5ef7b78d-e832-4ff8-b53c-7df7d43e28cd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2376-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12437-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.10; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro R. M. 2019 m. kovo 25 d. įsakymÄ Nr. 3P-79 (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos (toliau – ir Direkcija) generalinio direktoriaus pareigų; 2) pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų neteisėtu;

3) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ;

4) priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija 2013 m. vasario 4 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 277, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2013 m. vasario 5 d. pradėjo eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas.

3. Naujienų portale www.atviraklaipeda.lt 2018 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbta publikacija apie tai, kad ieÅ¡kovas dalyvaus 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postÄ ir sieks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandato. 2019 m. sausio 16 d. naujienų portale www.lrt.lt pasirodė straipsnis „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai (I dalis)“. Straipsnyje buvo nurodyta, kad Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančių įmonių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T. suteikė finansinę paramÄ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos (toliau – ir LVŽS) rinkiminei kampanijai Klaipėdos mieste. L. B., V. D., A. T. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ .

4. IeÅ¡kovas 2019 m. sausio 17 d. nuvyko pas susisiekimo ministrÄ R. M. paaiÅ¡kinti vieÅ¡umoje pasirodžiusios informacijos apie publikacijoje įvardintų verslininkų paramÄ LVŽS rinkiminei kampanijai, kaip tai susiję su paties ieÅ¡kovo dalyvavimu Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose. Susisiekimo ministrÄ domino, ar ieÅ¡kovas nėra supainiojęs viešųjų ir privačių interesų, nes nebuvo aiÅ¡ku, ar minėti verslininkai nėra tiesiogiai materialiai parėmę paties ieÅ¡kovo, jam rinkimuose kandidatuojant į Klaipėdos savivaldybės merus ir tarybÄ .

IeÅ¡kovas 2019 m. sausio 17 d. susisiekimo ministrui įteikė praneÅ¡imÄ apie nusiÅ¡alinimÄ nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, kad nekiltų jokių dviprasmybių, bei siekiant kurti skaidrius bei pasitikėjimu grįstus santykius. IeÅ¡kovo teigimu, jokių privačių interesų ir sÄ sajų su žiniasklaidoje įvardintais verslininkais jis neturi, o Direkcija ir verslininkų įmonės yra susijusios tik darbiniais santykiais.

Susisiekimo ministras 2019 m. sausio 21 d. raÅ¡tu Nr. 2-684 ieÅ¡kovo 2019 m. sausio 17 d. nusiÅ¡alinimÄ priėmė.

5. IeÅ¡kovui 2019 m. vasario mėnesį tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo narė G. S. 2019 m. sausio 17 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ (toliau – ir VTEK) dėl ieÅ¡kovo galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, dalyvaujant Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, nes LVŽS rinkiminę kampanijÄ parėmė Direkcijos valdomame Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T.

6. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. 2-583(2.10) informavo VTEK, kad V. D. ir A. T. lėšas skyrė LVŽS Klaipėdos miesto skyriui. VTEK 2019 m. vasario 25 d. raÅ¡tu Nr. S-792-(1.2) kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl 2019 m. sausio 17 d. nusiÅ¡alinimo ir dėl galimybės toliau vadovauti Direkcijos veiklai.

7. IeÅ¡kovas 2019 m. kovo 14 d. pateikė VTEK paaiÅ¡kinimÄ , nurodydamas, kad apie verslininkų V. D., I. U., L. B. ir A. T. paaukotas lėšas LVŽS rinkiminei kampanijai nieko nežinojo iki 2019 m. sausio 16 d. vieÅ¡umoje pasirodžiusio www.lrt.lt straipsnio. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad su įvardintais asmenimis nėra niekaip susijęs, nėra gavęs jokios paramos, neturi jokių privačių interesų, bei kad nusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su Å¡ių verslininkų įmonėmis, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.

8. IeÅ¡kovo teigimu, jis rinkimuose į Klaipėdos miesto mero postÄ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario postÄ dalyvavo su LVŽS sÄ raÅ¡u, tačiau niekada nepriklausė Å¡iai partijai kaip jos narys ir jos veikloje nedalyvavo. IeÅ¡kovas po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių rinkimų Klaipėdos miesto meru netapo, jis tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

9. Ieškovo žiniomis, susiekimo ministras kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti nuomonę, ar išaiškėjusios aplinkybės dėl finansinės paramos skyrimo rinkiminei kampanijai, ieškovui siekiant Klaipėdos miesto mero posto, nekelia interesų konflikto, ieškovui toliau užimant Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. VTEK 2019 m. kovo 19 d. raštu susiekimo ministrui nurodė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės 2019 m. kovo 18 d. rašte nurodytais klausimais.

10. IeÅ¡kovas 2019 m. kovo 25 d. raÅ¡tu informavo susisiekimo ministrÄ , kad, tapęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, jis atÅ¡aukia savo 2019 m. sausio 17 d. nusiÅ¡alinimÄ . Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymÄ Nr. 3P-78, kuriuo skyrė ieÅ¡kovui keturių mėnesinių algų dydžio premijÄ už gerus darbo rezultatus. Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. taip pat priėmė įsakymÄ Nr. 3P-79, kuriuo nuo 2019 m. kovo 25 d. atÅ¡aukė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, nurodydamas, kad pasibaigė 2013 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 277. IeÅ¡kovo vertinimu, jo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų yra neteisėtas. IeÅ¡kovas turėjo teisę ir teisėtus lÅ«kesčius eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d., t. y. visÄ kadencijÄ .

11. Ministras, priimdamas Ä®sakymÄ ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų, pačiame įsakyme nenurodė jokių motyvų, kodėl ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų. Ginčijamas Ä®sakymas yra individualus administracinis aktas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Tuo tarpu iÅ¡ Ä®sakymo turinio nėra galimybės nustatyti, dėl kokių aplinkybių ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų. IeÅ¡kovas gali tik preziumuoti aplinkybes, dėl kurių buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų, nes jų nei Ä®sakymo priėmimo dienÄ , nei vėliau susisiekimo ministras R. M. ieÅ¡kovui nenurodė.

12. Naujienų portale www.delfi.lt 2019 m. kovo 25 d. pasirodė straipsnis „M. apie V. atleidimÄ : Å¡is sprendimas man gali kainuoti postÄ â€œ, iÅ¡ kurio turinio ieÅ¡kovui tapo aiÅ¡kiau, kad ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų dėl to, jog dalyvavo Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, kaip ir Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančių bendrovių akcininkai V. D. bei A. T.. Anot susiekimo ministro viešų komentarų, jam kilo abejonės, kaip ieÅ¡kovas, po rinkimų grįžęs į uostÄ , galės prižiÅ«rėti savo politinius partnerius objektyviai, ypač pareiÅ¡kęs nusiÅ¡alinimo atÅ¡aukimÄ .

13. Susiekimo ministro R. M. atliktÄ faktinį situacijos vertinimÄ ieÅ¡kovas laiko visiÅ¡kai nepagrįstu. IeÅ¡kovui kyla pagrįstų abejonių, ar iki Ä®sakymo priėmimo (ir po to) susisiekimo ministras siekė įvertinti, analizuoti ieÅ¡kovo galimybę toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, ar rėmėsi vien žiniasklaidos žurnalistų selektyviu situacijos vertinimu. IeÅ¡kovo įsitikinimu, susisiekimo ministras vadovavosi ne savo vidiniu įsitikinimu ar aplinkybių vertinimu, o trečiųjų asmenų pateiktais iÅ¡kraipytais faktais. Ministras negalėjo turėti ir nebuvo jokių duomenų, kad ieÅ¡kovÄ , kaip kandidatÄ Ä¯ Klaipėdos miesto savivaldybės mero ar tarybos postus, bÅ«tų rėmę žiniasklaidoje paminėti verslininkai.

14. IeÅ¡kovas 2019 m. sausio 17 d. nusiÅ¡alinimo pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai nurodė, kad jokių privačių interesų su LVŽS rinkiminę kampanijÄ parėmusiais verslininkais neturi, su jais nėra susijęs. IeÅ¡kovas nusiÅ¡alino nuo sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo dėl to, kad bÅ«tų paÅ¡alinta bet kokia interesų konflikto galima regimybė, neskaitant galimybės kilti interesų konfliktui. Vien tai, kad ieÅ¡kovas pateikė susisiekimo ministrui nusiÅ¡alinimÄ , nesudarė jokių viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos, nesukÅ«rė prielaidų nepasitikėti ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovo teigimu, jis turi konstitucinę teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, o vien tai, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡rinktas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ ir siekė toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, savaime negali sudaryti jokio pagrindo nepasitikėti valstybės įmonės vadovu. IeÅ¡kovo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovas kartu su Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto veikla susijusių bendrovių akcininkais buvo įtraukti į LVŽS sÄ raÅ¡Ä ir parėmė LVŽS rinkiminę kampanijÄ Klaipėdos mieste, nesudarė pagrindo nepasitikėti ieÅ¡kovu.

Nėra jokių duomenų, kad į Klaipėdos miesto tarybÄ kandidatavę verslininkai I. U., L. B., V. D., A. T. bÅ«tų rėmę ieÅ¡kovÄ .

15. Direkcijos valdyba 2019 m. kovo 22 d. posėdyje svarstė ieÅ¡kovo, kaip Direkcijos generalinio direktoriaus, galimybę toliau eiti pareigas. Valdyba nutarė pateikti susisiekimo ministrui savo nuomonę, nes susisiekimo ministras buvo kreipęsis į valdybÄ raÅ¡tu. Valdyba iÅ¡vadas iÅ¡dėstė 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokole Nr. 4, tačiau valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio garso įraÅ¡as ir posėdžio protokolas skiriasi savo turiniu dėl pasisakiusių valdybos narių nuomonių iÅ¡siskyrimo ir to užfiksavimo protokole.

IeÅ¡kovas nesutinka su valdybos primininko N. U. pasiraÅ¡yta sprendimo rezoliucine dalimi, kad dauguma valdybos narių iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl ieÅ¡kovo gebėjimo tinkamai eiti savo pareigas, nes iÅ¡ tiesų daugumos balsų nebuvo. 2019 m. kovo 22 d. valdybos posėdyje balsavo „už“ tik du iÅ¡ penkių valdybos narių, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir negaliojantis valdybos sprendimas. Pačiam ieÅ¡kovui apskritai nebuvo leista dalyvauti valdybos posėdyje ir paaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, susisiekimo ministras, nežinodamas tikrosios reikalų padėties, priimdamas 2019 m. kovo 25 d. Ä®sakymÄ , vadovavosi neteisėtu Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolu.

16. Direkcijos valdybos neužtikrintumÄ ir formalų atsakymÄ patvirtina ir tai, kad valdybos narys V. R. kreipėsi į asociacijÄ â€žBaltic Institute of Corporate Governance“ dėl nuomonės apie ieÅ¡kovo situacijÄ pateikimo. Å ios asociacijos ir Direkcijos valdybos narių ryÅ¡iai ieÅ¡kovui kelia abejonių, nes susisiekimo viceministras P. M. (vizavęs ministro įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo) su asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“ yra susijęs tam tikrais ryÅ¡iais (jis 2014–2016 metais ėjo Å¡ios asociacijos prezidento pareigas).

17. IeÅ¡kovo nuomone, susisiekimo ministras priėmė nepagrįstÄ ir skubotÄ Ä®sakymÄ , parengtÄ su akivaizdžiomis klaidomis pavadinimuose. Tokiu bÅ«du su ieÅ¡kovu susidorota politiÅ¡kai, nors jo vadovaujama Direkcija parodė vienus geriausių valdymo ir finansinius rezultatus Lietuvoje bei Europoje.

18. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, atÅ¡aukiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų remtasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 7 punkto nuostata, nukreipiančia į specialųjį įstatymÄ (Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymÄ ), kuriame ir įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – įmonės vadovo atÅ¡aukimas. IeÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Direkcijos įstatų 17.4 papunkčiu.

Ä®sakymas, kuriuo atÅ¡auktas ieÅ¡kovas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodytomis Ä®sakymo preambulėje, o faktÄ , kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymÄ turi neapribotas teises atÅ¡aukti įmonės vadovÄ iÅ¡ pareigų, patvirtina tiek įstatymo nuostatos, tiek teismų praktika. Pasak atsakovės, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo atÅ¡aukimas yra absoliuti jį paskyrusio organo teisė, t. y.

įmonės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas atšauktas nesant jo kaltės.

19. Trečiasis asmuo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju materialinių teisinių santykių subjektai yra tik ieÅ¡kovas ir atsakovė, kuri kaip Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atÅ¡aukia Direkcijos vadovÄ , o kitiems subjektams teisės aktai nesuteikia įgaliojimų skirti ir atÅ¡aukti Direkcijos vadovÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

21. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. vasario 4 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 277 pagrindu nuo 2013 m. vasario 5 d. ėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 2018 m. sausio 9 d. darbo sutarties pakeitimu darbo sutartis iÅ¡ neterminuotos tapo terminuota, nustatant 5 metų kadencijÄ , skaičiuojamÄ nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 8 d. Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. kovo 25 d., susisiekimo ministrui priėmus įsakymÄ Nr. 3P-79 „Dėl A. V. atÅ¡aukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“. 2019 m. kovo 25 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3P-78 ieÅ¡kovui buvo skirta 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija iÅ¡ valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos pelno už gerus darbo rezultatus ir gerÄ darbo pareigų vykdymÄ 2018 metais.

22. Susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“ nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų 17.4 papunkčiu.

23. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę skirti ir atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , nustatyti darbo sutarties su įmonės vadovu sÄ lygas, įmonės vardu sudaryti ir nutraukti darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtinti įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Priimdamas ginčijamÄ Ä®sakymÄ , susiekimo ministras pasinaudojo Å¡ia įstatymo suteikta teise atÅ¡aukti Direkcijos generalinį direktorių iÅ¡ pareigų.

24. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalis detalizuoja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimto sprendimo atÅ¡aukti įmonės vadovÄ Ä¯vykdymo tvarkÄ , t. y. kad su juo sudaryta darbo sutartis turi pasibaigti DK nustatyta tvarka. Be to, jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atÅ¡aukus jį iÅ¡ vadovo pareigų, jis atÅ¡aukiamas ir iÅ¡ įmonės valdybos narių. Kaip numato Å¡is straipsnis, priimant ginčijamÄ Ä®sakymÄ , buvo vadovaujamasi ir DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nustatančiomis, kad, be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka; jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

25. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų ne dėl jo kaltų veiksmų. IeÅ¡kovui susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-79 buvo nurodyta iÅ¡mokėti ne tik piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, bet ir vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Be to, ministro įsakymu Nr. 3P-78 ieÅ¡kovui buvo skirta ir 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija už gerus darbo rezultatus ir gerÄ darbo pareigų vykdymÄ 2018 metais. Ä®vertinęs ginčijamame Ä®sakyme nurodytus ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindus, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo analizuoti jokių ieÅ¡kovo kaltų veiksmų, nes tokiais faktais Å¡alys nesirėmė ir byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors veiksmus, galėjusius lemti darbo sutarties nutraukimÄ dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų be kaltės, vadovaujantis specialiuoju darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – DK 104 straipsnio 1 dalimi, nukreipiančia į įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytÄ tvarkÄ . Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotÄ valstybės institucijÄ .

Pagal valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos įstatų 16 punktÄ Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Ä®statų 38 punkte numatyta, kad Direkcijos vadovas – generalinis direktorius – yra vienasmenis Direkcijos valdymo organas. Pagal Ä®statų 39 punktÄ generalinį direktorių skiria ir atÅ¡aukia Susisiekimo ministerija. Ä®statų 47 punktas numato, kad, Susisiekimo ministerijai priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti generalinį direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia DK nustatyta tvarka.

27. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimas yra vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindų. Tačiau, siekiant užkirsti keliÄ tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų, bÅ«tina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusÄ sudarančių ypatumų visumÄ , bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su Å¡io klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-326/2010).

28. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad Ä®sakymas dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų yra nemotyvuotas ta prasme, kad jame iÅ¡ tiesų nėra tiesiogiai nurodyta jokių atÅ¡aukimo pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių ir duomenų. AiÅ¡kindamas Ä®sakymo dėl ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo turinį ir prasmę, teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, pripažino, kad tokį atsakovės veiksmÄ lėmė ieÅ¡kovo kandidatavimas į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Klaipėdos miesto tarybos nario postus, dalyvaujant rinkimuose su LVŽS, kurį finansavo Direkcijos valdomame Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T.. Teismas pažymėjo, kad Å¡ie motyvai (viešų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacija), turėję įtakos ieÅ¡kovo atÅ¡aukimui, nors ir nebuvo iÅ¡dėstyti pačiame Ä®sakyme, tačiau ieÅ¡kovui buvo žinomi iÅ¡ susisiekimo ministro.

29. Remdamasis bylos duomenimis, susijusiais su ieÅ¡kovo kandidatavimu į Klaipėdos miesto tarybÄ ir mero postÄ su LVŽS sÄ raÅ¡u, Å¡iÄ partijÄ remiant uoste veikiančių įmonių akcininkams ir savininkams, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad susisiekimo ministrui galėjo kilti ir kilo pagrįstų nuogÄ stavimų dėl ieÅ¡kovo viešųjų ir privačių interesų suderinimo, interesų konflikto iÅ¡vengimo, nes LVŽS finansiÅ¡kai parėmę ir į Klaipėdos miesto tarybos narius pretendavę verslininkai, jų valdomos bendrovės uosto teritorijoje užima nemaÅ¾Ä krovos dalį (apie 20,70 proc. bendros uosto apyvartos) ir galimai susidarytų situacija, kai vadovas dėl interesų konflikto kilimo rizikos turėtų nusiÅ¡alinti nuo nemažos dalies vienos reikÅ¡mingiausių uosto veiklų.

Todėl kyla pagrįsta rizika, kad tokiais atvejais Direkcijos vadovo veikla nebÅ«tų visavertė, be to, kitoms uoste veikiančioms bendrovėms, verslo subjektams keltų didelių abejonių jo priimami sprendimai, įvertinant, kad Direkcijos vadovas Klaipėdos miesto taryboje dirba kartu su netiesiogiai jo iÅ¡rinkimÄ Ä¯ tarybÄ parėmusiais ir viena partija susijusiais uoste per bendroves veikiančiais verslininkais.

30. Ä®vertinęs į bylÄ surinktus įrodymus apie Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdį, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl A. V. galimybės tinkamai valdyti vieÅ¡uosius ir privačius interesus bei toliau vadovauti Direkcijai, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas Å¡io posėdžio garso įraÅ¡as padarytas neturint Valdybos pirmininko sutikimo, atliktas neinformuojant posėdyje dalyvavusių asmenų ir nesilaikant Valdybos darbo reglamento 24 punkto. Tačiau, įvertinęs aplinkybes, kad posėdyje buvo svarstomi ieÅ¡kovui jautrÅ«s klausimai, susiję su ieÅ¡kovo darbo teisėmis ir susiklosčiusia padėtimi dėl interesų konflikto, o pačiam ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje, jo metu pasisakyti ir iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ , šį įrodymÄ teismas priėmė ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas nurodė, kad, iÅ¡klausęs pateiktÄ posėdžio garso įraÅ¡Ä , nesant jo stenogramos, negali identifikuoti kalbėjusių asmenų ir jų pozicijų dėl ieÅ¡kovo statuso bei tolesnės galimybės vadovauti Direkcijai, todėl, kartu įvertinęs pateiktÄ posėdžio protokolÄ bei atsakovės pozicijÄ , kad ministras, priimdamas įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo, nesivadovavo Valdybos posėdyje priimtu sprendimu, sprendė, jog Valdybos narių iÅ¡sakyta nuomonė dėl ieÅ¡kovo interesų konflikto, galimybės toliau neÅ¡aliÅ¡kai ir skaidriai vadovauti Direkcijai yra tik patariamoji, kuri niekaip nesaisto ministro, priimant sprendimÄ dėl Direkcijos generalinio direktoriaus atÅ¡aukimo.

31. Byloje esančių įrodymų ir Å¡alių pasisakymų pagrindu teismas nustatė buvus faktinę situacijÄ , kai ieÅ¡kovo sÄ sajos, politiniai ryÅ¡iai ir verslo santykiai su interesų uoste turinčiais verslo subjektais ėmė kelti realiÄ Direkcijos reputacinės rizikos grėsmę. Teismas pažymėjo, kad, nelaimėjęs rinkimų į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postÄ , tačiau patekęs į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ (nuo LVŽS), ieÅ¡kovas 2019 m. kovo 25 d. atÅ¡aukė savo nusiÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ dėl to (kaip nurodė susisiekimo ministrui), kad viešų ir privačių interesų deklaracijoje patikslino, galėjo tiksliau įvardinti ryÅ¡ius su minėtais uoste veikiančiais verslo subjektais ir jų akcininkais.

32. Teismas vertino, kad, net ieÅ¡kovui likus nusiÅ¡alinusiam nuo sprendimų priėmimo, bÅ«tų likusi reali normalios Direkcijos veiklos sutrukdymo rizika, kai vadovas dėl interesų konflikto grėsmės masto (į Klaipėdos miesto tarybos narius pretendavusių ir patekusių verslininkų valdomos bendrovės uosto teritorijoje užima nemaÅ¾Ä krovos dalį – apie 20,70 procentų bendros uosto apyvartos) turėtų nusiÅ¡alinti nuo ženklios dalies sprendimų priėmimo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad, susiklosčius tokiai situacijai, jÄ reikėjo spręsti nedelsiant, nelaukiant VTEK iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo viešų ir privačių interesų deklaracijos ir joje nurodytų ar nenurodytų galimų interesų konfliktų teisingo užpildymo ar padarytų pažeidimų.

33. Teismas pažymėjo, kad susisiekimo ministrui Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teisė atÅ¡aukti įmonės vadovÄ nėra saistoma kitų institucijų iÅ¡vadų ir sprendimų. Ministras, įvertinęs visÄ susidariusiÄ situacijÄ , atsižvelgdamas į Direkcijos, kaip strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės, vaidmenį, taikydamas tokios įmonės vadovui pačius aukščiausius skaidrumo ir sÄ Å¾iningumo standartus, siekdamas iÅ¡vengti bet kokios interesų konflikto grėsmės priėmė, sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų.

34. Teismas sprendė, kad tiek Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, apibrėžiančios valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslÄ , tiek įstatuose nurodyti Direkcijos veiklos tikslai, funkcijos ir pobÅ«dis sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Direkcijos veikla yra Å«kinio komercinio pobÅ«džio, o įmonės vadovas atsakingas už Å¡ios įmonės veiklos organizavimÄ , įmonės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , veiklos strategijos projektų parengimÄ , be kita ko, ir praneÅ¡imÄ Susisiekimo ministerijai ir valdybai apie įvykius, turinčius esminę reikÅ¡mę Direkcijos veiklai.

Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui suteikti platÅ«s įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl bÅ«tinas šį valdymo organÄ skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Valstybės įmonės vadovÄ ir jį į pareigas skyrusį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobÅ«dis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atÅ¡aukti įmonės vadovÄ nesiejama su tokiomis sÄ lygomis, kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atÅ¡aukimÄ gali lemti kitos priežastys.

IeÅ¡kovas negalėjo toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų ir objektyviai prižiÅ«rėti bei kontroliuoti uoste veikiančias įmones, kurių akcininkai ne tik rėmė partijÄ , su kurios sÄ raÅ¡u ieÅ¡kovas dalyvavo savivaldybės tarybos rinkimuose, bet ieÅ¡kovas taip pat negalėtų objektyviai vertinti ir kitų įmonių, galimai konkuruojančių verslo srityje su į savivaldybės tarybÄ patekusių verslininkų įmonėmis, dėl to neabejotinai iÅ¡kiltų trintis tarp Direkcijos žinioje veikiančių verslo subjektų, kiltų naujos verslo rizikos ir nauji interesų konfliktai.

Susisiekimo ministras, atÅ¡aukdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, iÅ¡ esmės užkirto keliÄ realiam interesų konfliktui įvykti.

35. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo argumentų dėl politinio susidorojimo su juo ir diskriminavimo dėl politinių pažiÅ«rų, teismas nurodė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti ieÅ¡kovo kokiÄ nors politinę veiklÄ , politines pažiÅ«ras ar pan. Galima tik prezumpcija, kad, ieÅ¡kovui dalyvavus rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir tarybÄ su LVŽS, jo pažiÅ«ros sutampa su Å¡ios partijos deklaruojamomis vertybėmis, tačiau jokių duomenų apie ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tas, deklaruojamas politines pažiÅ«ras ar susisiekimo ministro tam tikras nuostatas dėl ieÅ¡kovo dalyvavimo rinkimuose su LVŽS sÄ raÅ¡u byloje nepateikta.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo susisiekimo ministrui adresuotame 2019 m. sausio 17 d. praneÅ¡ime apie nusiÅ¡alinimÄ nurodytas teiginys, kad „geriausiÄ pasiÅ«lymÄ dėl dalyvavimo rinkimuose esu gavęs iÅ¡ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos“, savaime nesuponuoja ieÅ¡kovo palankumo LVŽS politinėms pažiÅ«roms ir vertybėms. Byloje nesant kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo politines pažiÅ«ras ir galimÄ diskriminacijÄ tuo pagrindu, teismas ieÅ¡kovo argumentus dėl jo diskriminavimo politinių pažiÅ«rų pagrindu atmetė.

36. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad susisiekimo ministras, priimdamas sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ Direkcijos vadovo pareigų, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo žodinius paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius pareiÅ¡kimus dėl nusiÅ¡alinimo ir nusiÅ¡alinimo atÅ¡aukimo, Direkcijos valdybos nuomonę, įvertino visÄ surinktÄ informacijÄ , kuri suteikė pagrindÄ nepasitikėti ieÅ¡kovu, kaip strateginės reikÅ¡mės valstybės įmonės vadovu, todėl susisiekimo ministras tinkamai įgyvendino savo funkcijas pagal jam suteiktÄ kompetencijÄ dėl valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 37. Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 37.1. Teismas nepagrįstai neįvertino savarankiÅ¡kÄ teisinį pagrindÄ sudariusių ieÅ¡kinio argumentų, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-347, ieÅ¡kovas įgijo teisę eiti pareigas 5 metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo ir galėjo bÅ«ti atÅ¡auktas tik Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo numatytu atveju – nepasiekus įmonės veiklos rezultatų, pasibaigus kadencijai ar esant Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems pagrindams.

