Legislator Case Law & Legislation
5eedc710-e2db-41fd-a753-a4e38aa26d52 AI generated

5eedc710-e2db-41fd-a753-a4e38aa26d52 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 5eedc710-e2db-41fd-a753-a4e38aa26d52
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2019-07-03 sprendimÄ Nr. VPI-220 palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės UAB „Brosta“ pretenzijÄ ; iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės UAB „Brosta“ pretenzijÄ /ieÅ¡kinį, jį tenkinti ir: panaikinti atsakovės 2019-06-18 sprendimÄ Nr. 195, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu ir sudaryta pasiÅ«lymų eilė; panaikinti atsakovės 2019-06-10 sprendimÄ Nr. 184 dėl preliminarios pasiÅ«lymų eigos;

Legislator headnote

AI generated

5eedc710-e2db-41fd-a753-a4e38aa26d52 · Å iaulių apygardos teismas: Atsakovė už didžiausiÄ darbuotojų skaičių UAB „Projektas KARMA“ paskyrusi didžiausiÄ L2 reikÅ¡mę (5,6 balo bendrame 100 balų vertinime), nevertino (neatsižvelgė), ar nurodyti darbuotojai vykdant sutartį dirbs pilnu etatu. Tokie Atsakovės veiksmai ir/ar neveikimas sukuria ydingÄ ir piktnaudžiaujamÄ pirkimo sÄ lygų spraga situacijÄ , kuomet tiekėjas, nurodydamas daugiau darbuotojų, tačiau ne pilnu etatu, nepagrįstai įgyja reikÅ¡mingÄ persvarÄ prieÅ¡ kitÄ tiekėjÄ , kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbančių pilnu etatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-581-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00175-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieÅ¡kinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Projektas KARMA“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, ir IeÅ¡kovė) „Brosta“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2019-07-03 sprendimÄ Nr. VPI-220 palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės UAB „Brosta“ pretenzijÄ ;

2) iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės UAB „Brosta“ pretenzijÄ /ieÅ¡kinį, jį tenkinti ir: panaikinti atsakovės 2019-06-18 sprendimÄ Nr. 195, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu ir sudaryta pasiÅ«lymų eilė; panaikinti atsakovės 2019-06-10 sprendimÄ Nr. 184 dėl preliminarios pasiÅ«lymų eigos;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1-5 l.).

2. IeÅ¡kovė nurodo, jog Atsakovė paskelbė ir vykdė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ Nr. 422475 „Viduklės miestelio bendruomeninės infrastruktÅ«ros gerinimas“ dėl rangos darbų pirkimo (toliau – ir pirkimas). IeÅ¡kovė minėtam pirkimui pateikė pasiÅ«lymÄ . 2019-06-18 Atsakovė praneÅ¡imu Nr. VP1-195 informavo IeÅ¡kovę, kad pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjos UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymas. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Atsakovės sprendimu pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėjÄ UAB „Projektas KARMA“, nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų, dėl tokio sprendimo pateikė pretenzijÄ . Atsakovė 2019-07-03 sprendimu IeÅ¡kovės pretenzijÄ paliko nenagrinėtÄ . Atsakovė savo sprendimÄ palikti nenagrinėta IeÅ¡kovės pretenzijÄ iÅ¡ esmės grindžia 2 argumentais:

1) Pirkimo sÄ lygos CVP IS sistemoje buvo paskelbtos 2019-02-21, o IeÅ¡kovės reikalavimas vertinti, kad darbuotojų skaičius nustatomas pagal pilnus etatus, yra pirkimo sÄ lygose nustatyto vertinimo tvarkos keitimas. Pirkimo sÄ lygų nuostatų apskundimo terminas yra 5 darbo dienos, t. y. iki 2019-02-28, o IeÅ¡kovė pretenzijÄ pateikė tik 2019-06-26, taip praleisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPÄ®) nustatytÄ pretenzijų pateikimo terminÄ ;

2) IeÅ¡kovė apie Atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ skirti IeÅ¡kovei ir kitiems tiekėjams balus buvo informuota 2019-06-10, todėl tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo apskundimo terminas yra 2019-06-17, tuo tarpu IeÅ¡kovė pretenzijÄ pateikė tik 2019-06-26, taip praleisdama VPÄ® nustatytÄ pretenzijų pateikimo terminÄ . Nurodo, jog pretenzijÄ dėl Atsakovės 2019-06-18 sprendimo, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu, pateikė 2019-06-26.

Vertinant formaliai, IeÅ¡kovė nepraleido pretenzijos pateikimo termino. Taigi, Atsakovė pretenzijos priėmimo stadijoje net neturėjo vertinti pretenzijos pagrįstumo, privalėjo priimti ir spręsti IeÅ¡kovės pretenzijÄ . IeÅ¡kovė neginčijo ir neginčija pirkimo sÄ lygų, o pretenzijÄ Atsakovei pateikė dėl jos nuomone ydingo, VPÄ® principams akivaizdžiai prieÅ¡taraujančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir taikymo, ko pasekoje tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu.

3. Ieškovė nurodo, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį (90 p.). Ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo kainos ir kitų ekonominio naudingumo kriterijų balus (S=C+T, kur S – ekonominis naudingumas, C- pasiūlymo kaina, T – kiti ekonominio naudingumo kriterijai) (91 p.). Kriterijų balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų balus (T1 – darbų atlikimo terminas, T2 – siūlomas mokėti darbo užmokestis) (90 p.).

T2 kriterijus (siÅ«lomas mokėti darbo užmokestis) sudaro 8 procentus iÅ¡ 100 lyginamÄ jį svorį sprendžiant dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo. T2 kriterijų sudaro du subkriterijai – L1 – darbų darbo užmokesčio skirtumas, L2 – darbuotojų skaičius. L2 subkriterijus (darbuotojų skaičius) sudaro 70 procentų T2 kriterijaus reikÅ¡mės. L2 subkriterijus apskaičiuojamas vertinant, kiek darbuotojų vykdys sutartį. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiÅ«lymui, kuris siÅ«lo geriausiÄ reikÅ¡mę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni (96.1 p.).

Taigi, T2 (siÅ«lomas mokėti darbo užmokestis) subkriterijus L2 (darbuotojų, kurie vykdys sutartį) sudaro reikÅ¡mingÄ 5,6 procento iÅ¡ 100 lyginamÄ jį svorį sprendžiant dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo. IeÅ¡kovė turi pagrindo manyti, kad Atsakovė, vertindama laimėtojos UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymÄ , nepagrįstai už pasiÅ«lymo atitikimÄ T2 kriterijui paskyrė maksimalų balÄ , t. y. 8.

4. Atsakovė už didžiausiÄ darbuotojų skaičių UAB „Projektas KARMA“ paskyrusi didžiausiÄ L2 reikÅ¡mę (5,6 balo bendrame 100 balų vertinime), nevertino (neatsižvelgė), ar nurodyti darbuotojai vykdant sutartį dirbs pilnu etatu. Tokie Atsakovės veiksmai ir/ar neveikimas sukuria ydingÄ ir piktnaudžiaujamÄ pirkimo sÄ lygų spraga situacijÄ , kuomet tiekėjas, nurodydamas daugiau darbuotojų, tačiau ne pilnu etatu, nepagrįstai įgyja reikÅ¡mingÄ persvarÄ prieÅ¡ kitÄ tiekėjÄ , kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbančių pilnu etatu.

Pasak IeÅ¡kovės, atsižvelgiant į pirkimo sÄ lygų turinį, ekonominio pasiÅ«lymų vertinimo principus ir esmę, darbuotojų skaičiaus vertinimas turi bÅ«ti atliekamas pilnais etatais (pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas ir taikymas). Dirbtinis darbuotojų etatų skaidymas nesÄ Å¾iningai siekiant įgyti formalų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus tiekėjus, prieÅ¡tarauja esminiams viešųjų pirkimų principams. Akivaizdu, kad pvz. dirbtinis 4 darbuotojų etatų po 0,25 iÅ¡skaidymas visiÅ¡kai atitinka 1 darbuotojo pilnÄ etatÄ .

Taigi, skiriant balus už L2 subkriterijaus reikÅ¡mę, faktinė situacija turi bÅ«ti vertinama vienodai, t. y. 1 darbuotojo pilnas etatas negali bÅ«ti prilyginamas 1 darbuotojo nepilnam etatui, kadangi situacija piktnaudžiaujantis tiekėjas turi galimybę į net keturis kartus didesnį subkriterijaus vertinimo balÄ bei proporcingai didesnį vertinimo kriterijaus T2 balÄ .

5. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieÅ¡kinį, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. 72-78 l.). Nurodo, jog IeÅ¡kovė pretenzijÄ dėl Atsakovės 2019-06-18 sprendimo, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu, pateikė 2019-06-26. Vertinant formaliai, IeÅ¡kovė nepraleido pretenzijos pateikimo termino, tačiau pretenzijoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodytos ginčo aplinkybės, pretenzijos pagrindas ir dalykas, ir iÅ¡ jos turinio matyti, jog nors IeÅ¡kovė ir reikalauja panaikinti sprendimÄ pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Projektas KARMA“, tačiau savo pretenzijÄ argumentuoja pirkimo sÄ lygų tariama spraga (95 p.).

Tačiau 2019 m. vasario 21 d. paskelbtose pirkimo sÄ lygose, 95 punkte, buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatyta, kad skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį turi bÅ«ti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiÅ¡kai dirbs ne pilnu etatu). Akivaizdu, kad IeÅ¡kovės 2019-06-26 pateikta pretenzija yra ginčijamas pirkimo sÄ lygų 95 punkto reikalavimas, tačiau tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti IeÅ¡kovė yra praleidusi VPÄ® 102 str. 1 d. 2 p. įtvirtintÄ pretenzijos pateikimo terminÄ .

Vadovaujantis CPK 4232 ir 293 str. 2 p., tai yra savarankiÅ¡kas ir savaime pakankamas pagrindas bylÄ nutraukti. Akivaizdu, kad IeÅ¡kovė nesilaikė privalomos ikiteisminės viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo tvarkos ir praleido VPÄ® įtvirtintÄ terminÄ ikiteismine tvarka ginčyti pirkimo sÄ lygas. Å is terminas Atsakovės nebuvo atnaujintas, IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu Å¡io termino atnaujinti taip pat nepraÅ¡o ir nenurodo jokių priežasčių, galinčių pagrįsti termino atnaujinimÄ , todėl teismas negali įvertinti jų pagrįstumo ir, atitinkamai, spręsti dėl termino atnaujinimo.

Visa tai sudaro savarankiÅ¡kÄ ir savaime pakankamÄ pagrindÄ bylos nenagrinėti iÅ¡ esmės ir jÄ nutraukti vadovaujantis CPK 293 str. 2 p. ir CPK 4232 str. 3 d.

6. Jei teismas nuspręstų IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti iÅ¡ esmės, Atsakovė nurodo, jog 2019 m. vasario 21 d. paskelbtose pirkimo sÄ lygose (95 p.) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo numatyta, kad skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį turi bÅ«ti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiÅ¡kai dirbs ne pilnu etatu). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkimas yra susijęs su projektu ir (arba) programa, finansuojama Europos SÄ jungos lėšomis. ProjektÄ administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, su kuria taip pat derinamos ir pirkimo sÄ lygų nuostatos (reikalavimai). Pirkimo sÄ lygų 95 p. nuostatos (Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus - SiÅ«lomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis, T2) yra nustatytas vadovaujantis Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, kuriose taip pat nurodyta dėl analogiÅ¡ko kriterijaus vertinimo.

7. Vadovaujantis VPÄ® 95 straipsnio nuostata, Viešųjų pirkimų tarnyba parengė ir paskelbė Statybos darbų pirkimo gaires, kuriose pateikti pavyzdiniai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas. Å iuose kriterijuose taip pat nurodyta (SÄ Å¾iningos prekybos kriterijus: Sutartį vykdysiančių asmenų darbo užmokestis): „Kriterijus skirtas iÅ¡rinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pagal socialines ir sÄ Å¾iningos prekybos sÄ lygas, vertinant, kiek tiekėjo siÅ«lomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams virÅ¡ija jo arba Å«kio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.

Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi bÅ«ti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiÅ¡kai dirbs ne pilnu etatu)“. Taigi, Perkančioji organizacija, vykdydama Å¡io pirkimo procedÅ«ras, laikėsi patvirtintų ir paskelbtų pirkimo sÄ lygų, pagal pirkimo sÄ lygų nuostatas įvertino tiekėjų pateiktus pasiÅ«lymus (įskaitant, bet neapsiribojant ekonominio naudingumo kriterijais), nustatė pasiÅ«lymų eilę ir pirkimo laimėtojÄ .

8. IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės atsiliepimÄ , dubliku praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti (e. b. 82-86 l.). Papildomai nurodo, jog darbuotojų darbo užmokesčio kriterijaus vertinime suteikiamas didesnis balas už mokamÄ didesnį darbo užmokestį ir didesnį sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi bÅ«ti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiÅ¡kai dirbs ne pilnu etatu). Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, pirmu etapu vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, įsipareigoja mokėti visiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį.

Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, kaip ir numatyta pirkimo sÄ lygose, turi bÅ«ti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiÅ¡kai dirbs ne pilnu etatu), kadangi Å¡iame etape vertinamas vieno vertinamo darbuotojo darbo užmokesčio ir nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumas procentais. Taigi, nagrinėjamu atveju, abi pirkimo sÄ lygų 96.2 p. 3 formulėje naudojamos reikÅ¡mės turi bÅ«ti vienodos, t. y. tiek darbuotojui siÅ«lomas atlyginimas, tiek minimalus darbo užmokestis turi bÅ«ti nustatomas už etatÄ , dėl ko ginčo byloje nėra.

Atkreipia dėmesį, kad pirkimo sÄ lygose nėra įtvirtintos nuostatos, kad vertinant darbuotojų skaičių (kas turi esminės reikÅ¡mės tiek T2 kriterijaus reikÅ¡mei, tiek galutiniam rezultatui), nepilnas darbuotojo etatas yra vienareikÅ¡miÅ¡kai prilyginamas pilnam darbuotojų etatui. Toks sulyginimas akivaizdžiai pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. T2 kriterijaus algoritmas iÅ¡samiai nurodytas pirkimo sÄ lygų 96.2 p., kurio 4 formulė parodo, kiek svarbus ir reikÅ¡mingas yra darbuotojų skaičius galutiniame T2 reikÅ¡mės apskaičiavime, t. y. 1 subkriterijaus vertinama reikÅ¡mė (Bi) apskaičiuojama susumavus palyginto kiekvieno siÅ«lomo darbuotojo darbo užmokesčio su nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu skirtumo (procento) reikÅ¡mes.

Taigi, akivaizdu, kad darbuotojų skaičius turi bÅ«ti vertinamas/prilyginamas etatui. PrieÅ¡ingu atveju, dirbtinai susmulkinus etatus, tiekėjas, nurodęs didesnį darbuotojų, kurie dirbs ne pilnu etatu, skaičių, įgyja reikÅ¡mingÄ ir lemiamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus tiekėjus. 9. 2019-06-10 Atsakovė praneÅ¡imu informavo apie preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę, kad tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ surinko 96,08 balo, o IeÅ¡kovė – 95,05227 balo. IÅ¡ preliminarios pasiÅ«lymų eilės matyti, kad už T2 kriterijų tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ gavo maksimalų balų skaičių, t. y. 8, o IeÅ¡kovė - tik 3,05227.

Kaip jau minėta, T2 kriterijaus reikÅ¡mei esminę reikÅ¡mę turi darbuotojų, kurie vykdys sutartį, skaičius. Darbuotojų skaičiaus vertinimas yra tiekėjo resurso apimties, vykdant sutartį, vertinimas. Tiekėjas negali gauti daugiau balų vien už tai, kad dirbtinai iÅ¡skaidęs etatus (resursÄ ) nurodė didesnį darbuotojų skaičių, kai tuo tarpu jo skiriamas resursas iÅ¡ esmės yra toks pats ar labai artimas kito tiekėjo, kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbsiančių pilnais etatai, resursui.

Atsakovė neatsižvelgė, nevertino Å¡ios aplinkybės, tuo tarpu ji, atsižvelgiant į pirkimo rezultatus, neabejotinai turi esminės ir lemiamos reikÅ¡mės nustatant pirkimo laimėtojÄ .

10. Atsakovė, atsiliepdama į ieÅ¡kovės dublikÄ , tripliku praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti IeÅ¡kovei 5 000 Eur dydžio baudÄ už Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiantį piktnaudžiavimÄ procesu, 50 procentų Å¡ios baudos priteisiant Atsakovei, o jeigu teismas nuspręstų praÅ¡ymo dėl baudos paskyrimo netenkinti, skirti IeÅ¡kovei įspėjimÄ už Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiantį piktnaudžiavimÄ procesu (e. b. 112-118 l.).

Papildomai nurodė, jog IeÅ¡kovė akivaizdžiai skundžia pirkimo sÄ lygas, kurios buvo paskelbtos 2019-02-21, pažymi, kad viešųjų pirkimų procedÅ«rų metu tiekėjai savo galimai pažeistas subjektines teises turi galimybę ginti nuo pirkimo sÄ lygų paskelbimo. Net ir tuo atveju, jei laikyti, kad IeÅ¡kovės subjektinė teisė buvo pažeista taikant pirkimo sÄ lygų 95. p. ir/ar 96.1. p. nuostatas, VPÄ® 102 str. 1 d. įtvirtinti pretenzijos pateikimo terminai taip pat bÅ«tų praleisti. Kaip ir nurodo pati IeÅ¡kovė, perkančioji organizacija apie skirtus balus už ekonominio naudingumo kriterijų T2 pranešė CVPIS priemonėmis 2019 m. birželio 10 d.

11. Pažymi, kad IeÅ¡kovė ne tik netinkamai vertina pirkimo sÄ lygų nuostatas, bet ir netinkamai vertina/supranta socialinio kriterijaus reikÅ¡mę/paskirtį. Ginčijamo kriterijaus reikÅ¡mė yra ne tik didesnis darbo užmokestis sutartį vykdysiantiems darbuotojams, bet ir dirbančių asmenų (ne etatų) skaičius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikantis netinkamos IeÅ¡kovės pozicijos dėl vertinimo tik darbuotojų, dirbančių pilnu etatu, bÅ«tų diskriminuojami tiekėjai, kurie, pavyzdžiui, įdarbina asmenis, neturinčius galimybės dėl sveikatos problemų dirbti 8 val. per dienÄ .

Tokia pati situacija susidarytų su darbuotojais, kurie dirba dviejose įmonėse (pvz., dukterinėje) po 0,5 etato. Klaidinga IeÅ¡kovės pozicija nebÅ«tų suderinama ir su situacijomis, kai vienas darbuotojas dirba daugiau nei vienu etatu. Nesuprantama ir IeÅ¡kovės pozicija dėl dirbtinio etatų smulkinimo. Sutarties vykdymo metu rangovas bus kontroliuojamas, kad pasiÅ«lyme nurodyti darbuotojai realiai dirbtų objekte ir jiems bÅ«tų mokamas ne mažesnis darbo užmokestis nei nurodytas tiekėjo pasiÅ«lyme (pirkimo sÄ lygų 6 priedo (Pirkimo sutarties projektas) 7.11. p.).

12. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestas, paliktas nepakeistas. Tiek triplike, tiek ir atsiliepime Atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad IeÅ¡kovės veiksmai teikiant nepagrįstas pretenzijas, nepagrįstus ieÅ¡kinius, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ racionaliai naudoti lėšas, yra ne tik nesÄ Å¾iningas, bet ir akivaizdžiai neteisėtas elgesys bei piktnaudžiavimas civiliniu procesu.

Todėl Atsakovė praÅ¡o IeÅ¡kovei skirti nuobaudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kaip numatyta CPK 95 str. 2 d. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovei už aukščiau apraÅ¡ytÄ jos elgesį yra pagrindas skirti tiek CPK 103 str. 1 d. 1 p. (įspėjimas), tiek ir CPK 103 str. 1 d. 3 d. (bauda) įtvirtintas teismo nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra jau nebe pirmas atvejis, kai IeÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, IeÅ¡kovės procesinis elgesys vieÅ¡ojo intereso užtikrinimo kontekste rodo, kad IeÅ¡kovė tikslingai ir valingai siekia pažeisti ne tik nagrinėjamu pirkimu siekiamus tikslus, bet ir VPÄ® 17 str.

įtvirtintus bendruosius viešųjų pirkimų principus, Atsakovė praÅ¡o IeÅ¡kovei skirti maksimaliÄ už tokį elgesį CPK įtvirtintÄ nuobaudÄ - 5 000 Eur baudÄ .

13. Trečiajam asmeniui UAB „Projektas KARMA“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nei atsiliepimo į ieškinį, nei tripliko trečiasis asmuo neteikė.

14. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ (e. b. 124-127 l.), kurioje nurodė, jog pretenzijoje yra ginčijamas perkančiosios organizacijos 2019-06-18 sprendimas pripažinti trečiÄ jį asmenį pirkimo laimėtoju, tačiau įvertinus bylos Å¡alių argumentus manytina, kad pretenzijoje pareikÅ¡tas reikalavimas vertinti pirkimo sÄ lygose nustatytÄ darbuotojų skaičiaus kriterijų, skaičiuojant pilnus etatus, sietinas su pirkimo sÄ lygų (ne)teisėtumo vertinimu.

Dėl perkančiosios organizacijos 2019-06-18 sprendimo teisėtumo atsižvelgiant į darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo aspektus iÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, jog pirkimo sÄ lygų 95 punkte nustatyta speciali taisyklė tik ne pilnu etatu dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimui, tačiau speciali taisyklė darbuotojų skaičiaus apskaičiavimui nėra numatyta. Pirkimo sÄ lygose nepateikus kito darbuotojo apibrėžimo nei Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje, darbuotojas, Tarnybos nuomone, turėtų bÅ«ti suprantamas kaip fizinis asmuo, o darbuotojų skaičius apskaičiuotinas sudedant laimėjusį pasiÅ«lymÄ pirkime pateikusio tiekėjo įdarbintus fizinius asmenims, vykdysiančius Å¡io pirkimo vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, ar susitarta dėl minėtų fizinių asmenų darbo visu etatu.

15. Dėl Atsakovės atsisakymo nagrinėti pretenzijÄ tuo pagrindu, jog tiekėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo (2019-06-10 buvo priimtas sprendimas dėl preliminarios pasiÅ«lymų eilės sudarymo) sužinojo apie sudarytÄ preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę, Tarnyba nurodė, kad apie pastarÄ jį sprendimÄ IeÅ¡kovė ir sužinojo 2019-06-10, tokiu atveju termino pateikti pretenzijÄ pabaiga bÅ«tų 2019-06-17, tačiau pažymėjo, jog VPÄ® 102 straipsnio 1 dalyje tiekėjui yra garantuojama teisė pateikti pretenzijÄ dėl kiekvieno perkančiosios organizacijos sprendimo.

Remiantis VPÄ® 103 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai neprivaloma nagrinėti tiekėjo pretenzijų tais atvejais, kai jos yra pateiktos praleidus VPÄ® nustatytus terminus ir kai jos teikiamos pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovė iki pretenzijos pateikimo nėra pateikusi kitos pretenzijos dėl laimėtojo pirkimo nustatymo neteisėtumo, o pretenzija pateikta nepraleidus VPÄ® nustatyto termino, skaičiuojant nuo praneÅ¡imo apie 2019-06-18 sprendimÄ dienos, taigi, nepaisant to, kad IeÅ¡kovė neginčijo 2019-06-10 sprendimo, kurio turinys yra panaÅ¡us kaip ir 2019-06-18 sprendimo, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija neturėjo teisės atsisakyti nagrinėti pretenzijÄ remiantis tuo, kad informacija apie sudarytÄ pasiÅ«lymų eilę teikėjas sužinojo anksčiau nei buvo priimtas perkančiosios organizacijos 2019-06-18 sprendimas.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 16. Raseinių rajono savivaldybės administracijÄ vykdo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ projekto „Viduklės miestelio bendruomeninės infrastruktÅ«ros gerinimas“ rangos darbų pirkimas, (pirkimo Nr. 422475) (e. b. 9-54 l.).

17. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2019-06-18 pranešimu Nr. VP2-195 informavo ieškovę, jog pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ (e. b. 61 l.).

18. IeÅ¡kovė UAB „Brosta“ 2019-06-26 pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama panaikinti sprendimÄ pirkime Nr. 422475 laimėtoju pripažinti UAB „Projektas KARMA“, iÅ¡ naujo atlikti tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimÄ (L2 subkriterijaus vertinimÄ ) vadovaujantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais (laikant, kad darbuotojų skaičius nustatomas pagal pilnų etatų skaičių) (e. b. 59-60 l.). Nurodė, jog perkančioji organizacija, vertindama laimėtojo pasiÅ«lymÄ , nepagrįstai už pasiÅ«lymo atitikimÄ T2 kriterijui paskyrė maksimalų balÄ , t. y.

8. L2 subkriterijus (darbuotojų skaičius) turi reikÅ¡mingÄ svorį T2 kriterijui, laimėtoju pripažintas tiekėjas pasiÅ«lyme nurodė didžiausiÄ darbuotojų, kurie vykdys sutartį, skaičių, iÅ¡ anksto aiÅ¡kiai žinant, kad tokie darbuotojai vykdant sutartį nedirbs pilnu etatu, perkančioji organizacija nevertino, ar nurodyti darbuotojai, vykdant sutartį, dirbs pilnu etatu ir tokie perkančiosios organizacijos veiksmai sukuria ydingÄ ir piktnaudžiaujamÄ pirkimo sÄ lygų spraga situacijÄ , kuomet tiekėjas, nurodydamas daugiau darbuotojų, tačiau ne pilnu etatu, nepagrįstai įgyja reikÅ¡mingÄ persvarÄ prieÅ¡ tiekėjÄ , kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbančių pilnu etatu.

19. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2019-07-03 raÅ¡tu Nr. VP1-220 ieÅ¡kovės UAB „Brosta“ pretenzijÄ paliko nenagrinėta (e. b. 57-58 l.). Nurodė, jog ginčo konkurso sÄ lygos buvo paskelbtos CVP IS sistemoje 2019 m. vasario 21 d., tokiu bÅ«du, vadovaujantis VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konkurso sÄ lygų nuostatų apskundimo terminas yra 5 darbo dienos, t.y. 2019 m. vasario 28 d., o tiekėjo reikalavimas vertinti, kad darbuotojų skaičius nustatomas pagal pilnus etatų skaičius, yra konkurso sÄ lygose nustatytos vertinimo tvarkos keitimas. Tiekėjas pretenzijÄ pateikė tik 2019 m. birželio 26 d., taip praleisdamas VPÄ® nustatytÄ pretenzijų pateikimo terminÄ .

20. Ginčo byloje nėra, jog konkurso sÄ lygos buvo paskelbtos CVP IS sistemoje 2019 m. vasario 21 d. III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas IeÅ¡kinys netenkinamas.

21. Pagal ginčo pirkimo sÄ lygas, ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas iÅ¡renkamas pagal kainos ir kokybės santykį (90 p.). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant dalyvio pasiÅ«lymo kainos (C) ir kitų ekonominio naudingumo kriterijų (T) balus (S=C+T) (91 p.). Kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti = T1-T2) balus (T1 – darbų atlikimo terminas mėnesiais, T2 – siÅ«lomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis) (90, 93 p.). T2 kriterijus sudaro 8 procentų iÅ¡ 100 lyginamÄ jį svorį įvertinant pasiÅ«lymo ekonominį naudingumÄ .

T2 kriterijų sudaro du subkriterijai: L1 – darbų darbo užmokesčio skirtumas ir L2 – darbuotojų skaičius. L2 subkriterijus (darbuotojų skaičius) sudaro 70 procentų T2 kriterijaus lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. L2 subkriterijus apskaičiuojamas įvertinant, kiek darbuotojų vykdys sutartį. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiÅ«lymui, kuris siÅ«lo geriausiÄ reikÅ¡mę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni (96.1 p.).

22. Pirkimo sÄ lygų, kurios buvo paskelbtos 2019 m. vasario 21 d. ir ginčo dėl to nėra, 95 punkte nurodoma, kaip įvertinamas antrojo kriterijaus T2 (siÅ«lomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis) parametras: vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje ar Å«kio subjekto, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, kilmės Å¡alyje, įsipareigoja mokėti visiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį, iÅ¡skyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių.

Darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis vertinamas pagal du subkriterijus: (1) darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas ir (2) darbuotų skaičius. IÅ¡ pradžių įvertinamas kiekvieno sutartį vykdysiančio darbuotojo darbo užmokesčio skirtumas pagal 3 formulę, lyginant darbo užmokestį su Lietuvos Respublikoje ar Å«kio subjekto, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, kilmės Å¡alyje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu, o pagal 4 formulę gauti rezultatai susumuojami. Apskaičiavus vertinamo pasiÅ«lymo reikÅ¡mes, suteikiami balai už mokamÄ didesnį darbo užmokestį, kartu įvertinant darbuotojų skaičių pagal 1 ir 2 formules.

Darbuotojų darbo užmokesčio kriterijaus vertinime suteikiamas didesnis balas už mokamÄ didesnį darbo užmokestį ir didesnį sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių. Kriterijui įvertinti tiekėjas turi pateikti įmonės parengtÄ ir vadovo (arbo jo įgalioto asmens) patvirtintÄ pažymÄ , kurioje bÅ«tų nurodyti sutarčiai priskirti darbuotojai ir Å¡iems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis, jų pareigybės pavadinimas. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi bÅ«ti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiÅ¡kai dirbs ne pilnu etatu).

23. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė, nagrinėjamu atveju keldama ginÄÄ dėl L2 subkriterijaus reikÅ¡mės T2 kriterijui, ginčija pirkimo sÄ lygas.

24. Pagal VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies nuostatas, Tiekėjas turi teisę pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai, pateikti praÅ¡ymÄ ar pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui (iÅ¡skyrus ieÅ¡kinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieÅ¡kinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos praneÅ¡imo raÅ¡tu apie jos priimtÄ sprendimÄ iÅ¡siuntimo tiekėjams dienos, o jeigu Å¡is praneÅ¡imas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo tiekėjams dienos.

25. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartÄ minėtÄ Å¡iame sprendime, ginčo dėl to, jog pirkimo sÄ lygos CVP IS sistemoje buvo paskeltos 2019 m. vasario 21 d., byloje nėra, todėl ieÅ¡kovė, nesutikdama su pirkimo sÄ lygomis, pretenzijÄ reikÅ¡ti galėjo per 5 darbo dienas nuo jų paskelbimo, t. y. iki 2019 m. vasario 28 d. imtinai. Tiekėja per VPÄ® 102 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos dėl pirkimo sÄ lygose nurodytų reikalavimų neteisėtumo, t. y. ikiteismine tvarka pirkimo sÄ lygų neginčijo, todėl, atsižvelgus į tai, jog ieÅ¡kovė sutiko dalyvauti konkurse nurodytomis sÄ lygomis, jų paaiÅ¡kinti perkančiosios organizacijos neprašė ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka neginčijo, teismas pirkimo sÄ lygų teisėtumo klausimo nenagrinėja ir dėl ieÅ¡kinio argumentų Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

26. BÅ«tent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sÄ lygas, o teismui – jas vertinti (iÅ¡skyrus atvejus, kai konstatuojamas vieÅ¡ojo intereso poreikis), jei pirkimo sÄ lygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ Â (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikacijÄ , patikrino pasiÅ«lymus, iÅ¡rinko laimėtojÄ ir pan.), remdamasi Å¡iomis sÄ lygomis, kurių tiekėjai neginčijo iÅ¡ karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sÄ lygų vieÅ¡as paskelbimas).

Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sÄ lygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sÄ lygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimÄ palikti pretenzijÄ nenagrinėta 27. IeÅ¡kovė nurodė, jog ji 2019-06-26 pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl pasiÅ«lymų eilės sudarymo, tačiau atsakovė pretenzijÄ paliko nenagrinėta.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019-07-03 sprendimÄ ieÅ¡kovės pretenzijÄ palikti nenagrinėta.

28. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo, o Å¡iuo atveju – palikimo nenagrinėta - nėra savarankiÅ¡kas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ . Perkančiosios organizacijos sprendimas nenagrinėti tiekėjo pretenzijos, nesukelia teisinių padarinių, nes Å¡iuos sukelia skundžiamas sprendimas, o pretenzijos netenkinimas (palikimas nenagrinėta) de jure (teisiÅ¡kai) reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija nekeičia savo pirminio sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, tiekėjas negali teismui teikti praÅ¡ymo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo palikti nenagrinėta tiekėjo pretenzijÄ panaikinimo, dėl to Å¡ioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 84 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dėl praÅ¡ymo skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 29. Atsakovė praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesu 5000 Eur baudÄ , 50 procentų Å¡ios baudos priteisiant atsakovei, o jei teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkintų, skirti ieÅ¡kovei įspėjimÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.

30. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiÅ¡ki atsakomybės už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai:

1) nesÄ Å¾iningas nepagrįsto ieÅ¡kinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , kito procesinio dokumento) pareiÅ¡kimas;

2) sÄ moningas veikimas prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5000 Eur baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi bÅ«ti naudojamasi sÄ Å¾iningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

31. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ , ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikÅ¡mės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibÅ«dinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali bÅ«ti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali bÅ«ti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudÄ skiriantis pareigÅ«nas ar teisėjas arba juos į bylÄ gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

32. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų sÄ moningai veikusi prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kusi nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, todėl atsakovės praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovei baudÄ ar įspėjimÄ netenkinamas. IV. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas 33. IeÅ¡kovė UAB „Brosta“, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 1538 Eur dydžio žyminį mokestį (38 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ) (e. b. 63 l.). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė ir jų priteisti neprašė. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, jai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34. Atmetus UAB „Brosta“ ieÅ¡kinį, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Å¡ioje dalyje turi atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija.

35. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ UAB „Brosta“ 1 948,10 Eur patirtų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (e. b. 121-123 l.).

36. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

37. Byloje atsakovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, todėl ieÅ¡kovės UAB “Brosta” ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsta 1 948,10 Eur patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2019-07-03 sprendimÄ Nr. VPI-220 palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ pretenzijÄ nutraukti.

Kitos uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieÅ¡kinio dalies netenkinti. IÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810, priteisti 1948,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 10 ct) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė