5efa0bb7-d53f-401f-9be3-d9f20002e963 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-502-210/2012                                                               Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00666-2011-0                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 116.1 (S)                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 18 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Kursevičiui,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Romutei Lengvenienei,dalyvaujant:ieÅ¡kovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ros (LATGA-A) atstovui advokatui Andriui IÅ¡kauskui,atsakovo SPLIUS, UAB atstovei advokato padėjėjai Ingai Kostogriz-Vaitkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ros (LATGA-A) ieÅ¡kinį atsakovui SPLIUS, UAB dėl nesumokėto autorinio atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovo pozicija dėl teisinio ginčo.Ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pareiškė ieškinį atsakovui SPLIUS, UAB dėl nesumokėto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Ieškinio pareiškimu, pateikiamais procesiniais dokumentais ir teismo proceso metu ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 139073,78 Lt negauto autorinio atlyginimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., taip pat 29205,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 18713,91 Lt palÅ«kanų, kurias laiko minimaliais savo nuostoliais, ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kartu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pridedamÄ praÅ¡ymÄ ir pateikiamÄ paskaičiavimÄ .IeÅ¡kovas, grįsdamas savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir kvalifikuodamas teisinius santykius su atsakovu nurodė, kad ieÅ¡kovas 2006 m. vasario 20 d. su UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ (t. y. su tuo metu veikusių kabelinių televizijų retransliacijos operatoriais) sudarė licencines sutartis Nr. TK-7 ir Nr. TK-21, dėl teisės naudoti autorių kÅ«rinius kabelinės televizijos retransliacijai.

Pagal Å¡ių licencinių sutarčių sÄ lygas ieÅ¡kovas, veikdamas kaip autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra, suteikė nurodytiems subjektams neiÅ¡imtines teises kabeliniais kanalais bei MDTV tinklais retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje kÅ«rinius, panaudotus Kabelinės retransliacijos operatoriaus retransliuojamose televizijos ir radijo programose. Už suteiktas teises pagal minėtų sutarčių 4.1 punktÄ retransliacijos operatoriai įsipareigojo mokėti autorinį atlyginimÄ , lygų 1,9 procento nuo retransliacijos paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant PVM, visÄ sutarčių galiojimo laikÄ .

Papildomai prie autorinio atlyginimo kabelinės televizijos retransliacijos operatoriai įsipareigojo mokėti PVM (Sutarčių 4.2 p.). Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. abu kabelinės televizijos retransliacijos operatoriai pranešę, kad nuo nurodytos datos kečia savo paslaugų teikiamų vartotojams kainodarÄ , t. y. atskiria abonentinio mokesčio dalį, skirtÄ elektroninio ryÅ¡io tinklo aptarnavimo ir modernizavimo sÄ naudoms padengti, įvesdami naujÄ Linijos palaikymo mokestį, sumažino mokestinę bazę, nuo kurios ieÅ¡kovas turėjo skaičiuoti mokamÄ autorinį atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas raÅ¡tu į kabelinės televizijos retransliacijos operatorių praneÅ¡imÄ nurodė, jog nesutinka, kad bÅ«tų mažinama mokestinė bazė, nurodė laikytis sutarčių sÄ lygų. Manė ir tokios pozicijos laikosi ir Å¡iuo metu teikdami ieÅ¡kinį, kad tai to paties abonentinio mokesčio, nuo kurio sutarčių 4.1 punkte nustatytÄ procentinę dalį turi mokėti operatoriai, dalis. O iÅ¡skirdami šį mokestį iÅ¡ bendro abonentinio mokesčio į atskirÄ , operatoriai siekė sumažinti mokestinę apmokestinamų pastaruoju sutartiniu mokesčiu autorinio atlyginimo dalį.Teisiniu pagrindu ieÅ¡kovas nurodo CK 6.189 str. 1 d., t. y.

Å¡alių sutartinių įsipareigojimų Å¡alims įstatyminį privalomumÄ ir sÄ Å¾iningÄ jų vykdymÄ (CK 6.200 str. 1 d.) negalėjimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti sutarties sÄ lygas (CK 6.59 str.) draudimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti sutarties. IeÅ¡kovas mano, kad pagal sutarčių 4.1 punktÄ atsakovas privalėjo pateikti duomenis apie visas pajamas, gautas už abonentinį mokestį (visas jo sudėtines dalis) ir sumokėti nuo jų sutartimi sulygtÄ procentinę dalį, bet ne nuo dalies abonentinio mokesčio pajamų.

Tokios praktikos Å¡alys laikėsi iki 2007 m. sausio 1 d., tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė sutarties sÄ lygas ir autorinį atlyginimÄ , mokamÄ ieÅ¡kovui nurodė skaičiuoti ne nuo viso abonentinio mokesčio sudėtinių dalių (neįtraukdami į apskaitÄ Linijos palaikymo mokesčio), bet nuo dalies, pateikdami ieÅ¡kovui neteisingÄ informacijÄ apie gautas abonentinio mokesčio pajamas. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad sutartis nedraudė atsakovui keisti savo teikiamų paslaugų kainodarÄ , nes Å¡iuo atveju atsakovas jos iÅ¡ esmės nekeitė, tik iÅ¡ retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio iÅ¡skirdamas Linijos palaikymo mokestį, dirbtinai sumažino sutartimi Å¡alių nustatytÄ mokėjimo bazę vieninteliu tikslu – padidinti savo konkurencingumÄ rinkoje.

Mano, kad be perdavimo linijos apskritai negalima jokia retransliacija (taip pat ir autorių kÅ«rinių), todėl Å¡i paslauga yra vartotojų mokama abonentinio mokesčio dalis, už kuriÄ atsakovas privalo mokėti autorinį atlyginimÄ , juolab, kad perdavimo linija jokių kitų paslaugų, apart retransliavimo paslaugos, atsakovas vartotojams neteikia. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ teikia atsakovui SPLIUS, UAB, kadangi 2010 m. gruodžio 30 d. UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ buvo reorganizuotos prijungimo bÅ«du ir po reorganizacijos savo veiklÄ tęsia vienu pavadinimu SPLIUS, UAB.

Taigi atsakovas yra juridinis buvusių bendrovių teisių ir pareigų perėmėjas (CK 2.97 str. 3 d.). Todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti pagal jų paskaičiavimus nesumokėtÄ autorinio atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 139073,78 Lt; pridėtinės vertės mokesčio – 29205,49 Lt. IÅ¡ viso su PVM – 168279,27 Lt. Mano, kad skolų suderinimo aktas su atsakovu, bei dalinis atsakovo prievolės priėmimas negali įtakoti jų teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl likusios neįvykdytos prievolės dalies (CK 6.40 str. 2 d.).IeÅ¡kovas teigia, kad pagrįstas jų reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo patirtus dėl nesumokėto autorinio atlyginimo dalies nuostolius, t. y.

Å¡iuo atveju įstatymo nustatytas palÅ«kanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ už visÄ prievolės nevykdymo laikÄ (CK 6.210 str.), kurios įstatymo leidėjo preziumuojamos minimaliais Å¡alies nuostoliais. IeÅ¡kovo skaičiavimu tai sudaro iÅ¡ viso 18713,91 Lt. Atsakovo pozicija. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas, anot atsakovo, neteisingai aiÅ¡kina aptariamų Licencinių sutarčių esmę ir pagrindines nuostatas, tikslus ir tikruosius Å¡alių ketinimus.

Teigia, kad atsakovas niekada nekeitė Licencinių sutarčių sÄ lygų, tačiau mano, kad abi Å¡alys ne vienodai supranta ir aiÅ¡kina sutarčių 4.1 punkte naudojamos sÄ vokos – retransliavimo paslaugos abonentinis mokestis reikÅ¡mę ir turinį. Tikrieji Å¡alių ketinimai sudarant Licencines sutartis, anot atsakovo, buvo siekis susitarti su vieninteliu tuo metu veikusiu Å«kio subjektu, turinčiu tam teisę, dėl neiÅ¡imtinės teisės retransliuoti autorių kÅ«rinius, panaudotus retransliuojamose kabelinės televizijos ir radijo programose kabelinės televizijos vartotojams.

Todėl atsakovas, bÅ«damas silpsnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, niekaip negalėjo įtakoti sutarties sÄ lygų. Atlyginimo apskaičiavimo pagrindu abi Å¡alys nustatė retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamas, kurios gaunamos už retransliavimo turinio paslaugų teikimÄ , t. y. vieÅ¡Ä autorių kÅ«rinių paskelbimÄ , bet ne už kitokias kabelinės televizijos transliuotojo gaunamas pajamas, kurios nėra susijusios su retransliuojamų paslaugų turiniu. Tokį reguliavimÄ , anot atsakovo, nustato ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. Taigi Licencinių sutarčių esmė - užtikrinti autorių teises ir autorinio atlyginimo gavimÄ už panaudojamus retransliuojamos kabelinės televizijos programose autorių kÅ«rinius.

Todėl nuo 2007 m. sausio 1 d. atsakovas, keisdamas kainodarÄ , iÅ¡grynino abonentinio mokesčio dalį, susiedamas jÄ su retransliuojamų paslaugų turiniu ir atskirdamas kitas, su tuo nesusijusias pajamas, t. y. linijos palaikymo mokestį. Tuo tarpu, atsakovo manymu, aptariamos Licencinės sutartys neįpareigojo atsakovÄ pateikti ieÅ¡kovui duomenis apie pajamas, gaunamas iÅ¡ kitų kabelinės televizijos teikiamų paslaugų dalies ir mokėti už jas autorinį atlyginimÄ , taigi ir už pajams gautas iÅ¡ Linijos palaikymo mokesčio, nes Å¡is mokestis niekaip nesusijęs su retransliavimo paslauga ir jos turiniu.

Be to ieÅ¡kovas, visÄ laikÄ Å¾inodamas tikrÄ jÄ situacijÄ , t. y. tai, kad jam pateikiami duomenys apie surinktÄ retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį yra skaičiuojami be linijos palaikymo mokesčio, niekada per visÄ sutarčių galiojimÄ laikÄ nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, savo dokumentuose ir atsakovui teikiamose sÄ skaitose-faktÅ«rose nerodė atsakovo skolos linijos palaikymo mokesčio daliai, o skolų suderinimo akte apie tai net neužsiminė, todėl atsakovas sprendė, jog ieÅ¡kovas su tokia situacija ir mokesčio už autorinį atlyginimÄ skaičiavimu sutinka.Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimo teiginiu, kad atsakovas keitė Licencinių sutarčių sÄ lygas (4.1 p.) vieninteliu tikslu – siekiu sumažinti autorinio atlyginimo mokestinę bazę ir vien tik dėl efektyvesnio bendrovės konkurencingumo rinkoje siekė iÅ¡skaidyti iki tol kitaip interpretuojamÄ retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį, nors pajamas iÅ¡ vartotojų gaudavo tokias pat, kaip ir iki 2007 m. sausio 1 d. t. y., kad vartotojui iÅ¡ esmės niekas nepasikeitė.

Savo nesutikimÄ su nurodytais teiginiais grindžia tuo, kad aptariamos sutartys nedraudė atsakovui keisti teikiamų paslaugų kainodarÄ , mažinti arba didinti vartotojams teikiamų paslaugų įkainius, taip pat ir retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį. Å iuo atveju, įvesdamas naujÄ , Linijos palaikymo mokestį, atsakovas tik iÅ¡grynino teikiamas vartotojams paslaugas, nustatydamas 7 Lt linijos palaikymo mokestį. Kartu, siekdamas, kad vartotojui nepadidėtų bendra mokestinė naÅ¡ta, retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį sumažino 5 Lt.

Tačiau tai, anot atsakovo, anaiptol nereiÅ¡kia, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai keitė sutarčių sÄ lygas. Mano, kad atsakovas tokiÄ teisę turėjo, jos negali riboti jokie kiti subjektai ar sutartys, nes bendrovės vidaus valdymo tvarkÄ , pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį pasirenka Å«kio subjektai savarankiÅ¡kai. Todėl, atsakovo manymu, Licencinių sutarčių 4.1 punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas. Juolab, kad aptariamose Licencinėse sutartyse Å¡alys nesusitarė dėl 4.1 punkte nurodyto retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio turinio, t. y. neapsprendė ir nedetalizavo kokie mokesčiai įeina į sutartyje nurodomÄ abonentinį mokestį.

Tačiau sutarties turinį aiÅ¡kinant ne atitrauktai, bet visame aptariamų sutartčių kontekste, bei jose formuluojamÄ nuostatÄ , kad abonentinio mokesčio pajamos apskaičiuojamos pagal kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus, reiÅ¡kia, jog Å¡alys sutarčių pasiraÅ¡ymo metu suvokė Å¡io mokesčio dydžio kintamumo galimybę. Taigi ir galimybę jį mažinti ar didinti, galimybę įvesti kitus mokesčius, atskirtus nuo abonentinio mokesčio ar su juo nesusijusius.Taigi atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu ir aiÅ¡kindamas sutarčių turinį ir vartojamas sÄ vokas, naujo Linijos palaikymo mokesčio įvedimÄ nesieja su retransliavimo paslaugos abonentiniu mokesčiu ir Å¡io naujo mokesčio nelaiko abonentinio mokesčio dalimi ar jo iÅ¡skyrimu iÅ¡ iki tol buvusio abonentinio mokesčio, nes jis buvo įvestas kaip naujas mokestis, skirtas iÅ¡imtinai Linijos palaikymui, investicijoms į perdavimo paslaugos kokybės gerinimÄ , todėl jis, mano, negali bÅ«ti siejamas su perduodamų kabelinės televizijos kanalais naudojamų autorių kÅ«rinių turiniu, nes vartotojui nėra svarbu kokia linija – modernizuota ar sena tiekiamos paslaugos.

                                Ieškinys tenkinamas iš dalies. II. Dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo. Byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Šalys t. y. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) ir UAB „Telerena“ bei UAB „Lignita“ (tuo metu kabelinių televizijų retransliacijos operatoriai) 2006 m. vasario 20 d. su sudarė licencines sutartis Nr. TK-7 ir Nr. TK-21 dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinės televizijos retransliacijai.

Pagal Å¡ių licencinių sutarčių sÄ lygas ieÅ¡kovas – t. y. LATGA-A, veikdama kaip autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra, suteikė aukščiau nurodytiems subjektams neiÅ¡imtines teises kabeliniais kanalais bei MDTV tinklais retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje autorių kÅ«rinius, panaudotus Kabelinės retransliacijos operatoriaus retransliuojamose televizijos ir radijo programose. Už suteiktas teises pagal minėtų sutarčių 4.1 punktÄ retransliacijos operatoriai įsipareigojo mokėti autorinį atlyginimÄ , lygų 1,9 procento nuo retransliacijos paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant PVM, visÄ sutarčių galiojimo laikÄ .

Papildomai prie autorinio atlyginimo kabelinės televizijos retransliacijos operatoriai įsipareigojo mokėti PVM (Sutarčių 4.2 p.). Apibendrinant Å¡ias faktines aplinkybes ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, kurie kildinami iÅ¡ Licencinių sutarčių nevykdymo, konstatuotina, kad visuma Å¡ių duomenų akivaizdžiai patvirtina, jog kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir ieÅ¡kinio reikalavimo esmę taikomos sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos (CK 6 knygos 2 dalis, t. y. sutarčių bendrÄ jÄ sampratÄ , sutarties laisvės principÄ , sutarties galias, jų aiÅ¡kinimo taisykles, sutarčių turinį ir jų vykdymo principus aiÅ¡kinančios teisės normos (CK 6.154; 6.156; 6.189; 6.193; 6.196; 6.200 straipsniai).

III. Dėl Licencinių sutarčių Nr. TK-7 ir Nr. TK-21 aiÅ¡kinimo. Minėta, kad civiliniai teisiniai santykiai dėl visumos veiksmų, kurių pagrindu Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra (LATGA-A) kreipėsi į teismÄ dėl autorinio atlyginimo priteisimo atsiremia į 2006 m. vasario 20 d. sudarytų 2-jų Licencinių sutarčių su UAB „Telerena“ ir su UAB „Lignita“ turinio ir esmės aiÅ¡kinimÄ , kuriuos kiekviena Å¡alis supranta ir aiÅ¡kina skirtingai. Taigi, sprendžiant ar Å¡iuo atveju atsakovas pažeidė sutarčių nuostatas, ir ar ieÅ¡kovas turi teisinį pagrindÄ reikÅ¡ti atsakovui reikalavimÄ dėl dalies nesumokėto autorinio atlyginimo priteisimo, vadovaujantis minėtų sutarčių 4.1. punkto pagrindu, bÅ«tina atskleisti ir nustatyti: tikruosius Å¡alių ketinimus, sudarant sutartis, Å¡ių sutarčių esmę ir tikslus, t. y. nustatyti ko gi buvo jomis siekiama,Å¡ių sutarčių naudojamų sÄ vokų turinį ir reikÅ¡mę.

Aptariamų Å¡ioje byloje Licencinių sutarčių 4.1 punkte Å¡alys susitarė dėl autorinio atlyginimo mokėjimo sÄ lygų ir jo dydžio apskaičiavimo tvarkos. Čia teigiama, kad „Už Å¡ios sutarties 1 str. suteiktas teises Kabelinės retransliacijos operatorius įsipareigoja mokėti LATGA-A autorinį atlyginimÄ , lygų 1,9% nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio (PVM), per atsiskaitomÄ jį laikotarpį gautų iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais Kabelinės retransliacijos operatorius yra sudaręs televizijos ir radijo programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis.

Abonentinio mokesčio pajamos, nurodoma, bus paskaičiuojamos pagal Kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus. Juos operatorius privalo teikti kas mėnesį.Skaitant visÄ Licencinių sutarčių tekstÄ bei jose (sutartyse) naudojamas sÄ vokų formuluotes, akivaizdu, jog Å¡alys jų sudarymo metu neiÅ¡grynino abonentinio mokesčio turinio, nuo kurio UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ privalės mokėti autorinį atlyginimÄ . Tačiau Å¡ių sÄ vokų turinys ir formuluotės iÅ¡ esmės atskleidžiamos Å¡alių pirminiais veiksmais pradėjus vykdyti ir jau vykdant aptariamas sutartis.

Teismas, spręsdamas dėl jų turinio ir aiÅ¡kindamas sutartis, atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytų Licencinių sutarčių sudarymo metu abi Å¡alys retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamomis pripažino visas abonentinio mokesčio pajamas, gaunamas iÅ¡ abonentų už naudojimÄ si kabelinės televizijos paslaugomis, ir jas priskyrė retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamoms, nes kabelinės televizijos operatoriai teikė duomenis ieÅ¡kovui apie visÄ surenkamÄ retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį (neiÅ¡skiriant iÅ¡ jo jokių sÄ naudų susijusių su linijos palaikymu, plėtra ar modernizavimu) iÅ¡ vartotojų.

Taigi, sutarčių pasiraÅ¡ymo metu joks atskiras „Linijos palaikymo“ mokestis abonentams nebuvo nustatytas, nors reikia sutikti su ieÅ¡kovo teiginiu, kad kabelinės televizijos transliuotojas Licencinių sutarčių sudarymo metu savo abonentams ne tik transliavo televizijos laidas, perduodamas jų turinį elektroninio ryÅ¡io linija, tačiau Å¡iÄ linijÄ ir prižiÅ«rėjo ir plėtojo, prijungdamas naujus abonentus, ir jÄ modernizavo. Taigi tuometė Å¡alių praktika ir konkretus elgesys iki 2007 m. sausio 1 d., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys 4.1 punkte naudojamÄ sÄ vokÄ â€žRetransliavimo paslaugos abonentinis mokestis“ suprato vienodai - kaip kabelinės televizijos abonentų mokamas periodines lėšas už naudojimÄ si kabelinės televizijos paslaugomis visumoje.

Akivaizdu, kad Å¡alys sutarčių sudarymo metu suvokė retransliavimo ir linijos palaikymo mokesčio kompleksiÅ¡kumÄ ir vientisumÄ . Todėl aiÅ¡kinant Å¡ias sutarčių nuostatas, teismas negali sutikti su atsakovo teiginiu, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nepakeitė aptariamos sutarties sÄ lygos turinio, susiaurindamas jį, taigi kartu ir sumažindamas sutartimi sutartÄ autorinio atlyginimo mokėjimo bazę. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. savo abonentams tik pakeitė teikiamų paslaugų kainodarÄ jÄ iÅ¡grynindamas, t. y. sumažindamas anksčiau buvusį abonentinį mokestį ir įvesdamas naujÄ â€“ Linijos palaikymo mokestį, tikslu gerinti teikiamos paslaugos kokybę modernizuojant iÅ¡ Å¡io mokesčio kabelinės televizijos retransliavimo paslaugos perdavimo linijÄ .

TokiÄ , teisę, anot atsakovo, jis turėjo, to nedraudė ir aptariamos sutartys, be to, į tai orientavo ir galiojantys teisės aktai. Turima galvoje RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais Nr. 1V-738 ir Nr. 1V-1160 patvirtintos „Apskaitos atskyrimo taisyklės ir su apskaitos atskyrimu susiję reikalavimai“ bei „Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisyklės“, taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Teismas, vertindamas Å¡iuos atsakovo argumentus, iÅ¡ principo sutinka, kad atsakovas – kabelinės televizijos retransliacijos subjektas turėjo teisę pasirinkti, kaip jis, bÅ«damas nepriklausomas Å«kio subjektas, apskaitys savo teikiamas paslaugas vartotojams, bei tvarkys vidinę buhalterinę apskaitÄ , kokia tvarka ir kiek smulkiai pateiks vartotojui gaunamų paslaugų įkainius ir jų apmokėjimo sudėtines dalis, tačiau tokia neginčijama atsakovo teisė Å¡iuo atveju niekaip negali įtakoti ar keisti Å¡alių sutartinius teisinius santykius.

Pažymėtina, kad kaip teigia atsakovas, „iÅ¡gryninta“ paslauga yra svarbi ir aktuali:pirmiausiai vartotojams, nes Å¡ie žino už kÄ imamas tokios paslaugos mokestis, kokios jo sudėtinės dalys ir kokios galimybės vienos ar kitos paslaugos atsisakyti, taigi visapusiÅ¡kai užtikrinamos vartotojo teisės; antra, toks teikiamų paslaugų iÅ¡gryninimas svarbus ir pačiam jų teikėjui – Å¡iuo atveju kabelinės televizijos transliuotojui, nes teikėjas gali lengviau apskaičiuoti savo sÄ naudas, galimybes taupyti ir investuoti.

Tačiau pasikartojant, toks paslaugos iÅ¡gryninimas Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia, jog pasikeičia vartotojo mokamo abonentinio mokesčio dydis, nes nesant kitokio reglamentavimo, retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį sudaro visi abonentų (vartotojų) mokami periodiniai mokėjimai už kablelinės televizijos teikiamas paslaugas. Turint galvoje konkretų naujÄ iÅ¡skirtÄ dydį – Linijos palaikymo mokestį, akivaizdu, kad Linija atlieka retransliacijos turinio perdavimo funkcijÄ ir akivaizdu, kad Å¡i retransliavimo turinio paslauga be Linijos perdavimo tinklų nėra galima.

Taigi jos dirbtinis atskyrimas iÅ¡ bendro abonentinio mokesčio nesudaro teisinio pagrindo nelaikyti jį bendro retransliacijos paslaugos abonentinio mokesčio sudėtine dalimi, nuo kurio taip pat turi bÅ«ti skaičiuojamas sutartinis autorinis atlygimas. Todėl aiÅ¡kinant Å¡iÄ Å¡alių ginčijamÄ sutarties sÄ lygÄ , įvertinus Å¡alių susitarimo ribas ir susitarimo pasiraÅ¡ymo metu taikytÄ praktikÄ bei tuometį autorinio atlyginimo paskaičiavimo bazės turinį darytina iÅ¡vada, kad sudarydamos Licencines sutartis ginčo Å¡alys susitarė, jog autorinis atlyginimas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, gautų iÅ¡ kabelinės televizijos abonentų mokamo abonentinio mokesčio, kuriuo Å¡alys, sutarties sudarymo metu laikė visas abonentų mokamas lėšas už jiems teikiamas kabelinės televizijos retransliacijos paslaugas, neiÅ¡kiriant jo sudėtinių dalių.

IV. Dėl ieÅ¡kovo dominuojančios padėties ir sutarčių Å¡alių sÄ Å¾iningumo, bei sutarčių vykdymo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog aptariamų Licencinių sutarčių turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Licencinių sutarčių sudarymo metu Å¡alys ieÅ¡kojo abiem pusėm priimtino teisingo ir protingo autorinio atlyginimo apskaičiavimo bÅ«do ir įvertinusios aplinkybes, jog transliuotojo surenkamos abonentinio mokesčio pajamos gali kisti dėl įvairių priežasčių, pasirinko bÅ«tent procentinę autorinio atlyginimo apskaičiavimo iÅ¡raiÅ¡kÄ , skaičiuojamÄ nuo transliuotojo surenkamų retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų.

LaisvanoriÅ¡kas sutarčių pasiraÅ¡ymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is autorinio atlyginimo apskaičiavimo bÅ«das buvo priimtinas abiems Å¡alims, vadinasi ir teisingas ir sÄ Å¾iningas. Didėjant atsakovo surenkamoms abonentinio mokesčio pajamoms, didėtų ir autorinio atlyginimo dydis, o atitinkamai mažėjant transliuotojo surenkamoms abonentinio mokesčio pajamoms, bÅ«tų mažiau mokama ir autorinio atlyginimo. Vertinant atsakovo teiginius dėl silpnesnės sutarties Å¡alies ir dėl ieÅ¡kovo, kaip tuo metu veikusio vienintelio subjekto, galinčio suteikti teisę retransliuoti autorių kÅ«rinius, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas sutarčių sudarymo metu iÅ¡ tiesų buvo vienintelis subjektas, galintis suteikti sutartyje nurodytas teises, tačiau kaip jau buvo minėta, sutarčių tekstas ir jų pasiraÅ¡ymo aplinkybės, bei aptarti aukščiau sprendime argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos susitarimus, ieÅ¡kojo ir surado abiems pusėms priimtimas sÄ lygas, dėl kurių jokio teisinio ginčo vėliau nekilo.

IeÅ¡kovas objektyviai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius dėl stipresnės Å¡alies valios primetimo. Be to, Å¡io ginčo esmė ne konkrečios sÄ lygos, kurių nei viena Å¡alis nekvestionuoja, bet tam tikrų sutarčių sÄ vokų ir nuostatų, bei jų turinio aiÅ¡kinimas. Dėl sutarčių vykdymo Bylos Å¡alys nesutaria dėl Å¡ioje byloje aptariamų Licencinių sutarčių vykdymo. Atsakovas teigia, jog SPLIUS, UAB, kaip UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ teisių perėmėjas, Licencines sutartis vykdė tinkamai ir jokių sutartinių prievolių, susijusių su duomenų apie gaunamas pajamas iÅ¡ retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pateikimu, nepažeidė.

Savo teiginius įrodinėja aplinkybėmis, jog pagal jų pateiktus duomenis, ieÅ¡kovas teikė apmokėjimui sÄ skaitas, kurias atsakovas apmokėdavo, o tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytuose skolų suderinimo aktuose nebuvo nurodyta jokia nesumokėto autorinio atlyginimo dalis. Dėl Å¡ių aplinkybių mano, jog ieÅ¡kovui toks Licencinių sutarčių vykdymo bÅ«das buvo priimtinas ir neprieÅ¡taraujantis sutarčių esmei bei 4.1 punkto reikalavimams.Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys liudija apie tai, jog ieÅ¡kovas, teikdamas pretenzijas bei atsakydamas į operatorių laiÅ¡kÄ , nesutiko su jų vienaÅ¡aliÅ¡ku sprendimu iÅ¡skaidyti abonentinio mokesčio dydį į dvi dalis, t. y. atskirti Linijos palaikymo mokestį, kuris iÅ¡skiriamas iÅ¡ bendro abonentinio mokesčio ir autorinį atlyginimÄ ieÅ¡kovui mokėti tik nuo vienos jo dalies.

Savo nesutikimÄ , minėta, ieÅ¡kovas pagrindė 2007 m. sausio 29 d. pretenzijose, pateiktose UAB „Lignita“ ir UAB „Telerena“ (priedai prie ieÅ¡kinio Nr. 8 – 9, b. l. 42 – 45, t. 1). IeÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡inėjo atsakovui sÄ skaitas tik pagal jo pateiktus duomenis, vadovaudamasis sutartimis ir laikydamasis jų nuostatų, ir tik pagal Å¡ias iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktus. Tačiau tokia situacija negali paneigti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas per visÄ sutarčių vykdymo (dalinio nevykdymo) laikotarpį neturėjo pretenzijų atsakovui dėl sutartinių įsipareigojimų, nepaneigia, jog dėl Å¡ios nesumokėto mokesčio dalies tarp Å¡alių nebuvo nesutarimo.

Kita vertus, sprendžiant palÅ«kanų klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas per aptariamÄ laikotarpį nereiÅ¡kė atsakovui konkrečių pretenzijų ir neteikė konkrečių reikalavimų, nekėlė teisinio ginčo.Kartu pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę kreditoriui ne tik atsisakyti priimti prievolės įvykdymÄ dalimis, jeigu to nenustato sutartis, Å¡alims nesutariant dėl dalies prievolės, jos neginčijamÄ dalį turi priimti. Dėl sumokėtos autorinio atlyginimo dalies tarp Å¡alių ginčo nėra, todėl ieÅ¡kovas, priimdamas dalinį mokėjimÄ (prievolės vykdymÄ ), elgėsi teisingai.

Pažymėtina ir tai, jog kreditoriui dalį prievolės įvykdymo priėmus, jo teisė reikalauti įvykdyti likusiÄ neįvykdytÄ prievolės dalį iÅ¡lieka (CK 6.40 str. 1, 2 d.).IeÅ¡kovas teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateikė skaičiavimus, pagrindžiančius negauto autorinio atlyginimo dydžius. Pagal ieÅ¡kovo turimus duomenis, kurie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir atitinka atsakovo teiktus duomenis apie per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo nesumokėtos sumos už naudojimÄ si autorių kÅ«riniais sudaro: pagal Licencinę sutartį Nr. TK-7 su UAB „Telerena“ 78732,77 Lt negauto autorinio atlyginimo ir 16533,88 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Iš viso – 95266,65 Lt (priedas Nr. 15, b. l. 51, t. 1); pagal Licencinę sutartį Nr. TK – 21, su UAB „Lignita“ 60341,01 Lt negauto autorinio atlyginimo ir 12671,61 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Viso 73012,62 Lt (priedas Nr 18, b. l. 101, t. 1). Šių dydžių ir jų apskaičiavimo metodikos atsakovas neginčija, todėl teismas juos priima ir pripažįsta teisingais.Taigi šie faktai ir aplinkybės liudija, kad atsakovas įvykdė tik dalį prievolės, todėl šioje dalyje dėl negauto autorinio atlyginimo dalies ir pridėtinės vertės mokesčio priteisimo ieškovo reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti palÅ«kanas už visÄ sutarties nevykdymo (dalinio vykdymo) laikÄ . IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ir teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog atsakovas pažeidė piniginę prievolę, t. y. vykdydamas jÄ tik iÅ¡ dalies sudarė sÄ lygas patirti ieÅ¡kovui nuostolius, nes naudojosi kreditoriaus piniginėmis lėšomis. Todėl praÅ¡o priteisti už kaikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki sutarties galiojimo pabaigos palÅ«kanas nuo nesumokėtų sumų – iÅ¡ viso 18713,91 Lt.

Savo reikalavimÄ grindžia nuostata, kad įstatymo ledėjas įtvirtindamas tokiÄ kreditoriaus teisę, nurodo kad tokios įstatyminės arba sutartinės palÅ«kanos laikomos minimaliais lredotoriaus nuostoliais, kurie atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Å iuo atveju teismas sprendžia, kad nustatant atsakovo pareigÄ mokėti palÅ«kanas už dalies prievolės neįvykdymÄ laiku, svarbu ne tik atsakovo elgesys, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai bei elgesys per visÄ sutarties galiojimo ir jos dalinio vykdymo laikÄ .

Jau buvo minėta, kad ieÅ¡kovas visÄ sutarčių nevykdymo (dalinio vykdymo) laikÄ Å¾inojo apie atsakovo teikiamų duomenų apimtis, kad atsakovas dalies duomenų neteikia, grįsdamas savo elgesį savo pozicija dėl sutarčių esmės ir aiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovas per visÄ sutarčių galiojimo laikÄ ir jų galiojimui pasibaigus, taip pat ir derindamas su atsakovu susidariusius įsiskolinimus, neteikė atsakovui reikalavimo dėl nesumokėtos autorinio atlyginimo dalies, nors tokiÄ galimybę turėjo, neteikė jokių pagrįstų pretenzijų atsakovui, tuo sudarydamas jam iliuzijÄ apie visavertį sutarčių vykdymÄ .

Todėl Å¡ios aplinkybės, teismo nuomone, suponuoja teismui pareigÄ spręsti, ar sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovui reikalauti palÅ«kanų už praÅ¡omÄ laikotarpį. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pozicijÄ ir argumentus, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo, jis laikytinas nesÄ Å¾iningu ir Å¡ioje sutuacijoje neteisingu ir nepagrįstu, todėl Å¡ioje dalyje dėl 18713,91 Lt palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovo reikalavimas netenkinamas.   Tačiau tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dalies autorinio atlyginimo ir pridėtinės vertės mokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovo SPLIUS, UAB ieÅ¡kovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«tai (LATGA-A) teismas pripažįsta pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (89,99 %), ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pareikšdamas ieškinį sumokėjo 4740 Lt žyminį mokestį (b. l. 8, t. 1), todėl iš atsakovo SPLIUS, UAB ieškovui turi būti priteista 4265,53 Lt žyminio mokesčio.Už advokato paslaugas ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) sumokėjo 12100 Lt (b. l. 4 – 13, 39 – 41, 43 – 44, t. 3).

Å ios iÅ¡laidos daugiau nei dvigubai virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ 8 punkte numatytus dydžius, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , procesinių dokumentų skaičių (ieÅ¡kinys ir dublikas), teismo posėdžių skaičių (vyko tik du posėdžiai, kurių trukmė atitinkamai 2 val. 15 min. ir 30 min.), advokato darbo sÄ naudas, priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydis mažintinas iki 6000 Lt (CPK 98 str. 2 d.), todėl ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo 5399,40 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Už advokato paslaugas atsakovas SPLIUS, UAB sumokėjo 5445 Lt (b. l. 15 – 17, t. 3), todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti priteista 545,04 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Byloje atlikus priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų užskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo SPLIUS, UAB ieÅ¡kovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«rai (LATGA-A) priteistina 4854,36 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Be to, nustatyta, kad byloje valstybė patyrė 23,37 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu ir įteikimu (b. l. 165, t. 1).

Remiantis ta pačia proporcija iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei 21,03 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu ir įteikimu.Atsakovas SPLIUS, UAB, atskiruoju skundu skųsdamas Å iaulių apygardos teismo 2011-11-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (b. l. 18, t. 2). Å iaulių apygardos teismas, sutikdamas su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, 2011-12-06 nutartimi pats pasinaikino 2011-11-24 nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui grÄ Å¾intinas 139 Lt žyminis mokestis už atskirÄ jį skundÄ (CPK 87 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«rai (LATGA-A) (į. k. 110061038, buveinė J.

Basanavičiaus g. 4, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo SPLIUS, UAB (į. k. 145221538, buveinė Tilžės g. 74, Å iauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 139073,78 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt tris litus 78 ct) negauto autorinio atlyginimo, 29205,49 Lt (dvideÅ¡imt devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkis litus 49 ct) pridėtinės vertės mokesčio ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 168279,27 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-11-24) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«rai (LATGA-A) (į. k. 110061038, buveinė J.

Basanavičiaus g. 4, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo SPLIUS, UAB (į. k. 145221538, buveinė Tilžės g. 74, Å iauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 4265,53 Lt (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus 53 ct) žyminio mokesčio bei 4854,36 Lt (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus 36 ct) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo SPLIUS, UAB (į. k. 145221538, buveinė Tilžės g. 74, Å iauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 21,03 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ litÄ 3 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu ir įteikimu.GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės atsakovui SPLIUS, UAB (į. k. 145221538, buveinė Tilžės g. 74, Å iauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 139 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2011-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 2917.SprendimÄ Å¾yminio mokesčio grÄ Å¾inimo dalyje pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                 Vytautas Kursevičius