A-662-1480-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1480/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo Prienų rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybės tarybai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl rašto panaikinimo. 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, nes pareiškėjas V. P. buvo pateikęs prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėjas V. P. prašė ištirti, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 11 punktas „Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (priedas)“ ir šių nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ visa apimtimi (1-17 punktai imtinai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Nurodė, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pažymėjo, kad Nuostatų 11 punktas bei Priedas (1-17 punktai imtinai), numatantys, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 m2 nekilnojamojo turto plotą, t. y. vietinės rinkliavos dydžių nustatymą susiejantys su valdomo nekilnojamojo turto kiekiu ar plotu, pažeidžia proporcingumo principą. Teigė, jog tam, kad nebūtų pažeistos jo teisės, Nuostatuose turi būti numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti ir pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 nurodytus motyvus.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą su V. P. prašymu nesutiko. Nurodė, kad tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek Europos Sąjungos teisės aktai savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, todėl Nuostatų 11 punkte įtvirtintas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas – litais už 100 m2 nekilnojamojo turto ploto, ir Nuostatų priede nustatyti rinkliavos dydžiai pagal konkrečią nekilnojamojo turto paskirtį, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu pripažino, kad Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83, 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Nurodė sprendimui įsiteisėjus paskelbti jį „Valstybės žiniose“ bei leidiniuose „Gyvenimas“ ir „Naujasis Gėlupis“.

Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai reglamentuoja vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos mokėjimą, apskaitą. Atkreipė dėmesį, kad iš prašomų ištirti Nuostatų turinio matyti, jog juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Darė išvadą, kad Nuostatai laikytini norminiu teisės aktu, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje.

Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 straipsnius ir darė išvadą, kad lėšos, surinktos iš atliekų turėtojų, turi padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidas bei būti pakankamos užtikrinti komunalinių atliekų sistemai keliamus reikalavimus. Teigė, kad, įvertinat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, akivaizdu, jog savivaldybės tarybos nustatytas vietinės rinkliavos dydis bei jos apskaičiavimo atliekų turėtojams tvarka pirmiausia neturi viršyti to, kas yra būtina siekiant minėto finansavimo tikslų. Nurodė Nuostatų 3, 10 punktus ir pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas tiesiogiai nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Atkreipė dėmesį į Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinį sprendimą byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt., vertino, kad Nuostatų 11 punktas, numatantis, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o pagal nekilnojamojo turto plotą, savaime neprieštarauja nei principui „teršėjas moka“, nei proporcingumo principui. Pažymėjo, kad Nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimo tvarka yra visiems komunalinių atliekų turėtojams tokia pati, t. y. Nuostatų 11 punktas nustato vienodą atliekų tvarkymo kainą už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį. Atkreipė dėmesį, jog Nuostatų 11 punkto sakinio konstrukcija rodo, kad Priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ yra Nuostatų 11 punkto sudedamoji dalis.

Teigė, kad Prienų rajono savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas iš esmės sudaro galimybę administruoti šią rinkliavą nedideliais kaštais, pakankamai tiksliai apskaičiuoti atliekų tvarkymo išlaidas, planuoti papildomų lėšų poreikį, užtikrina galimybes komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo sistemos organizatoriui tiksliai prognozuoti pajamas, kas leidžia planuoti šių pajamų paskirstymą bei efektyviau organizuoti patį komunalinių atliekų tvarkymą. Jis taip pat užtikrina tikslią vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą, efektyvią jų kontrolę, skolų administravimą. Toks pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas iš esmės yra tinkamas aukščiau paminėtam tikslui pasiekti. Be to, jis neperžengia ir to, kas yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtros finansavimui užtikrinti.

Nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms. Atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 13 punkte nurodant, jog vietinės rinkliavos administravimą vykdo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, galimybė atliekų turėtojams patiems perduoti atliekas atliekų tvarkytojui ir mokėti ne pagal nekilnojamojo turto bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, nenumatyta.

Nors vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimas pagal nekilnojamojo turto plotą pats savaime neprieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui, teismo manymu, situacija, kai nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti pagal realiai susidarantį – perduodamą atliekų kiekį, yra ydinga. Darė išvadą, kad nesuteikus atliekų turėtojams teisės deklaruoti realiai susidarančių atliekų kiekį ir pagal jį mokėti rinkliavą, toks administracinis sprendimas neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų, t. y. pažeidžia proporcingumo principą. Pabrėžė, kad savivaldybėje egzistuojanti komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka turi būti pagrįsta. Tais atvejais, kai yra įmanoma be didelių kaštų nustatyti tikslų komunalinių atliekų, atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, atliekų turėtojams Nuostatuose turi būti numatyta galimybė apskaičiuoti ir mokėti rinkliavą pagal jį, ypač kai nėra aiškių įrodymų, jog komunalinių atliekų kiekio deklaravimas objektyviai neįmanomas ar nepagrįstai sudėtingas. Atkreipė dėmesį, kad tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teismas konstatavo, jog Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, kai objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti atliekų kiekį, prieštarauja proporcingumo principui.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu (b. l. 72-77) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – byloje skundžiamą norminį administracinį aktą pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.

Nurodo, kad teismas iš esmės netyrė norminio administracinio akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, o sprendime tik perrašė atskirus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 teiginius. Pažymi, kad teismas nerinko ir netyrė įrodymų apie tai, ar objektyviai įmanomas ir ar nėra nepagrįstai sudėtingas Prienų rajono komunalinių atliekų turėtojams atliekų deklaravimas. Paaiškina, kad prieš Prienų rajono savivaldybės tarybai patvirtinant vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo tvarką pagal būsto dydį, buvo nustatyta, kad neįmanoma tiksliai nustatyti rinkliavos dydžio pagal susidariusį atliekų kiekį.

Paaiškina, kad prieš patvirtinant Nuostatus, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atliko apmokėjimo už atliekų tvarkymą Alytaus miesto savivaldybėje proporcingumo principų taikymo, jautrumo analizės bei įtakos atliekų turėtojams modeliavimo ataskaitą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarimą, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, kurioje konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį.

Nurodo Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį, jog teismas konstatavo, kad Prienų rajono savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas iš esmės sudaro galimybę administruoti rinkliavą nedideliais kaštais, pakankamai tiksliai apskaičiuoti atliekų tvarkymo išlaidas, planuoti papildomų lėšų poreikį, užtikrina galimybes komunalinių atliekų sistemos eksploatavimo ir plėtojimo sistemos organizatoriui tiksliai prognozuoti pajamas. Pažymi, kad teismas sprendimu iš esmės nustatė dvejopą tų pačių teisinių santykių reguliavimą vienu metu – vieniems atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokant pagal nekilnojamojo turto tikslinę paskirtį ir plotą, kitiems komunalinių atliekų turėtojams vietinę rinkliavą leidžiama mokėti pagal deklaruotą atliekų kiekį.

Mano, kad asmuo, deklaruojantis atliekas ir sumokantis atitinkamą rinkliavos dydį, būtų geresnėje padėtyje palyginus su tais, kurie rinkliavą mokėtų pagal nekilnojamojo turto tikslinę paskirtį ir plotą, nes pirmieji nepakankamai prisidėtų prie visų atliekų šalinimo išlaidų padengimo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (b. l. 83-88) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Nuostatų 11 punktą pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Teigia, kad šios bylos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A525-471/2010 faktinės aplinkybės yra skirtingos. Pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Teigia, kad teismas nenurodė argumentų, motyvų, kuo grindė savo išvadą, jog tai, kad Nuostatuose nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti pagal realiai susidariusį – perduodamą, atliekų kiekį, yra ydinga. Mano, kad faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, jog nėra pagrindo konstatuoti Nuostatų 11 punkto prieštaravimą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo praktiką. Pažymi, kad teismas tik formaliai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties dalimi, nurodė, jog situacija, kai nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti pagal realiai susidariusį – perduodamą, atliekų kiekį, yra ydinga. Teigia, jog nėra aišku, kodėl teismas Nuostatų teisėtumą vertino tik tuo atžvilgiu, kad nėra numatyta galimybė apskaičiuoti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamų atliekų kiekį, kadangi gali būti įvairiausių būdų vietinės rinkliavos paskaičiavimui.

Pareiškėjas V. P. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 90-91) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, nurodo Teisingumo Teismo praktiką ir pabrėžia, kad tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį. Nurodo, kad, priešingu atveju, t. y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, būtų peržengiama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti. Teigia, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tyrė Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų, t. y. kitos savivaldybės norminio administracinio teisės akto teisėtumą, iš visų bylos aplinkybių matyti, jog yra pakankamas pagrindas šias bylas vertinti kaip analogiškas. Pareiškėjo manymu, faktinė situacija nustatant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybėje iš esmės negali skirtis nuo situacijos Prienų rajono savivaldybėje ir kažkokių aplinkybių, kurios ypatingai ir išskirtinai apsunkintų vietinės rinkliavos dydžio pagal susidariusį atliekų kiekį nustatymą būtent Prienų rajono savivaldybėje nėra ir negali būti.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 92-93) palaiko apeliaciniame skunde nurodytus motyvus. Mano, kad teismas nerinko ir netyrė įrodymų, ar objektyviai yra įmanomas komunalinių atliekų deklaravimas, netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos administravimą bei komunalinių atliekų deklaravimo sąvoką.

Pareiškėjas V. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 99-100) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Palaiko argumentus, išdėstytus jo atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą. Papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011. Pabrėžia, kad byloje nepateikta įrodymų, jog apskaičiuoti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamų atliekų kiekį būtų ypač brangu ir sudėtinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai netenkintini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją bei draudžia žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios, inter alia pačioje Konstitucijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d., 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 „Dėl Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y., ar Nuostatų 11 punktas ir priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ visa apimtimi neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Nuostatų 11 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (priedas). Nuostatų priede nustatytas rinkliavos dydis Lt/mėn./100 m2 atitinkamai nekilnojamojo turto paskirčiai. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir pripažino, kad Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui. Prieidamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011 buvo tirta norminio administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui analogiškai kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, ta apimtimi, kuria norminiame akte nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Tai, kad tiriamajame norminiame akte nebuvo nustatyta tvarka, leidžianti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tam tikriems vietinės rinkliavos mokėtojams mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį (kaip ir nagrinėjamu atveju), aptariamoje nutartyje laikyta kaip neįgyvendinta atliekų turėtojui numatyta pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta, nes faktiškai pagal plotą apskaičiuotų atliekų kiekiai gali reikšmingai neatitikti paslaugos teikėjo patirtų išlaidų. Konstatuota, kad tais atvejais, kai įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti skaičiuojama pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Norminis aktas ta apimtimi, kuria nenumatė galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 taip pat tyrė norminio administracinio akto atitiktį proporcingumo principui ir konstatavo, jog aktas ta apimtimi, kuria nenumatė galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, kai objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti atliekų kiekį, prieštarauja proporcingumo principui.

Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Prienų rajono savivaldybės tarybos apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti anksčiau suformuotų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse formuojama praktika tiriant akto nuostatų atitiktį proporcingumo principui ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Pažymėtina, kad minėtos nutartys paskelbtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuleteniuose. Teisėjų kolegija remiasi suformuota teismų praktika ir daro išvadą, kad Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Esant priešingam vertinimui būtų nepagrįstai neįgyvendinta atliekų turėtojui įstatyme numatyta pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta.

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.). Šioje byloje tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, nėra sprendžiamas subjektinių teisių apsaugos klausimas. Teismas, vertindamas Nuostatų atitiktį įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui, neanalizuoja konkrečių atvejų, galinčių atsirasti ar atsirasiančių taikant ginčijamas nuostatas. Todėl apeliantų argumentai, susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta ataskaita, šioje byloje neanalizuotini, kaip nereikšmingi tiriant norminio administracinio akto dalies teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nerinko ir netyrė įrodymų apie tai, ar objektyviai įmanomas ir ar nėra nepagrįstai sudėtingas Prienų rajono komunalinių atliekų turėtojams atliekų deklaravimas. Tokie argumentai vertintini nagrinėjant konkretų administracinį ginčą, šiuo atveju – atnaujinus Kauno apygardos administraciniame teisme sustabdytą administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl rašto panaikinimo.

Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, iš kurios, taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir nutarta pradėti norminio administracinio akto tyrimo bylą, matyti norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalykas bei ribos, pagal kuriuos ši byla turi būti nagrinėjama. Šiuo atveju Nuostatų 11 punkto atitiktis įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui nagrinėjama ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Todėl atsakovo argumentas, kad gali būti įvairiausių būdų vietinės rinkliavos paskaičiavimui, nenagrinėtinas kaip nepatenkantis į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai nepateikė teismui argumentų, kurių pagrindu būtų galima naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika panašiose bylose. Todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Prienų rajono savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė