2023-09-06 Nr. AB-15885-3-61-3-02841-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-449-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 1P-1378 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, jog jis 2020 m. spalio 30 d. nuo 8.00 val. iki 22.00 val., dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste 7, 8 darbo vietose, privalėdamas atlikti muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimą DV EI, Fl, D1 eismo juostose, 2020 m. spalio 30 d. apie 11.30 val. atlikdamas atvykusios į patikrinimo eismo juostą (EI, Fl, D1) transporto priemonės DAF (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir transporto priemonė) ir MCC sistemoje pateiktos tranzito deklaracijos MRN Nr. 20TVK1000177271C6 muitinį įforminimą, tai atliko netinkamai. RATIS sistemoje deklaracijai MRN Nr. 20LTVK1000177271C6 suveikus rizikos profiliui ir nukreipus minėtą deklaraciją į raudoną kanalą, nurodžius atlikti tinkamą tikrinimą pagal tikrinimo kodą „707-patikrinti prekes detaliai“ ir nurodžius patikrinimo instrukciją: „Transporto priemonės ar ja gabenamų prekių tikrinimą atlikti rentgeno kontrolės priemonėmis“, pareiškėjas, nesuderinęs su posto viršininku arba vadovaujančiu pareigūnu, negavęs jo pavedimo, pats savavališkai nukreipė transporto priemonę patikrinimui rentgeno kontrolės sistema ir RATIS sistemoje pridėjo papildomą tikrinimo kodą – 976, be to, nurodęs transporto priemonės DAF (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui vykti į Rentgeno kontrolės punktą ir perdavęs minėtos transporto priemonės krovinio dokumentus RKS pareigūnams, nelydėjo minėtos transporto priemonės į RKS aikštelę, neapribojo jos nesankcionuoto pasišalinimo iš posto galimybės, nestebėjo atrinktos transporto priemonės. Pareiškėjas, sužinojęs, kad transporto priemonės vairuotojas į RKS nevažiuoja, nesiėmė jokių priemonių rizikai sumažinti. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklės) 11, 12 punktų, Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98 patvirtintų Lavoriškių kelio posto vidau taisyklių (toliau – ir Lavoriškių kelio posto vidau taisyklės) 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2, 3 punktų ir 4 punkto 4.1 papunkčio, Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. 1B-179 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.1, 5.3, 5.13 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta, pažeidžiant nustatytas procedūras. Pareiškėjas teigė, kad Statuto 21 straipsnio 6 punkte (pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas), Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte (muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus) ir 6 punkte (atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose) yra įtvirtintos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, neformuluojančios konkretaus elgesio modelio, todėl jų pažeidimas pats savaime yra negalimas.

4. Pareiškėjas nesutiko, kad jis padarė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11, 12 punktų pažeidimą ir Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2, 3 punktų ir 4 punkto 4.1 papunkčio pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, kad nei pažeidime minima transporto priemonė, nei jos vairuotojas nekėlė įtarimų ir rizikų, kuriomis remdamasis jis turėjo imtis papildomų (kitų, nei jau numatyta) veiksmų. Aptariama transporto priemonė jau buvo atrinkta Rizikos valdymo skyriaus, buvo pateikti konkretūs veiksmai, kuriais vadovaudamasis pareiškėjas vykdė RIKS sistemoje pateiktus nurodymus ir perdavė dokumentus Mobiliųjų grupių posto pareigūnams, informuodamas juos, kad transporto priemonė laukia rentgeno. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-970 sudarytos Komisijos 2021 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1432 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus A. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) minima, jog transporto priemonė sustojo pusiaukelėje, nepasiekdama vizualaus rentgeno kontrolės sistemos pareigūnų matomumo zonos, tačiau, pareiškėjo teigimu, buvo nevisai taip. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje nėra nurodyta, apibrėžta, nuo kokios ribos ar kur yra rentgeno kontrolės sistemos pareigūnų matomumo zona. Transporto priemonė sustojo teritorijoje, kuri stebima vaizdo kameromis. Pareiškėjui kyla klausimas, kokia yra rentgeno kontrolės sistemos pareigūnų matomumo zona, jeigu vienu metu rentgeno patikros laukia 10–15 krovininių transporto priemonių.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad vadovaujanti pareigūnė, sužinojusi, jog pareiškėjas nukreipė transporto priemonę rentgeno patikrai, nesiėmė papildomų veiksmų, pastabų pareiškėjui neturėjo, neinformavo pamainos viršininkės, posto viršininko, kad pareiškėjas transporto priemonės nukreipimą į rentgeno kontrolę atliko ne pagal tvarką. Išvadoje konstatuota, kad pareigūnai pavedimus RIKS sistemoje suformuodavo patys, nebūdami vadovaujantys pareigūnai. Pareiškėjo vertinimu, tai įrodo, kad jis dirbo ne pagal išskirtinai savo susikurtas taisykles, o pagal Lavoriškių kelio poste susiformavusią darbo praktiką. Pareiškėjas pabrėžė, kad transporto priemonę palydėjo, dokumentus perdavė atsakingiems darbuotojams, tęsdamas savo darbą nuolat stebėjo aptariamą transporto priemonę, o iš transporto priemonę vairuojančio asmens paimti raktelius nebuvo teisinio pagrindo (nenustatyti pažeidimai).

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nėra nurodytas Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2 punkto turinys, o tai reiškia, jog nėra atskleista ir šios nuostatos pažeidimo sudėtis, dėl to neaišku, kokiu pagrindu šis punktas nurodytas kaip pažeistas. Pareiškėjas mano, kad Išvadoje taip pat neatskleisti, o tik konstatuoti, pareiškėjo Pareigybės aprašymo 5.1, 5.3 ir 5.13 punktų pažeidimo sudėtis. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo Pareigybės aprašymo 5.1 punktas iš esmės nenustato konkretaus elgesio modelio, o yra bendrojo pobūdžio elgesio taisyklė (atlieka per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais). Tuo tarpu Pareigybės aprašymo 5.3 punkte nustatyta pareiga taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją. Pareiškėjas akcentavo, kad Išvadoje nėra pasisakyta, kokį importo, eksporto ir tranzito draudimą, apribojimą pareiškėjas 2020 m. spalio 30 d. privalėjo taikyti, tačiau netaikė. Taip pat Išvadoje nėra pasisakyta, kokią kontrabandos ar muitų taisyklių pažeidimų prevenciją jis vykdė ar nevykdė, nenurodyta, kokio rizikos vertinimo jis neatliko, taip pat kokį nemotyvuotą sprendimą priėmė dėl muitinio tikrinimo būdo parinkimo.

7. Pareiškėjo teigimu, Išvados teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o grindžiami tik teoriniais pamąstymais. Tarnybinio patikrinimo metu neatsižvelgta į objektyvias aplinkybes, dėl kurių yra susiklosčiusi pareiškėjo nurodyta darbo praktika. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narys. Atsakovas 2021 m. liepos 23 d. raštu Nr. (5.46)3B-4345 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B.“ kreipėsi į profesinę sąjungą, tačiau atsakovas su raštu nepateikė profesinei sąjungai tarnybinio patikrinimo išvados, todėl apsunkino profesinės sąjungos galimybes įvertinti, ar tarnybinę atsakomybę siūloma taikyti ne dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas iki skundo teismui pateikimo nepateikė jam tarnybinio patikrinimo medžiagos. Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė esminę tarnybinio patikrinimo procedūros dalį, tikslingai apsunkino pareiškėjo teisės į gynybą įgyvendinimą. Be to, tarnybinis patikrinimas dėl mažareikšmio formalaus pažeidimo buvo užbaigtas praėjus beveik 9 mėnesiams nuo įvykio.

8. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), o tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį buvo priimtas sprendimas skirti Statuto 39 straipsnyje numatytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik bendro pobūdžio taisykles, bet ir muitinės veiklą įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė Muitinės įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pareigų ir tuo pačiu specialiuose įstatymuose nustatytų pareigų (pažeistas Statuto 21 str. 6 p.).

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių papildomų veiksmų dėl transporto priemonės pasišalinimo rizikos sumažinimo. Pagal nusistovėjusią darbo praktiką Lavoriškių kelio poste (pagal pareigūnų paaiškinimus), pareigūnai, nebūdami vadovaujančiais pareigūnais, patys RIKS sistemoje suformuodavo pavedimus tik tada, kai prieš tai minėti veiksmai būdavo suderindami su vadovaujančiu pareigūnu. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė ir savavališkai, nederinęs su vadovaujančiu pareigūnu (B. K.), paskyrė save „vykdančiuoju pareigūnu“, to neneigė ir pats pareiškėjas. Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. 2019 m. birželio 25 d. nurodymo Nr. 4V-1113 „Dėl transporto priemonių, nukreiptų į rentgeno kontrolės sistemą, tikrinimo ir įforminimo“ (toliau – ir A. S. nurodymas) 2 punktą, vykdantysis pareigūnas asmeniškai palydi transporto priemonę į RKS aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduoda MGP RKS grupės vyresniajam. Pasak atsakovo, neatsižvelgiant į tai, kas paskyrė pareiškėją „vykdančiuoju pareigūnu“, jis turėjo pareigą minėto pareigūno funkcijas atlikti tinkamai, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas suprato, jog reikia stebėti aptariamą transporto priemonę, kuri buvo nukreipta į raudoną kanalą (padidinta rizika) ir neužsivedė (papildomas rizikos požymis), tačiau neinformavęs nei vadovaujančio pareigūno, nei kitų kolegų, kad yra reikalinga stebėti aptariamą transporto priemonę (nesiėmė jokių priemonių, kad sumažintų jos pasišalinimo riziką), kuri dar nebuvo palydėta iki RKS aikštelės, išėjo pietauti, t. y. paliko transporto priemonę be muitinės priežiūros, nevykdė vykdančiojo pareigūno funkcijų, nes transporto priemonės nepalydėjo iki RKS aikštelės (transporto priemonė nepasiekė RKS aikštelės).

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Išvados teiginiai dėl pasekmių yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodomais. Atsakovo teigimu, Išvados 22 puslapyje yra aiškiai apibrėžta, kad: „Pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – į Lietuvos Respublikos teritoriją, be muitinės leidimo, įvažiavo transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikus privalomo muitinio tikrinimo.“ Šis faktas yra užfiksuotas stebėjimo kameromis ir analizuotas Išvados 2 puslapyje.

13. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su nuobaudos neproporcingumu, pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas supranta, jog jis padarė pažeidimą, tačiau mano, kad paskirta nuobaudą yra per griežta ir visais būdais bando nuginčyti arba pačią nuobaudą arba jos dydį. Atsakovas pabrėžė, kad jis griežtai žiūri į transporto priemonių, esančių raudoname kanale (padidintos rizikos), pasišalinimą iš posto teritorijos, joms neatlikus nustatytos muitinės patikros. Už tarnybinius nusižengimus, susijusius su minėtų transporto priemonių pasišalinimu, taip pat skirtinos griežtesnės tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai. Atsakovas teigė, kad už pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą jam turėtų būti skirtina tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturėjo, tarnybinė veikla nuo 2017 m. vertinta „labai gerai“ arba „gerai“, buvo tris kartus skatintas, t. y. pareiškėjas teigiamai charakterizuojamas, todėl buvo nuspręsta pasiūlyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

14. Atsakovas nurodė, kad jis 2021 m. liepos 23 d. rašte Nr. (5.46)3B-4345 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B.“ profesinei sąjungai pateikė informaciją apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, pažeistus teisės aktus ir siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, t. y. pateikė esminę informaciją, taip pat rašte paminėjo, kad su patikrinimo medžiaga galima susipažinti Muitinės departamento Personalo skyriuje. Profesinė sąjunga buvo atvykusi susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, todėl visą reikalingą informaciją sprendimo priėmimui turėjo. Atsakovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos kartu su prašymu pateikti ir tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl atsakovas jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjas nepateikė prašymo susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nebuvo atvykęs į Muitinės departamento Personalo skyrių su ja susipažinti, todėl tik dėl šių priežasčių vis dar nėra gavęs prašomų dokumentų.

15. Atsakovas teigė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pagal nustatytus terminus. Šio fakto neginčijo ir pats pareiškėjas, todėl nurodydamas nepagrįstai ilgą tarnybinio patikrinimo terminą jis bando parodyti darbdavį iš neigiamos pusės. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei pareiškėjo skunde nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad minėtas 9 mėnesių tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas būtų nepagrįstai ilgas.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio pažeidimo medžiagą ir teisės aktų nuostatas, kurias, atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė, nurodė, jog tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas ir savo veiksmais pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punkto, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11, 12 punktus, Lavoriškių kelio posto vidau taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2, 3 punktus ir 4 punkto 4.1 papunktį, Pareigybės aprašymo 5.1,5.3, 5.13 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

18. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Statuto 21 straipsnio 6 punkte, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose yra įtvirtintos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, neformuluojančios konkretaus elgesio modelio, todėl jų pažeidimas pats savaime yra negalimas. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad savo veiksmais galima pažeisti ir bendro pobūdžio elgesio taisykles, jei yra nesilaikoma juose nustatytų elgesio taisyklių. Kadangi pareiškėjas, vykdydamas pareigas, nesilaikė norminių aktų, kurie konkrečiai apibrėžia jam keliamus reikalavimus vykdant priskirtas pareigas, o būtent – Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11, 12 punktų, Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2, 3 punktų ir 4 punkto 4.1 papunkčio reikalavimų, todėl Įsakyme pagrįstai konstatuotos ir specialiuose įstatymuose nustatytų bendro pobūdžio elgesio normų bei Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas.

19. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis savo pareigas vykdė pagal poste suformuotą darbo praktiką, nepaneigia nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėties, be to, pareiškėjo teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais (pareigūnų paaiškinimais). Teismas pažymėjo, kad iš pareigūnų paaiškinimų tarnybinio tyrimo metu matyti, jog pagal nusistovėjusią praktiką Lavoriškių kelio poste pareigūnai, nebūdami vadovaujančiais pareigūnais, patys RIKS sistemoje suformuodavo pavedimus tik tada, kai prieš tai minėti veiksmai būdavo suderinti su vadovaujančiu pareigūnu. Ginčo atveju pareiškėjas to nepadarė ir nederinęs su vadovaujančiu pareigūnu paskyrė save „vykdančiuoju pareigūnu“. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas neginčijo, jog jis nederino su vadovaujančiu pareigūnu pavedimo RIKS sistemoje, pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad tas klausimas nebuvo suderintas ir vadovaujantis pareigūnas nebuvo informuotas apie transporto priemonės pasiuntimą rentgeno kontrolei. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad RATIS sistemoje buvo suformuotas pavedimas, esant galimybei transporto priemonę patikrinti rentgeno sistema, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiais atvejais gali būti taikoma išimtis ir pavedimas neturi būti suderintas su vadovaujančiu pareigūnu, nes vidaus darbo tvarką reglamentuojantys teisės aktai tokių išimčių nenumato.

20. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad vairuotojas ir transporto priemonė nekėlė įtarimų ir rizikų, dėl kurių pareiškėjas turėtų imtis papildomų veiksmų, pažymėjo, jog tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Teismas vertino, kad vien tai, jog RATIS sistemoje transporto priemonės deklaracijai MRN Nr. 20LTVK1000177271C6 suveikė rizikos profilis ir nukreipė minėtą deklaraciją į raudoną kanalą, nurodžius atlikti tikrinimą pagal tikrinimo kodą „707 – patikrinti prekes detaliai“, sudaro pagrindą pripažinti, kad minėtai transporto priemonei turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys. Be to, pats pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad „vairuotojui nurodė vykti link rentgeno kontrolės sistemos, bet jis atsakė, kad jo transporto priemonė neužsiveda, kai tik užsives, iš karto pajudės link rentgeno“. Teismas vertino, kad šie pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog papildomi rizikos veiksniai buvo, tačiau pareiškėjas juos ignoravo ir nesiėmė jokių papildomų veiksmų dėl transporto priemonės pasišalinimo rizikos sumažinimo. Teismas pažymėjo, kad Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11 punkte nurodyta, jog muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo ieškoti papildomų tikrinamo objekto rizikos požymių, vadovaudamiesi 1 priede išvardytais rizikos požymiais ir savo patirtimi; 1 priedo 4.1 papunktyje nurodyti asmenis (vairuotojus ir kt.), apibūdinantys rizikos požymiai, tokie kaip (...) negali pajudinti mašinos pasostės, perjungti pavaros, užvesti variklio.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis pats palydėjo transporto priemonę į RKS aikštelę. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, jog transporto priemonei nurodė vykti į RKS aikštelę, tačiau jam buvo atsakyta, kad transporto priemonė neužsiveda, kai užsives, tada nuvažiuos. Teismo manymu, pareiškėjas suprato, kad reikia stebėti aptariamą transporto priemonę, kuri buvo nukreipta į raudoną kanalą (padidinta rizika) ir neužsivedė (papildomas rizikos požymis), tačiau pareiškėjas, neinformavęs nei vadovaujančio pareigūno, nei kitų kolegų, kad yra reikalinga stebėti aptariamą transporto priemonę (nesiėmė jokių priemonių, kad sumažintų jos pasišalinimo riziką), kuri dar nebuvo palydėta iki RKS aikštelės, išėjo pietauti, t. y. paliko transporto priemonę be muitinės priežiūros, nevykdė vykdančiojo pareigūno funkcijų, nes transporto priemonės nepalydėjo iki RKS aikštelės (transporto priemonė nepasiekė RKS aikštelės). Teismo nuomone, pareiškėjas negalėjo palikti darbo vietos, prieš tai neinformavęs vadovaujančio pareigūno ar kitų kolegų apie tai, kad minėtą transporto priemonę reikia stebėti, jog ji nepasišalintų, juo labiau, kad buvo papildomi rizikos požymiai „transporto priemonė neužsivedė“ ir „transporto priemonė buvo nukreipta į raudoną kanalą“. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, išeidamas pietauti, nesiėmė jokių priemonių rizikai sumažinti, kad aptariama transporto priemonė nepasišalintų iš posto teritorijos.

22. Teismas nurodė, kad Išvadoje pagrįstai apibrėžta pareiškėjo kaltės forma, jog nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nes pareigūnas nenumatė, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) gali kilti neigiamų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes (žinojo, kad suveikė rizikos profilis ir transporto priemonė yra „įtartina“, turėjo galimybes imtis kitų veiksmų, siekiant apriboti minėtos transporto priemonės nesankcionuoto pasišalinimo galimybes, tačiau neužtikrino, kad automobilis nepasišalintų iš posto teritorijos) ir savo asmenines savybes, įgytas žinias ir įgūdžius (Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirba 13 metų) galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. turėjo visas galimybes, įvertinus riziką, atlikti teisės aktuose numatytas pareigas tinkamai. Išvadoje yra aiškiai apibrėžta, jog: „Pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – į Lietuvos Respublikos teritoriją be muitinės leidimo, neatlikus privalomo muitinio tikrinimo, įvažiavo transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatytas tinkamas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių – jeigu pareiškėjas apie akivaizdžius rizikos požymius būtų informavęs posto vadovaujantį pareigūną, pamainos viršininką ar posto viršininką, ar asmeniškai ėmęsis veiksmų rizikai suvaldyti, transporto priemonė be muitinės leidimo iš posto teritorijos, neatlikus privalomo muitinio tikrinimo, nebūtų išvykusi.

23. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas darė išvadą, kad atsakovas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Taip pat teismas nenustatė, kad būtų pažeistos procedūros, kurios galėjo turėti įtakos Įsakymo teisėtumui. Teismas pažymėjo, kad nors buvo pažeista pareiškėjo teisė, apibrėžta Tvarkos aprašo 20 punkte, nes jam nebuvo pateikta tarnybinio metu surinkta medžiaga, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti savo teise apskųsti Įsakymą. Teismas dėl tarnybinio patikrinimo termino nurodė, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei pareiškėjo skunde nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad 9 mėnesių tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas būtų nepagrįstai ilgas, todėl minėtą teiginį teismas vertino kaip nereikšmingą sprendžiant bylą iš esmės.

III. 24. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje neįrodytas tarnybinis nusižengimas, todėl nėra pagrindo jam taikyti tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjas pažymi, kad nei Išvadoje, nei teismo sprendime nėra atskleistas kai kurių teisės aktų nuostatų turinys, nenustatyta pažeidimo sudėtis.

26. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje konstatuota, jog jis pažeidė Statuto 21 straipsnio 6 punktą, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, tačiau šiose teisės normose įtvirtintos nuostatos yra bendro pobūdžio, kurios neformuluoja konkretaus elgesio modelio, todėl jų pažeidimas pats savaime yra negalimas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2, 3 punktus ir 4 punkto 4.1 papunktį, tačiau minėtoje Išvadoje nėra aiškus 2 punkto nuostatos turinys, neatskleista, kokiais veiksmais (veikimu ar neveikimu) pareiškėjas pažeidė 2 punkto nuostatą. Šių aplinkybių nenagrinėjo ir teismas.

27. Pareiškėjas dėl Išvadoje konstatuoto Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2, 3 punktų ir 4 punkto 4.1 papunkčio nuostatų pažeidimo nurodo, kad teismas, pritardamas 3 punkte nurodytam pažeidimui, neatsižvelgė į tai, kad pareigūnų, kurių paaiškinimais dėl nusistovėjusios darbo praktikos Lavoriškių kelio poste buvo vadovaujamasis, parodymai tarpusavyje prieštarauja. Pareiškėjas pažymi, kad nei teismo sprendime, nei Išvadoje ar tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra nei vieno patikimo įrodymo, kuris patvirtintų, kad pavedimo suderinimas (ir kokia forma) apskirtai kada nors vyko, kiekvienas pareigūnas transporto priemonę nukreipia pats be jokio derinimo ar pavedimo. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija taip pat padarė išvadą, kad dažnu atveju (t. y. visais tais atvejais, kai transporto priemonės muitinį tikrinimą atliko ne pats vadovaujantis pareigūnas) pareigūnai patys suformuodavo pavedimą. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad pagal nusistovėjusią darbo praktiką pavedimus formuoja patys pareigūnai jų nederindami, todėl pareiškėjui tarnybinė atsakomybė už Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 3 punkto pažeidimą negalėjo būti taikoma. Dėl Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo 4 punkto 4.1 papunkčio pareiškėjas teigė, kad jis transporto priemonės dokumentus asmeniškai perdavė rentgeno pareigūnams ir šį faktą tarnybinio patikrinimo metu patvirtinto patys rentgeno pareigūnai. Be to, Išvadoje neatskleista, o tik konstatuota, Pareigybės aprašymo 5.1, 5.3 ir 5.13 papunkčių pažeidimo sudėtis.

28. Pareiškėjas dėl teismo argumentų, kad jis (pareiškėjas) pats nepalydėjo transporto priemonės į RKS aikštelę, nurodo, jog nei Išvadoje, nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei teismo sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kur yra RKS aikštelė. Pareiškėjas kėlė klausimą, kurs yra RKS aikštelės ribos, nes jos nėra pažymėtos jokiais skiriamaisiais ženklais, transporto priemonės važiuoja ir stoja pagal vairuotojų supratimą, pagal esamą laisvą vietą taip, kad netrukdytų kitų transporto priemonių eismui. Pareiškėjas pažymi, kad transporto priemonė nuvažiavo iki rentgeno palapinės, sustojo, tačiau vėliau iš ten pasišalino. Pareiškėjas nesupranta, kokiu būdu, kokia forma ir kaip jis turėjo lydėti transporto priemonę ir kokie teisės aktai reglamentuoja lydėjimo procesą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis dokumentus asmeniškai nunešė rentgeno pareigūnams, informavo, kad transporto priemonė stovi šalia rentgeno, kad ji tuo metu neužsiveda, transporto priemonę stebėjo. Nuo 12.30 val. apie transporto priemonę žinojo vyresnioji pareigūnė B. K., transporto priemonė pasišalino tik 13.15 val., todėl pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai ir neobjektyviai įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas nieko apie transporto priemonę neinformavo.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad po šio įvykio pasišalino ir daugiau transporto priemonių, todėl atsakovas ėmėsi savo pareigų – aptvėrė ir pažymėjo rentgeno aikštelės teritoriją, sutvarkė kontroliuojamą transporto priemonių išvyko iš teritorijos procesą, t. y. išvykimo iš teritorijos užtvaras privažiavus automatiškai nebepasikelia. Pareiškėjas pabrėžia, kad kilusiam įvykiui turėjo įtakos paties atsakovo pareigų neatlikimas, t. y. tinkamos infrastruktūros įrengimas.

30. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp tarnybinio nusižengimo ir kilusių neigiamų padarinių, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui atlikus tuos veiksmus, kurių jis neva neatliko, transporto priemonė būtų nepasišalinusi. Pareiškėjas mano, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas iš esmės nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties, neatsižvelgė nei į tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo prašymu surinktus duomenis, nei į pareigūnų paaiškinimuose esančius prieštaravimus, nei į faktiškai susiformavusią praktiką, nei į infrastruktūrą.

31. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo atmesti jo argumentai dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų (dėl 9 mėnesiu trukusio tarnybinio patikrinimo, nepateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijos, Tvarkos aprašo 6 punkto nuostatų pažeidimo).

32. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jis neatliko veiksmų, konstatuotų tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas ginčija atskiras tarnybinio patikrinimo išvadoje ar teismo sprendime padarytas išvadas, neatsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą ir kontekstą. Pareiškėjas, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės, pateikia savo situacijos įvertinimą pagal savo supratimą, nenurodydamas jokių aplinkybių, kurios jam būtų trukdžiusios tinkamai atlikti pareigas. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo visas sąlygas ir galimybę savo pareigas atlikti tinkamai, tačiau dėl atsainaus požiūrio to nepadarė. Jokie infrastuktūros netobulumai poste pareiškėjui netrukdė užtikrinti, kad transporto priemonė nepasišalintų iš posto teritorijos.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo kaltinamas, jog jis pats suformavo pavedimą skanuoti transporto priemonę RKS, pareiškėjas kaltinamas, jog nederino pavedimo suformavimo RIKS sistemoje su vadovaujančiu pareigūnu. Atsakovas nurodo, kad pagal nusistovėjusią praktiką Lavoriškių kelio poste (pagal pareigūnų paaiškinimus), pareigūnai, nebūdami vadovaujančiais pareigūnais, patys RIKS sistemoje suformuodavo pavedimus (skanuoti rentgeno kontrolės sistema RKS) tik tada, kai prieš tai minėti veiksmai būdavo suderindami su vadovaujančiu pareigūnu. Derinimas buvo privalomas, jei reikėdavo skanuoti RKS. Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 3 punkte nėra nurodomas žodinis suderinimas, o sistemoje derinimo galimybės nėra. Pasak atsakovo, jeigu nėra sukonkretinta, kokia forma turi būti atliekamas derinimas, pareigūnas gali pasirinkti jam priimtiniausia būdą, nes teisės aktai nesusiaurina jo pasirinkimo. Šiuo atveju pareiškėjas nepasinaudojo nei vienu iš galimų būdų (žodžiu, raštu, telefonu ar pan.), t. y. pareiškėjas, prieš formuodamas RKS tikrinimą, net nebandė savo veiksmų derinti su vadovaujančiu pareigūnu, o veikė savo nuožiūra.

35. Atsakovas teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo detaliai ištirtos faktinės aplinkybės ir nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Atsakovas savo prievolę įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą yra įvykdęs. Teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, buvo aktyvus, siekdamas detaliai išsiaiškinti situaciją, ir dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos proceso metu teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius, tačiau proceso metu pareiškėjas rėmėsi tik prielaidomis.

36. Atsakovas pažymi, kad nors bylos medžiagoje nėra informacijos, kurioje vietoje yra RKS aikštelė, tačiau tai nėra svarbus, nes pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, siekdamas palydėti transporto priemonę iki RKS, todėl aikštelės ribos yra visai nereikšmingos šiuo konkrečiu atveju. Ši aplinkybė buvo nagrinėjama teismo posėdžio metu ir teismas į tai atsižvelgė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato konkretaus sąrašo veiksmų, kaip pareigūnas turi palydėti transporto priemonę iki RKS. Šiuo atveju yra svarbus rezultatas, o ne procesas. Pareigūnas gali pasirinkti jam priimtiniausią būdą, kaip jis užtikrins, kad transporto priemonė nepasišalintų iš posto teritorijos iki kol ji bus perduota RKS. Pareigūnas gali tiek fiziškai lydėti transporto priemonę eidamas šalia, tiek lydėti ją akimis, stebėdamas jos judėjimą, svarbu, kad transporto priemonė visada būtų muitinės žinioje. Atsakovas akcentuoja, kad kol transporto priemonė nėra perduota RKS, už jos judėjimą poste yra atsakingas vykdantysis pareigūnas.

37. Atsakovas teigia, kad, priešingai, nei nurodė pareiškėjas, priežastinis ryšys tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nustatytas. Pareiškėjo veiksmai, kuomet jis neatsakingai pasišalino (neįspėjęs kitų pareigūnų ir neinformavęs apie rizikos požymius) iš funkcijų atlikimo vietos ir paliko transporto priemonę be muitinės priežiūros, turėjo tiesioginės įtakos transporto priemonės pasišalinimui iš posto teritorijos, nes nebeliko muitinės priežiūros, kuri stebėtų ir, esant reikalui, reaguotų į neteisėtus subjekto veiksmus.

38. Atsakovas nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pagal nustatytus terminus. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei pareiškėjo skunde nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad 9 mėnesių tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas būtų nepagrįstai ilgas, todėl minėtas teiginys yra visiškai nereikšmingas sprendžiant bylą iš esmės dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1P-1378 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

41. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, akcentuodamas, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neįrodytas tarnybinis nusižengimas, nėra atskleistas kai kurių teisės aktų nuostatų turinys, nenustatyta pažeidimo sudėtis, padaryta procedūrinių pažeidimų.

42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pirmosios instancijos teismas tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

44. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Įsakymu, vadovaujantis Statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 ir 10 dalimis, bei atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo Išvadą, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

45. LVAT praktikoje išaiškinta, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

46. LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

47. Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai.

48. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kurie tapo pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą, detaliai nurodyti Išvadoje. Nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai atliko 2020 m. spalio 30 d. apie 11.30 val. atvykusios į patikrinimo eismo juostą (EI, Fl, D1) transporto priemonės DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir MCC sistemoje pateiktos tranzito deklaracijos MRN Nr. 20TVK1000177271C6 muitinį įforminimą. RATIS sistemoje deklaracijai MRN Nr.20LTVK1000177271C6 suveikus rizikos profiliui ir nukreipus minėtą deklaraciją į „raudoną“ kanalą, nurodžius atlikti tinkamą tikrinimą pagal tikrinimo kodą „707-patikrinti prekes detaliai“ ir nurodžius patikrinimo instrukciją:

„Transporto priemonės ar ja gabenamų prekių tikrinimą atlikti rentgeno kontrolės priemonėmis“, nesuderinęs su posto viršininku arba vadovaujančiu pareigūnu, negavus jo pavedimo, pats savavališkai nukreipė transporto priemonę patikrinimui rentgeno kontrolės sistema ir RATIS sistemoje pridėjo papildomą tikrinimo kodą – 976, be to, nurodęs transporto priemonės DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui vykti į Rentgeno kontrolės punktą, ir perdavęs minėtos transporto priemonės krovinio dokumentus RKS pareigūnams, nelydėjo minėtos transporto priemonės į RKS aikštelę, neapribojo jos nesankcionuoto pasišalinimo iš posto galimybės, nuolat nestebėjo atrinktos transporto priemonės (išėjo į pietų pertrauką).

Be to, sužinojęs, kad transporto priemonės vairuotojas į RKS nevažiuoja, nes neužsiveda variklis (tai pagal Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 1 priedo Rizikos veiksnių ir požymių 4.1 p. yra vienas iš rizikos požymių), nevertino šio rizikos požymio, nesiėmė jokių priemonių rizikai sumažinti apie šį požymį neinformavo tikrinimui vadovaujančio pareigūno, lokalaus rizikos valdytojo ir nesiėmė visų priemonių rizikai sumažinti. Išvadoje konstatuota, kad šiais veiksmais pareiškėjas dėl neatsargumo pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus., Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11,12 punktus, Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. 3V-98, patvirtintų Lavoriškių kelio posto vidaus taisyklių 1 priedo 7 ir 8 darbo vietos 2, 3 punktus ir 4 punkto 4.1 papunktį, Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. 1B-179, 5.1,5.3, 5.13 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

49. Tarnybinio nusižengimo išvadoje taip pat buvo konstatuota, jog šie pareiškėjo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes: savavališkai iš posto teritorijos pasišalinęs automobilis grįžo į Lavoriškių kelio postą 2020 m spalio 31 d., galimai iškrovęs nedeklaruotas prekes (Rusijos Federacijos muitinės plombos nepažeistos, plombavimo lynai pažeisti, sujungti sraigtais).

50. Išvadoje atsakovas aiškinosi pareiškėjo kaltės klausimą ir jos (kaltės) formą, konstatuodamas, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, kadangi pareigūnas nenumatė, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) gali kilti neigiamų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes (žinojo, kad suveikė rizikos profilis ir transporto priemonė yra „įtartina“, turėjo galimybes imtis kitų veiksmų, siekiant apriboti minėtos transporto priemonės nesankcionuoto pasišalinimo galimybes, tačiau neužtikrino, kad automobilis nepasišalintų iš posto teritorijos) ir pagal savo asmenines savybes, įgytas žinias ir įgūdžius (Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirba 13 metų) galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. turėjo visas galimybes, įvertinus riziką, atlikti teisės aktuose numatytas pareigas tinkamai.

51. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, jog neatliko Išvadoje konstatuotų veiksmų, kurių neatlikimas tapo pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau teigia, kad pagal nusistovėjusią darbo praktiką pareigūnai RIKS sistemoje patys suformuodavo pavedimus skenuoti transporto priemones RKS, jų nederindami.

52. Teisėjų kolegija, pirmiausia pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais (tyrimo metu surinktais pareigūnų paaiškinimais, Išvados 20 psl.). Pagal nusistovėjusią praktiką Lavoriškių kelio poste pareigūnai patys RIKS sistemoje suformuodavo pavedimus nebūdami vadovaujančiais pareigūnais tik tada, kai prieš tai minėti veiksmai būdavo suderinti su vadovaujančiu pareigūnu.. Tais atvejais, kai buvo būtina skenuoti transporto priemonę RKS, derinimas buvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas jam priimtinu būdu nesuderino (neinformavo) su atsakingais pareigūnais pavedimo RIKS sistemoje (skenuoti RKS).

53. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Išvadoje nėra nurodytas Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2 punkto turinys, o tai reiškia, jog nėra atskleista ir šios nuostatos pažeidimo sudėtis, dėl to neaišku, kokiu pagrindu šis punktas nurodytas kaip pažeistas.

54. Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2 punktas reglamentuoja, kad pareigūnas, dirbdamas šiose darbo vietose vertina riziką, vykdo rizikos veiksnių paiešką, taiko rizikos profilius. Šių taisyklių 1 priedo 4.1. papunktyje nurodyti asmenis (vairuotojus ir kt.) apibūdinantys rizikos požymiai, kaip <...> negali pajudinti mašinos pasostės, perjungti pavaros, užvesti variklio.

55. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas sužinojęs, kad transporto priemonės vairuotojas į RKS nevažiuoja, nes neužsiveda variklis, o tai pagal Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 1 priedo Rizikos veiksnių ir požymių 4.1 p. yra vienas iš rizikos požymių, nevertino šio rizikos požymio. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino pareiškėjo argumentus, jog vairuotojas bei transporto priemonė nekėlė įtarimų ir rizikų, kuriomis remiantis pareiškėjas turėtų imtis papildomų veiksmų, konstatuodamas, kad tokie teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Taigi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Išvadoje ir teismo sprendime nebuvo vertintas Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Nr. 7 ir Nr. 8 darbo vietos 2 punkto pažeidimas ir nėra aišku kuo jis pasireiškė.

56. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl A. S. nurodymo išėjo iš ginčo dalyko ribų, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra sudedamoji ginčijamo administracinio akto dalis, kurios turinį teismui privalu vertinti. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. 2019 m. birželio 25 d. nurodymo Nr. 4V-1113 „Dėl transporto priemonių, nukreiptų į rentgeno kontrolės sistemą, tikrinimo ir įforminimo“ 2 punktas numato, kad vykdantysis pareigūnas asmeniškai palydi transporto priemonę į RKS aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduoda MGP RKS grupės vyresniajam. Taigi, šiame nurodyme nurodyta pareiga vykdančiajam pareigūnui asmeniškai palydėti transporto priemonę į RKS aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduoti grupės vyresniajam. Pirmosios instancijos teismas minėtą nurodymą vertino tuo aspektu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą stebėti transporto priemonę, kuri buvo nukreipta į raudoną kanalą (kas reiškia padidintą riziką) ir neužsivedė (kas pagal Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 1 priedo Rizikos veiksnių ir požymių 4.1 p. yra vienas iš asmenis (vairuotojus ir kt.) apibūdinančių rizikos požymių), nelydėjo jos į RKS aikštelę, nuolat jos nestebėjo, neinformavęs nei vadovaujančio pareigūno, nei kitų kolegų, kad aptariamą transporto priemonę yra reikalinga stebėti, išėjo pietauti, t. y. nesiėmė veiksmų rizikai valdyti ar ją sumažinti.

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų detaliai nebekartoja, kad pareiškėjo teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir pasiaiškinti dėl tarnybinių nusižengimų pažeista nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie pradedamą tarnybinį patikrinimą, kad jam buvo sudaryta galimybė duoti pasiaiškinimus bei tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo Išvada ir Įsakymu. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl tarnybinio patikrinimo trukmės, pažymėtina, kad Išvadoje yra nurodomi laikotarpiai, kurie nėra įskaitomi į tarybinio patikrinimo terminą.

58. Dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi minėti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

59. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė