5efcfd92-e2ed-4773-8a32-3fc8b39b5acf · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-564-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25461-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinį atsakovei N. M. dėl per arti pastatyto sodo namo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. M. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: įpareigoti atsakovę N. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos/griovimo darbus, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 3 m atstumas nuo sodo namo ir Å«kio pastato iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei N. M. iš ieškovės G. M. 1 717,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės G. M. 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

3. Teismas vertino, jog byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad atstumas nuo sodo namelio iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos (iki atsakovei pradėjus rekonstrukcijos/statybos darbus) sudarė apie 2 metrus. Tai patvirtina ir byloje pateikta 1992 m. balandžio 18 d. ginčo sklypų schema, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir ieÅ¡kovė su liudytoju.

4. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atstumas nuo ginčo sodo namo pastato stogo krašto (labiausiai išsikišusios konstrukcijos) iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,17 m, kitame taške – 2,97 m. Teismas sprendė, kad nurodytas reikalavimas dėl 3 m atstumo (tarp sodo namo ir ieškovės žemės sklypo) iš esmės laikytinas išlaikytu, t. y. tik viename taške minėtas atstumas yra mažesnis 3 cm nei privalomas.

5. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas, t. y. reikiamo atstumo nuo ginčo sodo namo stogo iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos neiÅ¡laikymas 3 cm laikytinas mažareikÅ¡miu pažeidimu, kurio Å¡alinimas – ardant ar kitaip koreguojant dėl to stogÄ , bÅ«tų neproporcingas tokiam pažeidimui.

6. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktus sodo namo išorės skaičiavimus, nes, pastato bendras plotas skaičiuojamas sudedant jo vidaus patalpų plotus (o ne skaičiuojant išorės matmenis), kaip kad nurodyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi rekonstrukcijos/statybos metu); be to, ieškovė nepateikė jokių jos pateiktus skaičiavimus patvirtinančių įrodymų.

7. Teismas vertino nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, jog ginčo Å«kio pastatas turėtų bÅ«ti laikomas sodo namo priestatu ir jo plotas įskaičiuojamas į ginčo sodo namo plotÄ , kadangi Å«kio pastatas – prieÅ¡ rekonstrukcijÄ buvęs sodo namelis, turi atskirÄ unikalų numerį, yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali tapti kito naujai pastatyto statinio dalimi (Å¡iuo atveju priestatu). Teismas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju nustatyta, kad ginčo Å«kio pastatas nebuvo pastatytas vėliau, nei sodo namas, jis buvo rekonstruotas iÅ¡ buvusio sodo namelio, tuo tarpu sodo namas buvo pastatytas vėliau.

8. Teismas konstatavo, jog iš byloje pateiktų ieškovės matavimų, kurių atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, nustatyta, kad atstumas nuo ginčo ūkio pastato stogo krašto (labiausiai išsikišusios konstrukcijos) iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,42 m, kitame taške – 1,23 m. Todėl matyti, kad reikiamas 3 m atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos nėra išlaikytas.

9. Teismas pažymėjo, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad sodo namelis, kuris vėliau buvo rekonstruotas ir pakeista jo paskirtis į Å«kio pastatÄ , dar 1992 m. buvo pastatytas maždaug 2 m atstumu iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos. IeÅ¡kovė ir liudytojas nurodė, kad su buvusiais ginčo žemės sklypo savininkais buvo sutarta dėl tokio atstumo, t. y. faktiÅ¡kai buvo duotas žodinis sutikimas dėl tokio atstumo (mažesnio nei privalomas).

10. Teismas vertino, jog labiausiai tikėtina, kad 2 metrų atstumas nuo sodo namelio iki ieškovės žemės sklypo ribos 1992 m. buvo matuojamas būtent nuo minėto pastato sienos, o ne, pavyzdžiui, stogo konstrukcijų.

11. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad, rekonstruojant sodo namelį į ginčo Å«kio pastatÄ , atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos iÅ¡ esmės nepakito, t. y. nesumažėjo, lyginant su buvusiu sodo namelio atstumu iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos.

12. Teismas vertino neįrodytomis ieškovės aplinkybes, kad ginčo ūkio pastatas, lyginant ieškovės pasamdyto matininko atliktus ūkio pastato matavimus su sodo namelio išmatavimais, negalėjo tiek padidėti tik dėl apšiltinamojo sluoksnio. Visų pirma, šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų koks būtent yra ginčo ūkio pastato apšiltinamojo sluoksnio storis, antra, galima paklaida tarp ankstesnių ir dabartinių matavimų (atsižvelgiant į matavimo prietaisų skirtumus ir pan.).

13. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , galiojusį minėto pastato rekonstravimo metu, atsakovei atliekant nurodytus rekonstravimo darbus, tačiau nemažinant atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir kaimyninio (ieÅ¡kovės) sklypo ribos, ieÅ¡kovės sutikimas dėl tokių darbų nebuvo reikalingas.

14. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė per įstatyme nustatytÄ vienerių metų terminÄ nuo statybos/rekonstrukcijos pradžios (2011 m.), t. y. tada, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ , pretenzijų atsakovei nepareiÅ¡kė (tiek dėl ginčo sodo namo, tiek dėl Å«kio pastato (buvusio sodo namelio)). Pagal bylos duomenis pirmÄ sias pretenzijas ieÅ¡kovė pradėjo reikÅ¡ti 2015 m., tačiau jos inspekcijos buvo atmestos kaip nepagrįstos (byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų jas ginčijusi). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas raÅ¡ytinis sutikimas rekonstruoti ginčo Å«kio pastatÄ ir statyti sodo namÄ nebuvo privalomas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir pripažinti, kad Å«kio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba yra neteisėta.

15. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė nurodytų žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais dėl užstojamos saulės, lietaus nutekėjimo ir pan., tačiau nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. M. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovę N. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos/griovimo darbus, kad pastatas – sodo namas – atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Nepagrįstai teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas, t. y. reikiamo atstumo nuo ginčo sodo namo stogo iki apeliantės žemės sklypo ribos neiÅ¡laikymas 3 cm laikytinas mažareikÅ¡miu pažeidimu, kurio Å¡alinimas – ardant ar kitaip koreguojant dėl to stogÄ , bÅ«tų neproporcingas tokiam pažeidimui. 16.2. Atsakovei atlikus pastato – sodo namo – rekonstravimo darbus, buvo klaidingai atlikti Å¡io pastato kadastriniai matavimai pagal bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip manoma, siekiant iÅ¡vengti problemų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Sodo namo bendras plotas faktiÅ¡kai yra didesnis, nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje. Viso sodo namo bendrasis plotas yra kur kas didesnis negu 79,85 m2, o tai rodo, kad kadastrinių matavimų byla atlikta neteisingai, nesilaikant taisyklių. Kadangi sodo namas pastatytas per arti apeliantės sklypo, sodo namas negali bÅ«ti laikomas nesudėtingu statiniu, nes sodo namo bendrasis plotas virÅ¡ija 80 m2. Jeigu bÅ«tų pripažinta, kad pastato bendras plotas virÅ¡ija 80 m2, tokiems rekonstrukcijos darbams bÅ«tų buvęs reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. 16.3.

Tik pradėjus sodo namo rekonstravimo darbus, apeliantė ir jos tėvas J. M. nurodė atsakovei, kad Å¡i pažeidžia teisės aktus, t. y. „ūkinis pastatas“ privalo bÅ«ti įtrauktas į kadastrinių matavimų bylÄ . Å iuo metu nei apeliantė, nei jos tėvas J. M. negali vykdyti Å«kinių darbų toje pusėje, kurioje yra „ūkinis pastatas“, kadangi jis yra priartėjęs prie apeliantei priklausančio žemės sklypo. Todėl nėra teisingi teismo argumentai, jog pažeidimas yra mažareikÅ¡mis. 16.4.

Å iuo metų iÅ¡kilęs „ūkinio pastato“ stogas uždengia visus apeliantės pasodintus medelius bei gėles, kurie negauna saulės ir neauga. Taip pat dėl sumažėjusio atstumo apeliantei ir jos tėvui J. M. neįmanoma toje vietoje praeiti per savo žemės sklypÄ . 16.5. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantė per įstatyme nustatytÄ vienerių metų terminÄ nuo statybos/rekonstrukcijos pradžios, t. y. tada, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ , pretenzijų atsakovei nepareiÅ¡kė.

Prie priedų pridedami raštai, iš kurių matoma, kad 2012 m. apeliantei buvo kilęs klausimas dėl atstumų. Pažymėtina, kad ginčas kilęs tarp apeliantės ir atsakovės tęsiasi iki pat šios dienos nuo 2011 m.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė N. M. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Apeliantė savo skunde remiasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės sodo namelis (kuris vėliau buvo tik rekonstruotas į Å«kio pastatÄ ), buvo pradėtas statyti 1992 m., o Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas įsigaliojo 2004 metais.

Todėl, vertinant Å¡io statinio statybÄ , Sodininkų bendrijų įstatymas apskritai netaikytinas. 17.2. Sodo namelis 1992-2009 metais buvo pastatytas 2 metrų atstumu iki žemės sklypo ribos, esant gretimo žemės sklypo savininkų sutikimui. Sodo namelis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, t. y. nebuvo laikino pobÅ«džio statinys, todėl jo pastatymo vieta negalėjo bÅ«ti koreguojama. Todėl apeliantės argumentas, kad statinį buvo tartasi „perkelti“, vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi bÅ«tų objektyviai neįmanomas įvykdyti. 17.3.

Po rekonstrukcijos statinio vieta žemės sklype nepasikeitė (iÅ¡skyrus prisidėjusį apÅ¡iltinimo sluoksnį). 2011-2014 m. atliktos rekonstrukcijos metu sodo namelis buvo rekonstruotas tik nugriaunant jo dalį, o likusios dalies paskirtį pakeičiant į Å«kio. Å io statinio vieta žemės sklype žiÅ«rint nuo apeliantės žemės sklypo pusės nepasikeitė, kaip ir nepasikeitė atstumas nuo Å¡io statinio iki apeliantės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. 17.4. Sodo namelio rekonstrukcijai ir paskirties keitimui į Å«kio pastatÄ apeliantės sutikimas nebuvo reikalingas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , galiojusį ginčo pastato rekonstravimo metu (pažymėtina, kad iÅ¡ esmės identiÅ¡ka nuostata nustatyta ir Å¡iuo metu galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017), atsakovei atliekant nurodytus rekonstravimo darbus, tačiau nemažinant atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir kaimyninio (apeliantės) sklypo ribos (iÅ¡skyrus atstumo pokytį dėl apÅ¡iltinamojo sluoksnio), apeliantės sutikimas dėl tokių darbų pagal teisinį reglamentavimÄ nebuvo reikalingas. 17.5. 3 metrų atstumas nuo sodo namo iki apeliantės žemės sklypo ribos yra iÅ¡laikytas.

Å alių pateikti matavimai skiriasi 2-4 centimetrų paklaida. Vertinant reikalavimÄ dėl 3 metrų atstumo, 3 centimetrų neatitikimas laikytinas mažareikÅ¡miu ir nelemiančiu nei statybos neteisėtumo, nei kitų asmenų interesų pažeidimo. 17.6. Apeliantė nedetalizuoja, kuo pasireiÅ¡kia tariamas negalėjimas vykdyti Å«kinių darbų ir kaip jis susijęs su aplinkybe, kad apeliantės sodo namo stogas pietinėje pusėje yra 3 cm labiau iÅ¡sikišęs, nei leidžiamas 3 metrų atstumas iki sklypo ribos.

Apeliantė taip pat nepateikia jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. 17.7. Apeliantė pretenzijas dėl atstumo nuo statinių iki žemės sklypo ribos pradėjo reikÅ¡ti tik 2015 metų pabaigoje, t. y. praėjus vienų metų terminui nuo sodo namo statybos ir Å«kio pastato rekonstrukcijos pradžios. 17.8. Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo klaidingai atlikti sodo namo kadastriniai matavimai pagal bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad tariamai sodo namo bendras plotas faktiÅ¡kai yra didesnis, nei nustatyta kadastrinių matavimų byloje.

Pažymėtina, kad statinio bendrasis plotas apskaičiuojamas ne pagal išorės sienų, o pagal vidaus sienų matmenis. Pastato priestatu laikomas vėliau pastatytas statinys, o ūkio pastatas (iki rekonstrukcijos buvęs sodo namelis) buvo pastatytas anksčiau, nei sodo namas. Ūkio pastatas nėra pastatytas prie sodo namo. Šis pastatas stovėjo čia nuo 1992 m. ir 2011-2014 metais tik buvo rekonstruotas, nugriaunant jo dalį ir pakeičiant paskirtį. Tuo tarpu naujas sodo namas, u.n. (duomenys neskelbtini), pastatytas tik 2011-2014 metais ir jo kadastrinių matavimų byla parengta bei bendras plotas apskaičiuotas teisingai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, ji buvo patikrinta ir įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Be to, sodo namo kadastrinių matavimų ir kadastrinės bylos teisingumas apskritai nėra ginčijamas Å¡ioje byloje ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. 17.9. Apeliantė byloje niekuo neįrodinėja savo nurodytų žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimų, apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais dėl užstojamos saulės, lietaus nutekėjimo ir pan., tačiau nepateikia apskritai jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nepagrindžia priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina, kad apeliantė dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo į teismÄ buvo kreipusi jau ne vienÄ kartÄ , kas kartÄ nurodydama vis kitas savo galimai pažeistas teises.

Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis) 19.

Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo egzistavimo, atsakovei atlikus Å«kio pastato rekonstrukcijÄ ir pastačius sodo namÄ galimai nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos. Dėl naujų įrodymų 20. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – nuotraukas ir 2012-02-09, 2012-06-08 raÅ¡tus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

21. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008, ir kt.).

Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymÄ ) arba kai Å¡alis įrodymo pateikti anksčiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Ä®rodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teikiami nauji įrodymai neturi esminės įtakos šalių ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apeliantė nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti apeliantės turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepriima ir nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. M. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 1994 m. spalio 18 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. gruodžio 19 d.

Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei N. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė visas sklypas, tačiau 2018 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartimi ½ dalį atsakovė padovanojo V. M. (V. M.)), taip pat sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. liepos 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Å«kio pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė 2010 m. sausio 15 d. įsigijo iÅ¡ L. R. ir A. G. ginčo žemės sklypÄ ir sodo namelį – 25,03 kv. m ploto, pažymėjimas plane – 1S1/ž. Ä®sigijusi nurodytÄ sodo namelį, atsakovė 2011 m. pradėjo jo rekonstravimo darbus ir naujo statinio, t. y. sodo namo statybos darbus, kurie buvo užbaigti 2014 m. liepos 4 d.; tuo pagrindu iÅ¡duota deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ , kurioje nurodyta, jog užbaigta sodo namo (kurio bendras plotas nurodomas 79,85 kv.

m) nauja statyba ir Å«kio pastato (8 kv. m.) (buvęs pastatas 1S1/ž, t. y. sodo namelis) rekonstrukcija, t. y. sodo namelio paskirtis buvo pakeista į Å«kio pastatÄ . Visi Å¡ie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl apeliacinio skundo argumentų 25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas, t. y. reikiamo atstumo nuo ginčo sodo namo stogo iki apeliantės žemės sklypo ribos neiÅ¡laikymas 3 cm, laikytinas mažareikÅ¡miu pažeidimu, kurio Å¡alinimas – ardant ar kitaip koreguojant dėl to stogÄ , bÅ«tų neproporcingas tokiam pažeidimui. Apeliantė teigia, kad pažeidimas nėra mažareikÅ¡mis, kadangi nei apeliantė, nei jos tėvas negali vykdyti Å«kinių darbų toje pusėje, kurioje yra Å«kinis pastatas, kadangi jis yra priartėjęs prie apeliantei priklausančio žemės sklypo.

26. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė matininko 2019 m. gruodžio 18 d. skaičiavimus, pagal juos atstumas nuo ginčo Å«kio pastato sienos iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 1,86 m, kitame taÅ¡ke – 1,76 m; nuo ginčo Å«kio pastato stogo kraÅ¡to iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 1,42 m, kitame taÅ¡ke – 1,23 m; atstumas nuo ginčo sodo namo pastato sienos iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 3,51 m, kitame taÅ¡ke – 3,35 m; nuo ginčo sodo namo stogo kraÅ¡to iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 3,17 m, kitame taÅ¡ke – 2,97 m.

27. Pagal atsakovės į bylÄ pateiktus matininko 2019 m. lapkričio 9 d. skaičiavimus atstumas nuo ginčo Å«kio pastato kontÅ«ro pamato iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 1,99 m, kitame taÅ¡ke – 1,91 m; nuo ginčo Å«kio pastato kontÅ«ro su apÅ¡iltintu sluoksniu viename taÅ¡ke sudaro 1,84 m, kitame taÅ¡ke – 1,75 m; atstumas nuo ginčo sodo namo kontÅ«ro pamato iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 3,49 m, kitame taÅ¡ke – 3,33 m; nuo ginčo sodo namo stogo kontÅ«ro iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 3,15 m, kitame taÅ¡ke – 3,01 m.

28. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju nurodytas reikalavimas dėl 3 m atstumo (tarp sodo namo ir ieškovės žemės sklypo) iš esmės laikytinas išlaikytu, tik viename taške minėtas atstumas yra mažesnis 3 cm, nei privalomas. Pažymėtina, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad negali vykdyti ūkinių darbų toje pusėje, kurioje yra ūkinis pastatas priartėjęs prie apeliantei priklausančio žemės sklypo, tačiau kuo pasireiškia negalėjimas vykdyti ūkinių darbų nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų 29.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatavus, jog atliekant statybos/rekonstravimo darbus nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, ir įpareigojant paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , turi bÅ«ti vertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas, ir pagrįstai nusprendė, kad, nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas, t. y. reikiamo atstumo nuo ginčo sodo namo stogo iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos neiÅ¡laikymas 3 cm, laikytinas mažareikÅ¡miu pažeidimu, kurio Å¡alinimas – ardant ar kitaip koreguojant dėl to stogÄ , bÅ«tų neproporcingas tokiam pažeidimui.

31. Apeliantė nurodo, kad, atsakovei atlikus pastato – sodo namo rekonstravimo darbus, buvo klaidingai atlikti Å¡io pastato kadastriniai matavimai pagal bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip manoma, siekiant iÅ¡vengti problemų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Sodo namo bendras plotas faktiÅ¡kai yra didesnis, nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje. Viso sodo namo bendrasis plotas yra kur kas didesnis negu 79,85 m2, o tai rodo, kad kadastrinių matavimų byla atlikta neteisingai, nesilaikant taisyklių.

Tokias savo iÅ¡vadas apeliantė grindžia, tuo, kad: pastato ilgį sudaro 16,5 plytelės, kurios kiekvienos iÅ¡ jų ilgis yra 60 cm, tad bendras ilgis yra (16,5 plytelių x 0,60 m) 9,9 m., tarp plytelių yra tinko sluoksnis dėl kurio pastato ilgis dar pailgėja; pastato plotį sudaro 8,5 plytelės kurios kiekvienos iÅ¡ jų ilgis yra 60 cm, tad bendras plotis yra (8,5 plytelių x 0,60 m) 5,1 m., tarp plytelių yra tinko sluoksnis dėl kurio pastato plotis dar padidėja; taip pat nurodo, jog nėra suprantama, kodėl Å«kio pastato plotas nebuvo įtrauktas į sodo namo kadastrinių matavimų bylÄ , nurodo, kad Å«kio pastatas turėtų bÅ«ti laikomas sodo namo priestatu pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo taisyklių 69.2 punktÄ .

Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės sodo namo išorės skaičiavimais. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusi redakcija, nuo 2005-04-01 iki 2015-01-01), 10 skirsnyje „Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas“ nurodyta, kad pastato bendras plotas skaičiuojamas sudedant jo vidaus patalpų plotus, neįskaičiuojant plotų, žemesnių, kaip 1,6 m. nišų ir jose įrengtų spintų, erdvių po laiptais ir kitų išimčių. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastato bendras plotas apskaičiuojamas ne pagal išorės sienų, o sumuojant vidaus patalpų plotus. Apeliantės nurodomi plytelių ilgiai pastato bendro ploto apskaičiavimui neturi jokios reikšmės.

33. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi rekonstrukcijos/statybos metu) 69.2 punkte nustatyta, jog gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į šį statinį.

34. Ä® bylÄ pateiktoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. plane matomas sklype stovintis sodo namelis, pažymėtas indeksu 1S1/ž, kurio iÅ¡oriniai matmenys 5,10x5,57 m; plane 2 matomas Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu 1I1/ž (b.p. 1S1/ž), kurio iÅ¡oriniai matmenys 1,44x5,57 m. Palyginus abiejų planų duomenis galima bÅ«tų teigti, kad Å«kinio pastato viena kraÅ¡tinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 m., dalis. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog Å«kio pastatas – prieÅ¡ rekonstrukcijÄ buvęs sodo namelis, turi atskirÄ unikalų numerį, yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jis negali tapti kito naujai pastatyto statinio dalimi (Å¡iuo atveju priestatu).

35. Sodo namo kadastrinių matavimų byla yra parengta pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, statiniai ir jų duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad registro duomenys laikomi teisingas tol, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kadastrinių matavimų ir kadastrinės bylos teisingumas net nėra ginčijamas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl klaidingai atliktų pastato kadastrinių matavimų vertintini nepagrįstais.

36. Apeliantės teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė per įstatyme nustatytÄ vienerių metų terminÄ nuo statybos/rekonstrukcijos pradžios, t. y. tada, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ , pretenzijų atsakovei nepareiÅ¡kė, nes ginčas kilęs tarp apeliantės ir atsakovės tęsiasi iki pat Å¡ios dienos nuo 2011 m.

37. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos 23 straipsnio 25 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01, t. y. visÄ sodo namo statybos ir Å«kio pastato rekonstrukcijos laikotarpį ir apie 2,5 metų po statybos užbaigimo), raÅ¡ytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar vieÅ¡ojo administravimo subjektams nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos.

38. Apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl ginčo statinių atstumų iki žemės sklypo ribos per metus laiko nuo jų statybos ir rekonstrukcijos pradžios. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė per įstatyme nustatytÄ vienerių metų terminÄ nuo statybos/rekonstrukcijos pradžios (2011 m.), t. y. tada, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ , pretenzijų atsakovei nepareiÅ¡kė.

39. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 40. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

41. Atsakovė N. M. praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad patyrė 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatės paslaugas – atsiliepimo į G. M. apeliacinį skundÄ parengimÄ .

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas atsakovei priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei N. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė