AS-146-389-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-389/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. G. S., S. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. S., S. S. ir T. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. R. ir J. R. dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjai S. G. S., S. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2-7), prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos 2012 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo Nr. B7-3 8 punkto nutarimą – „siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-9694-364/2012“ (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) kaip neteisėtą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (b. l. 71-72) atsisakė priimti pareiškėjų S. G. S., S. S. ir T. S. skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti S. G. S. 2012 m. balandžio 10 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal ABTĮ 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus. Teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų, nesukeliančių suinteresuotiems asmenims teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–201/2009). Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo objektu administraciniame teisme, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar Skundžiamas nutarimas gali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, į tai, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalių normomis. Nurodė, jog pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, kad jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009). Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

Iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad juo nutarta siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-9694-364/2012. Įvertinęs ginčijamo akto turinį, teismas sprendė, kad jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Kadangi atsakovas jokių privalomo pobūdžio sprendimų pareiškėjų atžvilgiu ginčijamame akte neįtvirtino, Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos 2012 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo Nr. B7-3 8 punkto nutarimas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu, kuris galėtų būti administracinio ginčo dalyku.

Iš pareiškėjų skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-694-364/2012 patvirtino ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų D. R. ir J. R. sudarytą taikos sutartį, kuri ir sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog pareiškėjai minėtą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį yra apskundę Kauno apygardos teismui.

Atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu (b. l. 77-82) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą.

Pareiškėjų nuomone, Skundžiamas nutarimas siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui sudaryti taikos sutartį pažeidė jų interesus ir sukūrė teisinę situaciją, prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų normoms. Teigia, kad Skundžiamas nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 12 punkte įtvirtintiems principams. Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) yra sudaryta nagrinėti klausimus, susijusius su teisminiu bylinėjimusi, kuomet viena iš šalių yra Kauno miesto savivaldybė. Tik Komisijai pasiūlius priimti sprendimą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-694-364/2012, Kauno miesto merui atsirado galimybė tokią sutartį sudaryti. Taigi, pareiškėjų nuomone, Komisijos priimtas sprendimas yra tiesioginį įtaką mero veiksmams turintis administracinis individualus teisės aktas, sukūręs teisines pasekmes – taikos sutarties pasirašymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kuriuo prašoma panaikinti kaip neteisėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos 2012 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo Nr. B7-3 (b. l. 12) 8 punkte išdėstytą Komisijos nutarimą siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-9694-364/2012. Teismas konstatavo, kad Skundžiamas nutarimas negali būti administracinio ginčo dalyku, nes jis jokių privalomo pobūdžio sprendimų pareiškėjų atžvilgiu neįtvirtina ir nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl toks nutarimas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nenagrinėtinas administracinių teismų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė procesinių teisės normų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dažnai akcentuojama, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 5 str. 1 d., 15 str., 22 str. 1 d.). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-540/2008, Nr. AS146-391/2009, Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. AS63-334/2011, Nr. AS143-494/2011, Nr. AS63-233/2011, Nr. AS525-483/2011, kt.).

Iš bylos medžiagos, atskirojo skundo argumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-694-364/2012 (naujas bylos Nr. 2-13163-528/2012) pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovų D. R. ir J. R. priešieškinį dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartimi nurodytoje civilinėje byloje buvo patvirtinta ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų D. R. ir J. R. sudaryta taikos sutartis. Nesutikdami su priimta nutartimi, tretieji asmenys S. G. S., S. S. ir T. S. (pareiškėjai administracinėje byloje) pateikė dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą. 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino priimtą nutartį ir priėmė naują nutartį – atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sudaryta taikos sutartis iš esmės prieštarauja trečiųjų asmenų byloje išreikštiems reikalavimams ir pažeidžia jų interesus, todėl tokią taikos sutartį teismas privalėjo atsisakyti tvirtinti.

Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad skundą administraciniam teismui padavusiems pareiškėjams S. G. S., S. S. ir T. S. teisines pasekmes sukėlė pati taikos sutartis, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės ir D. R. bei J. R., kuria Kauno miesto savivaldybė atsisakė reikalavimų iškeldinti D. R. ir J. R. kartu su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune, plane pažymėtos 3-7/10.77 kv. m., ir įsipareigojo sudaryti su D. R. minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos 2012 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo Nr. B7-3 8 punkte išdėstytas Komisijos siūlymas Kauno miesto savivaldybės merui sudaryti anksčiau paminėtą taikos sutartį pagal savo pobūdį tebuvo Komisijos rekomendacija (patarimas) savivaldybės merui dėl tolimesnių veiksmų pasirinkimo. Šis siūlymas S. G. S., S. S. ir T. S. teisinio statuso (teisių ir pareigų apimties) tiesiogiai nepakeitė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Skundžiamas nutarimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Tai, kad, pareiškėjų nuomone, Komisijos priimtas sprendimas siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui sudaryti taikos sutartį turėjo tiesioginę įtaką mero veiksmams ir sukūrė teisines pasekmes – taikos sutarties pasirašymą, nepaneigia aukščiau padarytos išvados, jog tiesiogiai patiems pareiškėjams S. G. S., S. S. ir T. S. Skundžiamas nutarimas jokių pareigų nenustatė ir teisių nesuteikė, taigi tiesioginių teisinių pasekmių neturėjo.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą nagrinėjimui administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą, jis yra atmetamas, o nurodyta teismo nutartis paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo patalpos teisine priklausomybe, taip pat su teisėmis šią gyvenamąją patalpą naudoti ir ja disponuoti (nuomoti), kadangi minėti klausimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka ir į šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų S. G. S., S. S. ir T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas