5ef15345-3ed2-4dd6-b99f-cb2ac187ec2f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-636-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-02622-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. E. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo K. E. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti ir ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 170 252,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 4 829 747,15 Eur neturtinės žalos atlyginimui. IeÅ¡kovas nurodė, kad žala jam buvo padaryta nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieÅ¡kovės A. E. ieÅ¡kinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo; byloje 2013 m. birželio 11 d. buvo priimtas sprendimas, kuris abiejų Å¡alių buvo apskųstas apeliacine tvarka, ir kuris Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014, buvo pakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikinta ir pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe valdomo turto. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas grindžia teismų Å¡aliÅ¡kumu, tinkamo proceso neužtikrinimu, nurodo, kad neteisėtais teismų sprendimais buvo sužlugdytas jo verslas, jis negali naudotis jam priklausančiu turtu, negali įeiti į savo namus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti valstybės civilinę atsakomybę už, jo nuomone, neteisėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimÄ ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokinio turto padalijimo byloje; nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir nurodytÄ pagrindÄ , teismui reikėtų iÅ¡ naujo vertinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , o bÅ«tent turto padalijimo dalyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas.

Teismas pabrėžė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, tam tikrais atvejais ( iÅ¡skyrus Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis) numatytas proceso atnaujinimo institutas ( CPK XVIII skyrius). Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti, tačiau žemesnysis teismas neturi teisės vertinti įsiteisėjusios Aukščiausiojo Teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarytos byloje, teisių gynimas tokia tvarka neleistinas.

Galiojantys įstatymai nenumato kasacinės instancijos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos nacionaliniuose teismuose. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintÄ teismų nepriklausomumo principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-926/2000). Teismas nurodė, kad siekdamas pradėti naujÄ civilinę bylÄ , o ne teikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ naujo revizuoti įsiteisėjusį procesinį sprendimÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad toks ieÅ¡kinys yra nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi jame numatytas atvejis, kada ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme ir teismas negali imtis spręsti ginčo, nes ginčo iÅ¡sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių ir dėl Å¡ios priežasties nebÅ«tų apgintos konkrečios asmenų teisės. Ginčas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

IeÅ¡kiniu siekia, kad bÅ«tų apgintos ieÅ¡kovo pažeistos subjektinės teisės, jam bÅ«tų atlyginta padaryta žala, todėl teismas privalėjo ieÅ¡kinį priimti ir ginÄÄ nagrinėti.2. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė ne ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , bet nagrinėjo ginÄÄ , nors toks ginčas gali bÅ«ti nagrinėjamas tik teismui iÅ¡kėlus civilinę bylÄ . Sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ieÅ¡kinio pagrįstumas nėra vertinamas. IeÅ¡kinys suformuluotas tinkamai, nurodytas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl nuspręsti ar ieÅ¡kinio reikalavimai pagrįsti, bus galima tik atsakovui pateikus atsiliepimÄ ir iÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Pasisakyti dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų reikÅ¡mės ir jų svarbos teismas gali tik iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ , atlikęs visus teismui privalomus atlikti, iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , veiksmus. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ . Tokiu bÅ«du užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teismas atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo. Taigi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimÄ . Tokio pobÅ«džio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pateikiant naujÄ ieÅ¡kinį nėra galima revizuoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu įrodinėja valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsiradusiÄ Å¾alÄ siedamas su teismų tinkamai neužtikrintu procesu, pareigos iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusius ginčus neįvykdymu, ieÅ¡kovo verslo sužlugdymu.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo. Teismas Å¡ioje stadijoje patikrina, ar ieÅ¡kinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo bus galima spręsti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Manydamas, kad ieÅ¡kinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , o ne atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , todėl yra pagrindas teismo nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo K. E. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                      Â