2017-05-22 Nr. AB-10739-3-61-3-04979-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-539-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04979-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Molėtų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl privalomojo nurodymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Molėtų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-912 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija atliko Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. liepos 25 d. išduotų patikslintų 2013 m. rugpjūčio 14 d. planavimo sąlygų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-87 planavimo sąlygų Nr. P14(19.24)-30 (toliau – ir Sąlygos) ir 2014 m. liepos 25 d. išduoto patikslinto 2013 m. rugpjūčio 14 d. planavimo sąlygų sąvado detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P21(19.24)-65 planavimo sąlygų sąvado Nr. P21(19.24)-35 (toliau – ir Sąvadas) patikrinimą.

Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad išduodant Sąlygas ir Sąvadą buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, ir priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo reikalaujama panaikinti arba pakeisti pareiškėjo neteisėtai išduotas Sąlygas ir Sąvadą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą grindžia tuo, jog Sąlygose nurodytas planavimo tikslas neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Bl-111 patvirtinto Molėtų rajono bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinių.

Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinis atvejis – bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, nėra numatytas Bendrajame plane, darė išvadą, kad Sąlygose nurodytas planavimo tikslas pažeidžia Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėjas nesutiko su tokia Inspekcijos nuostata ir nurodė, kad Bendrajame plane numatyta galimybė keisti miško paskirties žemės sklypą. Pareiškėjas pažymėjo, kad detaliojo plano rengimo tikslas yra pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, bendrojo naudojimo teritoriją (botanikos ir zoologijos sodų).

Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) esančio miško pavertimas kitomis naudmenomis, žemės paskirties keitimas bei L. K. planuojama veikla Žemės sklype pagal atitinkamai parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus yra leidžiama. Išduotos Sąlygos jokių Inspekcijos nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pareiškėjas paaiškino, jog Sąlygomis buvo tik patikslintos pirminės 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-87, kurias išduodant teisės aktai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, jog G. P. 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos pirminės planavimo sąlygos ir pirminis sąvadas negalėjo būti išduoti, kol neparengtas rekreacinių vietovių specialusis planas, kurio privalomas rengimas numatytas Molėtų rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose. Molėtų rajono apylinkės teismas, įvertinęs G. P. 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotų pirminių planavimo sąlygų ir sąvado atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo ir Planavimo sąlygų aprašo reikalavimams, jokių pažeidimų nenustatė ir 2014 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-89-964/2014 G.

P. išteisino ir administracinę bylą nutraukė. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje apeliacinio skundo netenkino ir paliko nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sąlygomis buvo tik patikslintos pirminės 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-87, kurias išduodant, kaip nustatė Molėtų rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Inspekcija atliko Sąvado ir Sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą. Inspekcija tikrinimo metu nustatė, kad pagal Molėtų rajono Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į Rekreacinių vietovių zoną (III-Rž), kurioje nenumatytas bendrojo naudojimo teritorijų formavimas ir (ar) botanikos ir zoologijos sodų įrengimas. Todėl Sąlygos buvo išduotos pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14 punktą. Atsakovas nurodė, kad pirminės 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos ir sąvadas nėra tapatūs Sąlygoms ir Sąvadui. Inspekcija, tikrindama pirmines 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotas planavimo sąlygas ir sąvadą, nustatė kitus pažeidimus nei buvo nustatyti 2014 metais tikrinant Sąlygas ir Sąvadą. Atsakovas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Inspekcija, priimdama Privalomąjį nurodymą, sprendė dėl jau teismų išnagrinėtų aplinkybių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014 buvo nustatyta, jog Žemės sklype esantis miškas priskiriamas IV miškų grupei. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, miško žemę kitomis naudmenomis (bendrojo naudojimo teritorijoms) formuoti būtų galima, jeigu tai būtų numatyta Bendrajame plane arba valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė nei vieno Bendrojo plano sprendinio, kuriame būtų numatyta galimybė ginčo teritorijoje paversti miško žemę į bendrojo naudojimo teritorijas. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-251/2014 buvo pripažinta, jog L. K. Žemės sklype priklausantis pastatas buvo pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovo manymu, pareiškėja išdavė Sąlygas ir Sąvadą, iš esmės siekdama įteisinti minėtą pastatą. Inspekcija pažymėjo, kad Sąlygose ir Sąvade nurodytas detaliojo planavimo tikslas pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl ginčijamas Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimu į prašymą prašė prašymą tenkinti ir Privalomąjį nurodymą panaikinti.

L. K. pažymėjo, kad pirminių 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotų planavimo sąlygų ir sąvado teisėtumas buvo patikrintas dviejų instancijų teismuose, kurie nustatė, kad pirminės 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos ir sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus. L. K. manymu, pirminis 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotas sąvadas ir Sąvadas iš esmės yra tapatūs dokumentai, juose tik sukonkretinti planavimo tikslai ir uždaviniai, todėl ir Sąvadas laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko, kad miškas priskirtinas IV grupės miškams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas vadovavosi Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Detaliojo plano rengimo tikslas yra pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, bendrojo naudojimo teritoriją (botanikos ir zoologijos sodų); dalis miško žemės bus verčiama kitomis naudmenomis; gyvenamojo namo paskirtis keičiama su galimybe iki 50 proc. bendro ploto naudoti gyvenamajai paskirčiai.

Teismas nurodė, kad vienas iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių atvejų, kada miško žemė gali būti keičiama kitomis naudmenomis, yra visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti (3 p.), ir darė išvadą, kad šioje byloje nagrinėtina, ar pagal Bendrąjį planą yra galimybė žemės ūkio paskirties miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad atvejai, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, yra išimtiniai.

Teismas nurodė, kad pagal Molėtų rajono Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į Rekreacinių vietovių zoną (III-Rž) (4.2.3. III dalis). Teismas pažymėjo, kad Bendrajame plane nėra numatyta galimybė Rekreacinių vietovių zonoje esančios žemės ūkio paskirties miško žemės paversti kitomis naudmenomis. Yra numatyta galimybė rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus užstatymui planuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir III – IV grupių menkaverčius miškus (išskyrus draustinių miškus), tačiau toks tikslas Sąlygose nėra numatytas.

Nors pareiškėjo atstovai teismo posėdyje pabrėžė, kad Žemės sklype esantis miškas yra menkavertis, teismas pažymėjo, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių šia aplinkybę, byloje nėra. Teismas nurodė, kad Sąlygose nėra numatytas tikslas užstatymui planuoti menkaverčius miškus, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste neturi reikšmės.

Teismas pažymėjo, kad išvada, jog Sąlygų 6 punkte numatytas tikslas – bendrojo naudojimo teritorijos (botanikos ir zoologijos sodų įrengimas) – yra neteisėtas, nes prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, yra padaryta įsiteisėjusiuose Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-192-964/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-422-531/2015. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas darė išvadą, kad ginčijamame Privalomajame nurodyme padaryta išvada, jog Sąlygose nurodytas planavimo tikslas prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai, todėl Sąlygos išduotos pažeidžiant Aprašo 14 punktą, yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir konstatavo, kad, nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai Privalomajame nurodyme suformulavo reikalavimą panaikinti arba pakeisti neteisėtai išduotas Sąlygas ir Sąvadą.

III. Pareiškėjas Molėtų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Sąlygomis buvo tik patikslintos pirminės 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-87, kurias išduodant, kaip nustatė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję Molėtų rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai, jokie teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti. Teismai pažymėjo, kad planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas yra tik planavimo proceso parengiamojo etapo dokumentai, jų išdavimas dar nėra teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano, rengimas.

Pareiškėjas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismai taip pat pažymėjo, jog planavimo sąlygų sąvade nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai gali būti ir ne tokie konkretūs ir tiksliai apibrėžti kaip reikalaujama juos apibrėžti detaliajame plane, nes detaliojo planavimo sprendiniai realizuojami, sukonkretinami ir tiksliau apibrėžiami jau rengiant detalųjį planą. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismai jokių pažeidimų nenustatė, o Inspekcija, atlikusi patikrinimą iš esmės dėl to paties dalyko – dėl 2014 m. liepos 25 d. išduotų Sąlygų, vėl nusprendė, kad tokios sąlygos negalėjo būti išduotos ir turi būti panaikintos arba pakeistos.

Pareiškėjo vertinimu, 2014 m. liepos 25 d. ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. sąlygos yra tapatūs dokumentai, tik patikslinime yra sukonkretinti teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla, papildomai nurodyti Žemės sklypui taikomas galiojantis specialusis planas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. B1-90 (toliau – ir Specialusis planas). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pirmines sąlygas ir sąvadą išdavęs G.

P., remdamasis pirminių sąlygų patikrinimo aktu, priėmė 2013 m. spalio 25 d. administracinį aktą Nr. P9-578-(3.1.7.), kuriuo atšaukė 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotą pirminį sąlygų sąvadą. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. liepos 24 d. raštu Nr. P9-285-(3.1.7.) 2013 m. spalio 25 d. administracinis aktas Nr. P9-578-(3.1.7.) buvo pripažintas netekusiu galios. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patvirtino, jog išduotas patikslintas Sąvadas yra tinkamas.

Pareiškėjas remiasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 1 dalies 3 punktu ir daro išvadą, kad atsakovo nurodytas pažeidimas nustatytas netinkamai aiškinant Bendrojo plano sprendinius. Pareiškėjo teigimu, pagal Bendrąjį planą ir Specialųjį planą Žemės sklype esanti miško žemė gali būti pakeičiama kitomis naudmenomis ir jos paskirtis, rengiant detalųjį planą, gali būti keičiama. Pareiškėjas nurodo, kad iš Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinio matyti, jog Žemės sklypas yra teritorijoje, esančioje III-Rž zonoje (rekreaciniai arealai, įskaitant įsiterpusius miškus), ir patenka į įsiterpusių žemės naudmenų teritoriją, pavadintą „miškai, kuriuose galima rengti detaliuosius planus“, brėžinyje pažymėtą dryžuotomis melsvomis linijomis.

Reikalavimai įsiterpusių žemės naudmenų (miškų, kuriuose galima rengti detaliuosius planus) teritorijai nustatyti Statybų reglamentu miškų ūkio paskirties žemėje. Pagal šį reglamentą III-Rž zonoje galima rengti detaliuosius planus ir juose numatyti gyvenamosios ir rekreacinės paskirties pastatų išdėstymą, laikantis nustatytų sanitarinių atstumų. Pareiškėjas pabrėžia, kad Žemės sklypui galioja ir Specialusis planas, kurio teritorijos naudojimo reglamente nurodyta, jog miškų ūkio paskirties žemėje esanti žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnyje nurodytais atvejais.

Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2-4 dalimis, Žemės sklype esantį mišką leidžiama paversti kitomis naudmenomis, nes jis priskirtinas IV grupės miškams. Pareiškėjas remiasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodo, kad pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklype galima rengti detaliuosius planus ir keisti žemės paskirtį. Pareiškėjas daro išvadą, kad pagal Bendrąjį planą ir Specialųjį planą Žemės sklype esančio miško pavertimas kitomis naudmenomis, žemės paskirties keitimas bei trečiojo suinteresuoto asmens planuojama veikla Žemės sklype pagal atitinkamai parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus yra leidžiami.

Pareiškėjo manymu, teismo nurodytais Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi negali būti remiamasi nagrinėjant šią bylą, kadangi byla išnagrinėta nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje (teismas nestabdė bylos nagrinėjimo, kol bus išnagrinėta ši byla).

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad 2014 m. liepos 25 d. Sąlygų 3 punkte nurodytas tikslus numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento pavadinimas, 6 punkte nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla. Atsakovas remiasi Aprašo 4, 14 punktais, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1, 4 dalimis, nurodo, kad Žemės sklype esantys miškai priskirti prie IV grupės ūkinių miškų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 dalyse nėra nurodyti IV grupės ūkiniai miškai. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į Rekreacinių vietovių zoną (III-Rž), kurioje nenumatytas bendrojo naudojimo teritorijų formavimas ir (ar) botanikos ir zoologijos sodų įrengimas.

Atsakovas daro išvadą, kad 2014 m. liepos 25 d. Sąlygose nurodytas planavimo tikslas pažeidžia Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatą ir prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, todėl Sąlygos buvo išduotos pažeidžiant Aprašo 14 punktą. Atsakovo vertinimu, negalima teigti, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirminės sąlygos ir 2014 m. liepos 25 d. Sąlygos bei Inspekcijos 2013 ir 2014 metais nustatyti pažeidimai yra tapatūs. Atsakovas pabrėžia, kad Inspekcijoje prieš surašant 2014 m. spalio 15 d. Privalomąjį nurodymą buvo tikrinama būtent 2014 m. liepos 25 d.

Sąlygos, nustatyti pažeidimai ir 2014 m. spalio 15 d. privalomasis nurodymas pateiktas taip pat dėl 2014 m. liepos 25 d. Sąlygų, o ne dėl 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirminių sąlygų ar 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirminio sąvado. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomi teismai nenagrinėjo nei 2014 m. liepos 25 d. Sąlygų, nei 2014 m. liepos 25 d. Sąvado teisėtumas. Atsakovas remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 14 punktu, atkreipia dėmesį, kad 2014 m. liepos 25 d. Sąlygų 6 punkte nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla.

Atsakovo vertinimu, apeliantas nepateikė argumentų, kad išduodant 2014 m. liepos 25 d. Sąlygas ir 2014 m. liepos 25 d. Sąvadą buvo laikomasi Miškų įstatyme įtvirtintų imperatyvų dėl miško naudmenų keitimo, taip pat Bendrojo plano sprendinių. Atsakovas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014, nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dalyvavo tos pačios šalys, todėl joje nustatytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę galią. Aptariamoje byloje nustatyta, kad Žemės sklype esantis miškas priskiriamas IV grupės miškams.

Atsakovo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas atlikti detaliojo planavimo procesą ir pakeisti miško naudmenas kitomis, iš esmės siekia įteisinti pastato, kuris buvo pastatytas neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, statybas. Atsakovas pažymi, kad pagal Miškų kadastro duomenis Žemės sklype esantys miškai priskirti prie IV grupės ūkinių miškų. Atsakovas remiasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 dalimis ir daro išvadą, kad ginčo atveju pagal nurodytą reglamentavimą miško žemę kitomis naudmenomis (bendrojo naudojimo teritorijoms) formuoti būtų galima, jeigu tokia galimybė būtų numatyta Bendrajame plane arba valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, Miškų įstatymas jokių išimčių nenumato.

Atsakovas daro išvadą, kad 2014 m. liepos 25 d. Sąlygose nurodytas planavimo tikslas pažeidžia Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Sąlygos išduotos pažeidžiant Aprašo 14 punktą. Atsakovo vertinimu, ta aplinkybė, kad Žemės sklypui pagal Bendrojo plano sprendinius galima rengti detaliuosius planus, nesuponuoja išvados, kad rengiant minėtus detaliuosius planus galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, nes toks aiškinimas pažeistų Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį.

Atsakovas pabrėžia, kad Inspekcijos darbuotojo pozicija, išsakyta teismo posėdžio metu kitoje byloje, neatitinka oficialios Inspekcijos pozicijos, išreikštos rašytiniuose dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-912 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Privalomajame nurodyme prieita išvada, jog Sąlygose nurodytas planavimo tikslas prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai, todėl Sąlygos išduotos pažeidžiant Aprašo 14 punktą, yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Sąlygos ir Sąvadas yra tapatūs 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotiems planavimo sąlygoms ir sąvadui, kurių teisėtumas jau buvo tikrintas. Taip pat, apelianto nuomone, nebuvo tinkamai aiškinami Bendrojo plano sprendiniai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. B6-612 nusprendė sudaryti su Žemės sklypo savininke L. K. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį bei nurodė L. K., pasirašius šią sutartį, rengti detalųjį planą, kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, bendrojo naudojimo teritoriją (botanikos ir zoologijos sodų). 2013 m. liepos 22 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. P32-46 L. K. buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. išdavė Planavimo sąlygų sąvadą ir sąlygas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2014 m. liepos 25 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-30 ir 2014 m. liepos 25 d. planavimo sąlygų sąvadą Nr. P21(19.24)-3.

Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius atliko Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. liepos 25 d. išduotų Sąlygų ir Sąvado patikrinimą. Nustatęs, kad miško žemės pavertinimo kitomis naudmenomis išimtinis atvejis – bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti – nagrinėjamu atveju Bendrajame plane nėra numatytas, todėl Sąlygose nurodytas planavimo tikslas pažeidžia Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Sąlygos buvo išduotos pažeidžiant Aprašo 14 punktą, Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. spalio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-912 pareikalavo per vieną mėnesį nuo Privalomojo nurodymo gavimo dienos panaikinti arba pakeisti Sąlygas ir Sąvadą.

Apeliantas pabrėžia, kad Sąlygomis buvo tik patikslintos pirminės 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos, t. y. sukonkretinti teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla ir papildomai nurodyti Žemės sklypui taikomas galiojantis Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. B1-90 patvirtintas specialusis planas. Jas išduodant, kaip nustatė Molėtų rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai, jokie teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti. Apelianto manymu, pirminių sąlygų patikrinimas iš esmės jau buvo atliktas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tikrinti iš esmės tas pačias sąlygas.

Nors Sąlygose ir Sąvade pažymėta, kad jie yra atitinkamai 2013 m. rugpjūčio 14 d. Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-87 patikslinimas ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. Planavimo sąlygų sąvado detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P21(19.24)-65 patikslinimas, tačiau, kaip matyti, 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos beveik po metų išduotomis Sąlygomis buvo iš esmės pakeistos, be kita ko, nurodant kitokį planavimo tikslą. 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotos planavimo sąlygos ir sąvadas nėra tapatūs šioje administracinėje byloje ginčo dalyku esantiems Sąlygoms ir Sąvadui. Šioje byloje skundžiamas Privalomasis nurodymas surašytas patikrinus netapačias planavimo sąlygas ir sąvadą, taip pat juo buvo nustatyti netapatūs pažeidimai lyginant su 2013 m. rugsėjo 30 d. surašytu patikrinimo aktu Nr. PS2-265. Atsižvelgus į šias aplinkybes, negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad Sąlygų ir Sąvado teisėtumas jau buvo tikrintas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas pažymi, jog lyginant su 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotomis sąlygomis, Sąlygose sukonkretinti teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla, papildomai nurodytas Žemės sklypui taikomas galiojantis Specialusis planas.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, atmestinas ir apelianto argumentas, kad Sąlygų ir Sąvado teisėtumas buvo nagrinėtas bendrosios kompetencijos teismų administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina ir tai, kad Molėtų rajono apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos administraciniame teisme nebuvo tirtas 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotų planavimo sąlygų teisėtumas, bet tik pasisakyta dėl 2013 m. patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-422-531/2015 konstatuota, jog Sąlygos yra visiškai naujas teisinius padarinius sukuriantis veiksmas, be kurio atlikimo tolesni suinteresuoto asmens K. K. veiksmai būtų negalimi ir neįmanomi. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad Sąlygos yra naujas administracinis sprendimas, turintis savo unikalius rekvizitus, priimtas nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomas tapačiu 2013 m. rugpjūčio 14 d. išduotoms planavimo sąlygoms.

Kaip matyti iš Sąlygų 3 punkto, jame nurodytas numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – žemės sklypo Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Sąlygų 6 punkte nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, bendrojo naudojimo teritorijos (botanikos ir zoologijos sodų įrengimas). Dalis miško žemės sklypo bus verčiama kitomis naudmenomis. Gyvenamojo namo paskirtis keičiama su galimybe iki 50 proc. bendro ploto naudoti gyvenamajai paskirčiai.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, be kita ko, visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.). Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.

Aprašo 4 punkte apibrėžta planavimo sąlygų sąvado sąvoka, be kita ko, nurodant, kad planavimo sąlygų sąvadas yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti išduodamų planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos. Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, Sąlygos ir / ar Sąvadas neišduodami (išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neatitinka regiono ir rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių).

Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklype esantis miškas priskirtinas IV grupės miškams. Tokie miškai nėra nurodyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš Bendrojo plano sprendinių matyti, kad Žemės sklypas patenka į Rekreacinių vietovių zoną (III-Rž), kurioje nenumatytas bendrojo naudojimo teritorijų formavimas ir (ar) botanikos ir zoologijos sodų įrengimas. Bendrojo plano sprendiniuose nesant numatytos Miškų įstatyme įtvirtintos išimtinės galimybės Žemės sklype esančią miško žemę paversti į bendrojo naudojimo teritorijas, atsakovas Privalomajame nurodyme tinkamai konstatavo, jog Sąlygose nurodytas planavimo tikslas pažeidžia Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Sąlygos išduotos pažeidžiant Aprašo 14 punktą. Atsakovas teisingai nustatė, jog pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į Rekreacinių vietovių zoną (III-Rž), kurioje nėra numatytas bendrojo naudojimo teritorijų formavimas ir (ar) botanikos ir zoologijos sodų įrengimas. Apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių šias išvadas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad ginčo žemės sklype esančios dalies miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis atitinka bent vieną Miškų įstatyme įtvirtintą išimtinę sąlygą, kuriai esant miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Apeliantas pabrėžia, kad iš Bendrojo plano, Bendrojo plano sprendinių Miškų ir Natūra 2000 teritorijų išdėstymo brėžinio matyti, jog Žemės sklypas pagal plano spalvinį žymėjimą patenka į IV grupės ūkinių miškų zoną, kur leidžiama rengti detaliuosius planus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl Žemės sklype esančio miško priklausymo IV grupei ir nurodo, kad galimybė rengti detaliuosius planus nereiškia, jog tokiais planais galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, pažeidžiant Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį.

Apelianto teiginiai dėl Inspekcijos darbuotojo pasisakymų kitoje byloje nepaneigia nustatyto Sąlygų ir Sąvado prieštaravimo Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai bei Bendrojo plano sprendiniams, todėl nesudaro pagrindo abejoti Privalomojo nurodymo teisėtumu. Pažymėtina, kad atsakovas šioje administracinėje byloje tiek atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir palaikė Privalomajame nurodyme išdėstytą poziciją.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų, kurios yra pagrįstos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Molėtų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė