5eee0105-4dc6-425f-840a-3e5f4abdfcf0 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius                               Baudžiamoji byla Nr.1A-65-508/2013Teisėjas: D. Gudas                                              Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00212-2012-2                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.                                                                                        (S)                                                                               N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 04 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Onai Dirsienei, nuteistajam R.

K., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei, nukentėjusiajai L. K.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtÄ sias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. K. per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. VisiÅ¡kai patenkinus L. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl jos turėtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai, iÅ¡ R.

K. priteista L. K. naudai 1750 Lt. IÅ¡ dalies patenkinus L. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteista L. K. iÅ¡ R. K. 5000 Lt.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė:         R. K. nuteistas už tai, kad jis terorizavo L. K., grasindamas padaryti jai pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , bei sistemingai jÄ baugino, naudodamas psichinę prievartÄ , o bÅ«tent: gyvendamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su L.

K., laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu laiku nenustatytas, iki 2012-02-14 terorizavo ir sistemingai baugino L. K., naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. 2011 metų antrame ir ketvirtame ketvirtyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. K. tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti L. K. ir naudodamas psichinę prievartÄ , primygtinai reikalavo pasiraÅ¡yti skyrybų dokumentus, iÅ¡sakydamas grasinančius žodžius „aÅ¡ tave taip privesiu, kad tu pasikabysi po beržo Å¡aka“, „nu kas, kad aÅ¡ tave pakabysiu, nieks nesupras, nes tu nenormali“ bei „jei liksi Å¡iuose namuose, sau virvę ant kaklo pasikabini“.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. gegužės-birželio mėnesių laikotarpyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia sugriebė L. K. už rÅ«bų ir prievarta nutempė į namÄ , pargriovė ant lovos, o L. K. atsikėlus, vėl sugriebė jÄ už rÅ«bų, tÄ sė ir trenkė į duris bei iÅ¡keikė necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais, vadindamas jÄ â€žkale“, „debile“ bei kitais.  Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, R.

K. tyčia sugriebė L. K. už rÅ«bų, stumdė ir stumdydamas pargriovė ant žemės bei keikdamas necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo draskyti nuo jos rÅ«bus ir tokiu bÅ«du baugino, panaudodamas psichinę prievartÄ . Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. lapkričio mėnesį tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, t. y. Å¡aukdamas, kad „jos vaikai, tegu ji pati juos ir augina“, tyčia žemino L. K., sakydamas, kad vaikai ne jo ir, sugriebęs iÅ¡ L.

K. rankų jos mobilų telefonÄ , trenkė jį į sienÄ , o telefonui sudužus, ir L. K. renkant sudužusį savo telefonÄ , pribėgo prie L. K. ir stÅ«mė L. K., dėl ko ji griÅ«dama atsitrenkė galva į spintÄ , bei iÅ¡keikė jÄ Â necenzÅ«riniais, žeminančiais žodžiais, vadindamas jÄ â€žkale“, „sterva“ bei kitais necenzÅ«riniais žodžiais. Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. sausio 7 dienÄ , tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia metė į L.

K. plastikinį kibirÄ , sumuÅ¡damas jai nosį, bei Å¡aukdamas necenzÅ«riniais žodžiais ir jÄ Å¾emindamas, sakydamas, jog ji „ nemoka net kibiro iÅ¡plauti“. Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. vasario 6 dienÄ , tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė žodinį konfliktÄ , sakydamas, kad ji „net verÅ¡iuko girdyti nemoka“, ir tyčia žemino L. K. bei, naudodamas psichinę prievartÄ , jai grasino, o po to, sugriebęs ranka jai už veido, stÅ«mė L.

K., kuri atsitrenkė į galvijų šėrimo lovį. Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012-02-14 apie 09 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vėl tyčia iÅ¡keikė L. K. žeminančiais, necenzÅ«riniais žodžiais, sugriebęs už rÅ«bų grubiai tampė jÄ po kambarį, po to pargriovė ant lovos, ir vėl sugriebęs jÄ iÅ¡ lovos iÅ¡metė ant grindų, dėl ko krisdama L. K. susitrenkė nugarÄ ir galvÄ bei jautė fizinį skausmÄ . Tuomet vėl sugriebė jai ranka už kaklo Å¡aukdamas „tau reiks nedaug tik spustelsiu ir viskas pasibaigs“, tuo jÄ baugindamas ir naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas L.

K. padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ .              Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti: R. K. pagal BK 145 str. 2 d. iÅ¡teisinti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ nuostatų.

Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., nes neišsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nevertino įrodymų pakankamumo, tarpusavio ryšio. Pripažįstant R. K. kaltu dėl tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš septynių epizodų, nuosprendis negrindžiamas nuosekliais jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, tik pasisakoma, jog kaltė įrodyta. Teismas įrodinėjimo dalyko neatskleidė ir vienareikšmiškai nekonstatavo, jog įrodytos visos kaltinime minimos aplinkybės. R.

K. pripažintas kaltu dėl visų nusikalstamos veikos epizodų, padarius abstrakčiÄ iÅ¡vadÄ , jog jo kaltę įrodo jo paties, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, tačiau pastarųjų įrodomoji reikÅ¡mė nedetalizuota. Nagrinėjamu atveju tarp R. K. ir L. K. kilę buitinio pobÅ«džio konfliktai. Tokio pobÅ«džio veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstama veika, kuria siekiama sukelti stresÄ , nerimÄ ar baimę, ar veiksmai, sudarantys realų ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bus sunkiai sutrikdyta sveikata ar įvykdytas nužudymas.

Å iuo atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., sudėties. L. K. ir byloje apklausti liudytojai nepatvirtino grasinimų realumo, ar kad jie nukentėjusiajai realiai sukėlė baimę ar nesaugumÄ . Nors R. K. pareikÅ¡tas kaltinimas, jog 2012-02-14 dėl sumuÅ¡imo L. K. jautė fizinį skausmÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. 81/12(09) konstatuota, jog L. K. galėjo jausti fizinį skausmÄ , todėl neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skausmÄ galėjusi jausti L. K. jį jautė.

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimÄ teismas mažina praÅ¡omos žalos dydį, argumentuodamas, jog L. K. galėjo jausti skausmÄ , tai yra daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas konstatuoja, jog nuteistasis siekė įbauginti L. K., tačiau neargumentuoja, bÅ«tent kokie įrodymai pagrindžia R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvius požymius. Nors teismas R. K. nusikalstamos veikos raÅ¡ytiniu įrodymu laiko įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , tačiau nedetalizuoja, kokias nusikalstamos veikos aplinkybes jis pagrindžia.

Teismas laiko, kad tęstinę nusikalstamÄ veikÄ kaip visumÄ Ä¯rodo liudytojų parodymai, tačiau liudytojas M. K. patvirtino, jog 2012-02-14 jis vežė motinÄ L. K. pas gydytojus - Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 str. 1 d. R. K. neneigia, o liudytojas V. K. patvirtina 2011 m. birželio mėn. įvykį ir 2012 m. vasario 6 d. įvykį, t.y. du iÅ¡ septynių R. K. inkriminuotų epizodų. Kaltinimuose nurodyta, jog R. K. nusikalstamas veikas padarė tarpusavio su L. K. konfliktų metu, tačiau nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas neatskleidė ir neakcentavo, kuo pasireiÅ¡kė tarpusavio konfliktai iÅ¡ L.

K. pusės, nors pati L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog ji pastoviai imdavo R. K. telefonÄ ir taip iÅ¡provokuodavo konfliktus. Teismas, inkriminuodamas tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , R. K. kaltę grindžia prielaidomis ir liudytojų abstrakčiais parodymais dėl ilgalaikių konfliktų su buvusia sutuoktine buvimo. R. K. kaltė dėl visų nusikalstamos veikos epizodų objektyviai neįrodyta. L. K. provokuojantis konfliktus elgesys imant telefonus yra reikÅ¡minga aplinkybė vertinant neturtinės žalos padarymo dydį.

Nepagrįsta teismo išvada, jog L. K. parodymai buvo nuoseklūs ir akistatos metu. Akistatos metu L. K. davė kitokius parodymus, nei apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas nesiaiškino, kodėl jos parodymai skiriasi. L. K. akistatos metu nepatvirtino 2012-01-07 įvykio dėl nosies prakirtimo. Teismas, inkriminuodamas R. K. kaltę dėl smurto naudojimo, siekiant, kad L. K. pasirašytų skyrybų dokumentus, nuosprendyje nepasisakė, neanalizavo ir nevertino R. K. šiame epizode teisinančių įrodymų.

Nesurinkta objektyvių įrodymų, jog R. K., siekdamas nutraukti santuokÄ tarpusavio sutarimu, prieÅ¡ L. K. naudojo smurtÄ ir siekė jÄ Ä¯bauginti. Tai, kad R. K. siekė L. K. įbauginti ir kad L. K. buvo įbauginta, todėl pasirašė skyrybų dokumentus, paneigia L. K. patvirtinimas dėl jos geros valios raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir faktas, jog jos pageidavimu jai suteikta teisė iki dukros pilnametystės naudotis gyvenamuoju namu, kuria ji naudojasi iki Å¡iol. R.

K. teismui pateikė jo paties padaryto garso įraÅ¡o iÅ¡klotinę, kuri įrodo L. K. agresyvų bÅ«dÄ ir reikalavimÄ , jog R. K. perleistų savo turtÄ vaikams, tačiau dėl Å¡io įrodymo teismas nuosprendyje taip pat nepasisakė. Nuosprendžiu 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas priteistas iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai jos priteisimo pagrindų nemotyvuojant dėl to, kad ji galėjo jausti skausmÄ dėl 2012-02-14 sumuÅ¡imo. Teismas neįvertino tai, kad pati L. K. pripažino tÄ dien sukėlusi konfliktÄ , pasakydama R.

K., kad nevalgytų jos maisto. L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog ji imdavusi R. K. telefonÄ , jį Å¡niukÅ¡tinėdavusi, kas ir provokuodavo konfliktus. Apeliantės nuomone, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgtina į netinkamÄ ir nepagarbių pačios L. K. pripažintÄ elgesį R. K. atžvilgiu, ir žala nepriteistina. Be to, apeliantės teigimu, R. K. inkriminuoti septyni tęstinės nusikalstamos veikos epizodai, ir R. K. pripažintas kaltu, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes veikos atskirai nekvalifikuotos, kas sÄ lygojo neteisingÄ bausmės skyrimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę ir nukentėjusiÄ jÄ , praÅ¡iusias apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamai suraÅ¡yto skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio, pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo normos įpareigoja teismÄ iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, teisingai įvertinti įrodymus, pagrįsti savo iÅ¡vadas byloje iÅ¡tirtais, patikimais, neginčijamais įrodymais bei visa tai tinkamai apraÅ¡yti nuosprendyje.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tais atvejais, kai kaltinamasis pripažįstamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d., turi suraÅ¡yti iÅ¡samius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, o jas patvirtinantys įrodymai paprastai iÅ¡dėstomi pagal kiekvienÄ veikÄ atskirai chronologine ar kitokia patogia tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, ėmėsi visų priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes - apklausė kaltinamÄ jį, nukentėjusiÄ jÄ , liudytojus, iÅ¡tyrė kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau byloje esančių įrodymų visetÄ aptarė nepakankamai, nuosprendyje neiÅ¡dėstė atskirų motyvų dėl kiekvieno iÅ¡ nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodų, dėl ko pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas, kas teisingai nurodoma apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi bÅ«ti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ baigiamÄ jį aktÄ .

Apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡taisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas, suvaržiusias kaltininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-04 nutartis baudž. byloje 2K-602/2012).Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Tai formalioji nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimÄ sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Žmogaus terorizavimas pasireiÅ¡kia sistemingais pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti asmeniui stresÄ , nerimÄ , baimę.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresÄ nerimÄ , baimę ir nori taip veikti.Dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2011 metų antrame – ketvirtame ketvirčiaisByloje nustatyta, kad R. K. 2011 metų antrame ir ketvirtame ketvirčiais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. K. tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti L. K. ir naudodamas psichinę prievartÄ , primygtinai reikalavo pasiraÅ¡yti skyrybų dokumentus, iÅ¡sakydamas grasinančius žodžius „aÅ¡ tave taip privesiu, kad tu pasikabysi po beržo Å¡aka“, „nu kas, kad aÅ¡ tave pakabysiu, nieks nesupras, nes tu nenormali“ bei „jei liksi Å¡iuose namuose, sau virvę ant kaklo pasikabini“.IÅ¡ nuteistojo R.

K. parodymų matyti, kad jis prisipažino konfliktavęs su sutuoktine dėl skyrybų dokumentų pasirašymo, tačiau neigė 2011 m. antrame – trečiame ketvirčiuose reikalavęs iš nukentėjusiosios pasirašyti skyrybų dokumentus bei jai grasinęs, sakydamas, kad: „aš tave taip priversiu, kad tu pasikabysi po beržo šaka“, „nu kas, kad aš tave pakabysiu, nieks nesupras, nes tu nenormali“ bei „jei liksi šiuose namuose, sau virvę ant kaklo pasikabini“. Nors nuteistasis teisme savo kaltę iš dalies neigė, tačiau iš nukentėjusiosios L.

K. parodymų matyti, kad sutuoktinis jos atžvilgiu nuolat naudojo psichologinį smurtÄ , grasino susidorojimu, sakydamas, kad ji pati pasikars arba jis jÄ pats pakars, dėl ko ji jautė nuolatinę baimę. Nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinime nurodytų žodžių „aÅ¡ tave taip privesiu, kad tu pasikabysi po beržo Å¡aka“ tiesiogiai niekas negirdėjo, teismui netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Liudytojų M. K., J. K. parodymai taip pat patvirtina, kad nuteistasis R.

K. sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ , naudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartÄ . BÅ«tent, liudytoju apklaustas M. K. teisme posėdyje parodė, kad girdėjo, kaip tėvas pasakė mamai: „padarysiu, kad tavęs nebÅ«tų“ (1 t., b. l. 172), liudytoja J. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad mama jai yra pasakojusi, jog tėtis mamai yra sakęs, jog padarys jai taip, kad mama pati pasikartų (1 t., b. l. 40-41, 173). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nukentėjusioji buvo sÄ moningai verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, o taip pat patvirtina ir tikrÄ jį nuteistojo R.

K. ketinimÄ â€“ sÄ moningai įbauginti nukentėjusiÄ jÄ , kad Å¡i pasiraÅ¡ytų skyrybų dokumentus. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, L. K. patvirtinimas dėl jos geros valios raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir faktas, jog jos pageidavimu jai suteikta teisė iki dukros pilnametystės naudotis gyvenamuoju namu, kuria ji naudojasi iki Å¡iol, nuteistojo kaltės dėl Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepaneigia. IÅ¡ 2012-06-21 teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo gynėja prašė teismÄ prijungti prie bylos vaizdo medžiagÄ bei telefoninį garso įraÅ¡Ä , kuriuos teismas protokoline nutartimi prie bylos prijungti atsisakė (1 t., b. l. 169).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie Å¡ios baudžiamosios bylos nėra prijungta apeliaciniame skunde nurodoma R. K. pateikta jo paties padaryto garso įraÅ¡o iÅ¡klotinė, kuri neva įrodo L. K. agresyvų bÅ«dÄ ir reikalavimÄ , jog R. K. perleistų savo turtÄ vaikams, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad dėl Å¡io įrodymo teismas nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė.Dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. gegužės -birželio mėnesių laikotarpyje Byloje nustatyta, kad R.

K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. gegužės - birželio mėnesių laikotarpyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia sugriebė L. K. už rÅ«bų ir prievarta nutempė į namÄ , pargriovė ant lovos, o L. K. atsikėlus, vėl sugriebė jÄ už rÅ«bų, tÄ sė ir trenkė į duris bei iÅ¡keikė necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais, vadindamas jÄ â€žkale“, „debile“ bei kitais.  IÅ¡ nuteistojo R.

K. parodymų matyti, kad jis pripažino 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais buitinio konflikto su nukentėjusiÄ ja metu jÄ pastÅ«męs, sugriebęs už rÅ«bų bei „truktelėjęs“, tačiau tvirtino, kad ant lovos jos nepargriovė, netrenkė į duris, konfliktÄ iÅ¡provokavo pati nukentėjusioji. Nors nuteistasis savo kaltę teisme iÅ¡ dalies neigė, nesutikdamas, jog pargriovė nukentėjusiÄ jÄ ant lovos ir trenkė jÄ Ä¯ duris, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, o taip pat ir 2012-02-15 teisme parodė, kad, paėmęs nukentėjusiÄ jÄ už rÅ«bų, nustÅ«mė pasodindamas jÄ ant lovos (1 t., b. l. 55, 58).

Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad 2011 m. birželio mėnesio pradžioje R. K., supykęs, kad ji paėmė jo telefonÄ ir perskaitė ten iÅ¡saugotus sms praneÅ¡imus, kieme sugriebė jÄ už rÅ«bų, prievarta įtempė į namus, kambaryje jÄ pastÅ«mė, po ko Å¡i pargriuvo ant lovos, po kiek laiko vėl sugriebė jÄ už rÅ«bų ir tampė, trenkė į kambario duris, iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Tokie nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti ir 2012-03-28 akistatos protokole (1 t., b. l. 68).

TÄ aplinkybę, kad 2011 m. birželio mėnesį nuteistasis R. K. vartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , laikydamas jÄ už rÅ«bų, tampė ir iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, nurodė ir liudytoju teisme apklaustas V. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors nuteistasis tvirtina, jog pati nukentėjusioji iÅ¡provokavo konfliktÄ , apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog pati nukentėjusioji L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad ji nuolat imdavo sutuoktinio telefonÄ ir taip iÅ¡provokuodavo konfliktus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiosios elgesys nelaikytinas provokuojančiu, kadangi ji sÄ moningai neskatino kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jÄ .

Priekaištavimas vyrui dėl jo telefone esančių kompromituojančio pobūdžio sms pranešimų, abejonės dėl vyro neištikimybės, nelaikytinas akstinu agresyviais smurtiniais veiksmais peržengti santuokoje privalomas abipusės sutuoktinių pagarbos ir normalaus bendravimo ribas. Pažymėtina, kad santuokoje abu sutuoktiniai yra lygiateisiai, juos abipusiai sieja lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Šiuo atveju nuteistasis sutuoktinę nuožmiai baugino vedinas ego ambicijų, tai peraugo į nusikalstamus veiksmus ir visiškai neatitinka apeliaciniame skunde nurodytų teiginių dėl nukentėjusiosios provokuojančio elgesio.

Dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių laikotarpyje Byloje nustatyta, kad R. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė L. K. už rÅ«bų, stumdė ir stumdydamas pargriovė ant žemės bei keikdamas necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo draskyti nuo jos rÅ«bus ir tokiu bÅ«du baugino, panaudodamas psichinę prievartÄ . IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis prisipažino 2011 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesių laikotarpyje pastÅ«męs ir patraukęs nukentėjusiÄ jÄ už rÅ«bų, tačiau tvirtino jų nedraskęs. IÅ¡ nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir 2012-03-28 akistatos metu, duotų parodymų matyti, kad ji nuosekliai tvirtino, jog R.

K. jÄ pastumdamas partrenkė ant žemės, nudraskė rÅ«bus, ir kad visa tai matė vaikai J. ir M.. IÅ¡ liudytojų J. K. ir M. K. parodymų teisme matyti, kad jie patvirtino matę, kaip tėvas stumdė mamÄ , ir nors Å¡ie asmenys nepatvirtino nukentėjusiosios drabužių draskymo fakto, tai nuteistojo kaltės nepaneigia. Dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. lapkričio mėnesį Byloje nustatyta, kad R. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, t. y.

Å¡aukdamas, kad „jos vaikai, tegu ji pati juos ir augina“, tyčia žemino L. K., sakydamas, kad vaikai ne jo ir, sugriebęs iÅ¡ L. K. rankų jos mobilų telefonÄ , trenkė jį į sienÄ , o telefonui sudužus, ir L. K. renkant sudužusį savo telefonÄ , pribėgo prie L. K. ir stÅ«mė L. K., dėl ko ji griÅ«dama atsitrenkė galva į spintÄ , bei iÅ¡keikė jÄ necenzÅ«riniais, žeminančiais žodžiais, vadindamas jÄ â€žkale“, „sterva“ bei kitais necenzÅ«riniais žodžiais. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo teisme duotų parodymų, jis savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad iÅ¡ nukentėjusios buvo paėmęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau tyčia jo nedaužė, prisipažino, kad Å¡io konflikto metu nukentėjusiÄ jÄ keikė, jai pasakė, kad vaikai ne jo tik kaip replikÄ , tačiau tvirtino jos nestÅ«męs. Atitinkamai nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, kilus konfliktui su sutuoktiniu, įjungė telefonÄ Ä¯raÅ¡ymui, kai Å¡is jÄ Å¾emino, sakydamas, kad vaikai ne jo, vėliau jis atėmė iÅ¡ jos telefono aparatÄ , trenkė jį į sienÄ , pastarajai pradėjus rinkti telefono aparato detales, jÄ pastÅ«mė, po ko Å¡i pargriuvo ir atsitrenkė galva į spintÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra, kadangi jie ne tik kad neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, bet atitinka ir faktines bylos aplinkybes, o tuo pačiu paneigia ir nuteistojo kaltės visiÅ¡kÄ neprisipažinimÄ , kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. sausio 7 d. Byloje nustatyta, kad R. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. sausio 7 dienÄ , tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia metė į L.

K. plastikinį kibirÄ , sumuÅ¡damas jai nosį, bei Å¡aukdamas necenzÅ«riniais žodžiais ir jÄ Å¾emindamas, sakydamas, jog ji „nemoka net kibiro iÅ¡plauti“. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis savo kaltės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos teisme nepripažino, tvirtino, kad plastikinio kibiro į nukentėjusiÄ jÄ nemetė. Tačiau šį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad nuteistasis, mesdamas į jÄ kibirÄ , pastarajai sumušė nosį, o taip pat jÄ keikė ir žemino, sakydamas, kad ji nemoka, negali net kibiro iÅ¡plauti.

BetarpiÅ¡kai įvykį mačiusi liudytoja J. K. teisme taip pat patvirtino, kad matė, kaip tėvas metė į mamÄ kibirÄ , po ko jai buvo sutinusi nosis. Be to, liudytojas V. K. teisme parodė, kad matė sumuÅ¡tÄ mamos nosį, ir kad tai galėjo bÅ«ti sausio mėnesį. Dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. vasario 6d. Byloje nustatyta, kad R. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. vasario 6 dienÄ (nuosprendyje neteisingai nurodyta 2011 m. vasario 6 d.), tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė žodinį konfliktÄ , sakydamas, kad ji „net verÅ¡iuko girdyti nemoka“, ir tyčia žemino L.

K. bei, naudodamas psichinę prievartÄ , jai grasino, o po to, sugriebęs ranka jai už veido, stÅ«mė L. K., kuri atsitrenkė į galvijų šėrimo lovį. IÅ¡ nuteistojo parodymų teisme matyti, kad jis neigė Å«kiniame pastate stÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ , aiÅ¡kino, jog 2012-02-06 su sutuoktine buvo pokalbis dėl verÅ¡iuko. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tapačiai parodė, kad 2012 m. vasario 6 d. Å«kiniame pastate jÄ iÅ¡vadino „sene“, priekaiÅ¡tavo, kad ji nieko nemoka, po to, sugriebęs ranka jai už veido, jÄ pastÅ«mė, po ko Å¡i susverdėjusi atsitrenkė į galvijų šėrimo lovį, tai matė vaikai M. ir V..

IÅ¡ liudytoju teisme apklausto V. K. parodymų matyti, kad jis patvirtino, jog matė, kaip Å«kiniame pastate tėvas keikė ir stumdė mamÄ . IÅ¡ liudytojo M. K. parodymų matyti, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo metu pradžios laikėsi tos pačios pozicijos, tvirtindamas, kad girdėjo tėvus pykstantis, apsižodžiaujant, tačiau į tėvų konfliktus nesikiÅ¡davo.Dėl BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. vasario 14 d. Byloje nustatyta, kad R. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012-02-14 apie 09 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vėl tyčia iÅ¡keikė L.

K. žeminančiais, necenzÅ«riniais žodžiais, sugriebęs už rÅ«bų grubiai tampė jÄ po kambarį, po to pargriovė ant lovos, ir vėl sugriebęs jÄ iÅ¡ lovos iÅ¡metė ant grindų, dėl ko krisdama L. K. susitrenkė nugarÄ ir galvÄ bei jautė fizinį skausmÄ . Tuomet vėl sugriebė jai ranka už kaklo Å¡aukdamas „tau reiks nedaug tik spustelsiu ir viskas pasibaigs“, tuo jÄ baugindamas ir naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas L. K. padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ .             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis teisme savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies, aiÅ¡kindamas, kad, tarp jo ir sutuoktinės kilus žodiniam konfliktui, jis liepė pastarajai iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, o Å¡iai nepaklusus, sugriebė jÄ už rÅ«bų ir stÅ«mė ant lovos.

Nukentėjusiajai pradėjus rėkti ir spardytis, jis sugriebė jÄ už kaklo, suspaudė ir pastÅ«mė ant lovos. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad buitinio konflikto su sutuoktiniu metu R. K. jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡i, bandydama iÅ¡vengti jo fizinio smurto, iÅ¡ virtuvės iÅ¡bėgo į kambarį, kur Å¡is jÄ atsivijęs pastÅ«mė iÅ¡ nugaros, po ko ji nugriuvo ant lovos. Po to jai keliantis R. K. vėl jÄ sugriebė už rÅ«bų ir pradėjo tÄ syti, o bandant atsikelti, numetė nuo lovos ant žemės, ten gulinčiÄ tÄ sė, dėl ko ji į grindis susitrenkė nugarÄ ir galvÄ .

Vėliau R. K. viena ranka sugriebė jÄ už kaklo, suspaudė, ir pasakė: „tau dabar nedaug reikia, ir viskas pasibaigs“. IÅ¡ liudytojų V. K., M. K. teisme duotų parodymų matyti, kad jie iÅ¡ nukentėjusiosios sužinojo, jog tÄ dienÄ jÄ sumušė R. K., po ko ji dėl nugaros skausmų vyko į ligoninę. 2012-02-14 tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad 2012-02-14 L. K. dėl namuose smurtaujančio R. K. kvietė policijÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), ir kad buvo nustatyti smurtÄ patvirtinantys požymiai – paraudęs L.

K. kaklas (1 t., b. l. 6-9).Specialisto iÅ¡vada Nr. 181/12(09) patvirtina, jog L. K. 2012-02-14 sumuÅ¡imo metu galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 20). Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs specialistas D. IeÅ¡mantavičius. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentÄ , jog neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog skausmÄ galėjusi jausti L.

K. iÅ¡ tikrųjų jį jautė, sprendžia, jog toks apeliantės aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ pačios nukentėjusiosios parodymų, ji dėl R. K. smurtinių veiksmų į grindis susitrenkė nugarÄ ir galvÄ , ir bÅ«tent dėl nugaros skausmo kreipėsi į medikus. Specialisto iÅ¡vadoje bei specialisto paaiÅ¡kinimuose vartojamas terminas „galėjo jausti fizinį skausmÄ â€œ Å¡ių nukentėjusiosios parodymų nepaneigia, prieÅ¡ingai, patvirtina fizinio skausmo realumÄ .2012-03-28 akistatos protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji L.

K. patvirtino ir pasiliko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 67-71). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nenurodė jokių prieÅ¡taringų jos akistatos metu duotiems parodymams aplinkybių, o tai, kad akistatos metu ji nenurodė 2012-01-07 įvykio dėl nosies prakirtimo, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieÅ¡taringus, juolab, kad Å¡io įvykio aplinkybių ji nenurodė tik minėto procesinio veiksmo metu, o tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiama nukentėjusiÄ ja davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog net ir nustačius, kad konfliktai tarp šalių prasidėdavo dėl nukentėjusiosios L. K. įtarimų sutuoktiniui R. K. esant jam neištikimam ir jo telefono aparate išsaugotų sms pranešimų tikrinimo, ši aplinkybė nepaneigia aukščiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog nuteistojo veiksmuose yra BK 145 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų objektyviųjų bei subjektyviųjų sudėties požymių visuma.

Vadovaujantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kÄ Å¡iuo atveju nukentėjusioji ir padarė, pareikÅ¡dama kaltinamajam 50000 litų dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas  ir kita, teismo  įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalÄ , teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi bÅ«ti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumÄ , įvertino tai, kad 2011 birželio mėn. nukentėjusiajai buvo operuota stuburo iÅ¡varža, po operacijos jos galimybės dirbti sunkius Å«kinius darbus buvo apribotos, tačiau ji juos dirbo – nešė vandenį, pjovė žolę, mėžė mėšlÄ , dėl ko pagrįstai nelaikė, jog nukentėjusioji jaučia fizinį skausmÄ stuburo srityje tik dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ , civilinį ieÅ¡kinį tenkindamas iÅ¡ dalies. Å ios iÅ¡vados apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiosios fizinio skausmo realaus jautimo dėl nuteistojo 2012-02-14 nusikalstamų veiksmų, o taip pat jos elgesio sutuoktinio atžvilgiu vertinimu, nepaneigia. Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (5000 Lt) laikytinas realiu, pakankamai ekonomiÅ¡kai pagrįstu ir atitinkančiu protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, teigiamÄ charakteristikÄ , į tai, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ . Atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., pagrįstai skyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatydamas artimÄ sankcijos vidurkiui, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 2 d., - įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas mažesnį nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nuteistojo R. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam tiek už kiekvienÄ iÅ¡ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirtoji bausmė, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos bei tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistajam inkriminuoti septyni tęstinės nusikalstamos veikos epizodai, ir kad jis pripažintas kaltu, esant realiai nusikalstamų veiksmų sutapčiai, minėtos iÅ¡vados nepaneigia ir pagrindo suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ jÄ bausmę nesudaro.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundÄ atmesti.                                          Kolegijos pirmininkas                                   Egidijus Jonas Grigaravičius Teisėjai                                               ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                             Algimantas Smolskas