5eea72df-4ece-47bb-a532-6e8cb54fbc8b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1041-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02958-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga „Baltijos futbolo akademija“ (toliau – ir Ä®staiga arba pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija arba atsakovė) 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24) dėl formalųjį Å¡vietimÄ papildančio ugdymo (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2021 m. kovo 15 d. praÅ¡ymÄ dėl programos akreditacijos, finansavimo sutarties sudarymo ir mokymo lėšų skyrimo (toliau – ir PraÅ¡ymas);

3) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo įregistruota Å vietimo ir mokslo institucijų registre, o jos parengta formalųjį Å¡vietimÄ papildantį ugdymÄ (toliau – ir FÅ PU) ,,AukÅ¡to meistriÅ¡kumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“ (toliau – ir FÅ PU programa) buvo įregistruota Kvalifikacijos tobulinimo ir renginių registre, pareiÅ¡kėja Administracijai pateikė PraÅ¡ymÄ , kuriuo prašė akredituoti FÅ PU programÄ , pasiraÅ¡yti su pareiÅ¡kėja, kaip su FÅ PU teikėju, finansavimo sutartį bei pareiÅ¡kėjos vykdomÄ FÅ PU programÄ lankantiems mokiniams skirti mokymo lėšas.

Atsakovė priėmė SprendimÄ , kuriame nurodė, jog negali patvirtinti pareiÅ¡kėjos FÅ PU programos ir jos finansuoti, kadangi, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu apraÅ¡u, finansuoja tik tų institucijų FÅ PU programas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė). Nurodo, kad nesutinka su Sprendimu, nes jis grindžiamas vieninteliu argumentu, jog Savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as) patvirtino ApraÅ¡Ä , pagal kurį FÅ PU teikiančioms institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė, paskirstomos mokymo lėšos.

Mano, kad, priešingai nei nurodyta Sprendime, aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – ir Švietimo įstatymas) savivaldybėms suteikia teisę dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, negali reikšti, jog savivaldybės gali nuspręsti visiškai neskirti mokymo lėšų, gautų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir turimų savivaldybės biudžete, įstatymų reikalavimus atitinkančioms bei FŠPU teikiančioms mokymo įstaigoms.

PareiÅ¡kėja cituoja Å vietimo įstatymo 67 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei Sprendime nurodė atsakovė, aplinkybė, jog Å vietimo įstatymas savivaldybėms suteikia teisę (ne pareigÄ ) dalį mokymo lėšų, skiriamų iÅ¡ valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, jokiu bÅ«du negali reikÅ¡ti, jog savivaldybės, įskaitant ir atsakovę, gali nuspręsti visiÅ¡kai neskirti mokymo lėšų, gautų iÅ¡ Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir turimų savivaldybės biudžete, įstatymų reikalavimus atitinkančioms bei formalųjį Å¡vietimÄ papildantį ugdymÄ mokiniams teikiančioms mokymo įstaigoms.

Pažymi, kad tiek nurodytos Å vietimo įstatymo nuostatos, tiek ir Tvarkos apraÅ¡o 13 punktas nustato, jog neformaliojo vaikų Å¡vietimo mokyklos, įskaitant ir formalųjį Å¡vietimÄ papildantį ugdymÄ teikiančios mokyklas, turi teisę gauti jų programų finansavimÄ , kuris yra skiriamas iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų. Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo 1.4 papunktyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigoja savivaldybes, įskaitant ir Savivaldybę, 2021 m. FÅ PU programoms skirti ne mažiau kaip 0,1135 proc. pareiginės algos bazinio dydžio, kas atitiktų 20,09 Eur dydžio krepÅ¡elį mokiniui per mėnesį (2021 m. pareiginės algos bazinis dydis (177 Eur) x 0,1135 = 20,09 Eur) arba 241,08 Eur per metus vieno mokinio pasirinktam FÅ PU programos finansavimui (20,09 Eur x 12 mėn. = 241,08 Eur.

Atsižvelgdama į tai, teigia, kad nėra suprantama, dėl kokių priežasčių atsakovė nusprendė ne tik pareiÅ¡kėjai bei jos FÅ PU programÄ lankantiems mokiniams neskirti mokymo lėšų finansavimo iÅ¡ Savivaldybės biudžeto, tokiu bÅ«du paneigdama pareiÅ¡kėjos, kaip FÅ PU teikėjos, teisę į jos programos finansavimÄ . Nurodo, kad atsakovei pateikė duomenis, jog jos vykdomÄ FÅ PU programÄ lanko 272 įvairaus amžiaus mokiniai, tai reiÅ¡kia, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu atsisakė finansuoti FÅ PU mokymo lėšas net 272-iems mokiniams.

Dėl tokio atsakovės Sprendimo pareiÅ¡kėja kartu su jos FÅ PU programÄ lankančiais mokiniais negauna net 5 464,48 Eur įstatyme numatyto finansavimo per mėnesį (272 mokiniai x 20,09 Eur = 5 464,48 Eur). Pabrėžia, jog Sprendimas, atsižvelgiant į jame nurodomÄ skirstymÄ pagal įstaigų priklausomybę, laikytinas diskriminaciniu, nes jame nurodyta, jog atsakovė finansuoja tik tas institucijas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Savivaldybė, kai, tuo tarpu, tiek Å vietimo įstatyme, tiek ir Tvarkos apraÅ¡e, prieÅ¡ingai nei nurodyta atsakovės Sprendime, įtvirtinta, jog FÅ PU teikėjais gali bÅ«ti visos mokyklos, taip pat laisvieji mokytojai ir kiti Å¡vietimo teikėjai, neįtvirtinant diskriminacinių bei konkurencijÄ ribojančių nuostatų, kad FÅ PU programas gali vykdyti bei už Å¡ių programų vykdymÄ finansavimÄ gauti iÅ¡imtinai tik mokyklos, kurių savininke ar dalininke yra pati valstybė ar savivaldybė.

PareiÅ¡kėjos nuomone, tokiu bÅ«du buvo užkirstas kelias Savivaldybėje gyvenantiems vaikams laisvai pasirinkti FÅ PU programÄ vykdančiÄ organizacijÄ bei neužtikrintas FÅ PU programos prieinamumas didesniam vaikų skaičiui. Pažymi, kad remiantis Å vietimo įstatymo 67 straipsniu bei Tvarkos apraÅ¡o 13 straipsnio nuostatomis, atsakovei kyla pareiga finansuoti visus Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinius, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Savivaldybės teritorijoje, nuo 5 metų (kai tais mokslo metais jam sueina 6 metai) iki 20 metų (specialiųjų poreikių iki 21 metų) ir dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyta tvarka registruotose FÅ PU programose, kurias vykdo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo institucijų registre registruotos organizacijos (kokia yra ir pareiÅ¡kėja), bei skirti Å¡iems mokiniams ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ minimalų mokymo lėšų krepÅ¡elį, bet galimai ir papildomÄ mokymo lėšų krepÅ¡elį iÅ¡ Savivaldybės biudžeto, kurį atsakovė turėtų pervesti FÅ PU programos teikėjui pagal pastarojo ir atsakovės pasiraÅ¡ytÄ finansavimo sutartį.

Priešingu atveju atsakovės veiksmai, nevykdant įstatyme jai nustatytų pareigų, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Nurodo, kad ginčijamame Sprendime nurodomas Aprašas toje dalyje, kurioje nustatyta, jog gali būti finansuojamos FŠPU programos tik tų institucijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė, būdamas vietos savivaldos poįstatyminiu aktu, prieštarauja nacionaliniu lygmeniu priimtam Tvarkos aprašui bei Švietimo įstatymui. Todėl, vadovaujantis įstatymų viršenybės, sistemiškumo principais, Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis Aprašo 8 punkto nuostatomis, taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymi, kad Sprendime išreikštas ,,tikėjimasis“, jog Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ir Ministerija) atnaujinus bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžeto finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir FŠPU programų kriterijus teisinis reglamentavimas nagrinėjamu klausimus taps aiškesnis, nėra pagrindas nevykdyti šiuo metu priimtų ir galiojančių įstatymų, ypač, kai Sprendime nėra nurodyta jokių kitų priežasčių, dėl kurių pareiškėja, kaip FŠPU teikėja, ar jos pateikta akredituoti FŠPU programa, galėtų būti laikomos neatitinkančiomis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

Apibendrindama nurodo, kad gali bÅ«ti laikoma FÅ PU teikėja bei atitinkamai gali gauti programos finansavimÄ , nes tai dar 2020 m. gruodžio 30 d. patvirtino Ministerija, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2020 m. gruodžio 21 d. praÅ¡ymÄ . Todėl atsakovės Sprendimas, kuriuo be jokių pagrįstų priežasčių buvo nepagrįstai atsisakyta akredituoti pareiÅ¡kėjos FÅ PU programÄ pasiraÅ¡yti su pareiÅ¡kėja, kaip FÅ PU teikėja, finansavimo sutartį bei pareiÅ¡kėjos vykdomÄ FÅ PU programÄ lankantiems 272-iems mokiniams skirti mokymo lėšas, turėtų bÅ«ti panaikintas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad visas neformalusis vaikų Å¡vietimas yra savarankiÅ¡koji Savivaldybės funkcija, todėl ji, finansuodama programas iÅ¡ savivaldybės biudžeto, gali nustatyti konkrečius programų kriterijus, bÅ«tinus finansavimui gauti, t. y. mokymo lėšas FÅ PU programoms finansuoti Savivaldybė turi teisę paskirstyti savo nustatyta tvarka. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 674 pakeitė 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 patvirtino Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraÅ¡Ä , o Sprendimas buvo suraÅ¡ytas dar iki nurodyto Vyriausybės nutarimo pakeitimo.

Skundžiamo sprendimo pateikimo metu pareiÅ¡kėjai galiojusio Vyriausybės nutarimo redakcija numatė savivaldybėms teisę paskirstyti mokymo lėšas savo nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, jog ApraÅ¡o 2 punkte vartojamos sÄ vokos atitinka Å vietimo įstatyme vartojamas sÄ vokas, o vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, Savivaldybės mokykla yra mokykla, kurios savininkė arba viena iÅ¡ dalininkų yra savivaldybė, taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nėra Savivaldybės mokykla, kaip ji apibrėžta Å vietimo įstatyme (ir to pareiÅ¡kėja neginčija), Ä®staiga neatitiko ApraÅ¡e nustatytų reikalavimų FÅ PU programos finansavimui gauti.

Nurodo, kad neginčija pareiÅ¡kėjos galimybės vykdyti FÅ PU programas, tačiau nustačius, kad ji neatitinka ApraÅ¡e nustatytų reikalavimų, patenkinti Ä®staigos PraÅ¡ymÄ neturėjo teisinio pagrindo. Pastebi, kad subjektyvus pareiÅ¡kėjos nesutikimas su skundžiamame Sprendime iÅ¡dėstytais argumentais savaime nesudaro pagrindo laikyti SprendimÄ neteisėtu ir teigia, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas jo priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus. RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. gruodžio 21 d. su praÅ¡ymu „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydama suteikti detaliÄ informacijÄ apie tai:

1) kokie kriterijai nustatyti įstaigoms, siekiančioms teikti formalųjį Å¡vietimÄ papildantį ugdymÄ , kokiuose konkrečiuose teisės aktuose bei poįstatyminiuose aktuose Å¡ie kriterijai yra reglamentuoti; kokia tapimo įstaigos, teikiančios formalųjį Å¡vietimÄ papildantį ugdymÄ tvarka;

2) kokie konkretūs sporto švietimo programų kriterijai nustatyti įstaigų programoms, jog šių įstaigų vykdomos programos atitiktų bendruosius iš valstybės biudžeto ar Savivaldybės biudžeto finansuojamų tokio neformaliojo švietimo programų kriterijus, bei kokiuose teisės aktuose ar kituose šaltiniuose šie kriterijai yra reglamentuoti;

3) kada, kur ir kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti įstaiga, pripažinta teikiančia formalųjį Å¡vietimÄ papildantį ugdymÄ , jog Å¡ios įstaigos vykdomÄ programÄ lankantys mokiniai iÅ¡ valstybės ar Savivaldybės biudžeto galėtų gauti atitinkamÄ finansavimÄ bei kokiuose teisės aktuose Å¡i tvarka yra reglamentuota. Ministerija 2020 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu ,,Dėl informacijos suteikimo“ pateikė atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos 2020 m. gruodžio 21 d. praÅ¡yme nurodytus klausimus.

Nurodė, kad Ä®staiga yra priskiriama formalųjį Å¡vietimÄ papildančio ugdymo mokyklų grupei ir gali vykdyti FÅ PU sportinio ugdymo programas. Atkreipė dėmesį, jog visas neformalusis vaikų Å¡vietimas yra savarankiÅ¡koji Savivaldybės funkcija, todėl Savivaldybė, finansuodama programas iÅ¡ savo biudžeto, gali nustatyti konkrečius programų kriterijus, bÅ«tinus finansavimui gauti ir paskirstyti mokymo lėšas FÅ PU programoms finansuoti savo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į Ministerijos pateiktÄ atsakymÄ , įsiregistravo Å vietimo ir mokslo institucijų registre, kaip FÅ PU teikėja, bei parengė programÄ - „AukÅ¡to meistriÅ¡kumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“ ir 2021 m. kovo 3 d. jÄ pateikė Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrui akredituoti (programai suteiktas kodas: 110501673).

PareiÅ¡kėja 2021 m. kovo 15 d. Administracijai pateikė PraÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog praÅ¡o:

1) akredituoti programÄ â€žAukÅ¡to meistriÅ¡kumo jaunųjų futbolininkų ugdymo programa“ (programos kodas 110501673);

2) pasirašyti su pareiškėja finansavimo sutartį;

3) skirti mokymo lėšas pareiÅ¡kėjos vykdomÄ formalųjį Å¡vietimÄ papildančio ugdymo programÄ lankantiems mokiniams. PareiÅ¡kėja 2021 m. birželio 14 d. pakartotinai kreipėsi į AdministracijÄ su reikalavimu ,,Dėl atsakymo pateikimo“, kuriame informavo, jog praėjus įstatymu nustatytam administracinio sprendimo priėmimo terminui atsakymas į PraÅ¡ymÄ nėra gautas kaip ir raÅ¡ytinis praneÅ¡imas, jog 20 darbo dienų sprendimo priėmimo terminas dėl svarbių objektyvių priežasčių buvo pratęstas.

Atsižvelgdama į tai prašė kuo skubiau pateikti atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ . Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-AD) ,,Dėl atsakymo pateikimo“, atsakydama į pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , paprašė pateikti „AukÅ¡to meistriÅ¡kumo jaunųjų futbolininkų ugdymo“ programos apraÅ¡ymÄ , kuriame bÅ«tų nurodytas ugdymo programos turinys, laikotarpis ir lankančių Vilniaus miesto mokinių skaičius pagal pogrupius bei tų pogrupių susietumÄ bei kitus bÅ«tinus programos įvertinimui reikalingus dokumentus.

Pažymėjo, kad tik susipažinusi su programos turiniu bei jo įgyvendinimo seka galės pateikti iÅ¡samų atsakymÄ . PareiÅ¡kėja 2021 m. liepos 28 d. atsakyme ,,Ä® Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. A51-/21(3.3.2.26E-AD)“ nurodė, kad visus reikalingus dokumentus pateikė kartu su PraÅ¡ymu, dar 2021 m. kovo mėn., tačiau siekdama bendradarbiauti pakartotinai teikia Sportinio, formalųjį Å¡vietimÄ papildančio, ugdymo programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ VÅ Ä® ,,Baltijos futbolo akademija“ direktoriaus 2021 m. kovo 01 d.

įsakymu Nr. 21 – 321, bei aukÅ¡to sportinio meistriÅ¡kumo komandų sÄ raÅ¡us. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad negavusi Administracijos sprendimo dėl PraÅ¡ymo bei 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo, bus priversta kreiptis į teismÄ dėl Administracijos veiksmų teisėtumo bei įpareigojimo pateikti sprendimÄ dėl PraÅ¡ymo. Administracija 2021 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24) ,,Dėl formalųjį Å¡vietimÄ papildančio ugdymo“ (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad remdamasi ApraÅ¡o 8 punktu negali patvirtinti pareiÅ¡kėjos programos ir jos finansuoti, kadangi ApraÅ¡as taikomas tik toms institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė.

Nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), Tvarkos apraše bei Apraše. Pagal Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį neformaliojo vaikų švietimo programoms, įskaitant ir FŠPU programoms, finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai.

Mokymo lėšos, skiriamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos apraÅ¡us, bet Å¡iuose apraÅ¡uose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytÄ dalį mokymo lėšų, skiriamų iÅ¡ valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka (Å vietimo įstatymo 67 straipsnio 3 dalis). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiÅ¡kos savivaldybių funkcijos. Å io straipsnio 8 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų – ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo Å¡vietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas.

Tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) 13 punkte buvo nustatyta, kad Å¡io apraÅ¡o 12.2 ir 12.4 papunkčiuose nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 100 proc. lėšų, apskaičiuotų pagal Å¡io apraÅ¡o 1 priede nurodytus atitinkamų ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių. Minėto Tvarkos apraÅ¡o redakcijoje, pradėjusioje galioti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., Å¡i savivaldybių pareiga palikta, papildomai patikslinus, jog Tvarkos apraÅ¡o 12.4 papunktyje nurodytos lėšos, apskaičiuotos pagal mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių, paskirstomos savivaldybių ir nevalstybinėms Å¡vietimo įstaigoms, atsižvelgiant į Å¡ių mokinių, besimokančių pagal formalųjį Å¡vietimÄ papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytÄ Mokinių registre.

Ginčo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, kuriuo tam tikros funkcijos pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – ir Konstitucija), kaip minėta teisiniu reglamentavimu, priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms (Konstitucijoje yra tiesiogiai įtvirtinta atitinkama savivaldybių kompetencija). Å iuo atžvilgiu sÄ voka savivaldybių funkcijos yra apibendrinanti; ji apima visas funkcijas, kurias pagal KonstitucijÄ ir įstatymus vykdo savivaldybės ir tas, kurias savivaldybės vykdo, nes pagal KonstitucijÄ Å¡ios funkcijos iÅ¡imtinai priklauso joms, ir tas, kurių vykdymÄ pagal KonstitucijÄ privalo garantuoti valstybė, tačiau jos pagal įstatymus yra vykdomos per savivaldybes arba tam tikru mastu dalyvaujant savivaldybėms, kurioms (jų institucijoms, pareigÅ«nams) yra nustatyta atitinkama kompetencija (įgaliojimai).

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, jog pagal KonstitucijÄ savivaldybių funkcijos gali bÅ«ti nustatytos tik įstatymu; tai negali bÅ«ti daroma poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Vietos savivaldos santykių teisinio reguliavimo srityje įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ , apimančiÄ ne tik įstatymo leidėjo teisę įstatymu nustatyti, kokios funkcijos (visos ar tik tam tikra apimtimi) yra perduodamos savivaldybėms, bet ir diferencijuoti Å¡ias funkcijas inter alia (lot. k. be kita ko) pagal sprendimų priėmimo laisvę ir Å¡iuo pagrindu nustatyti savivaldybėms perduodamų funkcijų rÅ«Å¡is.

Nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, vertintina kaip Å¡ių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant Å¡ias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, negali bÅ«ti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas dar kartÄ pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais.

AiÅ¡kindamas situacijÄ , kai Konstitucijoje nėra tiesiogiai įtvirtinta atitinkama savivaldybių kompetencija, todėl savivaldybių pareiga vykdyti tam tikrÄ funkcijÄ gali bÅ«ti nustatyta tik įstatymu, 2005 m. liepos 8 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tokiems įstatymams taikomi iÅ¡ Konstitucijos kylantys teisinio aiÅ¡kumo reikalavimai: juose nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokia apimtimi Å¡iÄ funkcijÄ vykdo savivaldybės, o kokia apimtimi vykdyti Å¡iÄ funkcijÄ yra palikta valstybei.

Kaip ir minėta, remiantis Å vietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, mokymo lėšos, skiriamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos apraÅ¡us, o Å¡iuose apraÅ¡uose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytÄ dalį mokymo lėšų, skiriamų iÅ¡ valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte buvo numatyta, jog savivaldybėms yra skiriamos mokymo lėšos, be kita ko, formalųjį Å¡vietimÄ papildančio ugdymo programoms finansuoti (Vyriausybės Tvarkos apraÅ¡o 12.4 papunktis), kurias savivaldybės turi teisę paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino ApraÅ¡Ä , pagal kurį FÅ PU (įskaitant apmokėjimÄ už darbÄ mokytojams, dirbantiems pagal Å¡ias programas) mokymo lėšos paskirstomos Savivaldybės mokykloms (ApraÅ¡o 8 punktas). Å vietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės mokykla yra mokykla, kurios savininkė arba viena iÅ¡ dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja nėra Savivaldybės mokykla, taigi atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , kadangi pareiÅ¡kėja neatitiko ApraÅ¡e nustatytų reikalavimų FÅ PU programos finansavimui gauti. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad, prieÅ¡ingai nei Sprendime nurodė atsakovė, aplinkybė, jog Å vietimo įstatymas savivaldybėms suteikia teisę dalį mokymo lėšų, skiriamų iÅ¡ valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, negali reikÅ¡ti, jog savivaldybės gali nuspręsti neskirti mokymo lėšų, gautų iÅ¡ Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir turimų savivaldybės biudžete, įstatymų reikalavimus atitinkančioms bei FÅ PU teikiančioms mokymo įstaigoms.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrinęs nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , yra konstatavęs, jog ikimokyklinio (taip pat ir vaikų bei suaugusiųjų) ugdymo organizavimas yra savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija, kuriÄ ji privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir Å¡ios interesais. Savivaldybės kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant Å¡vietimo paslaugas laikoma vieÅ¡Ä ja paslauga, kuriÄ Ä¯statymų nustatytais atvejais pagal sudarytas sutartis gali teikti ir kiti vieÅ¡ai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; savivaldybės pareiga organizuoti ikimokyklinio ugdymÄ (taip pat ir vaikų bei suaugusiųjų) ir turėti optimalų neformaliojo vaikų Å¡vietimo programų teikėjų tinklÄ , nereiÅ¡kia, kad įstatymuose yra įtvirtinta pareiga savivaldybei užtikrinti, kad ikimokyklinis ugdymas (taip pat ir vaikų bei suaugusiųjų) bÅ«tų teikiamas nemokamai, ar kad savivaldybė turi pareigÄ kompensuoti už ikimokyklinį ugdymÄ ir (arba) neformalųjį vaikų Å¡vietimÄ tais atvejais, kai asmenys pasirenka vaikÄ ugdyti ne savivaldybės įsteigtoje ikimokyklinio ugdymo ar neformalaus vaikų Å¡vietimo įstaigoje. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-3733-968/2015).

Remdamasi minėtu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl Savivaldybės neteisėto veikimo nustatant FÅ PU mokymo lėšų finansavimÄ tik toms institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybė, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog Savivaldybė, įgyvendindama savarankiÅ¡kÄ funkcijÄ â€“ vaikų neformaliojo Å¡vietimo organizavimÄ , turi teisę nustatyti konkrečius ugdymo programoms keliamus reikalavimus bei jų kriterijus, bÅ«tinus finansavimui teikti.

Kaip ir minėta, Savivaldybė tokiÄ teisę įgyvendino ApraÅ¡u. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti Å¡io Sprendimo nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Baltijos futbolo akademija“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Violeta Petkevičienė Jolita Rasiukevičienė Gediminas Užubalis