2020-08-05 Nr. AB-14514-3-61-3-02329-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1260-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02329-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos transporto saugos administracijos, ir Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) raštus Nr. 15B-2130, Nr. 15B-2594, Nr.15B-2388, Nr.15B-2989, Nr. 15B-2640 (toliau visi kartu – ir Raštai); 2) įpareigoti pareiškėjo skunde nurodytas transporto priemones įtraukti į pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą (toliau – ir Sąrašas); 3) priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Raštai nėra paremti teisiniais argumentais, o iš jų turinio darytina išvada, kad atsakovas išbraukė ar atsisakė įtraukti į Sąrašą transporto priemones, nes jos galimai neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 21 dalyje ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2B-368 patvirtinto Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pašalino iš Sąrašo ir atsisakė įtraukti į Sąrašą transporto priemones be teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonių įrašymą į Sąrašą reglamentuoja Aprašas, pagal kurio nuostatas Administracijai nesuteikti įgaliojimai iš naujo vertinti, ar kokiu nors būdu ginčyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išvadas. Pareiškėjas teigė, jog Administracija atliko veiksmus, kurie jai nėra priskirti, tokių funkcijų iš viso nėra numatyta nei atsakovui, nei kokiam nors kitam subjektui.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo atstovas bandė geranoriškai spręsti susiklosčiusią situaciją 2018 m. liepos 11 d. pokalbio su Administracijos direktoriaus pavaduotoju S. L. metu, kuomet buvo pateikta pozicija dėl atsakovo veiksmų, tačiau atsakovas nesistengė klausimo išspręsti geranoriškai. Atsakovas, naudodamasis savo kaip stipresnės ginčo pusės turimais administraciniais svertais, sumenkino pareiškėjo dalykinę reputaciją ir veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), todėl pareiškėjas vertino, kad patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašė priteisti.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas teigė, kad istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo aktuose užfiksuoti transporto priemonių pagaminimo metai neatitinka transporto priemonių pagaminimo metų, todėl, remiantis tokia informacija, įtrauktos į Sąrašą transporto priemonės turi būti iš jo pašalinamos. Pagal Aprašo nuostatas, jei vertinimo išvada yra teigiama, tačiau transporto priemonė neatitinka Aprašo reikalavimų, tokia transporto priemonė negali būti įrašyta į Sąrašą, o jei ji įrašyta, tai turi būti iš jo išbraukta. Atsakovas nurodė, kad transporto priemones, kurios buvo įrašytos į Sąrašą, o vėliau iš jo išbrauktos, atsakovas įrašė todėl, kad rėmėsi vertinimo aktuose pateikta klaidinga informacija apie transporto priemonių pagaminimo metus, kurios klaidingumas atsakovui prašymų nagrinėjimo metu nebuvo žinomas. Atsakovas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, kad transporto priemonių pagaminimo datos yra kitos nei nurodyta vertinimo aktuose (trijų transporto priemonių) ir transporto priemonių maitinimo sistemos neatitinka reikalavimų pripažįstant transporto priemones istorinėmis (dviejų transporto priemonių). Atsakovas teigė, kad rėmėsi tikrovę atitinkančiais duomenimis, priimdamas sprendimus išbraukti transporto priemones iš Sąrašo arba neįtraukti jų į Sąrašą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad žalos priteisimas negalimas ne tik dėl to, kad neatlikti neteisėti veiksmai, tačiau ir todėl, kad pareiškėjas nepagrindė žalos buvimo fakto. Atsakovas savo veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus ir jam suteiktas teises, išsamiai išanalizavęs turimus duomenis ir išklausęs pareiškėją. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina priimti sprendimai, negali sudaryti pagrindo neturtinei žalai konstatuoti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2018 m. birželio 15 d. raštą Nr. 15B-2640, įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) įtraukimo į Sąrašą. Teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Administracijos 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. 15B-2989 ir įpareigoti atsakovą įtraukti transporto priemonę VAZ 2101 (duomenys neskelbtini) į Sąrašą nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad transporto priemonė VAZ 2101 (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu jau yra įtraukta į Sąrašą, todėl šioje dalyje atsisako skundo, t. y. atsisako skundo dalies, kurioje prašoma panaikinti 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. 15B-2989, kuriuo transporto priemonė VAZ 2101 (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į Sąrašą, taip pat kurioje prašoma įpareigoti transporto priemonę VAZ 2101 (duomenys neskelbtini) įtraukti į Sąrašą. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio, 103 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatas, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas informavo teismą, jog jam žinomos skundo dalies atsisakymo pasekmės (ABTĮ 104 str. 3 d.) ir administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėjas teismo prašė panaikinti Administracijos 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. 15B-2989 ir įpareigoti transporto priemonę VAZ 2101 (duomenys neskelbtini) įtraukti į Sąrašą, nutraukė.

9. Teismas nustatė, jog atsakovas 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 15B-2130 pranešė pareiškėjui, jog transporto priemonė Bentley Eight (duomenys neskelbtini) yra pašalinta iš Sąrašo, kadangi ši transporto priemonė pagaminta 1990 m. sausio 8 d. ir ji neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų. Atsakovas 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 15B-2594 pranešė pareiškėjui, jog transporto priemonė BMW 325i (duomenys neskelbtini) yra pašalinta iš Sąrašo, kadangi ši transporto priemonė pagaminta 1990 m. sausio 24 d. ir ji neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų. Atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 15B-2388 pranešė pareiškėjui, jog transporto priemonė Nissan FK (duomenys neskelbtini) nėra įtraukiama į Sąrašą, kadangi ši transporto priemonė pagaminta 1991 m. ir ji neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 21 ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų. Atsakovas 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr. 15B-2640 pranešė pareiškėjui, jog transporto priemonė GAZ 24 (duomenys neskelbtini) nėra įtraukiama į pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą, kadangi joje pakeista maitinimo sistema ir ji neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų.

10. Teismas aptarė Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte įtvirtintas istorinės motorinės transporto priemonės sąvokas ir darė išvadą, kad sprendžiant, ar tam tikra transporto priemonė atitinka Įstatymo ir Aprašo reikalavimus dėl jos pagaminimo laiko, turi būti nustatomos dvi kumuliatyvios sąlygos – transporto priemonė pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau, bei ji nėra gaminama mažiausiai 15 metų.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamus Raštus dėl transporto priemonių Bentley Eight (duomenys neskelbtini), BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir Nissan FK (duomenys neskelbtini) priėmė, įvertinęs pareiškėjo prašomų registruoti transporto priemonių pagaminimo datas. Atsakovas informaciją apie minėtų transporto priemonių pagaminimo datas nustatė, remdamasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ pateikta informacija. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomų įtraukti transporto priemonių į Sąrašą, nustatė šiuos duomenis: transporto priemonė Bentley Eight (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1990 m. sausio 8 d.; transporto priemonė BMW 325i (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1990 m. sausio 24 d.; transporto priemonė Nissan FK (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1991 m. VĮ „Regitra“ 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (1.15)-24-18/2439 nurodė, kad transporto priemonė Bentley Eight (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1990 m. sausio 8 d. ir negali būti laikoma istorine transporto priemone. Atsakovas taip pat gavo gamintojo patvirtinimą, kad transporto priemonė Bentley Eight (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1990 m. sausio 8 d. VĮ „Regitra“ 2018 m. gegužės 31 d. rašte Nr. (1.15)-24-18/3285 nurodė, kad transporto priemonė BMW 325i (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1990 m. sausio 24 d. ir negali būti laikoma istorine transporto priemone. Atsakovas taip pat gavo gamintojo patvirtinimą, kad transporto priemonė BMW 325i (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 1990 m. sausio 24 d. Atsakovas 2018 m. gegužės 29 d. gavo informaciją iš gamintojo, kuris, patikrinęs transporto priemonės Nissan FK identifikacinį Nr. VIN (duomenys neskelbtini), nustatė, jog transporto priemonė buvo pagaminta 1991 m. birželio mėn. Teismas nustatė, kad transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini), BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir Nissan FK (duomenys neskelbtini) pagamintos prieš mažiau nei 30 metų, t. y. Bentley Eight (duomenys neskelbtini) ir BMW 325i (duomenys neskelbtini) prieš 28 metus, o Nissan FK (duomenys neskelbtini) prieš 27 metus, todėl jos neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė argumentų dėl atsakovo atliktų vertinimų, kurių metu buvo nustatytos minėtos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašomos į Sąrašą registruoti transporto priemonės neatitiko Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų. Pareiškėjas teismui taip pat neteikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, vertino, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini), BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir Nissan FK (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje ir Aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų.

13. Teismas nustatė, kad atsakovas sprendimą dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) priėmė, įvertinęs pareiškėjo prašomoje registruoti transporto priemonėje įrengtą pakeistą maitinimo sistemą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, Aprašo 2 punktą istorinė motorinė transporto priemonė turi būti originali. Teismas aptarė Aprašo 1 punkte įtvirtintą originalios transporto priemonės sąvoką ir nustatė, kad transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 2 d. vertinimo akte Nr. 79-18/STPGA nurodyta, kad transporto priemonėje GAZ 24 įmontuota originali gamintojo reikalavimus atitinkanti maitinimo sistema.

Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo 2018 m. birželio 15 d. rašto Nr. 15B-2640 turinio nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis minėta aplinkybė nustatyta. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad minėti duomenys nustatyti pagal byloje pateiktą transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) pirminės techninės apžiūros ataskaitą, iš kurios turinio matyti, kad transporto priemonėje GAZ 24 (duomenys neskelbtini) yra pakeista maitinimo sistema. Teismas, įvertinęs šį dokumentą, pažymėjo, kad iš jo turinio teismas negali nustatyti, ar transporto priemonėje GAZ 24 (duomenys neskelbtini) yra pakeista maitinimo sistema.

Transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) pirminės techninės apžiūros ataskaitoje yra nurodyta, kad transporto priemonės degalų tipas yra benzinas ir dujos. Iš techninės apžiūros kortelės nėra aišku, ar maitinimas dujomis transporto priemonėje yra įdėtas po jos pagaminimo, t. y. ar ši transporto priemonės dalis yra neoriginali, ar ji tokia buvo automobilyje jo pagaminimo metu. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) pirminės techninės apžiūros ataskaitoje konstatuotas degalų tipas, o ne tai, ar minėtas degalų tipas (benzinas ir dujos) buvo automobilyje jo pagaminimo metu.

Teismas iš viešai skelbiamos informacijos apie transporto priemonės GAZ 24 technines specifikacijas nustatė, kad „GAZ-24-07 – taksi automobilis gamintas 1977–1982 metais ir aprūpintas dujine įranga“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/GAZ-24); „Automobilis GAZ 24 turėjo karbiuratoriaus 95 AG 2,45 l ZMZ–24 D variklį, naudojantį AI 92 benziną. AI 76 benziną tuo metu naudojo 85 AG modifikacija ZMZ–2401, o suskystintas dujas – variantas ZMZ–2407, sukurtas taksi automobiliams GAZ 24 07, kurie pasirodė 1977 m.“ (http://www.autoreviu.lt/portal/categories/270/1/0/1/article/238

8/is-automobilizmo-istorijos-gaz-24-volga-1968-1987). Teismas nusprendė, kad nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybes, jog transporto priemonėje GAZ 24 įrengta dujinė įranga yra originali, koks konkrečiai automobilio GAZ 24 modelis tai yra. Teismas vertino, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukeliantį sprendimą, privalo turėti tokį sprendimą pagrindžiančius įrodymus, kuriuose būtų konstatuota, kad automobilio pagaminimo metu degalų tipas buvo kitoks nei techninės apžiūros metu, t. y. tik benzinas. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) pirminės techninės apžiūros ataskaita nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, jog transporto priemonės GAZ 24 maitinimo sistema pakeista.

14. Teismas vertino pareiškėjo teiginį, kad atsakovui nėra suteikta kompetencija vertinti transporto priemonių atitiktį Įstatyme ir Apraše nustatytiems reikalavimams. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 3-574, kurio buvo patvirtinti Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatai, 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ pakeitimo“ 2 punktą ir darė išvadą, kad Inspekcijai suteikti įgaliojimai, tame tarpe ir Apraše nurodyti įgaliojimai, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. priskiriami Administracijai.

15. Teismas, įvertinęs Aprašo 18, 20 ir 22 punktų nuostatas, pažymėjo, kad transporto priemonė gali būti įrašoma į Sąrašą tik įgyvendinus dvi kumuliatyvias sąlygas, t. y. tokiu atveju, kai istorinės motorinės transporto priemonės vertinimo akto išvadoje visi trys transporto priemonės vertintojai pasirašo teigiamą išvadą, bei pati transporto priemonė turi būti pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų. Teismas nustatė, kad, lingvistiškai aiškinant Aprašo turinį, atsakovas, prieš priimdamas sprendimą transporto priemonę įrašyti į Sąrašą, privalo įvertinti, ar transporto priemonė buvo pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų, tokia kompetencija atsakovei, be kita ko, nustatyta ir Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 (toliau – ir Nuostatai) 13.4.1 punkte. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad atsakovas 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 15B-2130, 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 15B-2594 ir 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 15B-2388 pagrįstai pripažino, kad transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini), BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir Nissan FK (duomenys neskelbtini) negali būti įrašytos į Sąrašą, nes neatitinka Aprašo 22 punkto 2 dalyje nurodyto kriterijaus dėl jų pagaminimo datos – minėtos transporto priemonės pagamintos mažiau nei prieš 30 metų. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad atsakovo 2018 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 15B-2130, 2018 m. birželio 13 d. raštas Nr. 15B-2594 ir 2018 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 15B-2388 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

16. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės dėl to, ar transporto priemonė (jos dalys) gali būti laikoma (-os) originalia (-ios) pagal Aprašo 22 punkto 1 dalį, paskirta įvertinti transporto priemonės vertintojams. Transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 2 d. vertinimo akte Nr. 79-18/STPGA nurodyta, kad transporto priemonėje GAZ 24 įmontuota originali gamintojo reikalavimus atitinkanti maitinimo sistema. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgęs į anksčiau teismo pateiktus motyvus dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) teismas vertino, kad atsakovo 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. 15B-2640 dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) vertinimo yra nepagrįstas, todėl jį panaikino.

17. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovo 2018 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 15B-2130, 2018 m. birželio 13 d. raštas Nr. 15B-2594 ir 2018 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 15B-2388 yra teisėti ir pagrįsti, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovą transporto priemones Bentley Eight (duomenys neskelbtini), BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir Nissan FK (duomenys neskelbtini) įtraukti į Sąrašą. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovo 2018 m. birželio 15 d. rašte Nr. 15B-2640 pateikti argumentai ir bylos duomenys nėra pakankami daryti išvadai dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) atitikties Aprašo kriterijams, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) įtraukimo į Sąrašą.

18. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, reikalavimų dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką aptariamu aspektu ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas dėl Administracijos 2018 m. birželio 15 d. rašto Nr. 15B-2640 galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų bei nenurodė konkrečių patirtų išlaidų, todėl išaiškino teisę ABTĮ nustatyta tvarka pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

III. 20. Pareiškėjas Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, panaikinti Administracijos raštus Nr. 15B-2130, Nr. 15B-2594, Nr.15B-2388, įpareigoti pareiškėjo skunde nurodytas transporto priemones (Bentley Eight (duomenys neskelbtini), BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir Nissan FK (duomenys neskelbtini) įtraukti į Sąrašą bei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundo pirmosios instancijos teismui argumentus ir teigia, kad Aprašo nuostatų teisinė analizė suponuoja išvadą, jog jame yra numatytas pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių įrašymas į Sąrašą, tačiau jame nėra numatytas toks veiksmas, kaip transporto priemonės pašalinimas iš Sąrašo. Tvarkoje nėra numatyto subjekto, kuris turi teisę inicijuoti ar atlikti pripažintos istorinės motorinės transporto priemonės, įtrauktos į Sąrašą, išbraukimą iš jo. Pareiškėjas nurodo, kad Aprašo 20 punkte įtvirtinta, jog Inspekcija, gavusi išvadą apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę, šią išvadą per 5 darbo dienas nuo išvados apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę gavimo dienos paskelbia Inspekcijos interneto svetainėje. Inspekcijos interneto svetainėje paskelbta išvada apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę yra galutinis transporto priemonės pripažinimas istorine motorine transporto priemone. Pareiškėjas pabrėžia, kad Administracijai nesuteikti įgaliojimai iš naujo vertinti, ar kokiu nors būdu ginčyti minėtos išvados, o nustatyta tvarka Administracijai nustato tik vieną alternatyvą gavus vertinimo išvadą – transporto priemonę įrašyti į Sąrašą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Administracijai nesuteikti įgaliojimai pašalinti iš Sąrašo jokios pripažintos ir į jį įrašytos transporto priemonės, todėl bet kokie tokie veiksmai laikytini veikla ultra vires. Aprašo 25 punktas nustato, kad jei transporto priemonės savininkas ar valdytojas su istoriniu motoriniu transporto priemonių vertinimo išvadomis nesutinka, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Minėtame punkte aiškiai apibrėžtas subjektų ratas, kurie turi teisę nesutikti arba skųsti vertinimo išvadas – tai yra savininkas ar valdytojas, bet ne Administracija, todėl atsakovo veiksmai suponuoja jų neteisėtumą, kadangi atlikti veiksmai nėra reglamentuoti bei nepriskirtini Administracijos funkcijoms.

22. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į teisinės valstybės, teisėtumo, ex injuria jus non oritur (iš ne teisės teisė neatsiranda) principus negali galioti tokia teisė, kuri įgyta pateikus duomenis, kurie neatitinka faktinių duomenų. Istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo aktuose užfiksuoti transporto priemonių pagaminimo metai neatitinka transporto priemonių pagaminimo metų, todėl remiantis tokia informacija įtrauktos į Sąrašą transporto priemonės turi būti iš jo pašalinamos.

24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas Aprašo nustatyta tvarka gali tik paskelbti motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine išvadą savo interneto svetainėje ir neturi galimybių jos neskelbti. Atsakovas teigia, jog toks aiškinimas yra neteisingas ir neatitinka Aprašo nuostatų. Atsakovas remiasi Aprašo 18 punkto nuostata ir teigia, kad jei vertinimo išvada yra teigiama, tačiau transporto priemonė neatitinka Aprašo reikalavimų, tokia transporto priemonė negali būti įrašyta į Sąrašą, o jei įrašyta turi būti iš jo išbraukta. Atsakovas pažymi, kad transporto priemones, kurios buvo įrašytos į Sąrašą, o vėliau iš jo išbrauktos, atsakovo buvo įrašytos tik todėl, kad atsakovas rėmėsi vertinimo aktuose pateikta klaidinga informacija apie transporto priemonių pagaminimo metus, kurios klaidingumas atsakovui prašymų nagrinėjimo metu nebuvo žinomas. Atsakovas teigia, kad Aprašo 22 punkto nuostata aiškiai parodo, jog transporto priemonė istorine nepripažįstama ne tik esant neigiamai vertinimo išvadai, bet ir esant kitiems Aprašo reikalavimų neatitikimams.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų faktų, o tai leidžia teigti, kad atsakovas rėmėsi tikrovę atitinkančiais duomenimis priimdamas sprendimus išbraukti transporto priemones iš Sąrašo arba neįtraukti jų į šį Sąrašą.

26. Atsakovas teigia, kad savo veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus ir jam suteiktas teises, išsamiai išanalizavęs turimus duomenis ir išklausęs pareiškėją. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina priimti sprendimai negali būti laikoma kaip darantys pareiškėjui neturtinę žalą.

27. Atsakovas paminėjo, kad dėl pareiškėjo veiksmų, nurodant neteisingus transporto priemonių pagaminimo metus atsakovas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas, kurios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi (IBPS-V-2232224, ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-02-00785-18) įpareigotos iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Raštų, kuriais atsakovas pašalino ar atsisakė įtraukti į Sąrašą pareiškėjo transporto priemones, pagrįstumo ir teisėtumo bei kartu su jais susijusių kitų pareiškėjo skundo reikalavimų.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimą į skundą bei byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad atsakovo 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. 15B-2640 dėl transporto priemonės GAZ (duomenys neskelbtini) vertinimo yra nepagrįstas, todėl įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti dėl transporto priemonės GAZ 24 (duomenys neskelbtini) įtraukimo į Sąrašą. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovo 2018 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 15B-2130 (dėl transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Sąrašo), 2018 m. birželio 13 d. raštas Nr. 15B-2594 (dėl transporto priemonės BMW 325i (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Sąrašo) ir 2018 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 15B-2388 (dėl transporto priemonės Nissan FK (duomenys neskelbtini) neįtraukimo į Sąrašą) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinius reikalavimus.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog Aprašo nuostatų teisinė analizė leidžia teigti, kad jame nenustatytas toks veiksmas kaip transporto priemonės pašalinimas iš Sąrašo, nėra nustatytas subjektas, galintis tokį veiksmą inicijuoti, o Administracijai nesuteikti įgaliojimai iš naujo vertinti išvadų, kurių pagrindu transporto priemonės įtrauktos į Sąrašą.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir jį įgyvendinantis Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašas, tačiau kartu pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje taip pat turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

34. Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje ginčijamais atsakovo 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 15B-2130 (dėl transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Sąrašo), 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 15B-2594 (dėl transporto priemonė BMW 325i (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Sąrašo) ir 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 15B-2388 (dėl transporto priemonės Nissan FK (duomenys neskelbtini) neįtraukimo į Sąrašą), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie yra pagrįsti ir teisėti.

Ginčijami raštai grindžiami viena faktine aplinkybe – konkrečių transporto priemonių pagaminimo data (metais), tačiau nėra pateiktas teisinis nustatytų faktų vertinimas, nenustatytas juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti, o tik pateikiamos nuorodos į tam tikras su ginču susijusių teisės aktų nuostatas. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.), Aprašo 2 punktu, tačiau šių teisės normų konkrečiai nesiejo su raštuose minimomis transporto priemonėmis, nenurodė, kokio pobūdžio reikalavimų nebuvo paisoma.

Iš šiame nutarties punkte aptariamų raštų turinio negalima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jie yra priimti, o be visos papildomos ginčo situacijos analizės, kurią išdėstė pirmosios instancijos teismas, nebūtų galima suprasti ginčo esmės. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčijami atsakovo 2018 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 15B-2130, 2018 m. birželio 13 d. raštas Nr. 15B-2594 ir 2018 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 15B-2388 yra pagrįsti ir teisėti, nes atsakovas juos priimdamas nesivadovavo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, todėl ginčijami raštai naikintini, o atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti dėl transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini), transporto priemonės BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Nissan FK (duomenys neskelbtini) įtraukimo į Sąrašą.

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra ginčijamuose raštuose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Administracijos veiksmų neteisėtumo, nenoro geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, naudojimosi administraciniais įgaliojimais, menkinant pareiškėjo dalykinę reputaciją.

38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas faktas, kad pareiškėjas patiria tam tikrus nepatogumus ir neigiamas emocijas dėl Administracijos veiksmų, tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, iš ko ji yra kildinama, būtų galima pasisakyti iš esmės tik po pakartotinio ginčo klausimo išsprendimo.

40. Taigi apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai neįvertino atsakovo priimtų raštų pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

41. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šio prašymo nekonkretizavo ir nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, išskyrus duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (31 Eur, I t., b. l. 26). Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje taip pat yra tik duomenys apie sumokėtą žyminio mokesčio dalį (3,25 Eur už apeliacinį skundą, II t., b. l. 43). Pareiškėjas nurodo, kad yra sumokėjęs 31 Eur žyminį mokestį, kuris nėra panaudotas, prašo permoką įskaityti į apeliacinio skundo žyminį mokestį, o permoką nutartimi grąžinti pareiškėjui.

42. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34, 35 str.). Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Šiuo atveju pareiškėjas kėlė tris reikalavimus: 1) panaikinti Administracijos Raštus; 2) įpareigoti Administraciją skunde nurodytas transporto priemones įtraukti į Sąrašą; 3) priteisti iš Administracijos 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami Administracijos raštai panaikinti, o atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti dėl šioje nutartyje aptartų transporto priemonių įrašymo į Sąrašą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra 22,50 Eur.

43. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotus skundą ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo mokėtinas 33,75 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš kartu su pareiškėjo skundu ir apeliaciniu skundu pateiktų žyminio mokesčio mokėjimo nurodymų matyti, kad už skundą ir apeliacinį skundą yra sumokėtas 34,25 Eur žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 0,50 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjai žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį pakeisti: pareiškėjo Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 15B-2130, 2018 m. birželio 13 d. raštą Nr. 15B-2594 ir 2018 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 15B-2388 bei įpareigoti atsakovą Lietuvos transporto priemonių gamintojų asociaciją iš naujo spręsti dėl transporto priemonės Bentley Eight (duomenys neskelbtini), transporto priemonės BMW 325i (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Nissan FK (duomenys neskelbtini) įtraukimo į pripažintų istorinių transporto priemonių sąrašą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai 0,50 Eur (penkiasdešimt centų) permokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė