5ef0d4ca-f2c9-445e-acf4-ee8a044f82fe · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji

byla Nr

Pranešėjas: Jurgis Kiškis                                Baudžiamoji

byla Nr.1A-118-290/2011

Teisėjas: Rimas Švirinas                                (Proceso

Nr. 52-1-00442-10)

                                                                     Procesinių

sprendimų kategorijos:

                                                                        2.

4. 7. Â

                                                                                                                        (S)

                                                                           Â

     Â

                                 KAUNO APYGARDOS

TEISMAS

                                                      Â

                                             N U

T A R T I S

               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                        Â

                                              2011 m.

kovo 9 d.

                                                         Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio,

teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Steponui

Å pogiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ

dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio,

kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ ,

numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str.1 d. ir nuteistas - laisvės atėmimu 2

(dvejiems) metams.

        Kolegija

                                                   n

u s t a t ė :

P. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteistas už

tai, kad  2010 m.

gegužės 3 d. apie 15 val., Alytaus rajone Nemunaičio sen. (duomenys

neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia

nukentėjusiajam R. V. vienÄ kartÄ koja spyrė į pilvo sritį

ir vienÄ kartÄ Ä¯ nugaros sritį ir dėl pilvo ir krÅ«tinės kairės pusės sumuÅ¡imo,

blužnies plyÅ¡imo pastarajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis P. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-23

nuosprendį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad nuosprendis

paremtas tik jo ir nukentėjusiojo parodymais, o nukentėjusysis R. V. pradžioje teigė, kad

pats susižalojo. Nebuvo nustatyti ir apklausti liudytojai, kurie įvykio metu

buvo kartu su R. V.. Nebuvo tikrinama ir vertinama versija, kad R. V. galėjo susižaloti

pats, todėl, apelianto nuomone, nepilnai išnagrinėtos nukentėjusiojo sužalojimo

aplinkybės, kas lėmė jo veiksmų kvalifikacijÄ ir per griežtos bausmės skyrimÄ . Â

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , gynėjo

praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorės praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ

atmesti bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinis

skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai,

jog tyrimas byloje buvo atliktas nepilnai ir neišsamiai, dėl ko jis nuteistas

neteisingai, yra visiškai nepagrįsti, o jo kaltė pilnai ir neginčijamai įrodyta

faktiniais bylos duomenimis.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. G. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus įtariamuoju,

parodymų patikrinimo vietoje metu savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino pilnai, išsamiai nurodydamas

visas įvykio aplinkybes. Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir teisminio bylos

nagrinėjimo metu. Jo parodymus patvirtino ir kita byloje surinkta medžiaga:

nukentėjusiojo R. V. parodymai, specialisto išvada. Nors

nukentėjusysis tuoj po įvykio savo paaiškinime nurodė, jog susižalojo pats,

tačiau jau tÄ pačiÄ dienÄ protokole –pareiÅ¡kime patvirtino, kad jį sumušė P. G., ir Å¡ių parodymų nukentėjusysis jau

nebekeitė, nuosekliai laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu. Šie jo parodymai

sutapo su paties kaltinamojo parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl

teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti jų teisingumu.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas,

kad nebuvo nustatyti ir apklausti įvykio liudytojai. Įvykio vietoje kartu su

nukentėjusiuoju buvę R.

S. ir K. U., ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti

liudytojais ir abu analogiškai parodė, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje

kartu su R. V., vartojo alkoholį, buvo neblaivūs ir dėl

girtumo negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas jų draugas. Jie

tik kitÄ dienÄ sužinojo, kad R. V. ligoninėje.

Iš šių parodymų matyti, kad liudytojai paties R. V. sužalojimo aplinkybių nematė, todėl jų parodymai nei apelianto

kaltės patvirtinimui, nei paneigimui jokios įrodomosios galios neturi. Taigi

tai, kad jie nebuvo iškviesti bei apklausti  teismo posėdyje, negali būti

laikoma nepilnu ar neišsamiu įrodymu ištyrimu.

Pažymėtina, kad apeliantas, prašydamas

perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, skundÄ argumentuoja tik nukentėjusiojo bei

liudytojų parodymų ištyrimu ir vertinimu, tačiau visiškai nepasisako ir

nemotyvuoja savo paties pozicijos pakeitimo dėl kaltės. Teigia, kad kyla

abejonių dėl jo kaltės, tačiau skunde netvirtina nedaręs nusikaltimo, už kurį yra

nuteistas, nepateikia jokios naujos versijos, patvirtinančios jo nekaltumÄ ir

nenurodo, kuo remiantis gali būti paneigti jo, nuo pat tyrimo pradžios duoti

nuoseklūs parodymai visiškai pripažįstant savo kaltę.

Įvertinus šiuos

aptartus įrodymus, nekyla jokių

abejonių, kad P. G. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui

duomenų pakanka, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos

BK 135 str. 1 d., o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms

faktinėms bylos aplinkybėms, todėl laikoma, kad tirti bylÄ iÅ¡ naujo dėl nepilnai

ir neiÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Â

Teismas, skirdamas P. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.).

Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į

atsakomybę lengvinančia bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į individualias

jo asmenines savybes. Apeliantas padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ . Už šį nusikaltimÄ

įstatymas numato tik realiÄ terminuotÄ

laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str.,

kurių pagrindu apeliantui būtų galima skirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje

numatyta minimali bausmė ar švelnesnę bausmės rūšį, nėra. Teismas atsižvelgė

į tai, kad P. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , į jo amžių, į tai,

jog nukentėjusysis pretenzijų neturi, ir įvertinęs visas aukščiau minėtas

aplinkybes, paskyrė jam bausmę, žymiai švelnesnę nei numatytas sankcijos

vidurkis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas

aplinkybes ir faktus daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m.

lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl

tenkinti nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ , ir perduoti bylÄ

nagrinėti iš naujo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio

pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1

p. kolegija

                                   n u t a r ė :

nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ

atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                             Jurgis

Kiškis

Teisėjai:                                                                      Â

            Algirdas Jaliniauskas

                                                                               Algerdas

Urbšys