5ef6fed5-5a4e-4ccb-9a80-4b10eb4e0996 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-288-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24985-2020-1. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.3.8.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir 2022 m. sausio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1604-1014/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Manirenta“ ir E. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TransRental“, kuri pagal šiuo metu pateiktus dokumentus nurodoma, kaip likviduojama, pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų E. S. ir UAB „Manirenta“ 37845,00 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2006 m. kovo 6 d. buvo įsteigta UAB ,,TransRental“, kurios direktoriumi paskirtas atsakovas E. S.. Nuo įsteigimo bendrovės veikla buvo krautuvų „Manitou“ bei „Ausa“ pardavimas, nuoma, servisas ir remontas bei medžio apdirbimo mašinų pardavimas bei nuoma. 2015-03-23 buvo įsteigta UAB „Manirenta“, 2015-04-08 vieninteliu UAB „Manirenta“ akcininku tapo atsakovas, tuometinis ieškovės direktorius E. S., kuris 2015-12-23 UAB „Manirenta“ akcijas perleido savo mamai V. S.. 2016-10-03 UAB „Manirenta“ direktoriumi paskirtas atsakovas E. S..

3. Atsakovas E. S. (kaip UAB „TransRental“ direktorius) perleido UAB „Manirenta“: 2015-04-16 – automobilį „Š. O.“; 2015-04-16 – automobilį „Scania P93M“, kuris buvo naudojamas nuomojamos technikos pervežimui; 2015-04-16 – kompiuterį „D. I. 5110“ už 121 Eur su visa jame buvusia UAB „TransRental“ informacija apie klientus, sutartis, kainodarÄ , taikomas nuolaidas ir kt.; 2015-05-06 – automobilį „M. B.“; 2015-05-12 – lengvÄ jį automobilį „VW Sharan“ ir dalį kito ieÅ¡kovės turto.

Kartu ieÅ¡kovė pabrėžė, kad E. S. perleidus įmonės turtÄ atsakovei UAB „Manirenta“, į pastarÄ jÄ Ä¯monę perėjo dirbti ieÅ¡kovės darbuotojai. E. S. 2015-05-14 pateikė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ direktoriaus pareigų nuo 2015-05-19. E. S., jo paties praÅ¡ymu 2015-07-23 buvo priimtas į UAB „TransRental“ pardavimų vadovo pareigas. E. S. perleidus įmonės turtÄ atsakovei UAB „Manirenta“, į pastarÄ jÄ Ä¯monę perėjo dirbti ieÅ¡kovės darbuotojai ir nuo 2016-10-03 E. S. pradėjo vadovauti UAB „Manirenta“ oficialiai.

4. Taigi E. S., pasinaudodamas ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, įkÅ«rė naujÄ Ä¯monę, perėmė UAB „TransRental“ klientus dėl ko ieÅ¡kovė prarado klientus, neteko pajamų ir 2016-11­-18 buvo nutarta įmonę likviduoti. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovams pradėjus plėtoti neteisėtÄ , nesÄ Å¾iningÄ konkurencinę veiklÄ â€“ teikti analogiÅ¡kas paslaugas ieÅ¡kovės klientams, prekiauti ta pačia technika, persiviliojus bendrovės darbuotojus bei atlikus nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekiant paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ rinkos, ieÅ¡kovė ne tik daugiau nebegavo užsakymų (ir pajamų) iÅ¡ savo klientų, tačiau prarado daug klientų bei siekiant iÅ¡vengti nemokumo buvo priverstas nutraukti veiklÄ .

5. Atsakovas E. S. 2006-03-02 steigiamojo susirinkimo protokolu, kartu su kitu akcininku patvirtino UAB „TransRental“ įstatus (toliau - Įstatai). Įstatų 6.3. nustatyta, jog bendrovės valdymo organas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Įstatų 8.1. nustato, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Vadovas veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininko sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Ä®statų 8.16. p. nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už <...> kitų Akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, Å¡iuose įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Ä®statų 8.15 p. nustatyta, kad bendrovės vadovas privalo saugoti bendrovės komercines, gamybines paslaptis, kurias sužinojo eidamas pareigas. UAB „TransRental“ komercinėmis paslaptimis laikoma informacija, susijusi su E. S. darbu ar pareigomis UAB „TransRental“, bei kitaip jam prieinama ir UAB „TransRental“ priklausanti informacija, susijusi su UAB „TransRental“ klientais, kainodara, pardavimai, kaÅ¡tai, pelnas, kainų struktÅ«ra, Å«kinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir klientų sÄ raÅ¡ai.

6. Taigi neteisėti atsakovo E. S. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog žinodamas informacijÄ apie ieÅ¡kovo klientus, jų poreikius, sutarčių su klientais ir tiekėjais sÄ lygas bei turinį, kainodarÄ , E. S. ja pasinaudojo bei jÄ perdavė naujai įsteigtai UAB „Manirenta“. UAB „Manirenta“ neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė nurodytos informacijos pasinaudojimu. Nurodytas neteisėtais veiksmais buvo pagerintos UAB „Manirenta“ ir pablogintos UAB „TransRental“ konkuravimo sÄ lygos.

Atsakovai, veikdami toje pačioje rinkoje, privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieÅ¡taraujančių Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai galėtų pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti. Atsakovai savo Å«kinėje veikloje, naudodami ieÅ¡kovo komercinę paslaptį, padarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatytų normų pažeidimÄ , todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

Atsakovas E. S., eidamas ieÅ¡kovo vadovo pareigas, pasinaudojo ieÅ¡kovės komercine paslaptimi esančia informacija, neiÅ¡vengė interesų konflikto, įsteigė konkuruojančiÄ bendrovę, nesÄ Å¾iningai konkuravo versle, veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovo veiklos tikslÄ siekti pelno (Ä®statų 2.1. p.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡analizavus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų, tarp jų – netiesioginių, visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas E. S. atskleidė ir perdavė, o atsakovė UAB „Manirenta“ panaudojo tam tikrÄ ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ , sudarančiÄ komercinę paslaptį, dėl to nesÄ Å¾iningai įgijo konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir perėmė visus jos ilgamečius tiekėjus, partnerius ir klientus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Å iuo atveju neįrodyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovų neteisėti veiksmai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ draudimÄ , Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies nuostatas (CK 6.246 straipsnis).

9. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovui, ėjusiam ieÅ¡kovės vadovo pareigas, buvo žinoma iÅ¡ esmės visa su bendrovės veikla susijusi informacija, tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos, grindžiamos neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, atlyginimo, turi pareigÄ Ä¯vardyti konkrečiÄ informacijÄ , atitinkančiÄ komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, kuriÄ atsakovas neteisėtai atskleidė, o atsakovė UAB „Manirenta“ neteisėtai panaudojo, nesÄ Å¾iningai konkuruodama su ieÅ¡kove.

Å iuo atveju teismo proceso metu į bylÄ nepateikta raÅ¡ytinių sutarčių, kuriose bÅ«tų nustatytos individualios ieÅ¡kovės ir tiekėjų bendradarbiavimo sÄ lygos, susitarta dėl iÅ¡skirtinių teisių, atstovaujant prekių ženklus „Manitou“, „Beaver“, „Ausa“ ir kt., juo labiau kad ne visi duomenys apie tiekėjus yra konfidencialÅ«s; taip pat ieÅ¡kovė nenurodė, kokį konkurencinį pranaÅ¡umÄ atsakovei UAB „Manirenta“ suteikė ieÅ¡kovės turėta informacija apie tiekėjus ir klientus.

Be to, ieÅ¡kovė nesirėmė tuo, kad ieÅ¡kovei buvo taikomos individualios tiekėjų prekių pardavimo, nuomos kainos, individualios nuolaidos, kitos iÅ¡skirtinės bendradarbiavimo sÄ lygos, kurios ieÅ¡kovei turėjo komercinę vertę ir suteikė konkurencinį pranaÅ¡umÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovas E. S. atskleidė ir perdavė atsakovei UAB „Manirenta“ tokio pobÅ«džio konfidencialiÄ informacijÄ , sudarančiÄ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, o UAB „Manirenta“, pasinaudojusi gauta informacija, užmezgė bendradarbiavimÄ su tais tiekėjais palankesnėmis sÄ lygomis, taip Å¡iuos tiekėjus perimdama iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė neįvardijo konkrečių duomenų, kurie, vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, galėtų bÅ«ti kvalifikuoti kaip ieÅ¡kovės komercinė paslaptis, ir kuriuos atsakovas E. S. atskleidė atsakovei UAB „Manirenta “, o Å¡i, panaudojusi tokius duomenis, įgijo konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir perėmė bendradarbiavimÄ su tiekėjais ir pirkėjais (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Skundžiamu sprendimu pripažintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė ėmėsi teisinių, techninių, organizacinių priemonių, informacijai, susijusiai su teikėjais ir klientais, apsaugoti, byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų sudaryti konfidencialumo, nekonkuravimo susitarimai, atitinkamų duomenų, kuriuos ieÅ¡kovė laikė komercine paslaptini, sÄ raÅ¡as ar pan. Pripažintina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesiėmė jokių protingų teisinių, techninių, organizacinių pastangų ieÅ¡kovės turimai informacijai apie klientus, tiekėjus susisteminti ir apsaugoti.

11. Dėl aplinkybės, kad atsakovas UAB ,,Manirenta“, vadovaujama E. S., vertėsi analogiška veikla, teismas pažymėjo tai, kad atsakovas E. S. nurodė, jog šioje srityje jis dirba daug metų, iki ateidamas dirbti į ieškovės bendrovę dirbo kitoje analogiška veikla besiverčiančioje įmonėje. Suprantama, kad, atšauktas iš ieškovės pardavimo vadybininko pareigų, atsakovas pasirinko imtis veiklos jam gerai žinomoje srityje, kurioje per daugiau kaip dešimt metų įgyta specifinių žinių, įgūdžių, gebėjimų, būtent šioje srityje naudingos patirties.

Atsakovės UAB ,,Manirenta“ bendradarbiavimas su buvusiais ieÅ¡kovės tiekėjais savaime nėra draudžiamas; neteisėtu ir draudžiamu bÅ«tų pagrindas pripažinti atsakovų elgesį, jeigu bendradarbiavimas su tiekėjais bÅ«tų pradėtas neteisėtai pasinaudojus ieÅ¡kovės komercine paslaptimi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų iÅ¡vadÄ , kad atsakovai sutartinius santykius su tiekėjais užmezgė neteisėtai pasinaudoję tam tikra konfidencialia ieÅ¡kovės informacija, sudarančia komercinę paslaptį.

12. Dėl ieÅ¡kovės nurodyto darbuotojų perviliojimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp pagrindinių faktinių ieÅ¡kovės akcininkų buvo kilę nesutarimų, buvo svarstomos įvairios ieÅ¡kovės perspektyvos, be kita ko, jos pardavimas naujiems akcininkams, E. S. akcijų iÅ¡pirkimas, be kita ko, ir naujos analogiÅ¡ka veikla besiverčiančios įmonės įsteigimas, ten perkeliant, be kita ko, žmogiÅ¡kÄ jį kapitalÄ . Taigi darbuotojų sprendimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės įmonėje 2015 metais priežastys buvo visų pirma, nulemtos akcininkų konflikto ieÅ¡komo sprendimo bÅ«do.

13. Be to, teismas sutiko su atsakovų atstovų argumentais, jog dėl akcininkų konflikto ieškovės bendrovėje buvo susidariusi nepalanki situacija darbuotojų atžvilgiu, jiems iškilo daugybė klausimų dėl ateities perspektyvų, ir vien tai laikytina pakankamai svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartis, siekiant užtikrinti savo, kaip darbuotojų, teises ir teisėtus interesus ieškantis naujo darbo, be to, byloje pateiktas susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad E. Ž. neprieštaravo, kad ieškovės darbuotojai įsidarbintų atsakovėje UAB „Manirenta“, akcininkams tariantis dėl bendros veiklos nutraukimo.

Akcentuotina ir tai, kad liudytojo A. T. parodymais, akcininkams susitaikius ir E. S. grįžus dirbti ieÅ¡kovės pardavimo vadybininko pareigose, kiti darbuotojai taip pat grįžo dirbti ieÅ¡kovo įmonėje, o byloje nėra pateikta duomenų, jog vėliau atsakovÄ netikėtai atleidus iÅ¡ ieÅ¡kovo pardavimo vadybininko pareigų, atsakovėje ,,Manirenta“ bÅ«tų įdarbinti ieÅ¡kovės darbuotojai, iÅ¡skyrus patį E. S. ir jo sugyventinę A. S.. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo vertinti jog dviejų darbuotojų, t.y.

E. S. ir jo sugyventinės A. S., išėjimas dirbti į UAB „Manirenta“ suteikė atsakovei konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir lėmė ieÅ¡kovės reikalaujamÄ atlyginti žalÄ . IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų, tarp jų – netiesioginių, visumÄ , apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad neįrodyta atsakovų neteisėtų veiksmų, siÅ«lant ieÅ¡kovės darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Manirenta“ ir dėl to nesÄ Å¾iningai įgyjant konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Nenustačius bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – atsakovų neteisėtų veiksmų, pažeidusių Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ draudimÄ , atsakovams civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (CK 6.246 straipsnis).

14. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovės akcininkai 2016­ m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės likvidavimo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginys, kad toks akcininkų sprendimas buvo priimtas ieÅ¡kovei praradus visus klientus ir tiekėjus dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, siekiant iÅ¡vengti bankroto, tėra deklaratyvus. Byloje nėra Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų, kaip ir nėra duomenų, jog konfliktuojant pagrindiniams akcininkams, ieÅ¡kovės tuometiniai vadovai apskritai dėjo pastangas toliau vykdyti veiklÄ , siekiant pelno (tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas priėjo, įvertinęs, be kita ko, liudytojų parodymus dėl vadovais skirtų asmenų kvalifikacijos ir ankstesnės darbo patirties, paties E. Ž. parodymus, jog neturėjo laiko gilintis į įmonės procesus, nesant, kaip jau minėta aukščiau pateiktų duomenų apie atitinkamų sutarčių su tiekėjais, klientais nutraukimÄ ).

Akcentuotina, kad ieÅ¡kovės balanso (sutrumpinto) duomenimis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad akcininkų sprendimÄ likviduoti ieÅ¡kovę lėmė ieÅ¡kovės prasta finansinė situacijÄ , gresianti nemokumu, kaip kad įrodinėjo ieÅ¡kovė. Teismo vertinimu, akcininkai 2016­ m. lapkričio 3 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės likvidavimo priėmė dėl asmeninių nesutarimų, nesant galimybės tokioje konfliktinėje situacijoje konstruktyviai organizuoti įmonės valdymÄ . Kartu teismas sprendime nurodė sutinkantis su atsakovų atstovų teiginiais, kad ieÅ¡kovė nuo 2016 m. lapkričio 3 d. apskritai nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, kurios tikslas yra pelno gavimas, taip pat veiklos, susijusios su krautuvų ir medžio apdirbimo staklių prekyba ir nuoma ir iÅ¡ tokios veiklos pajamų negauna.

Ieškovei nevykdant ūkinės komercinės veiklos nuo 2016 m. lapkričio 3 d., pripažintina, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Manirenta“ nėra laikytini tarpusavyje konkuruojančiais ūkio subjektais.

15. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. papildomu sprendimu buvo nuspręsta priteisti iš ieškovės UAB „TransRental“ atsakovo E. S. naudai 2150 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisti iš ieškovės UAB „TransRental“ atsakovės UAB „Manirenta“ naudai 4793,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės UAB „TransRental“ valstybei 16,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 16.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „TransRental“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei papildomÄ sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai kartu priteisiant patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius netiesioginius įrodymus, o bÅ«tent: kad atsakovui E. S. bÅ«nant ieÅ¡kovės vadovu jo žinioje buvo visa apie ieÅ¡kovės veiklÄ sukaupta informacija; kad nors raÅ¡ytinės kainodaros sistemos pas ieÅ¡kovę nebuvo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog tokia sistema neegzistavo.

Å iuo atveju dėl kainų tiesioginių derybų bÅ«du derėdavosi su klientais atsakovas E. S., kas patvirtina, jog bÅ«tent jo žinioje buvo visa informacijÄ apie kainodarÄ , o be to jam buvo žinoma visa informacija apie ieÅ¡kovės tiekėjus, projektus, buvusius ir potencialius klientus, veiklos partnerius, kontaktus ir kainodarÄ ar nuolaidų sistemÄ . Visai Å¡ia informacijai, kaip komercinei paslapčiai, yra taikoma įstatymo suteikta apsauga, o atsakovas E. S. žinojo, jog Å¡i visa informacija, jos neteisėtas perdavimas naujai įsiteigtam juridiniam asmeniui atsakovui UAB „Manirenta“ pagerins Å¡ios įmonės ir pablogins ieÅ¡kovės konkuravimo sÄ lygas. 15.2.

Apeliantė pabrėžia ir tai, kad Ä®statų 8.8. punkte buvo nustatyta, jog bendrovės vadovas – Å¡iuo atveju atsakovas E. S., nustato informacijÄ , kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Taigi, bÅ«tent atsakovas E. S. tinkamai, galimai net tyčia, neatliko savo pareigų neužtikrindamas priemonių komercinei paslapčiai apsaugoti, tačiau tai negali reikÅ¡ti, jog ieÅ¡kovė neturėjo jokių komercinių paslapčių, bei kad vienasmenis valdymo organas – ieÅ¡kovės vadovas, atsakovas E. S., savo žinioje turimos informacijos apie ieÅ¡kovės veiklÄ â€“ tiekėjus, klientus, neturėjo saugoti, ar kad Å¡i informacija nebuvo jo žinioje.

Atsakovo E. S., kaip ieÅ¡kovės vadovo neveikimas, negali bÅ«ti prilyginamas ieÅ¡kovės neveikimui. 15.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, jog atsakovas UAB „Manirenta“ perleido kompiuterį su visa jame buvusia informacija; taip pat neįvertino aplinkybių, kad darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Manirenta“, nors realių pagrindų iÅ¡eiti iÅ¡ darbo nebuvo (nebuvo keičiamos darbo sÄ lygos ar nemokamas darbo užmokestis). 15.4.

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog po UAB „Manirenta“ įsteigimo UAB „Manirenta“ tiekė paslaugas, pardavė prekes ieÅ¡kovės buvusiems klientams: UAB „POLYWOOD“, UAB „Storent“, UAB „Šalčininkų Å¡ilumos tinklai“, UAB „Bageta“, UAB „L. A.“, Hessle forkn trucks LTD, UAB „Granulių linija“, UAB „Medieva“, Å«kininkas V. V.. Po atsakovo UAB „Manirenta“ įsteigimo, UAB „Manirenta“ sÄ skaitas faktÅ«ras už parduotas prekes iÅ¡raÅ¡ydavo Å¡ie ieÅ¡kovės tiekėjai:

UAB „M Sprendimai“, A. C. S.L.U., B. B. Norwich, F. F. Services B.V., Gessle F. T., K. C. tool Ltd, L. L., UAB „Metesa“, UAB „Vyja“, UAB „U. G.“. Pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Manirenta“ vykdytų Å«kinių operacijų neįvertino, nors jos kaip tik parodo, kad atsakovas E. S., eidamas ieÅ¡kovės vadovo pareigas, pasinaudojo ieÅ¡kovės komercine paslaptimi esančia informacija, neiÅ¡vengė interesų konflikto, įsteigė konkuruojančiÄ bendrovę ir per šį juridinį asmenį, kurio faktiniu vadovu buvo, pradėjo plėtoti identiÅ¡kÄ veiklÄ kaip ir ieÅ¡kovė. 15.5.

Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovės akcininkui buvo žinoma, kad atsakovas E. S. ketina įkurti naujÄ Ä¯monę, tačiau ieÅ¡kovė niekada nesutiko, kad atsakovas E. S. perkeltų ieÅ¡kovės turtÄ ir darbuotojus į UAB „Manirenta“, taip pat, nesutiko, kad naujai įsteigtai įmonei bus perduoti ieÅ¡kovės klientų ir tiekėjų duomenys. 15.6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovai neatliko jokių nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Bylos medžiaga, įvairÅ«s byloje esantys netiesioginiai įrodymai, patvirtina, jog atsakovas E. S. pasinaudodamas ieÅ¡kovės komercine paslaptimi naujai įsteigtai įmonei atsakovui UAB „Manirenta“ perleido ieÅ¡kovės komercine paslaptimi buvusiÄ informacijÄ , ko pagrindu atsakovė UAB „Manirenta“ pradėjo plėtoti neteisėtÄ , nesÄ Å¾iningÄ konkurencinę veiklÄ ir teikti analogiÅ¡kas paslaugas ieÅ¡kovės klientams, prekiauti ta pačia technika iÅ¡ tų pačių tiekėjų, ko pasėkoje tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė prarado pajamas ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ rinkos.

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas E. S., žinodamas informacijÄ apie ieÅ¡kovės klientus, jų poreikius, sutarčių su klientais ir tiekėjais sÄ lygas bei turinį, kainodarÄ , nuolaidų sistemÄ ja pasinaudojo bei jÄ perdavė naujai įsteigtai įmonei atsakovui UAB „Manirenta“, o atsakovo UAB „Manirenta“ neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė atsakovo E. S. perduotos informacijos savo veikloje panaudojimu. Atsakovui E. S. perleidus ieÅ¡kovės komercinę paslaptį buvo pagerintos atsakovo UAB „Manirenta“ ir pablogintos ieÅ¡kovės konkuravimo sÄ lygos.

Atsakovas E. S. nesilaikė pareigos saugoti ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, o bÅ«tent – savo ir atsakovės UAB „Manirenta“ naudai nesÄ Å¾iningai konkurencijai naudojo darbo pas ieÅ¡kovę metu sukauptÄ informacijÄ . 15.7. Pasisakydama dėl nuotolių dydžio ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad Å¡io ginčo atveju ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovai atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kad atsakovas E. S. atskleidė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, kuriÄ atsakovė UAB „Manirenta“ pasinaudojo ir tokiu bÅ«du įgijo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o reikalaudama nuostolių atlyginimo, vadovaujantis formuojama teismų formuojama praktika, įrodė atsakovės UAB „Manirenta“ gautÄ grynÄ jį pelnÄ .

Tuo tarpu atsakovai byloje neįrodinėjo, jog atsakovo UAB „Manirenta“ gautas pelnas buvo gautas nepasinaudojus ieÅ¡kovės komercine paslaptimi. Byloje yra įrodyta, jog atsakovė UAB „Manirenta“ perėmė ieÅ¡kovės klientus, o tai atitinkamai sÄ lygojo ieÅ¡kovės veiklos nutraukimÄ ir negautas pajamas.

17. Atsiliepimu atsakovai E. S. ir UAB „Manirenta“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 16.1. Nurodo, kad ieÅ¡kovei neneigiant, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Manirenta“ tarpusavyje nekonkuravo ginčo laikotarpiu (2017 – 2019 m.), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Be to, netiesioginiais įrodymais remtis galima sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, o ne dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos egzistavimo. 16.2. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovės nuosavas kapitalas, t. y. turtas, dalintinas akcininkams po atsiskaitymų su visais kreditoriais, 2017 m. sudarė 249 098 Eur, 2018 m. – 282 081 Eur, 2019 m. – 262 723 Eur. Atitinkamai, E. Ž. deklaruojamos aplinkybės apie ieÅ¡kovės likvidavimo poreikį, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, ko pasekmėje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovę buvo nuspręsta likviduoti ne dėl tariamai prarastų visų klientų bei tiekėjų ir gręsiančio nemokumo, o dėl akcininkų valios nutraukti bendrÄ veiklÄ ir pasiskirstyti sukauptÄ kapitalÄ . 16.3.

Atsakovai papildomai pažymi ir tai, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kad atsakovai bÅ«tų atlikę kokius nors nesÄ Å¾iningus viliojimo veiksmus klientų ar darbuotojų atžvilgiu. Å ios aplinkybės bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kÄ pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. 16.4. Kartu pabrėžiama, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Manirenta“ sutampančių klientų/tiekėjų yra mažiau nei 10 proc.

Atitinkamai, tokia maža sutampančių klientų dalis nesuponuoja, kad visas atsakovės UAB „Manirenta“ gautas grynasis pelnas 2017 – 2019 m. yra ieškovės nuostoliai, juo labiau kad ieškovė nuo 2016-11-03 ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacijos dalykÄ nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, bei papildomo sprendimo, kuriuo atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai bei detaliai aptarė faktines bylos aplinkybes, Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , o taip pat iÅ¡samiai atsakė į ieÅ¡kovės argumentus, nurodydamas kiekvienu atveju konkrečias ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas papildomai ginčo aplinkybių nekartoja ir trumpai pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurių didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ esmės jau įvertino ir aptarė pirmosios instancijos teismas.

21. Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu padarytÄ Å¾alÄ plačiÄ ja prasme grindžiama siekiu saugoti sÄ Å¾iningÄ Å«kio subjektų konkurencijÄ kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018). Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų draudimas ir nustatytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as veiksmų, kurie gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai.

Vieni iÅ¡ tokių draudžiamų veiksmų – informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovui E. S., ėjusiam ieÅ¡kovės UAB „TransRental“ vadovo pareigas, buvo žinoma iÅ¡ esmės visa su bendrovės veikla susijusi informacija, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sÄ vokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ nėra tapačios. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategorijÄ , taigi komercinės paslaptys yra viena iÅ¡ konfidencialios informacijos rÅ«Å¡ių.

Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sÄ vokÄ ir Å¡iuo pagrindu bÅ«ti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialiÄ informacijÄ paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯vardyti konkrečiÄ informacijÄ , atitinkančiÄ komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, kuriÄ atsakovas neteisėtai atskleidė, o atsakovė UAB „Manirenta“ neteisėtai panaudojo, nesÄ Å¾iningai konkuruodama su ieÅ¡kove, tačiau ieÅ¡kovė nedetalizavo, kurie bÅ«tent duomenys laikytini komerciÅ¡kai vertingais, suteikiančiais įmonei konkurencinį pranaÅ¡umÄ jos vykdomos veiklos rinkoje – ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė raÅ¡ytinių sutarčių, kuriose bÅ«tų nustatytos individualios ieÅ¡kovės ir tiekėjų bendradarbiavimo sÄ lygos, susitarta dėl iÅ¡skirtinių teisių, atstovaujant prekių ženklus ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien abstraktus teigimas, kad atsakovas E. S., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, žinojo visas reikÅ¡mingas įmonės veiklos aplinkybes savaime nepatvirtina, kad jis atskleidė komercinę paslaptį. IeÅ¡kovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokius duomenis vertina kaip komercinę paslaptį, kaip tokius duomenis saugojo bei kaip konkrečiai atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei. Pastebėtina, kad kiekvienu atveju asmuo, dirbdamas tam tikrÄ darbÄ , įgyja žinių, gebėjimų ir praktikos; jis susipažįsta ne tik su įmonės technologiniais procesais, gerÄ ja praktika, organizacijos veiklos principais ir pan.

Tačiau vien tai, kad asmuo dirbo įmonėje ir įgijo atitinkamų gebėjimų, nesat konkrečių komercinių paslapčių apsaugos mechanizmų ar susitarimų su darbuotojais dėl atitinkamų įsipareigojimų iÅ¡dirbti įmonėje tam tikrÄ laikÄ dėl taikomų apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad visa jo įgytÄ Ä¯monėje darbinė patirtis yra komercinė paslaptis. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju pati ieÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas buvo sukaupęs labai didelę dalį informacijos apie tiekėjus, klientus, jų kontaktus ir pan., tačiau į bylÄ nepateikė jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad pati ieÅ¡kovė siekė, kad tam tikra įmonės veiklos informacija bÅ«tų įvardijama ir vertinama kaip įmonės komercinė paslaptis ar konfidenciali informacija.

24. Kita vertus, atsakovo E. S. ir E. Ž. elektroninių laiÅ¡kų laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 balandžio 27 d. turinys patvirtina, kad E. Ž., kuris faktiÅ¡kai valdė didesnę nei 50 proc. ieÅ¡kovės akcijų dalį, buvo žinomas faktas apie UAB „Manirenta“ įkÅ«rimÄ , buvo žinoma atsakovo veiklos kryptis (krautuvų ir medžio apdirbimo staklių prekyba bei nuoma), E. Ž. asmeniÅ¡kai domėjosi dėl ieÅ¡kovės turto perleidimo atsakovei UAB „Manirenta“ sÄ lygų, dėl ieÅ¡kovės darbuotojų atleidimo ir davė nurodymus atsakovui E. S. informuoti darbuotojus, kad jie ateityje dirbs naujai įsteigtoje bendrovėje UAB „Manirenta“.

Negana to, 2016 m. lapkričio 3 d. UAB „TransRental“ neeilinis visuotinis akcininkų (akcininkais E. S. ir UAB „Kamjorda“) susirinkimas, priėmė sprendimÄ dėl bendrovės likvidavimo, nustatė likvidavimo terminÄ â€“ 6 mėn. Tai leidžia vertinti, kad 2016 m. abu ieÅ¡kovės akcininkai vertino, kad nėra pagrindo toliau tęsti ieÅ¡kovės Å«kinę komercinę veiklÄ . Esant tokioms aplinkybėms kai vienas iÅ¡ įmonės akcininkų įkuria savarankiÅ¡kÄ Ä¯monę, kitas akcininkas apie tai žino, sprendžia turto pardavimo (įskaitant ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį) atsakovo įmonei klausimus bei nurodo, kad pats atsakovas turi pasakyti darbuotojams, kad jie dirbs naujoje įmonėje, o be to abu akcininkai priima nutarimÄ dėl ieÅ¡kovės likvidavimo, neleidžia spręsti, kad atsakovų veiksmais laikotarpiu po nutarimo likviduoti įmonę priėmimo (laikotarpiu nuo 2017 iki 2019 metų) ieÅ¡kovei buvo padaryta atitinkama žala dėl komercinės paslapties atskleidimo bei komercinės paslapties panaudojimo.

25. Kartu pastebėtina ir tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai tvirtino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sutampančių klientų/tiekėjų dalis sudaro mažiau, nei 10 proc., tačiau tokių duomenų ieÅ¡kovė nepaneigė. Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, kad bÅ«tent ta 10 procentų teikėjų/klientų dalis buvo sÄ lygota iÅ¡imtinių aplinkybių, atsakovo sužinotų dirbant ieÅ¡kovės vadovu, kai byloje taip pat nepaneigta informacija, kad atsakovas E. S. ir ankščiau (iki užimdamas ieÅ¡kovės vadovo pareigas) dirbo panašų darbÄ (toje pačioje srityje), dėl ko bÅ«tent atsakovo E. S. individuali patirtis ir žinios galėjo sÄ lygoti atitinkamų tiekėjų ar klientų nustatymÄ .

26. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė tvirtina, kad bÅ«tent atsakovas E. S. yra atsakingas už tai, kad įmonėje nebuvo užtikrinama komercinių paslapčių identifikavimas bei apsauga, nors pagal Ä®statų nuostatas tokiÄ pareigÄ tuometinis atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, turėjo. Tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, kad ieÅ¡kovės teisinė forma buvo uždaroji akcinė bendrovė, todėl akcininkai taip pat turėjo pareigÄ rÅ«pintis tuo, kaip įmonės vadovas atlieka savo pareigas, tačiau į bylÄ nebuvo pateiktų jokių duomenų, kad atsakovui, kaip ieÅ¡kovės vadovui buvo pareikÅ¡tos konkrečios pastabos.

Kita vertus, net ir pasikeitus įmonės vadovui ir atsakovui E. S. bÅ«nant įdarbintam pardavimo vadybininko pareigose nuo 2015-07-23, byloje nepateikta jokia informacija, kad buvo imtasi veiksmų dėl įmonės komercinių paslapčių aptarimo, nustatymo, reglamentavimo bei saugojimo, sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo ar pan. PrieÅ¡ingai, pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad atleidus atsakovÄ E. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo, o vėliau ir iÅ¡ pardavimo vadybininko pareigų, buvo priimtas akcininkų nutarimas likviduoti įmonę, kas neleidžia konstatuoti pačios ieÅ¡kovės siekio ir intereso tęsti komercinę veiklÄ ar imtis konkrečių veiksmų dėl komercinių paslapčių apsaugos, nors ieÅ¡kovės nuosavas kapitalas dar 2017, 2018, 2019 m. sudarė daugiau, nei 200000 Eur.

Be to, į bylÄ nebuvo pateikti jokie dokumentai, jog atleidus atsakovÄ E. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų ir vėliau priimant jį į darbÄ pardavimų vadybininko pareigose jam buvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl 2015 metais iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Manirenta“ parduotų transporto priemonių ar neÅ¡iojamojo kompiuterio, kurį nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde.

27. Papildomai pažymėtina ir tai, kad byloje esančiame 2015-04-27 E. S. praneÅ¡ime UAB „Kamjorda“, kuriame yra ranka paraÅ¡ytos UAB „Kamjorda“ direktoriaus pastabos, be kitų aplinkybių nurodoma, jog 2015-03-26 akcininkų susirinkime buvo nutarta, kad E. S. įkurs naujÄ Ä¯monę, kuriai bus perduota dalis „Bendrovės“ (UAB „TransRental“) turto bei įsipareigojimų bei nuo 2015-04-10 perkelti visi darbuotojai. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė Å¡iuos duomenis paneigiančių aplinkybių, todėl tai papildomai patvirtina iÅ¡vadas, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovės veiklos atskyrimas į naujÄ atsakovo E. S. įmonę buvo bendras ieÅ¡kovės akcininkų sprendimas, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, nenustatęs jokių konkrečių komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugos ar perkėlimo draudimo.

28. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kais sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie suponuotų iÅ¡vadÄ , kad tiekėjai bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kove nutraukė dėl to, kad atsakovas, pasinaudodamas jam žinoma konfidencialia, sudarančia ieÅ¡kovės komercinę paslaptį informacija, pasiÅ«lė Å¡iems tiekėjams bendradarbiavimo sÄ lygas naudingesnes už tas, kuriomis su tiekėjais bendradarbiavo ieÅ¡kovė.

29. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, jog byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kad atsakovai bÅ«tų atlikę kokius nors nesÄ Å¾iningus viliojimo veiksmus klientų atžvilgiu. Negana to, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė pateiktame apeliaciniame skunde, pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės akcininkas E. Ž. žinojo ir sprendė ieÅ¡kovės darbuotojų perkėlimo į atsakovę UAB „Manirenta“ klausimus, o taip pat atsakovui buvo nurodęs, kad jis pats turi darbuotojams paaiÅ¡kinti, kad jie dirba bendroje įmonėje, o vėliau dirbs atsakovo įmonėje.

30. Negana to, liudytojo A. T. parodymai iÅ¡ties patvirtina, kad ieÅ¡kovės akcininkams susitaikius, kartu su atsakovu E. S. dirbti grįžo ir kiti darbuotojai, apie kurių įdarbinimÄ UAB „Manirenta“ po to, kai E. S. buvo atleistas iÅ¡ ieÅ¡kovės pardavimų vadybininko pareigų (iÅ¡skyrus atsakovo sugyventinę), byloje nėra. Vien tai, kad atleidus iÅ¡ ieÅ¡kovės pardavimo vadybininko pareigų, atsakovėje ,,Manirenta“ buvo įdarbintas atsakovas E. S. ir jo sugyventinė, nesant jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų aktyvius veiksmus dėl darbuotojų perviliojimo bei tai, kad Å¡ie darbuotojai disponavo ieÅ¡kovės komercinėmis paslaptimis, kurias saugojo nekonkuravimo ar panaÅ¡Å«s susitarimai, neleidžia konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovė net nebandė įrodinėti, konkrečių su darbuotojų išėjimu iš įmonės susijusių neigiamų finansinių pasekmių – konkrečių klientų netekimo, darbų neįvykdymo ar sutarčių nutraukimo.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Taigi, atsižvelgdamas į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ . Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atsakovė UAB „Manirenta“ pateikė dokumentus patyrusi 2057 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato paslaugomis. Pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovei UAB „Manirenta“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. 2057 Eur.

34. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantė 2022-05-17 į bylÄ pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-21 nuosprendį, kuriuo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis ir E. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei baudžiamoji byla dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nutraukta suėjus senaties terminui, o galutinė bausmė paskirta subendrinus E. S. paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovė nurodo, kad teikiamas papildomas įrodymas patvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus siekdamas gauti neteisėtos piniginės naudos. Ä®vertinusi praÅ¡omo prijungti dokumento turinį, apeliantės paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja bÅ«tinybė prijungti praÅ¡omÄ dokumentÄ . Pažymėtina, kad praÅ¡omas prijungti procesinis dokumentas yra vieÅ¡ai skelbiamas, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų.

Be to, pateiktas procesinis dokumentas nėra susijęs su komercinių paslapčių nustatymu ar klausimų nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo bei sukčiavimo priimtas nuosprendis, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl E. S. atsakomybės siekiant gauti didesnį darbo užmokestį, yra svarbus sprendžiant komercinių paslapčių reglamentavimo klausimus. Dėl aptartų priežasčių pateiktÄ dokumentÄ , kuris teisingam bylos iÅ¡sprendimui esminės reikÅ¡mės neturi, atsisakoma priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir 2022 m. sausio 17 d. papildomÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1604-1014/2021 palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „TransRental“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Manirenta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2057 Eur (du tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Laimutė Sankauskaitė