Nesant Å¡ių pagrindų, darbo sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais, bet ne remiantis DK 104 straipsniu. 37.2. Teismas taip pat neįvertino ieÅ¡kinio argumentų dėl ieÅ¡kovo teisės ir teisėtų lÅ«kesčių eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausiÄ teisinę galiÄ , ir kad įstatymai bei kiti teisės aktai turi atitikti KonstitucijÄ .

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lÅ«kesčius.

Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal KonstitucijÄ , Konstitucijai neprieÅ¡taraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. 37.3. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Å¡ių esminių ir savarankiÅ¡kÄ teisinį pagrindÄ sudariusių argumentų skundžiamame sprendime nepasisakyta iÅ¡ viso, laikytina, kad Å¡i sprendimo dalis neatitinka teismų sprendimams keliamų motyvavimo reikalavimų, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas dėl bÅ«tinybės motyvuoti sprendimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis), o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 37.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino viešųjų ir privačių interesų instituto esmę, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl neva egzistavusios interesų konflikto rizikos ieškovui einant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareigas ir Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Jokių objektyvių duomenų ar įrodymų apie neva egzistuojančius ieškovo ir Klaipėdos miesto verslininkų, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, asmeninius ryšius nėra nustatyta.

Sprendimo išvados dėl interesų konflikto rizikos grindžiamos tik ieškovo politine veikla, t. y. šiomis aplinkybėmis:

1) ieÅ¡kovas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ buvo iÅ¡rinktas su LVŽS kandidatų sÄ raÅ¡u taip pat kaip ir V. D. ir A. T.; 2) V. D. ir A. T. įstatymo nustatyta tvarka buvo skyrę paramÄ LVŽS rinkiminei kampanijai;

3) V. D. ir A. T. valdomos bendrovės uosto teritorijoje užima nemaÅ¾Ä krovos dalį, apie 20,70 procentų bendros uosto apyvartos. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis ir prielaidomis, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos sukelia interesų konflikto tarp ieÅ¡kovo politinės veiklos ir jo pareigų Direkcijoje rizikÄ , todėl „neabejotinai iÅ¡kiltų trintis tarp Uosto direkcijos žinioje veikiančių verslo subjektų, kiltų naujos verslo rizikos ir nauji interesų konfliktai”. 37.5.

IeÅ¡kovo politinė veikla nėra asmeninis interesas. Teismų praktikoje pažymėta, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikÅ¡ti bendrus politinius interesus, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Atitinkamai ir politinės kampanijos rėmimas, kaip ir teisė gauti paramÄ rinkiminei kampanijai, yra sudėtinė rinkimų teisės dalis.

Tai – vieÅ¡asis interesas ir nesuformuoja asmeninio santykio tarp finansavimÄ teikiančio asmens ir politinės kampanijos dalyvio. Tokių lėšų skyrimas ir apskaita yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme, lėšos skirtos politinei kampanijai yra apskaitomos atskiroje politinės kampanijos sÄ skaitoje, o jai pasibaigus – nepanaudotos lėšos pervedamos į valstybės biudžetÄ . Pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 dalį priimti aukas ir įgyti turtinių prievolių dėl iÅ¡laidų politinei kampanijai gali tik savarankiÅ¡ki politinės kampanijos dalyviai ir tik nuo jų registravimo savarankiÅ¡kais politinės kampanijos dalyviais ir jų sÄ raÅ¡o paskelbimo VRK svetainėje dienos.

LVŽS nepateikė VRK teikimo (praÅ¡ymo) registruoti atskirus kandidatų sÄ raÅ¡us savarankiÅ¡kais politinės kampanijos dalyviais, todėl visi Å¡ios partijos kandidatų sÄ raÅ¡ai buvo registruoti LVŽS atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais. IeÅ¡kovas buvo tik atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis, jis nepriėmė Å¡ių aukų savarankiÅ¡kai ir jomis nedisponavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad parama bÅ«tų teikta ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, byloje įrodyta, kad parama teikta įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tent LVŽS Klaipėdos miesto skyriui.

Nenustatyta jokių įstatymo pažeidimų skiriant, apskaitant ar panaudojant minimas lėšas. Teismo sprendimo iÅ¡vados apie finansinę paramÄ ieÅ¡kovui ar interesų konflikto rizikÄ yra visiÅ¡kai nemotyvuotos ir nepagrįstos nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. 37.6. Dėl asmeninių ryÅ¡ių su Klaipėdos miesto verslininkais ieÅ¡kovas ne kartÄ yra raÅ¡tu nurodęs, kad su žiniasklaidoje įvardintais fiziniais ir juridiniais asmenimis jokių privačių interesų ir sÄ sajų, kaip antai, giminystės, svainystės, draugystės ar verslo ryÅ¡iai, neturi.

Be to, pasibaigus rinkiminei kampanijai (įvykus rinkimams ir sužinojus rinkimų rezultatus), ieÅ¡kovas 2019 m. kovo 24 d. patikslino privačių interesų deklaracijÄ , paÅ¡alindamas pirmiau nurodytas aplinkybes (paramÄ LVŽS rinkimų kampanijai) dėl galimo intereso konflikto kaip neaktualias, t. y. ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ valiÄ , kad joks interesų konfliktas su minėtais Klaipėdos miesto verslininkais negali kilti. Intereso konfliktų kilimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 37.7.

Asmens teisę dalyvauti politinėje veikloje garantuoja Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, ji saugoma ir realizuojama per saviraiÅ¡kos laisvę, laisvę turėti ir reikÅ¡ti įsitikinimus, asociacijos laisvę ir laisvę dalyvauti rinkimuose (tiek pasyviÄ jÄ teisę – balsuoti rinkimuose, tiek aktyviÄ jÄ teisę – kandidatuoti į renkamas pareigas) (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10, 11 straipsniai, Konstitucijos 25, 34, 35 straipsniai).

Å ios teisės gali bÅ«ti ribojamos tik įstatymų, kai bÅ«tina apsaugoti aukÅ¡tesnius interesus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovo dalyvavimas politinėje veikloje, nepagrįstai ieÅ¡kovo teisių neapgynė, o per siaurai aiÅ¡kindamas politinės veiklos sampratÄ , nepagrįstai nepripažino ir diskriminacijos dėl politinės veiklos fakto, nors jokių įstatyminių draudimų ieÅ¡kovui dalyvauti politinėje veikloje nenustatyta, taip pat nenustatyta jokių įstatymo pažeidimų dėl LVŽS kandidatų sÄ raÅ¡o finansavimo. 37.8.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokiu draudžiamu ribojimu laikomi ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti draudimai dalyvauti politinėje veikloje, bet ir baudžiamosios priemonės taikytos asmenų, pasinaudojusių tokia teise atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. ŽT-C-39). Å iuo atveju, ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukus iÅ¡ pareigų dėl politinės veiklos, buvo apribota ieÅ¡kovo saviraiÅ¡kos teisė, asociacijos laisvė bei, nesant įstatyminio pagrindo, apribota teisė dalyvauti rinkimuose.

Pirmosios instancijos teismui įrodytomis įvardijus aplinkybes, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ pareigų Direkcijoje buvo atÅ¡auktas dėl jo politinės veiklos (dalyvavimo rinkimuose, be kita ko, apimančios teisę pasirinkti politinę partijÄ pagal savo įsitikinimus, įstatymo nustatyta tvarka Å¡iai partijai gauti paramÄ rinkiminei kampanijai taip pat kaip ir kiti rinkimų dalyviai, bei bÅ«ti iÅ¡rinktam į savivaldybės tarybÄ ) Ä®sakymas privalėjo bÅ«ti panaikintas dėl prieÅ¡taravimo vieÅ¡ojo administravimo principams, vieÅ¡ajam interesui, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 ir 11 straipsniai, Konstitucijos 25, 34, 35 straipsniai, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis), taip pat bendriesiems darbo santykių teisinio reglamentavimo principams (DK 2 straipsnio 1 dalis). 37.9.

IeÅ¡kovui 2013 m. vasario 5 d. pradėjus eiti Direkcijos vadovo pareigas, Direkcijos veiklos rodikliai ženkliai pagerėjo (padidėjusi Direkcijos krovos darbų apimtis nuo 2014 metų buvo viena iÅ¡ priežasčių Direkcijos pelningumo didėjimui kiekvienais metais). Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent Direkcijos vadovas atsakingas už Direkcijos Å«kinės veiklos organizavimÄ ir Direkcijos veiklos tikslų – viešųjų paslaugų teikimo – įgyvendinimÄ , teigtina, jog tik nuo ieÅ¡kovo darbo pradžios Direkcija pasiekė itin gerų veiklos rezultatų.

IeÅ¡kovas buvo pareigingas, sÄ Å¾iningas Direkcijos vadovas, kuris tik dėl tinkamo darbo organizavimo ir asmeninių savybių pasiekė teigiamų darbo rezultatų. 37.10. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, gaminti produkcijÄ ir vykdyti kitÄ veiklÄ , siekiant tenkinti vieÅ¡uosius interesus. Dėl to valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimu turi bÅ«ti naudojamasi taip, kad nenukentėtų vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Taigi vieÅ¡asis interesas savo prigimtimi reikÅ¡mingas ne privatiems asmenų reikalavimams, o visai visuomenei ar didžiajai jos daliai. Dėl to teigtina, kad neteisėtai atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, buvo pažeistas (nukentėjo) vieÅ¡asis interesas. 37.11.

Nė vienas asmuo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs ieÅ¡kovui priekaiÅ¡tų dėl netinkamo darbo. Atvirkščiai, ieÅ¡kovui netgi buvo skiriamos premijos už puikius darbo rezultatus. Gerai dirbančio vadovo atleidimas, nesant priekaiÅ¡tų dėl jo darbo kokybės, tikėtinai stabdo investicijas iÅ¡ užsienio partnerių ir kelia nepasitikėjimÄ Direkcijos skaidrumu ir objektyvumu. Užsienio partneriai, įvertinę Å¡ias rizikas, rinksis kitus transportavimo bÅ«dus ar kitus partnerius, o tai mažins krovos darbus uoste ir atitinkamai Direkcijos pelningumÄ .

38. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 38.1. Nors teismas skundžiamame sprendime ir pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, nurodydamas, kad „siekiant užkirsti keliÄ tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis“, tačiau nekonstatavo, jog tokios pačios taisyklės turėjo bÅ«ti taikomos ir sprendžiamoje byloje.

Teismas tokios iÅ¡vados ir negalėjo daryti, nes nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl biudžetinės įstaigos vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, ieÅ¡kovas buvo valstybės įmonės, bet ne biudžetinės įstaigos vadovas, todėl Å¡i kasacinio teismo nutartis sprendime pacituota tik iliustratyviais tikslais. PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovas, teismas nepadarė iÅ¡vados, kad susisiekimo ministras neturėjo absoliučios teisės atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų. 38.2.

Pateikdamas neteisingÄ valstybės įmonės vadovo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindų interpretacijÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai ignoruoja DK 104 straipsnio 1 dalį, kurioje yra įtvirtintas savarankiÅ¡kas juridinio asmens darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. BÅ«tent DK 104 straipsnio 1 dalis ir nurodyta ministro Ä®sakyme kaip ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindas. 38.3.

IeÅ¡kovas neteisingai interpretuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymÄ , teigdamas, kad vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindai įtvirtinti tik Å¡io įstatymo 11 straipsnyje. Tokia ieÅ¡kovo interpretacija neturi jokio pagrindo, nes ir kituose Å¡io įstatymo straipsniuose minimi vadovo atÅ¡aukimo pagrindai bei tvarka, be to, vadovas gali bÅ«ti atÅ¡aukiamas ir DK, kuris taikomas ir valstybės įmonių vadovams, įtvirtintu pagrindu. 38.4. Iki 2015 m. kovo 1 d. galiojusioje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo redakcijoje buvo reikalaujama, kad sprendimas atÅ¡aukti įmonės vadovÄ turi bÅ«ti motyvuotas (Å¡io įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotÄ sprendimÄ atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama).

Tačiau įstatymų leidėjas nuo 2015 m. kovo 1 d. aiÅ¡kiai nusprendė, kad motyvavimas, priimant sprendimÄ atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , yra nereikalingas ir pakeitė nurodytÄ teisės normÄ . 38.5. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, nes nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pateiktų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo interpretacijų. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio suprantami ieÅ¡kinio netenkinimo motyvai. 38.6. IeÅ¡kovo argumentai dėl interesų konflikto dėl dalyvavimo politinėje veikloje, dėl žmogaus teisių ir laisvių ribojimo ir dėl vieÅ¡ojo intereso svarbos, taikant valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimo institutÄ yra menkai susieti su teismo sprendimu, t. y. aiÅ¡kiai neįvardijama, kokias tiksliai materialinės teisės normų taikymo klaidas padarė teismas, o jeigu padarė – tai kuo jos pasireiÅ¡kė.

IeÅ¡kovas tik dar kartÄ pakartoja savo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir bando interpretuoti, kad jis neva buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų dėl kaltės, pasireiÅ¡kusios jo dalyvavimu politinėje veikloje. 38.7. IeÅ¡kovo teiginys, kad Ä®sakymas nemotyvuotas – jame nėra nurodyta jokių atÅ¡aukimo pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių ir duomenų, yra nepagrįstas. Ä®sakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurios yra nurodytos Ä®sakymo preambulėje, o faktÄ , kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymÄ turi teisę atÅ¡aukti įmonės vadovÄ iÅ¡ pareigų pagrindžia tiek įstatymo nuostatos, tiek teismų praktika.

Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir konstatavo, kad motyvai (viešų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacija), turėję įtakos ieÅ¡kovo atÅ¡aukimui, nors ir neiÅ¡dėstyti pačiame Ä®sakyme, ieÅ¡kovui buvo žinomi iÅ¡ susisiekimo ministro. IeÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių formalus nenurodymas Ä®sakyme neturėjo įtakos įsakymo teisėtumui, nes: 1) ieÅ¡kovui Å¡ios priežastys buvo žinomos;

2) norminiai teisės aktai nenumato pareigos nurodyti vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastis įsakyme, kuriuo vadovas yra atÅ¡aukiamas iÅ¡ pareigų; 3 ) Ä®sakyme buvo nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas įsakymas (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 8 dalis, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direkcijos įstatų 17.4 papunktis). 38.8. Atsakovė, formuluodama Ä®sakyme atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų teisinį pagrindÄ , prioriteto tvarka nurodė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta absoliuti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų, ir DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ . 38.9.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo atšaukimas yra absoliuti jį paskyrusio organo teisė, t. y. įmonės vadovas gali būti atšaukiamas nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

Teisė atÅ¡aukti juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sÄ lygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; Å¡ios teisės absoliutumÄ lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikÅ¡mė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobÅ«dis; pagal bendrÄ jÄ taisyklę nebÅ«tina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018). 38.10.

IeÅ¡kovas atÅ¡aukimÄ galėtų kvestionuoti tik tuo atveju, jei jis bÅ«tų atÅ¡auktas dėl jo kaltės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas iÅ¡ pareigų atÅ¡auktas nesant jo kaltės. 38.11. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų Direkcijai lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovo dalyvavimas politinėje veikloje, nepagrįstai nepripažino ir diskriminacijos dėl politinės veiklos fakto. Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovas nepriklauso politinėms partijoms.

Ne pats ieÅ¡kovo dalyvavimo rinkimuose faktas, o interesų konflikto situacijos buvimas nulėmė sprendimo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų poreikį. IeÅ¡kovas suprato, kad toks interesų konfliktas egzistavo, nes rinkimų metu buvo nusiÅ¡alinęs nuo sprendimų, susijusių su rėmėjų įmonėmis, priėmimo, tačiau 2019 m. kovo 25 d. savo nusiÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ atÅ¡aukė, nors aplinkybės, dėl kurių kilo interesų konflikto grėsmė, t. y. partijos rėmimo faktas ir faktas, kad ieÅ¡kovas kartu su rėmusiais asmenimis iÅ¡rinktas į savivaldybės tarybÄ , neiÅ¡nyko.

Dėl to susidarė situacija, kai dėl ieÅ¡kovo sÄ sajų su interesų uoste turinčiais subjektais iÅ¡kilo reali uosto reputacinės rizikos grėsmė. 38.12. Net jeigu ieÅ¡kovas vėl bÅ«tų nusiÅ¡alinęs nuo minimų sprendimų priėmimo, tai bÅ«tų iÅ¡kilusi reali normalios uosto veiklos sutrukdymo grėsmė, kai vadovas dėl interesų konflikto grėsmės masto turėtų nusiÅ¡alinti nuo ženklios dalies sprendimų priėmimo. 38.13. SusidariusiÄ interesų konflikto situacijÄ reikėjo spręsti nedelsiant, nes suvaldyti interesų konfliktų rizikos grėsmes įpareigoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Ministras, įvertinęs susidariusiÄ situacijÄ ir tai, kad Direkcija yra strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, taikydamas tiek sau, tiek pavaldiems asmenims aukščiausius skaidrumo, sÄ Å¾iningumo standartus, siekdamas iÅ¡vengti bet kokios intereso konflikto grėsmės, priėmė vienintelį įmanomÄ sprendimÄ â€“ atÅ¡aukė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų nelaukdamas, kol bus padarytas pažeidimas. IeÅ¡kovas negalėjo ir toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų bei objektyviai prižiÅ«rėti ir kontroliuoti uoste veikiančias įmones, kurių akcininkai rėmė ieÅ¡kovÄ rinkimuose.

Dėl to ieÅ¡kovas negalėtų objektyviai vertinti ir Å¡ių įmonių konkurentų. Ministras ieÅ¡kovo atÅ¡aukimu iÅ¡ pareigų užkardė keliÄ Ä¯vykti realiam interesų konfliktui. 38.14. IeÅ¡kovas teigia, kad jis neva buvo diskriminuojamas, tačiau nepateikia jokių duomenų, jog ieÅ¡kovui, palyginti su kokiu nors kitu asmeniu, bÅ«tų buvusios sudarytos mažiau palankios galimybės. 38.15. VTEK ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad interesų konfliktai gali bÅ«ti realÅ«s ir potencialÅ«s (numatomi).

Abiejų rÅ«Å¡ių interesų konfliktai yra neleistini. Potencialaus interesų konflikto paÅ¡alinimas atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kovo interpretacijos apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad ieÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų, nors įmonė dirbo pelningai, taip pat argumentas, kad dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo užsienio partneriai rinksis kitus transportavimo bÅ«dus ir kitus partnerius, yra niekuo nepagrįsti. Siekiant užtikrinti viešųjų interesų virÅ¡enybę, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

IeÅ¡kovo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų kaip tik ir užtikrino vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 39. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Dėl apelianto raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 41. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. gauti apelianto (ieÅ¡kovo) raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose iÅ¡dėstyti atsikirtimai į atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios apeliacinį procesÄ , nenumato galimybės pateikti apeliacinės instancijos teismui tokį procesinį dokumentÄ , kuriame apeliantas iÅ¡dėstytų atsikirtimus į kitos ginčo Å¡alies atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus. Dėl to apelianto (ieÅ¡kovo) pateiktÄ procesinį dokumentÄ atsisakytina priimti. Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindų 43. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ sudariusių ieÅ¡kinio argumentų (kad, 2018 m. sausio 1 d.

įsigaliojus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-347, ieškovas galėjo būti atšauktas tik šio įstatymo numatytais atvejais, jų nesant – bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais, bet ne remiantis DK 104 straipsniu; neįvertino argumentų dėl ieškovo teisės ir teisėtų lūkesčių eiti Direkcijos vadovo pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo), todėl sprendimo dalis neatitinka įstatymo keliamų motyvavimo reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

44. Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra visiÅ¡kas sprendimo motyvų nebuvimas. Teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas vien dėl to, kad motyvuojamoji jo dalis nepakankamai iÅ¡sami, jeigu iÅ¡ sprendime nurodytų motyvų galima daryti iÅ¡vadÄ , kodėl teismas nusprendė vienaip ar kitaip. SprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu galima naikinti tik tada, kai jame arba visai nėra motyvų, arba iÅ¡ jame esančių argumentų negalima padaryti logiÅ¡kos iÅ¡vados, kodėl teismas taip nusprendė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Vertinant, ar konkrečiu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas yra be motyvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar teismo procesiniu sprendimu atsakyta į esminius nagrinėjamos bylos aspektus, ar iÅ¡ procesinio sprendimo turinio galima suprasti, kuo remdamasis teismas priėmė procesinį sprendimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

46. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

47. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio aiÅ¡kÅ«s tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo (apelianto) reikalavimo pripažinti jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ valstybės įmonės vadovo pareigų neteisėtu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų argumentų, galėtų bÅ«ti pagrindas svarstyti, ar teismo sprendimas pakankamai iÅ¡samus, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas – nemotyvuotas, t. y. kad nepasisakyta dėl esminių nagrinėjamos bylos aspektų, kad iÅ¡ sprendimo turinio neaiÅ¡ku, kodėl atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai.

Apelianto argumentai dėl teismo sprendimo motyvų nebuvimo ir absoliutaus negaliojimo pagrindo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų 48. Å ios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, ar nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

49. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

50. Juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimas yra juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, sudarantis pagrindÄ darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atÅ¡aukimas) lemia darbo santykių pabaigÄ . Tai yra savarankiÅ¡kas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).

51. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnyje įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas – atÅ¡aukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atÅ¡auktam iÅ¡ pareigų vadovui mokėjimo sÄ lygos: jeigu darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

52. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ valstybės įmonės vadovÄ skiria į pareigas ir atÅ¡aukia iÅ¡ jų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , su juo darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka. Jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atÅ¡aukus jį iÅ¡ vadovo pareigų, jis atÅ¡aukiamas ir iÅ¡ įmonės valdybos narių.

53. Kasacinio teismo, pasisakant dėl valstybės įmonės atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, yra nurodyta, kad valstybės įmonės, kaip ir kitų įmonių, vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Ä®monės vadovui suteikti platÅ«s įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl bÅ«tinas šį organÄ skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobÅ«dis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atÅ¡aukti įmonės vadovÄ nesiejama su tokiomis sÄ lygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan.

AtÅ¡aukimÄ gali lemti ir kitos priežastys. AtÅ¡aukimo taikymui taip pat nėra bÅ«tina, kad vadovo veiksmais įmonei bÅ«tų padaryta turtinė žala. Kita vertus, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad valstybės įmonė yra iÅ¡ valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, ir jai perduotÄ bei jos įgytÄ turtÄ valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės tikslas – teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, gaminti produkcijÄ , vykdyti kitÄ veiklÄ , siekiant tenkinti vieÅ¡uosius interesus.

Dėl to, nors valstybės įmonės vadovo atšaukimas yra kompetentingo organo diskrecija, ja naudojamasi turi būti taip, kad nenukentėtų viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 51, 52 punktai).

54. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) atÅ¡auktas iÅ¡ valstybės įmonės – Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos – vadovo pareigų Å¡ios valstybės įmonės savininko teises įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kurios kompetencija – tiek skirti, tiek atÅ¡aukti įmonės vadovÄ (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas; valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos įstatų (toliau – Direkcijos įstatai) 17.4 papunktis), priėjus prie iÅ¡vados, kad apeliantas (ieÅ¡kovas), dalyvavęs Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos (toliau – LVŽS) sÄ raÅ¡e kartu su verslininkais, kurių valdomos bendrovės Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste užima apie 20,70 proc. visos uosto apyvartos, netapęs meru, bet iÅ¡rinktas į savivaldybės tarybÄ kartu su įvardytais verslininkais, dėl interesų konflikto rizikos negalės tinkamai eiti Direkcijos vadovo pareigų.

Apeliantui (ieškovui), vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi, išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taigi atšaukimas iš pareigų nesietas su apelianto (ieškovo) kaltais veiksmais.

55. Apeliantas teigia, kad savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas pripažinti jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų neteisėtu yra tai, jog, įsigaliojus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-347, jis įgijo teisę eiti pareigas 5 metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo ir galėjo bÅ«ti atÅ¡auktas tik Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo numatytais atvejais: nepasiekus įmonės veiklos rezultatų, pasibaigus kadencijai ar esant Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems pagrindams. Pasak apelianto, nesant Å¡ių pagrindų, darbo sutartis su juo galėjo bÅ«ti nutraukta tik bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais, bet ne pagal DK 104 straipsnį.

56. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įmonės vadovo skyrimas antrajai kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veikos tikslus, ir atšaukimas iš pareigų, pasibaigus kadencijai. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kuriais asmuo negali būti būti įmonės vadovu. Tai – bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiek asmuo, pretenduojantis tapti įmonės vadovu, tiek jau einantis įmonės vadovo pareigas. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatytas draudimas įmonės vadovui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu be įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimo, sureglamentuota tokio sutikimo gavimo tvarka bei nurodyto draudimo pažeidimo padariniai – atšaukimas iš pareigų.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nėra nuostatų, kurios teiktų pagrindÄ sutikti su apelianto pozicija, jog valstybės įmonės vadovas, nepasibaigus jo kadencijos terminui, gali bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų tik Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nurodytais atvejais arba bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto diskrecijos teisė atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , nenustatant Å¡ios teisės apribojimų konkrečiais pagrindais.

Tokių ribojimų nėra ir kituose aptariamo įstatymo straipsniuose. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka.

58. Pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimas yra civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaigÄ reiÅ¡kiantis juridinis faktas, lemiantis ir darbo santykių pabaigÄ , t. y. vadovo atÅ¡aukimas yra jo darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų valstybės įmonės, kurios vadovo pareigas jis ėjo, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai realizavus Valstybės ir savivaldybių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte, taip pat Direkcijos įstatų 17.4 punkte įtvirtintÄ diskrecijos teisę atÅ¡aukti Direkcijos vadovÄ . Apelianto (ieÅ¡kovo), kaip valstybės įmonės vadovo, civiliniai santykiai su įmone pasibaigė Valstybės ir savivaldybių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o darbo santykiai – DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

60. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, apelianto argumentus dėl netinkamai jo atžvilgiu taikyto DK 104 straipsnio atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio argumentų dėl ieškovo teisės ir teisėtų lūkesčių eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo.

62. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad, 2018 m. sausio 9 d. nustačius jo, kaip valstybės įmonės vadovo kadencijÄ 5 metams, t. y. nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 8 d., jis turėjo teisę ir teisėtÄ lÅ«kestį eiti Direkcijos vadovo pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. Kartu pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog apeliantas atÅ¡auktas iÅ¡ vadovo pareigų nepasibaigus kadencijos terminui, savaime negali bÅ«ti vertinama kaip apelianto teisės ir teisėto lÅ«kesčio eiti Direkcijos vadovo pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimas.

63. Apeliantas, tapdamas valstybės įmonės vadovu, turėjo žinoti įstatymų nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį valstybės įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinantis subjektas turi teisę atÅ¡aukti įmonės vadovÄ iÅ¡ pareigų ir nepasibaigus kadencijos terminui, be to, ne tik dėl vadovo tam tikrų kaltų veiksmų, bet ir nesant jo kaltės. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto elgesys, jam nusprendus dalyvauti 2019 m. Klaipėdos miesto mero rinkimuose, rodo, jog apeliantas bÅ«tų atsisakęs savo lÅ«kesčių eiti Direkcijos vadovo pareigas visÄ kadencijÄ , jeigu 2019 m. kovo mėn. rinkimuose bÅ«tų iÅ¡rinktas Klaipėdos miesto meru.

Apelianto teisės ir teisėto lÅ«kesčio eiti Direkcijos vadovo pareigas iki kadencijos pabaigos pažeidimÄ bÅ«tų pagrindas konstatuoti tik tada, jeigu nagrinėjamu atveju bÅ«tų nustatyta, jog Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atÅ¡aukdama apeliantÄ iÅ¡ pareigų nepasibaigus kadencijos terminui, įstatyme įtvirtintÄ diskrecijos teisę įgyvendino piktnaudžiaudama Å¡ia teise, nemotyvuotai, neatsižvelgdama į vieÅ¡Ä jį interesÄ .

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimti sprendimÄ dėl valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, nepasibaigus jo kadencijos terminui, yra valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Å¡io ginčo atveju – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, diskrecijos teisė. Teismas tik gali patikrinti, ar valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas konkrečiu atveju nepiktnaudžiavo įstatymo suteikta diskrecijos teise, ar Å¡iÄ iÅ¡ esmės absoliučiÄ teisę įgyvendino atsižvelgdamas į vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepažeisdamas bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo.

65. Sutiktina su apeliantu (ieÅ¡kovu), kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79, kuriuo apeliantas (ieÅ¡kovas) atÅ¡auktas iÅ¡ valstybės įmonės generalinio direktoriaus pareigų, nenurodytos konkrečios atÅ¡aukimÄ lėmusios aplinkybės, tik įvardyti teisiniai atÅ¡aukimo pagrindai (atitinkamos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Direkcijos įstatų normos, DK 104 straipsnio 1, 2 dalys) ir nurodyta iÅ¡mokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Kartu pažymėtina tai, kad apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų lėmusių faktinių aplinkybių neiÅ¡dėstymas aptariamame Ä®sakyme, savaime nėra pakankamas pagrindas apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimÄ iÅ¡ valstybės įmonės vadovo pareigų pripažinti neteisėtu.

66. Reikalavimas motyvuoti individualų teisės aktÄ dėl juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų susijęs su atÅ¡aukiamo asmens teisės žinoti konkrečias atÅ¡aukimo priežastis užtikrinimu, nes tai svarbu teisei į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 59 punktÄ ).

67. Nagrinėjamu atveju, nors 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79 dėl apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ Direkcijos vadovo pareigų neįvardytos atÅ¡aukimÄ lėmusios konkrečios priežastys, Å¡ios jam tapo žinomos po atÅ¡aukimo. Apeliantas (ieÅ¡kovas) nesirėmė tuo, kad dėl pavėluotai sužinotų atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų motyvų buvo apribotos, suvaržytos jo galimybės, įgyvendinant teisę į teisminę gynybÄ .

68. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs jo atšaukimo iš pareigų neteisėtu, netinkamai aiškino viešųjų ir privačių interesų instituto esmę, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl neva galimos interesų konflikto rizikos, jam einant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario ir Direkcijos vadovo pareigas. Pasak apelianto (ieškovo), byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo ir įvardytų Klaipėdos miesto verslininkų, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, asmeninius ryšius, teismo sprendimo išvados dėl interesų konflikto rizikos grindžiamos tik jo politine veikla.

69. Byloje nustatyta, kad valstybės įmonės – Direkcijos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimÄ atÅ¡aukti apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ Direkcijos vadovo pareigų lėmė tokios aplinkybės: apeliantas (ieÅ¡kovas) dalyvavo 2019 m. kovo mėn. vykusiuose Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose kaip LVŽS kandidatas bei buvo iÅ¡rinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu kartu su LVŽS sÄ raÅ¡e esančiais verslininkais V. D. ir A. T.; nurodyti verslininkai įstatymo nustatyta tvarka buvo skyrę finasinę paramÄ LVŽS Klaipėdos skyriaus rinkiminei kampanijai; įvardytų verslininkų valdomos bendrovės vykdo verslÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje ir užima nemaÅ¾Ä krovos dalį – apie 20,70 proc. bendros uosto apyvartos.

70. Apeliantas (ieÅ¡kovas) nurodo, kad jo politinė veikla nėra asmeninis interesas; priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikÅ¡ti bendrus politinius interesus, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Pasak apelianto, politinės kampanijos rėmimas, kaip ir teisė gauti paramÄ rinkiminei kampanijai, yra sudėtinė rinkimų teisės dalis, tai – vieÅ¡asis interesas ir nesuformuoja asmeninio santykio tarp finansavimÄ teikiančio asmens ir politinės kampanijos dalyvio.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad, yra ar ne interesų konflikto grėsmė, vertinama ne tik pagal asmens, einančio tam tikras pareigas, subjektyviÄ pozicijÄ , bet ir visuomenės nuomonės kriterijų. Svarbu įvertinti, ar visuomenei nekyla pagrįstų abejonių dėl asmens, užimančio valstybės tarnyboje svarbias pareigas, tinkamo jų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, jis turės spręsti ir klausimus, susijusius su jo naryste ar dalyvavimu kitose veiklose. Kiekvienas atvejis yra individualus, vertintinas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

72. Apelianto (ieÅ¡kovo) nurodytos aplinkybės, kad jis nėra LVŽS narys, tik dalyvavo rinkimuose su Å¡ios partijos sÄ raÅ¡u, kad įvardytų verslininkų finansinė parama buvo skirta LVŽS Klaipėdos skyriui, o ne jam asmeniÅ¡kai, taip pat kad nėra jokių įrodymų apie jo asmeninius ryÅ¡ius su verslininkais, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje ir kurie kartu su apeliantu (ieÅ¡kovu) pagal LVŽS sÄ raÅ¡Ä iÅ¡rinkti į Klaipėdos miesto tarybÄ , neteikia pakankamo pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto (ieÅ¡kovo) pozicijÄ , kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras nagrinėjamo ginčo situacijoje netinkamai įgyvendino įstatymo suteiktÄ valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Minėta, kad interesų konflikto grėsmei nustatyti svarbus ne tik asmens, privalančio vengti interesų konflikto, subjektyvus vertinimas, bet ir visuomenės nuomonės kriterijus. Susiklosčiusioje situacijoje ne tik pats apeliantas turi būti įsitikinęs, kad nėra ir negalėtų kilti interesų konflikto, kad jis, eidamas Direkcijos vadovo pareigas, bus vienodai objektyvus visiems valstybinio jūrų uosto teritorijoje veikiantiems verslo subjektams. Dėl to abejonių neturėtų kilti ir pašaliniam objektyviam stebėtojui.

73. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) ėjo strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovo pareigas. Å ios įmonės veiklai, jos valdymui keliami dideli skaidrumo reikalavimai. Dėl to situacija, kai tokios valstybės įmonės vadovas dalyvauja savivaldos rinkimuose bei iÅ¡renkamas savivaldybės tarybos nariu kartu su tos pačios partijos sÄ raÅ¡e esančiais verslininkais, kurių valdomos įmonės užima reikÅ¡mingÄ jo vadovaujamo valstybinio jÅ«rų uosto krovos dalį, Å¡ios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui galėjo suponuoti ir suponavo pagrindÄ Ä¯Å¾velgti galimo interesų konflikto grėsmę, o kartu – grėsmę strateginės reikÅ¡mės valstybės įmonės reputacijai.

74. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, gavęs informacijos apie susisklosčiusiÄ situacijÄ , kreipėsi tiesiogiai į apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimų, be to, pasiÅ«lė nusiÅ¡alinti nuo bet kokių sprendimų, susijusių su verslininkų, finansavusių LVŽS rinkiminę kampanijÄ Klaipėdos mieste, kurio meru ir savivaldybės tarybos nariu siekė tapti apeliantas (ieÅ¡kovas), valdomomis bendrovėmis, veikiančiomis Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje. Apeliantas (ieÅ¡kovas) 2019 m. sausio 17 d. įteikė ministrui praneÅ¡imÄ apie nusiÅ¡alinimÄ nuo visų sprendimų, susijusių su įvardytų verslininkų bendrovėmis, rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, pažymėdamas, kad nekiltų dvisprasmybių bei bÅ«tų sukurti skaidrÅ«s ir pasitikėjimu grįsti santykiai.

75. Tokiu nusiÅ¡alinimu apeliantas (ieÅ¡kovas) iÅ¡ esmės pripažino, kad dėl jo, kaip valstybės įmonės vadovo, pasirinkimo dalyvauti savivaldos rinkimuose su partija, kurios sÄ raÅ¡e yra su vadovaujama valstybės įmone verslo santykius turinčias bendroves valdantys verslininkai, finansavę rinkimų kampanijÄ , tiek valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui, tiek paÅ¡aliniam objektyviam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl interesų konflikto buvimo. Tačiau apeliantas (ieÅ¡kovas), neiÅ¡rinktas Klaipėdos miesto meru, bet tapęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu su tame pačiame LVŽS sÄ raÅ¡e esančiais verslininkais, valdančiais Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančias bendroves, 2019 m. kovo 25 d. raÅ¡tu pranešė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, kad atÅ¡aukia savo 2019 m. sausio 17 d. nusiÅ¡alinimÄ , taip pat patikslino privačių interesų deklaracijÄ , panaikindamas nuorodÄ apie paramÄ LVŽS rinkimų kampanijoje kaip neaktualiÄ , t. y. kaip, jo įsitikinimu, nekeliančiÄ jokio interesų konflikto su pirmiau nurodytais Klaipėdos miesto verslininkais.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, rinkiminės kampanijos pabaiga savaime nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti interesų konflikto grėsmę, juolab atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) yra iÅ¡rinktas į Klaipėdos miesto tarybÄ LVŽS sÄ raÅ¡e kartu su verslininkais, kurių valdomos įmonės vykdo verslÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje, užimdamos nemaÅ¾Ä bendros uosto krovos dalį, ir dėl kurių apeliantui (ieÅ¡kovui), kaip Direkcijos vadovui, organizuojančiam kasdienę Direkcijos veiklÄ , veikiančiam Å¡ios įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, Ä®statų 41 punktas), tektų priimti atitinkamus sprendimus.

77. Apeliantui (ieÅ¡kovui), norėjusiam toliau eiti Direkcijos vadovo pareigas po to, kai nepavyko tapti Klaipėdos miesto meru, bet iÅ¡rinktam į savivaldybės tarybÄ LVŽS sÄ raÅ¡e kartu su verslininkais, kurių valdomos įmonės vykdo verslÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje, 2019 m. kovo 25 d. raÅ¡tu atÅ¡aukus savo 2019 m. sausio 17 d. nusiÅ¡alinimÄ nuo visų su tos pačios partijos sÄ raÅ¡e į savivaldybės tarybÄ iÅ¡rinktų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų, Å¡ios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui buvo pakankamas pagrindas įžvelgti potencialaus interesų konflikto grėsmę.

Tokia paties apelianto (ieÅ¡kovo) pasirinkimo (atÅ¡aukti nusiÅ¡alinimÄ nuo bet kokių sprendimų, susijusių su tam tikrų verslininkų valdomomis bendrovėmis) lemta faktinė ir teisinė situacija valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinačiam subjektui teikė pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ Å¡ios įmonės vadovu bei, siekiant užkirsti keliÄ bet kokioms abejonėms dėl strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės valdymo, veiklos atitikties skaidrumo, objektyvumo kriterijams, priimti sprendimÄ atÅ¡aukti apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ pareigų, nepasibaigus jo kadencijos terminui.

78. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų lėmė bÅ«tent jo dalyvavimas politinėje veikloje, nepagrįstai neapgynė jo teisių, nepagrįstai nepripažino ir diskriminacijos dėl politinės veiklos fakto.

79. IÅ¡analizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimÄ iÅ¡ valstybės įmonės vadovo pareigų lėmė ne jo dalyvavimo politinėje veikloje faktas, juolab ne politinės jėgos, su kuria dalyvauta savivaldos rinkimuose, pasirinkimas, o susiklosčiusi potencialaus interesų konflikto situacija, kurios apeliantas (ieÅ¡kovas) nepripažino ir nesutiko spręsti per nusiÅ¡alinimo nuo sprendimų, susijusių su viename sÄ raÅ¡e į savivaldybės tarybÄ iÅ¡rinktų verslininkų valdomomis ir verslo interesų valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje turinčiomis bendrovėmis, institutÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

80. Apeliantas (ieškovas) taip pat nurodo, kad nuo jo vadovavimo Direkcijai pradžios pasiekta itin gerų veiklos rezultatų, kuriuos lėmė jo, kaip Direkcijos vadovo, tinkamas darbo organizavimas, asmeninės savybės.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) atÅ¡auktas iÅ¡ Direkcijos vadovo pareigų ne dėl jo darbo trÅ«kumų. Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pripažįsta, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) sėkmingai vykdė Direkcijos vadovo pareigas, dėl to, nepaisant atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, jam 2019 m. kovo 25 d. buvo skirta premija už gerus darbo rezultatus ir gerÄ darbo pareigų vykdymÄ 2018 metais. Apeliantas (ieÅ¡kovas) iÅ¡ Direkcijos vadovo pareigų atÅ¡auktas dėl kilusios interesų konflikto grėsmės, kuri, atsižvelgiant į Direkcijos, kaip strateginės reikÅ¡mės valstybės įmonės, statusÄ , lemia ir potencialiÄ rizikÄ Ä¯monės reputacijai.

Dėl to apelianto (ieÅ¡kovo) argumentai, kad jis sėkmingai vykdė vadovo pareigas, kad jo vadovavimo laikotarpiu valstybės įmonė pasiekė gerų rezultatų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, vertinant atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, grindžiamo susiklosčiusia interesų konflikto situacijos grėsme ir siekiu suvaldyti Å¡iÄ situacijÄ strateginę reikÅ¡mę nacionalinaim saugumui turinčioje valstybės įmonėje, teisėtumÄ .

82. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodyta, kad valstybės įmonės vadovo atšaukimu turi būti naudojamasi taip, kad nenukentėtų viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Kartu pažymėtina, jog apelianto (ieškovo) argumentai, kad nagrinėjamu atveju, atšaukus jį iš valstybės įmonės vadovo pareigų, pažeistas (nukentėjo) viešasis interesas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais duomenimis, todėl neturi reikšmės apelianto (ieškovo) atšaukimo iš pareigų teisėtumo vertinimui.

83. Å ioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos analizė teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad, strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčioje valstybės įmonėje susiklosčius įmonės vadovo interesų konflikto grėsmės situacijai, kuri tiesiogiai susijusi su Å¡ios svarbios valstybės įmonės reputacijos rizika, apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų atitiko vieÅ¡Ä jį interesÄ , juolab įvertinus paties apelianto pozicijÄ , nepripažįstant interesų konflikto grėsmės bei atÅ¡aukus savo nusiÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ .

84. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijios teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai nustatė Å¡alių ginčo dėl ieÅ¡kovo (apelianto) atÅ¡aukimo iÅ¡ valstybės įmonės vadovo pareigų aplinkybes, nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, be kita ko, atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas strateginę reikÅ¡mę turinčios valstybės įmonės vadovo atÅ¡aukimo klausimas, kai pats vadovas neigė interesų konflikto grėsmę, jo galimÄ mastÄ bei atÅ¡aukė savo nusiÅ¡alinimÄ nuo sprendimų, susijusių su valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančiomis bendrovėmis, kurias valdantys verslininkai finansavo partijos, pagal kurios sÄ raÅ¡Ä apeliantas (ieÅ¡kovas) kartu su nurodytais verslininkais iÅ¡rinktas savivaldybės tarybos nariu, rinkimų kampanijÄ .

IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, nenustatyta pagrindo naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

85. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u ta r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 sprendimÄ . Teisėjos Asta Pikelienė Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė