5eefda5b-ed1d-4cab-a4fc-577c9db0f728 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-382-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00561-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21; 3.1.1.2.11; 3.2.4.9.6.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1916-480/2016 pagal ieÅ¡kovės J. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, trečiasis asmuo Å . P., dėl vartojimo kredito sutarties dalies dėl laidavimo pripažinimo negaliojančia, vekselio dalies dėl laidavimo pripažinimo negaliojančia, vykdomojo įraÅ¡o dalies dėl reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti lėšas atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip laiduotojos, pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė: pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 dalį dėl jos (ieÅ¡kovės) laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio, kurio suma 14 000,00 Lt, AB Ūkio banko naudai iÅ¡ vekselio davėjo Å . P. ir ieÅ¡kovės J. P., kaip laiduotojos, dalį dėl laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti Kauno miesto 23-iojo notarų biuro 2009 m. kovo 27 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 1724, dalį dėl reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti lėšas atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip laiduotojos, negaliojančia; priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovė BAB Ūkio bankas ir Å .

P. 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08, pagal kuriÄ bankas suteikė Å . P. 14 000,00 Lt vartojimo kreditÄ . Sutartyje buvo nustatytos sÄ lygos, kad už Å . P., kaip kredito gavėjo, įsipareigojimus laiduoja Å . P. tuometė sutuoktinė ieÅ¡kovė J. P. Å ios sutarties pagrindu 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 14 000,00 Lt, banko naudai iÅ¡ vekselio davėjo Å . P., nurodant, kad laiduotoja yra J. P. Nors kredito sutartyje, vekselyje už ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yta, tačiau pačiai ieÅ¡kovei apie tokį susitarimÄ nebuvo žinoma, ieÅ¡kovės paraÅ¡ai yra suklastoti, todėl tokia sutartis ir vekselis pripažintini negaliojančiais ab initio.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį.Teismas nustatė, kad atsakovė BAB Ūkio bankas ir Å . P. 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08, pagal kuriÄ bankas suteikė Å . P. 14 000,00 Lt vartojimo kreditÄ . Sutartyje buvo nustatytos sÄ lygos, kad už Å . P., kaip kredito gavėjo, įsipareigojimus laiduoja ieÅ¡kovė J. P.. Å ios sutarties pagrindu 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 14 000,00 Lt, AB Ūkio banko naudai iÅ¡ vekselio davėjo Å .

P., nurodant, kad laiduotoja yra J. P. Kauno miesto 23-iojo notarų biuras 2009 m. kovo 27 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 1724, iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko Å . P. ir laiduotojos J. P., kuris 2009 m. kovo 31 d. pateiktas vykdyti antstolei A. L.Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad ieÅ¡kovė J. P. 2014 m. kovo 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ Å . P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, finansinių įsipareigojimų paskirstymo (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1219-301/2014).

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi IÄ® Architekto Å . P. studijai iÅ¡kelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-303-273/2015).Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu J. P. ir Å . P. santuoka nutraukta. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ ir perdavė nagrinėti bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nutarė, kad kreditorei BAB Ūkio bankui 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo sutarties Nr. KR07-181/08 pagrindu esanti 3 656,79 Eur skola laikytina solidaria Å . P. ir J. P. prievole. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pripažino IÄ® Architekto Å . P. studijos veiklÄ pasibaigusia, jÄ likvidavus dėl bankroto. VieÅ¡ai skelbiamais VÄ® Registrų centro duomenimis, individualioji įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ginčija tiek vartojimo kredito sutarties, tiek paprastojo vekselio teisėtumÄ tuo pagrindu, kad jie sudaryti pažeidžiant įstatymo reikalaujamÄ sandorio formÄ , t. y. ieÅ¡kovė mano, kad jos paraÅ¡ai suklastoti, pačiai ieÅ¡kovei apie tokį susitarimÄ nebuvo žinoma.

Nurodo, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek bankroto byloje ieÅ¡kovė nuosekliai prašė pripažinti visus finansinius įsipareigojimus, tarp jų ir finansinį įsipareigojimÄ bankui, asmeninėmis Å . P. prievolėmis, nes apie juos jai nebuvo žinoma. Kaip iÅ¡nagrinėtoje byloje, taip ir nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia pripažinimo, jog ji nėra solidarioji banko skolininkė. Teismo vertinimu, iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos nustatytos aplinkybės (civilinė byla Nr. B2-303-273/2015) nagrinėjamai bylai turi prejudicinių faktų galiÄ .

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį individualioji įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi jau išspręstas ginčo skolos pobūdžio klausimas.

Teismas iÅ¡ byloje esančių aplinkybių visumos nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei net ir įrodžius, kad ginčo sutartis bei vekselis sudaryti pažeidžiant įstatyme reikalaujamÄ sandorio formÄ , t. y. suklastojus ieÅ¡kovės (laiduotojos) paraÅ¡us, net ir tokiu atveju solidarioji prievolė netaptų asmenine trečiojo asmens prievole. Teismas pažymėjo, kad solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusio (buvusio) sutuoktinio teisių apsauga gali bÅ«ti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, pateikusi 2016 m. balandžio 25 d. pradinį ieÅ¡kinį, kurį vėliau tikslino, prašė paskirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimÄ , ar 2008 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartyje ir paprastajame vekselyje kaip laiduotoja pasirašė ieÅ¡kovė J.

P. Tačiau pateikusi tokį praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė nepateikė laisvųjų raÅ¡ysenos (parašų) pavyzdžių ir nenurodė jų buvimo vietos, pradėjo elektroninę bylÄ , kurioje nėra sÄ lygiÅ¡kai laisvųjų raÅ¡ysenos (parašų) pavyzdžių, nedalyvaujant pačiai ieÅ¡kovei teismo posėdžiuose, teismas neturėjo galimybės paimti jos eksperimentinių parašų pavyzdžių. IeÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atidėti šį posėdį ir pripažinti ieÅ¡kovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu teismas vertino ne tik kaip prieÅ¡taraujantį bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), Å¡alių procesinėms teisėms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 5 dalis), bet ir civilinio proceso paskirčiai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl paminėtų ieÅ¡kovės, jos atstovo praÅ¡ymų teismas netenkino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ dėl jos parašų suklastojimo.Teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti vartojimo kredito sutarties bei paprastojo vekselio dalis dėl laidavimo negaliojančiomis. Teismas, netenkinęs Å¡ių reikalavimų, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl vykdomojo įraÅ¡o dalies pripažinimo negaliojančia, todėl ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. P. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu nutraukė Å . P. ir J. P. santuokÄ dėl Å . P. kaltės. Å . P. kaltė buvo pagrįsta tuo, jog Å¡is reguliariai įgydavo finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos savo sutuoktinei nepraneÅ¡davo, įgytus pinigus slėpdavo nuo Å¡eimos ir naudodavo neaiÅ¡kiems tikslams, o kreditoriai nuolat atvykdavo į namus ir reikalaudavo skolų iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, nors ieÅ¡kovei apie tokius finansinius įsipareigojimus niekada nebuvo žinoma.

Tokiais savo veiksmais Å . P. nebuvo lojalus, veikė prieÅ¡ingai Å¡eimos interesams. Taip pat Marijampolės rajono apylinkės teismui 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo iÅ¡skyrus į atskirÄ bylÄ ir perdavus nagrinėti bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam Kauno apygardos teismui, iÅ¡ viso buvo nustatyti 22 kreditoriai, tačiau, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , solidariosios prievolės dėl tam tikrų individualių priežasčių buvo paliktos tik 3.

Trečiojo asmens kaltės dėl santuokos nutraukimo pagrindimo motyvai ir tik mažos dalies finansinių įsipareigojimų palikimas solidariosiomis prievolėmis po santuokos nutraukimo byloje Nr. B2-303-273/2015 paneigia CK 3.88 straipsnyje įtvirtintÄ sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija ir jų solidariosiomis prievolėmis, nepagrįsti.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad civilinėje byloje Nr. B2-303-273/2015 nustatytos aplinkybės, t. y. kad iÅ¡spręstas ginčo skolos pobÅ«džio klausimas, Å¡iai bylai turi prejudicinių faktų galiÄ .

Nagrinėjamu atveju nebuvo pareikštas tapatus ieškinys ir skiriasi ieškinio dalykas. Pirmuoju atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto finansinių įsipareigojimų padalijimo, o šioje byloje keliamas klausimas dėl vartojimo kredito sutarties ir vekselio dalių dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiomis. Civilinė byla Nr. B2-303-273/2015 buvo individualiosios įmonės Architekto Š. P. studijos bankroto byla, kurioje dėl nusistovėjusių teisinių taisyklių ir tam tikrų objektyvių faktinių aplinkybių buvo išspręstas santuokinių finansinių įsipareigojimų padalijimo klausimas.

Nors Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė prašė prievolę atsakovei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08 pripažinti asmenine trečiojo asmens Å . P. prievole, tačiau nebuvo keliamas reikalavimas dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio AB Ūkio bankui iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip laiduotojos, pripažinimo negaliojančiais. Taip civilinės bylos Nr. e2-1916-480/2016 dalykas nebuvo civilinės bylos Nr. B2-303-273/2015 įrodinėjimo dalykas ar jo dalis, todėl ir remtis Å¡iuo atveju civiline byla Nr. B2-303-273/2015, kaip prejudiciniu faktu, negalima, o iÅ¡ tokių prielaidų priimtas skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti naikintinas.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl ekspertizės skyrimo, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės įtakÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu formulavo atskirus praÅ¡ymus pakirti ekspertizę dėl parašų, esančių vartojimo kredito sutartyje ir vekselyje, tikrumo, bei atskirus praÅ¡ymus pripažinti vartojimo kredito sutarties ir vekselio dalis dėl laidavimo negaliojančiomis. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė yra senyvo amžiaus, gyvena užsienyje, todėl jai sudėtinga atvykti į kiekvienÄ teismo posėdį. Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų buvę tikslinga, teismui nusprendus tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl ekspertizės paskyrimo, padaryti ieÅ¡kovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinÄ ir taip paskyrus datÄ ieÅ¡kovė galėtų atvykti į teismo posėdį ir pateikti visus reikalingus raÅ¡ysenos pavyzdžius bei kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio informacijÄ .

Netenkinus tokio praÅ¡ymo, ieÅ¡kovės manymu, bylos esmė liko neatskleista, o priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisingas. Be to, nagrinėjamoje byloje persipina trijų rÅ«Å¡ių teisiniai santykiai (vartojimo, Å¡eimos, bankroto), kuriuose egzistuoja vieÅ¡asis interesas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes padaryti ieÅ¡kovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinÄ , taip pat imtis visų kitų reikalingų priemonių siekiant visapusiÅ¡ko ir teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė BAB Ūkio bankas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Sprendime teisingai konstatuota, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 dalis dėl ieÅ¡kovės laidavimo bei 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio dalis dėl ieÅ¡kovės laidavimo turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ab initio.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei, teigiančiai, kad jos paraÅ¡ai buvo suklastoti, kilo pareiga šį teiginį pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog bÅ«tų galima nustatyti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes dėl vartojimo kredito sutartyje, paprastajame vekselyje esančių ieÅ¡kovės parašų tikrumo.Byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei net ir įrodžius, kad ginčo sutartis bei vekselis sudaryti pažeidžiant įstatyme reikalaujamÄ sandorio formÄ , t. y. suklastojus ieÅ¡kovės (laiduotojos) paraÅ¡us, net ir tokiu atveju solidarioji prievolė netaptų asmenine trečiojo asmens prievole.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribųPagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Civilinė byla nagrinėjama neperžengiant ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ribų.Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribųPagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 dalį dėl jos (ieÅ¡kovės) laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio, kurio suma 14 000,00 Lt, AB Ūkio banko naudai iÅ¡ vekselio davėjo Å .

P. ir ieÅ¡kovės J. P., kaip laiduotojos, dalį dėl laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti Kauno miesto 23-iojo notarų biuro 2009 m. kovo 27 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 1724, dalį dėl reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti lėšas atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip laiduotojos, negaliojančia; priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandorių dalys dėl ieÅ¡kovės laidavimo yra negaliojančios, nes Å¡iuose dokumentuose esantys jos paraÅ¡ai suklastoti, kad ji neiÅ¡reiÅ¡kė valios užtikrinti Å¡iais sandoriais prisiimtų prievolių laidavimu.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylÄ nagrinėti neperžengdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų ir, nesant kitų reikalavimų, neturėjo analizuoti klausimo dėl solidariosios ieÅ¡kovės prievolės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai pasisakė dėl ieÅ¡kovės prievolės solidaraus pobÅ«džio, tačiau Å¡ie teismo argumentai nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti ieÅ¡kovės argumentÄ , jog ginčijamuose 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandoriuose esantys paraÅ¡ai yra suklastoti (CPK 185 straipsnis).Dėl įrodymų vertinimoCiviliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Dėl to atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodyta, kad ieÅ¡kovei, teigiančiai, jog jos paraÅ¡ai suklastoti, kilo pareiga šį teiginį įrodyti.Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti jos parašų suklastojimo faktÄ , grindė Å¡iais argumentais: santuoka nutraukta dėl Å .

P. kaltės dėl to, kad jis reguliariai įgydavo finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos savo sutuoktinei nepraneÅ¡davo; Å . P. nagrinėjant kitÄ civilinę bylÄ pripažino, kad jis suklastojo ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä kredito sutartyje, pažiÅ«rėjus į 2008 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartyje ir vekselyje esančių parašų raÅ¡ysenÄ , matyti, jog tiek už J. P., tiek už Å . P. pasirašė tas pats žmogus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nesant į bylÄ pateiktų originalių ieÅ¡kovės raÅ¡ysenos (parašų) pavyzdžių, sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės paraÅ¡ai ginčijamuose 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandoriuose buvo suklastoti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Š. P. ir J. P. santuoka buvo nutraukta dėl Š. P. kaltės, motyvuojant tuo, kad Š. P. reguliariai įgydavo finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos sutuoktinei nepranešdavo, įgytus pinigus slėpdavo nuo šeimos ir naudodavo neaiškiems tikslams, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamuose 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandoriuose esantys ieškovės parašai suklastoti.

Nors patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad bankroto bylos Nr. B2-303-273/2015 nagrinėjimo teisme metu Å . P. pripažino faktÄ , jog ieÅ¡kovės J. P. paraÅ¡ai 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. KR07-181/08 suklastoti ir kad Å¡is prisipažinimas įvyko IÄ® Architekto Å . P. studijos bankroto bylos Nr. B2-303-273/2015 nagrinėjimo metu, teismo posėdyje dalyvaujant ir atsakovės atstovui, tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti parašų suklastojimo faktÄ .

Nors ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, kad pažiÅ«rėjus į 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartyje ir vekselyje esančių parašų raÅ¡ysenÄ , matyti, jog tiek už J. P., tiek už Å . P. pasirašė tas pats asmuo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad akivaizdu, jog paraÅ¡us už kredito gavėjÄ , vekselio davėjÄ , laiduotojÄ , padėjo tas pats asmuo, o ekspertizė nebuvo paskirta dėl toliau nurodytų priežasčių.Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tvirtino, kad jos paraÅ¡ai suklastoti, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kovės dalyvavimo bÅ«tinu, o Å¡is pažeidimas, anot apeliantės, lėmė ieÅ¡kovės raÅ¡ysenos (parašų) pavyzdžių nebuvimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, viena vertus, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, antra vertus, nurodo, kad jos atstovas pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino, jog ji dalyvauti teismo posėdžiuose negali, nes yra senyvo amžiaus, gyvena užsienyje.

Tokia ieÅ¡kovės pozicija vertintina kaip nenuosekli ir prieÅ¡taringa. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieÅ¡kovės amžiaus pripažinti kaip senyvo (pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieÅ¡kovei buvo 59 metai). IeÅ¡kovė taip pat nepaaiÅ¡kino, kaip nepripažinimas jos dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, sutrukdė jai atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdžius savo iniciatyva.IeÅ¡kovei nepateikus savo raÅ¡ysenos, parašų pavyzdžių, pačiai ieÅ¡kovei nedalyvaujant nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėta iÅ¡ esmės, taip nesuteikus galimybės pateikti savo raÅ¡ysenos ir paraÅ¡o pavyzdžių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti byloje raÅ¡ysenos ekspertizę.

Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės raÅ¡ysenos (parašų) pavyzdžių taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastÄ jį vekselį, atsakovė pateikė originaliÄ vartojimo kredito sutartį, paprastojo vekselio nepateikė nurodydama, kad jo neturi. Vekselio originalÄ pateikė antstolė A. L.. IeÅ¡kovei nepateikus į bylÄ originalių savo paraÅ¡o pavyzdžių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė raÅ¡ysenos ekspertizės. Pažymėtina, kad raÅ¡ysenos ekspertizei turėtų bÅ«ti pateikiami tik tiriamųjų rankraÅ¡tinių įrašų ir parašų originalai (ne kopijos) (žr. informacijÄ , pateiktÄ Lietuvos teismo ekspertizės tinklalapyje http://www.ltec.lt/rasysenos-metodines, http://www.ltec.lt/rasysenai-reikalavimai).

Taigi atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti ekspertizę dėl jos parašų, esančių vartojimo kredito sutartyje ir vekselyje, tikrumo.Dėl bylos esmės neatskleidimoBylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos įvertinti byloje pateiktų įrodymų, nenustatė byloje reikÅ¡mingų aplinkybių ar nepasisakė dėl bylos esmės (CPK 265 straipsnis). PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teismas ėmėsi priemonių, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai (CPK 8 straipsnis). Minėta, kad Å¡alys turi pareigÄ pateikti paaiÅ¡kinimus ir kitus rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos neįgyvendino, nebuvo aktyvi, neskatino proceso eigos, ir nors ieÅ¡kovė teigia, kad teismas turėjo įvertinti vieÅ¡Ä jį Å¡ios bylos pobÅ«dį, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos rÅ«pintis bylos eiga, teikti įrodymus, kuriais grindžiami jos argumentai. Byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡tirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes vertino, kad ant ginčijamų 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandorių yra ieÅ¡kovės paraÅ¡ai, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos paraÅ¡ai suklastoti.

Be to, ieÅ¡kovei nepateikus originalių savo parašų pavyzdžių, yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieÅ¡ pažeidėjÄ ) prezumpcijÄ , pagal kuriÄ , Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikÅ¡mingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų rinkimo, vertinimo taisyklių pažeidimas nenustatytas, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisingas ir pagrįstas, ieÅ¡kinio materialieji reikalavimai netenkinti pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo atmestini kaip nepagrįsti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.Apie patirtas atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 78, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                          Konstantinas Gurinas                                                                           Danguolė Martinavičienė                                                                           Alvydas PoÅ¡kus