5ef48fe2-1f1f-4e72-9246-66a79c3eaedf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-438-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02604-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. J. ir V. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2125-262/2018 pagal ieÅ¡kovų J. J. ir V. J. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas kilo dėl piniginių lėšų, neįvykdžius sutarties reikalavimų, priteisimo.

2. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 55 233,33 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai ir D. K. sudarė žodinį susitarimÄ , kurio pagrindu J. J. ir V. J. įsipareigojo imtis visų teisiÅ¡kai galimų priemonių, jog D. K. bÅ«tų grÄ Å¾intas natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypas, o už atliktÄ darbÄ D. K. įsipareigojo ieÅ¡kovams sumokėti 1/3 dalį grÄ Å¾into žemės sklypo Trakų mieste rinkos kainos po minėto žemės sklypo pardavimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. Å¡alys sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuriuo atsakovas prisiėmė pareigÄ Ä¯vykdyti savo mirusios žmonos D. K. žodinius įsipareigojimus – sumokėti ieÅ¡kovams 1/3 žemės sklypo rinkos kainos po to, kai Å¡is sklypas bus parduotas, tokiu bÅ«du atsiskaitant su jais už pagalbÄ atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ sklypÄ (toliau – susitarimas).

4. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas nuo susitarimo sudarymo dienos tinkamai ir sÄ Å¾iningai nevykdo susitarimo – žemės sklypas dar nėra parduotas, jis parduodamas didesne nei rinkos kaina, todėl nėra atsiskaityta su ieÅ¡kovais. 2017 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovai pateikė atsakovui pretenzijÄ , tačiau net ir po Å¡ios pretenzijos atsakovo parduodamo žemės sklypo kaina iÅ¡lieka aukÅ¡tesnė nei Å¡io sklypo rinkos kaina.

5. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad tinkamai vykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus – ėmėsi visų reikiamų priemonių žemės sklypui parduoti, pradinė sklypo kaina buvo suderinta su ieÅ¡kovais, palaipsniui ji buvo mažinama, o ieÅ¡kovai niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl kainos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad Å¡alys nebuvo sutarusios dėl konkrečios žemės sklypo kainos – ji susitarime nenurodyta. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovais, kad atsakovas nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų, nes žemės sklypas yra itin patrauklioje vietoje, tokiose vietose pasiÅ«la nėra didelė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas tikisi už sklypÄ gauti didžiausiÄ Ä¯manomÄ pinigų sumÄ . Teismas pažymėjo, kad ir ieÅ¡kovai turi bÅ«ti suinteresuoti, jog sklypas bÅ«tų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainÄ , nes tokiu atveju ir jiems atsakovas turėtų sumokėti daugiau.

Teismo vertinimu, atsakovo siekį pakenkti ieÅ¡kovams bÅ«tų galima konstatuoti tik prieÅ¡ingu atveju – jeigu atsakovas bandytų parduoti sklypÄ už mažesnę nei rinkos kaina. Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu ieÅ¡kovai nėra patenkinti sklypo pardavimo procesu, jie pirkėjo ieÅ¡koti gali patys, kainÄ suderinę su atsakovu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Parduodant žemės sklypÄ už neadekvačiÄ kainÄ , daugiau kaip dvigubai virÅ¡ijančiÄ rinkos kainÄ 2012 metais, o 2017 metais virÅ¡ijant jÄ apie 60 000 Eur, žemės sklypo nepavyks parduoti. Tai yra ne dėl to, kad nėra paklausos, bet dėl to, jog jo kaina, nors ir su galimybe derėtis, yra per didelė. 8.2. Sisteminis susitarimo aiÅ¡kinimas ir Å¡alių elgesys rodo, kad Å¡alys labai aiÅ¡kiai buvo susitarusios, jog žemės sklypas turi bÅ«ti parduotas už rinkos kainÄ , ir 1/3 Å¡ios sumos sumokama ieÅ¡kovams.

Kitoks susitarimo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų tiek tikriesiems Å¡alių ketinimams, tiek ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. 8.3. Argumentai, kad sklypas yra itin patrauklioje vietoje ir kad tokių žemės sklypų pasiÅ«la yra nedidelė, nėra pagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, specialisto iÅ¡vados, kad žemės sklypo vieta daro įtakÄ jo patrauklumui ar nepatrauklumui. Sklypo patrauklumui daro įtakÄ ne nuo jo atsiveriantis vaizdas, o tokio sklypo panaudojimo galimybė, jo kaina, plotis, reljefas, užstatymo galimybės. 8.4.

Teismas taip pat nevertino, kad atsakovo skelbimai yra melagingi – klaidinantys potencialius pirkėjus. Skelbime nurodoma, kad žemės sklype yra iÅ¡likę pamatai, todėl statyba yra galima. Tačiau iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad jokie pamatai Å¡iame žemės sklype nėra registruoti. Taigi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme statinio sÄ vokos atitinkančio objekto Å¡iame žemės sklype nėra. Dėl to statyba, kaip nurodoma atsakovo skelbimuose, nėra galima. 8.5.

PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, ieÅ¡kovai neturėjo jokių teisinių priemonių nustatyti parduodamo sklypo kainÄ . IeÅ¡kovai buvo suradę pirkėjÄ , tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, nes atsakovui netiko kaina.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 9.1. Apeliantai savo argumentus dėl žemės klypo kainos grindžia nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita, kuri nustatė turto rinkos vertę konkrečiu laiku, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d. Tokiu atveju apeliantų teiginiai dėl žemės sklypo rinkos vertės kitais laikotarpiais, t. y. 2012 metais ir 2016 metais yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. 9.2.

Apeliantai nėra nuoseklÅ«s dėl žemės sklypo rinkos vertės: 2016 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kime jie nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertė sudaro 220 000 Eur, tÄ pačiÄ rinkos vertę nurodė ir 2017 m. gegužės 3 d. pretenzijoje, o ieÅ¡kinyje jau nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertė sudaro 174 700 Eur. Bylos duomenys (skelbimai) patvirtina, kad žemės sklypas parduodamas už 238 000 Eur – 240 000 Eur kainÄ , kuri tik 8 procentais didesnė, nei nurodė ieÅ¡kovai pretenzijoje.

Apie tai, kad ieÅ¡kovai žemės sklypo rinkos kainÄ vertina 174 700 Eur suma, atsakovas sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kinio, jis apie tai nebuvo informuotas, jam nebuvo pasiÅ«lyta koreguoti žemės sklypo kainÄ . 9.3. Jeigu pagal apeliantų pateiktus duomenis žemės sklypo rinkos kaina dar 2012 metais jiems atrodė netinkama, neaiÅ¡ku kokiu pagrindu jie sudarė bÅ«tent tokio turinio susitarimÄ . 9.4. Byloje pateikti duomenys apie panaÅ¡ius žemės sklypus patvirtina, kad žemės sklypo kaina nėra per didelė.

Rinkos kaina yra konkretaus sandorio kaina, t. y. momentinė ir individuali. 9.5. Apeliantai kritikuodami teismo sprendimÄ neatsižvelgia, kad teismo iÅ¡vados dėl žemės sklypo vietos iÅ¡skirtinumo yra pagrįstos jų pačių pateikta turto vertinimo ataskaita. IÅ¡ ataskaitos taip pat matyti, kad per tris metus sudaryti tik 3 sandoriai dėl panaÅ¡ių žemės sklypų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡skirtinė turto vieta ir nedidelė pasiÅ«la lemia ir didesnę turto vertę bei pardavimo kainÄ . 9.6.

Žemės sklype yra galima statyba, nes apeliantų pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyti pamatai žemės sklype, o žemės sklypas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia tikslinga įvertinti Å¡alių įsipareigojimus bei jų apimtį pagal jų sudarytÄ susitarimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡alių susitarimas nustato savitÄ atsiskaitymo formÄ už apeliantų suteiktas paslaugas (susitarimo 2.1–2.3 papunkčiai) pagal žodinę D. K. ir apeliantų sutartį (susitarimo 1 punktas) – atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantams 1/3 grÄ Å¾into žemės sklypo rinkos kainos dalį po žemės sklypo pardavimo (susitarimo 3 punktas).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad susitarimo 3 punkte nustatytos dvi neatsiejamos prievoles atsakovui:

1) parduoti turtÄ ;

2) sumokėti 1/3 dalį parduoto turto rinkos kainos. Apeliantų reikalavimas nagrinėjamu atveju grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdo pareigos parduoti žemės sklypÄ už rinkos kainÄ , todėl iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteista neįvykdytos jo prievolės atsiskaityti su apeliantais vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ sudaranti suma. Taigi apeliantai pirmÄ jÄ nurodytÄ atsakovo prievolę aiÅ¡kina ne tik kaip prievolę parduoti turtÄ , bet kaip prievolę parduoti turtÄ už rinkos kainÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alys byloje nepateikė vieningos atsakovo prievolių apimties sampratos – apeliantai, kaip minėta, laikosi pozicijos, kad rinkos kainos sÄ voka nagrinėjamu atveju aktuali pirmajai (nepiniginei) atsakovo prievolei, o atsakovas prieÅ¡ingai – susitarime vartojamÄ sÄ vokÄ â€žrinkos kaina“ pirmiausia iÅ¡ esmės tapatina su konkretaus ir realaus sudaryto sandorio dėl žemės sklypo kaina, nuo kurios priklauso antroji (piniginė) jo prievolė.

13. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡alių argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantai atsakovo nurodyto „rinkos kainos“ ir atitinkamai antrosios prievolės aiÅ¡kinimo iÅ¡ esmės neneigia, tačiau laikosi pozicijos, kad susitarimo 3 punktas nustato pareigÄ Å¾emės sklypÄ parduoti už turto rinkos vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek vienas, tiek kitas susitarimo 3 punkto aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ .

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų suma, gauta už žemės sklypÄ jį pardavus, savaime nereiÅ¡kia, kad turtas buvo parduotas rinkos kaina. Apeliantai pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, kuriame nustatyta, kad turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtÄ arba verslÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto pardavimo kainÄ nustato pardavėjas ir ji gali sutapti arba nesutapti su turto rinkos verte pardavimo metu, o turtÄ už nustatytÄ kainÄ pirkėjas vėlgi pasirenka įsigyti arba atsižvelgdamas į rinkos kainas, arba jų nepaisydamas. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo argumentų, pastarasis susitarimo sÄ vokÄ â€žrinkos kaina“ iÅ¡ esmės apibrėžia kaip pinigų sumÄ , kuri sumokėta už turtÄ (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 punktas).

Toks aiÅ¡kinimas paneigia susitarime 3 punkte vartojamos sÄ vokos „rinkos kaina“ prasmę ir pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Vadovaujantis tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu, turtas galėtų bÅ«ti parduotas ir už mažesnę, nei rinkos kainÄ , (pavyzdžiui, jį siekiant greitai parduoti) ir nenustato jokių apibrėžtų kainos ribų teisėtam apeliantų turtiniam interesui užtikrinti, kurį, pagal sutarties esmę, Å¡alys ir užtikrino nustatydami atsikaitymÄ su apeliantais nuo žemės sklypo rinkos vertės. Tai iÅ¡ esmės akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.

16. Apeliantų pateikta susitarimo 3 punkte nustatytų prievolių samprata taip pat iÅ¡ dalies prieÅ¡taringa. Jie akcentuoja atsakovo pareigÄ Å¾emės sklypÄ pardavinėti už jų nurodytÄ rinkos kainÄ , bet kartu neprieÅ¡tarauja atsakovo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad pardavus turtÄ už didesnę kainÄ (kokia žemės sklypÄ siekiama parduoti), jų atlyginimo dalis bÅ«tų skaičiuojama bÅ«tent nuo pardavimo kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, susitarimo turinys tokio atsakovo prievolių turinio nepatvirtina.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia atsižvelgia į tai, kad lingvistinė susitarimo 3 punkto iÅ¡raiÅ¡ka pareigÄ sumokėti 1/3 žemės sklypo rinkos vertės sieja su įvykiu – Å¡io sklypo pardavimu. Apeliantų pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ , kad Å¡alys susitarė ir dėl žemės sklypo pardavimo tvarkos – pardavinėti jį už jų nurodytÄ rinkos kainÄ â€“ nepatvirtina nei susitarimo lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka, nei sutarties sudarymo aplinkybės.

18. Pareiga atsakovui žemės sklypÄ parduoti už tam tikrÄ kainÄ (rinkos kainÄ ) nei susitarimo 3 punkte, nei kitose susitarimo dalyse nenustatyta. Atsakovo prievolė parduoti turtÄ taip pat nebuvo neapibrėžta jokiu terminu, o Å¡alys susitarimu ir neapibrėžė jokios konkrečios rinkos kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, jeigu apeliantams buvo aktualus kuo greitesnis žemės sklypo pardavimas, tuo labiau, jų manymu, konkrečia kaina, ji ir turėjo bÅ«ti nustatyta susitarime. Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad byloje apskritai nepateikta duomenų, jog sudarant susitarimÄ iÅ¡ viso buvo atliktas turto rinkos vertės nustatymas.

Be to, kaip pažymi atsakovas ir rodo bylos duomenys, o ieÅ¡kovai to ir neneigia, žodinis susitarimas dėl paslaugų ir atsiskaitymo už jas buvo sudarytas dar 2005 metais, žemės sklypas buvo parduodamas dar nuo 2012 metų, tačiau praėjus ketveriems metams, sudarant susitarimÄ , Å¡alys vis viena nematė poreikio nei žemės sklypÄ Ä¯vertinti, nei apibrėžti terminÄ turtui parduoti ar, jo nepardavus, nustatyti kitokiÄ atsiskaitymo už paslaugas formÄ , pvz., nustatyti konkrečių paslaugų kainas ir terminus už jas atsiskaityti.

FaktÄ , kad sudarydamos susitarimÄ Å¡alys sÄ vokos „rinkos kaina“ neapibrėžė, patvirtina ir tai, kad kaina buvo nustatyta 2016 m. spalio 12 d. protokolu. Taigi matyti, kad Å¡alys detalizavo atsiskaitymo su apeliantais prievolę ir jos ribas (1/3 dalį žemės sklypo rinkos kainos), bet pardavimo pareigos nedetalizavo.

19. Apeliantų pagrindinis argumentas, kad atsakovas sÄ Å¾iningai nevykdo susitarimo ir iÅ¡ esmės imituoja turto pardavimÄ , nurodydamas neracionaliÄ jo kainÄ , už kuriÄ turtas negalės bÅ«ti parduotas, nėra įtikinamas. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiga parduoti turtÄ turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė –174 700 Eur – nėra faktas, bet nuomonė apie labiausiai tikėtinÄ Å¾emės sklypo kainÄ (žr., pvz., apeliantų pateiktos turto vertinimo ataskaitos 3 lapÄ ).

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Å¡alys, vykdydamos susitarimÄ yra saistomos ir kitų bendrųjų sutarčių vykdymo principų. Vienas iÅ¡ tokių principų yra pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Ginčo Å¡iuo atveju nėra, kad ataskaita atsakovui buvo pateikta tik kartu su ieÅ¡kiniu teismui. Apeliantų kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina, prieÅ¡ingai nei nustatyta 2016 m. spalio 12 d. protokolu, Å¡alių nebuvo atskirai aptarta.

Taip pat nėra jokio protingo paaiÅ¡kinimo, kaip žemės sklypo rinkos kaina per beveik vienerius metus sumažėjo penktadaliu. Apeliantams atsakovui nepateikus naujų duomenų apie galimÄ turto rinkos vertę, o pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teismui, apeliantai iÅ¡ esmės be pagrindo atsisakė toliau bendradarbiauti su atsakovu, kaip tai buvo iki tol padaryta pasiraÅ¡ant 2016 m. spalio 12 d. protokolÄ , nors ir neprieÅ¡tarauja gauti 1/3 dalį nuo atsakovo nurodytos kainos, kuriÄ ir įtvirtino 2016 m. spalio 12 d. protokolu.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Å¡alims 2016 m. spalio 12 d. protokolu nustačius rinkos kainÄ , apeliantų pateikta turto vertinimo ataskaita nelaikytina pakeičiančia Å¡alių nustatytÄ Å¾emės sklypo rinkos kainÄ (CK 6.189 straipsnis).

22. Kiti bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį iÅ¡vengti įsipareigojimų. Iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui apeliantai 2016 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kime atsakovui nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertė sudaro 220 000 Eur, tokiÄ vertę Å¡alys nustatė 2016 m. spalio 12 d. protokolu, tokiÄ pačiÄ rinkos vertę apeliantai vėliau nurodė ir 2017 m. gegužės 3 d. pretenzijoje. Ginčo vėlgi nėra, kad atsakovas turto kainÄ pakoregavo – turtÄ siekė parduoti už 238 000 Eur – 240 000 Eur kainÄ .

Kaip teisingai akcentuoja atsakovas, tokia turto kaina iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo atsakovų pirminei nurodytai kainai, nes atsižvelgiant į galimas derybas, kaina, kuria siekiama turtÄ parduoti, neturėtų bÅ«ti sutapatinama su sandorio kaina. Nurodyta kaina buvo protingai pateisinama, nes neatmestina, kad, atsiradus pirkėjui, derybų rezultatas galėjo bÅ«ti ir Å¡alių nustatyta kaina (CPK 185 straipsnis). Kaip nurodyta anksčiau, apeliantų su ieÅ¡kiniu pateiktos turto vertinimo ataskaitos duomenys Å¡iuo atveju laikytini tik kaip pagrindas Å¡alims apsvarstyti 2016 m. spalio 12 d. protokolu nustatytos rinkos kainos patikslinimo klausimÄ .

23. Apeliantų nurodyti teiginiai, kad atsakovas atsisakė parduoti turtÄ jų pasiÅ«lytam pirkėjui yra neįrodyti – jie grindžiami tik 2016 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovas pateikė visiÅ¡kai prieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus. Patikimų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti egzistavus apeliantų nurodytas aplinkybes, nepateikta, todėl apeliantų nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 176, 178 straipsniai).

24. Nors apeliantai pakankamai plačiai kritikuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl žemės sklypo iÅ¡skirtinumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai pažymi atsakovas, tokias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir pačių apeliantų pateiktos turto vertinimo ataskaitos turinys (žr., pvz., apeliantų pateiktos turto vertinimo ataskaitos 11 lapÄ ).

25. Å ių teisiÅ¡kai aktualių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo vadovautis apeliantų pateiktu susitarimo aiÅ¡kinimu, jog atsakovas įsipareigojo turtÄ parduoti už rinkos kainÄ â€“ Å¡alys nenustatė pareigos atsakovui turtÄ parduoti už konkrečiÄ kainÄ . Turto „rinkos kainos“ sÄ voka Å¡iame kontekste yra aktuali tik jau įvykus Å¡alių apibrėžtam įvykiui, t. y. žemės sklypo pardavimui. Turto „rinkos kaina“ tokiu atveju reiÅ¡kia tik minimaliÄ kainÄ , nuo kurios mokėtina 1/3 dalis apeliantams priklausanti dalis – atsakovui turtÄ pardavus didesne kaina, atitinkamai kyla prievolė 1/3 dalį gautos pinigų sumos sumokėti apeliantams, tai pripažino ir pats atsakovas. Toks aiÅ¡kinimas atitinka abiejų Å¡alių turtinius interesus, nes visos susitarimo Å¡alys turi vienodÄ turtinį interesÄ Å¾emės sklypÄ parduoti kuo didesne kaina.

26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi turtas dar nėra parduotas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė pareigos atsiskaityti su apeliantais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiskaitymas su apeliantais po atsakovui priklausančio turto pardavimo yra atsakovui palanki mokėjimo tvarka, kuria atsakovui sudaromos sÄ lygos atsiskaityti su apeliantais iÅ¡ esmės nepatiriant didesnių nepatogumų ir iÅ¡saugant turto vertę. Nors toks atsiskaitymo bÅ«das yra iÅ¡ esmės palankesnis atsakovui, tačiau apeliantams jis taip pat palankus, nes jie gaus žemės sklypo kainos dalį, kuri, parduodant jÄ Ä¯prastomis rinkos sÄ lygomis, yra didesnė, nei realizuojant turtÄ per varžytines ar likvidacine kaina.

27. Patenkinus ieÅ¡kinį ir priteisus apeliantams jų nurodytÄ sumÄ pirmiausia bÅ«tų pažeista Å¡alių pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti (nutarties 19 punktas), pažeistas Å¡alių susitarimas dėl kainos (nutarties 20 punktas) ir eliminuota atsiskaitymo už paslaugas tvarkos dalis, o tai reikÅ¡tų sutarties modifikavimÄ . Tokio teisių gynimo bÅ«do ieÅ¡kovams nepasirinkus, pirmosios instancijos teismas bylos faktinių aplinkybių kontekste priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovui iÅ¡ apeliantų priteistina 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai). Apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realios ir pagrįstos, o praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (8.11 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantų J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Romualda Janovičienė Kazys Kailiūnas