5ef7f3c1-8a18-445f-83e5-b935e9be588d · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-305-979/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03493-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.4.2.6.; 3.1.7.5.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant A. L., dalyvaujant ieÅ¡kovei I. M., atstovei advokatei I. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, tretiesiems asmenims A. M., Mindaugui M. M., L. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį 37,60 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį nuo 1/3 dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 1992 m. balandžio 16 d. turtas įgytas santuokos su J. M. metu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ , suteikusį teisę iÅ¡sipirkti nuomotÄ bÅ«stÄ . Santuoka su J. M. nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, iÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) J. M. mirė (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo turto padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas. Buvęs sutuoktinis J. M. iki mirties pripažino, kad ½ dalis santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų priklauso ieÅ¡kovei.

Turtu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo ir mokėjo mokesčius. J. M. po santuokos nutraukimo nemokėjo jokių mokesčių, buvo visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo turto priežiÅ«ros. Pateikė iÅ¡likusius raÅ¡ytinius komunalinių paslaugų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus: 1999 m. birželio 1 d. – 2000 m. vasario 3 d. BÄ® „Daugų komunalininkas“, 2009 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. birželio 30 d. Alytaus rajono SÄ® „Simno komunalininkas“, 2008 m. balandžio-birželio mėn. „Rytų skirstomieji tinklai“ mokėjimo pavedimai, sÄ skaitos bei 2007 m. lapkričio 20, 2009 m. lapkričio 5 d., 2010 m. gegužės 19 d.

SÄ® „Daugų komunalininkas“ patikrinimo aktus dėl vandens sunaudojimo. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovę atstovaujanti VÄ® „Turto bankas“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Tretieji asmenys A. M., M. M. M., L. M. atsiliepimų nepateikė. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad butÄ prižiÅ«rėjo, nuolat mokėjo komunalinius mokesčius neiÅ¡skirdama dalimis, J. M. neturėjo nuolatinių pajamų, nemokėjo iÅ¡laikymo vaikams.

J. M. neprieÅ¡taravo tokiam mokesčių mokėjimui. Pažymėjo, kad bute gyveno nuo1963 metų, butas buvo suteiktas mamai, paskui perleistas močiutei. Po močiutės mirties dovanotais investiciniais čekiais privatizavo butÄ su sutuoktiniu J. M.. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė J. M., pati negalėjo tvarkyti dokumentų, kadangi tuo metu laukėsi sÅ«naus L.. Po J. M. mirties vaikai A., L.ir M. palikimo nepriima dėl skolų. Butui uždėtas areÅ¡tas dėl J. M. skolų už vaikų iÅ¡laikymÄ .

Nors reikalavimÄ pareiÅ¡kė dėl ½ santuokinio turto, esant galimybei sutiktų priimti ir valdyti visÄ turtÄ . IeÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas ieÅ¡kovės teisės neginčijo, ieÅ¡kinio senaties taikyti neprašė, teismas savo iniciatyva taikyti negali. Be kita ko, J. M. įpėdiniai, į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti vaikai A. M., L. M. ir Mindaugas M. M. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimas nėra priimtas, valstybė palikimo nepriėmė.

Ieškovės teisės į nuosavybę teisme niekas neginčijo ir prieštaravimo dėl pareikštų ieškinio reikalavimų nepareiškė. Juolab, nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė turtu rūpinosi ir prižiūrėjo, t. y. nuolat nuo 2003 metų mokėjo komunalinius mokesčius, nors po santuokos nutraukimo su nepilnamečiais vaikais gyveno kitame savivaldybės nuomojamajame būste. Atkreipė dėmesį, kad socialinis būstas buvo suteiktas atsižvelgiant į vaikų interesus. Nedidelio ploto bute (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams kartu su girtaujančiu tėvu buvo nesaugu gyventi.

