o pagamintÄ energijÄ teko parduoti mažesnėmis kainomis.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, yra vienas iÅ¡ momentų lemiančių žalos atlyginimÄ , tačiau jo nebuvimas paneigia prievolę nustatinėti bei vertinti likusias sÄ lygas.Administracinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjai kilusiÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog Komisijai priėmus NutarimÄ , jie buvo neįtraukti į Aukciono dalyvių sÄ raÅ¡Ä , o jiems netaikius fiksuoto tarifo (skatinimo priemonės), jų pagamintÄ elektros energijÄ nuo veiklos pradžios superka visuomeninis tiekėjas akcinė bendrovė „Lesto“ už nustatytÄ rinkos kainÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Å iuo aspektu pažymėtina, jog LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo privalo paisyti sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog pareiÅ¡kėjai administracinėje byloje Nr. I-4013-189/2014 2013 m. lapkričio 14 d. (pagal iÅ¡siuntimo datÄ ) kreipėsi į teismÄ su skundu ir 2013 m. sausio 10 d. su patikslintu skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Komisijos 2013 m. vasario 22 d. nutarimÄ Nr. O3-55 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energijÄ , kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurie jungiami prie skirstomojo tinklo, dalyvių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ dalyje dėl pareiÅ¡kėjų paÅ¡alinimo iÅ¡ Aukciono, įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjų atitikimÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-263 patvirtintų „Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų“ nuostatų reikalavimams ir priimti dėl to sprendimÄ bei padavė praÅ¡ymÄ dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų skundÄ , o LVAT nustatęs, jog pareiÅ¡kėjai, nepateikė jokių argumentų dėl kokių objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjai nesikreipė į teismÄ dėl Nutarimo apskundimo per įstatymu nustatytÄ laikotarpį, 2014 m. kovo 5 d. nutartimi minėtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Taigi, Nutarimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas jau nebegali bÅ«ti tikrinami, nes yra praleistas nustatytas terminas, o teismas atsisakė tokį terminÄ atnaujinti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų skundo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjai neteisėtus Komisijos veiksmus kildina bÅ«tent iÅ¡ to, jog jie buvo neįtraukti į Aukciono dalyvių sÄ raÅ¡Ä , o Å¡is sÄ raÅ¡as buvo patvirtintas Nutarimu, kuris nėra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Nustačius, jog Nutarimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas nebegali bÅ«ti kvestionuojamas, nėra pagrindo teigti, jog Komisija, neįtraukdama pareiÅ¡kėjų į Aukciono dalyvių sÄ raÅ¡Ä , atliko neteisėtus veiksmus.

Jokių kitų pareiÅ¡kėjų teises pažeidžiančių veiksmų ar neveikimo pareiÅ¡kėjai skunde nenurodo, tačiau teigia, jog Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Å iuo aspektu pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai netinkamai interpretuoja CK 6.271 straipsnio nuostatas, t. y. pareiÅ¡kėjai nurodo, jog „valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ valstybės institucijų neteisėtais veiksmais yra griežtoji – kyla nepaisant valstybės institucijos kaltės“.Minėta CK norma nustato, jog „žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“.

Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, atsakomybė Lietuvos valstybei kyla tik nustačius, jog yra konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltė. Kitoks minėtos normos aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų civilinės griežtosios atsakomybės CK įtvirtintÄ sampratÄ : atsakomybę siejant tik su faktu, nėra aiÅ¡ku, kaip atsakomybė gali bÅ«ti taikoma nesant prieÅ¡ingų teisei, neteisėtų atsakovės (valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo) veiksmų.

Žalos faktas pats savaime nepreziumuoja neteisėtų, prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir negali reikÅ¡ti, kad automatiÅ¡kai yra neteisėti veiksmai ar tuo labiau kaltas (atsakingas) už žalos atsiradimÄ konkretus asmuo, todėl visais atvejais neteisėtumÄ turi įrodyti pareiÅ¡kėjas. Å iuo atveju, nustačius, jog Nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas teisme, nėra pagrindo teigti, kad VKEKK (jos darbuotojai), priimdama tokį NutarimÄ , atliko neteisėtus veiksmus.Be kita ko, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai neteisėtus VKEKK veiksmus kildina iÅ¡ to, jog Komisija netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas klausimu dėl dvigubo finansavimo draudimo.

Su tokiu pareiškėjų argumentu teismas negali sutikti, nes Aukcionas truko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Įstatymo 20 straipsnio 14 dalis (galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) nustatė, jog šio straipsnio nuostatos (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas) netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 1 d.) 42 straipsnio 5 dalyje:

„iš nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas“. Tokios nuostatos galiojo iki 2013 m. liepos 20 d. kuomet buvo nustatyta, jog „iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas“ (Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjai nenurodė jokių argumentų kodėl Å¡ioje situacijoje turėtų bÅ«ti taikoma norma galiojanti nuo 2013 m. liepos 20 d., Å¡iuo aspektu Komisijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai taip pat nenustatyti.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje byloje nekonstatuoti jokie Komisijos neteisėti veiksmai, todėl remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-763/2013 ir kt.), likusios civilinės atsakomybės sÄ lygos nevertinamos, o pareiÅ¡kėjų skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjų UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“ ir UAB „Vėjo trauka“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                               Donatas Vansevičius