Po J. M. ir I. M. santuokos nutraukimo turtas, tame tarpe ginčo butas, tarp sutuoktinių nebuvo padalintas. IeÅ¡kovė turi teisę į ½ buto tiek pagal tuo metu galiojusius įstatymus – Santuokos ir Å¡eimos kodeksÄ , tiek pagal 1964 m. ir atitinkamai 2000 m. CK nuostatas. Pagal orderį J. M. buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pasikeitusios numeracijos nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybėse teisės į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Teismas k o n s t a t u o j a: byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į 37,60 kv. bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. balandžio 23 d. registruotas J.

M. vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo paravimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ (1991 m. gegužės 28 d., Nr. I-1374) (toliau – BPÄ®) (t. 1 b. l. 17-20). Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-349/1999, nutraukta J. M. ir I. M. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 11. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimas įregistruotas Alytaus rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje Nr. 43 (t. 1 b. l. 14-15, 16).

J. M. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 1 b. l. 32), paveldėjimo byloje Nr. 58/2017 dėl J. M. turto paveldėjimo teisės pažymėjimas neiÅ¡duotas (t. 1 b. l. 33). IeÅ¡kovė, kaip buvusi J. M. sutuoktinė, kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į santuokos metu įgytÄ turtÄ pripažinimo. Tiek Santuokos ir Å¡eimos kodekse (toliau – SÅ K), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis) kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas vieÅ¡ajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, tik tuo atveju kai turtas registruojamas galiojant CK.

Byloje nagrinėjamu atveju ginčo butas įgytas iki CK įsigaliojimo, todėl turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Ginčo turtas – butas, įgytas 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo pardavimo sutartimi pagal BPÄ®.

IÅ¡ byloje esančių buto privatizavimo dokumentų matyti, kad Alytaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1991 m. gegužės 7 d. iÅ¡duotas orderis I. M. apsigyventi bute, (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 11). Pagal įkainojimo aktÄ , patvirtintÄ Alytaus rajono valdybos 1992 m. kovo 6 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) , buto, (duomenys neskelbtini) g. (buvusi (duomenys neskelbtini) g.) (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis Å«kinio pastato ir 1/3 dalis Å«kinio priestato, – kaina 4039,60 rublių, iÅ¡ kurių 3547 rublių investiciniais čekiais ir 492,70 rubliais grynais įmokėta (t. 1 b. l. 119-120, 121, 122).

Buto pirkimo pardavimo sutartis 1992 m. balandžio 16 d. sudaryta su J. M. (t. 1 b. l. 12-13). Butas buvo įgytas pasinaudojus valstybės suteikta lengvata įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ buto privatizavimo bÅ«du pagal BPÄ® (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis). Pagal teisinį reguliavimÄ pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ buto privatizavimo bÅ«du viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ (BPÄ® 4 straipsnis). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPÄ® 5 straipsniu ir SÅ K 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

Nurodytas teisinis reglamentavimas bei bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad turtas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių I. M. ir J. M. nuosavybe. Nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrÄ turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios (SÅ K 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Lygių dalių prezumpcija gali bÅ«ti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiÅ¡kus vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Tokia pačia tvarka gali bÅ«ti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SÅ K kodekso 22 straipsnis., CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Turto bendrumo prezumpcijÄ pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Nagrinėjamu atveju, sutuoktiniams nutraukus santuokÄ (duomenys neskelbtini)sprendimu (t. 1 b. l. 14-15), atitinkamai 2003 m. gruodžio 10 d. įregistravus iÅ¡tuokÄ (t. 1 b. l. 16), bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybės teisė baigėsi, tačiau klausimas dėl turto padalijimo nebuvo keliamas. Nė vienas iÅ¡ sutuoktinių nesikreipė dėl buto padalijimo. I. M. ir J. M. santuokos nutraukimas (iÅ¡tuoka) įregistruotas tik (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad 1999 m. sausio 19 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad pagrindas tenkinti I.

M. ieškinį buvo sutuoktinio J. M. kaltė (nesirūpinimas šeima, girtavimas, materialinės paramos neteikimas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad sutuoktinis prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo, sutartis sudarinėjo ir mokesčius mokėjo viena. Akivaizdu, kad sutuoktiniai dar iki santuokos nutraukimo nustojo gyventi skyrium. Teismo iniciatyva išreikalautais Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis J. M. gyvenamoji vieta nuo 1990 m. balandžio 10 d. iki mirties – (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 88).Tuo tarpu, teismų informacinės sistemos Liteko ir baudžiamosios bylos Nr. M1-323-224/2014 duomenimis, J.

M. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Juolab, nurodytoje baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas J. M. patvirtino, kad buto (duomenys neskelbtini), dokumentai liko pas buvusiÄ sutuoktinę I. M., po santuokos nutraukimo bute negyveno ir nesilankė, rakto neturėjo, apie elektros atjungimÄ butui nieko nežinojo (t. 2 b. l. 73-80), Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad J. M. nelaikė savęs turto bendrasavininku. Ä®vertinus J. M. parodymus baudžiamojoje byloje dalyje dėl turto po santuokos nutraukimo, faktinį negyvenimÄ ginčo bute, vien aplinkybė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), iki mirties buvo deklaruota J.

M. gyvenamoji vieta, nėra pakankama pripažinti esant turto savininku CK 4.37 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ame registre nėra pakankama konstatuoti asmens santykį su gyvenamÄ ja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). IeÅ¡kovės I. M. pateikti dokumentai (2002 -2019 metų laikotarpio paslaugų tiekimo sutartys, komunalinių paslaugų mokėjimo dokumentai, mokėjimo pavedimai ir čekiai) (t. 2 b. l. 2-33) patvirtina, kad po santuokos nutraukimo turtÄ â€“ butÄ ir 1/3 dalį Å«kinio pastato, faktiÅ¡kai toliau valdė, naudojosi ir juo disponavo.

Teismo vertinimu, esamojoje situacijoje, kai buvęs sutuoktinis J. M. po santuokos nutraukimo, nesinaudojo turtu ir nesiekė juo naudotis, valdyti ar disponuoti, iÅ¡ esmės sudarė sÄ lygas buvusiai sutuoktinei I. M. faktiÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai perimti visÄ buvusį bendrÄ turtÄ . Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamÄ ja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001).

Aplinkybių, kad nuosavybės teisės pripažinimas ieÅ¡kovei prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), kitų suinteresuotų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nenustatyta. Bylos duomenimis palikimo priėmimo po J. M. mirties į notarų biurÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯pėdiniai – vaikai A. M., L. M. ir Mindaugas M. M., nesikreipė, termino palikimui priimti neprašė, juolab, teisminio nagrinėjimo metu savarankiÅ¡kų reikalavimų ir prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl ½ santuokoje su J. M. įgyto turto pripažinimo asmenine, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutiktų priimti visÄ turtÄ , jeigu bÅ«tų galimybė, ieÅ¡kinio reikalavimų nepatikslino reikalavimų, nepaneigia ieÅ¡kovės galimybės pagal įrodinėtinas aplinkybes pretenduoti į visÄ turtÄ , atitinkamai teismui vertinti likusios ½ dalies turto dalies priklausymÄ po santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad besikreipiančio į teismÄ asmens pareiga yra nurodyti faktinio reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrindÄ ir dalykÄ (CPK 135 straipsnis), tuo tarpu teisės taikymas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Ä®vertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovei I. M. asmeninės nuosavybės teisę į visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ , t. y. 37,60 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (2018 m. rugsėjo 11 d.

VGTP Kauno skyriaus sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4213-15779), atsakovas – valstybė, atstovaujama VÄ® „Turto banko“. Tokiu bÅ«du, pagal CPK 96 straipsnio dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, todėl nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263 – 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovei I. M. asmeninės nuosavybės teisę į 37,60 kv. m. bendro ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė