2021-07-28 Nr. AB-15101-3-61-3-01639-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2231-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01639-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J., atstovaujamo turto administratoriaus D. J., skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J., atstovaujamas turto administratoriaus D. J., (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) 2020 m. balandžio 9 d. raštą (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. KK-314 (10.6.1E) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. paraišką.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atstovaujamas turto administratoriaus, vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintosiomis įgyvendinimo taisyklėmis, kurios taikomos nuo 2019 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001 (toliau – ir Paraiška).

3. Pareiškėjas nurodė, kad nors nei vienoje iš atsakovų nurodytų Įgyvendinimo taisyklių nuostatų nėra paminėta, jog asmuo, atstovaujamas turto administratoriaus, negali kreiptis dėl paramos skyrimo, NMA nepagrįstai plečiamai aiškina šias nuostatas ir todėl neteisingai nurodo, jog asmuo, atstovaujamas teismo paskirto turto administratoriaus, neturi teisės gauti paramą.

4. Pareiškėjas pacitavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.245 straipsnio 1 dalies, 3.238 ir 3.242 straipsnių nuostatas ir teigė, kad jo pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse turi būti vertinamas išimtinai kaip aplinkybė, nesudaranti pačiam jam asmeniškai įgyvendinti teisių ir pareigų teismo sprendime nurodytose srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu (išskyrus asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimą, pvz., santuokos sudarymas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vardu yra registruotas ūkininko ūkis, taip pat neveiksnus asmuo nuosavybės teise valdo ir kitą turtą (žemės sklypus, ūkio techniką, gyvūnus ir pan.), siekiant užtikrinti efektyvų šio turto valdymą yra paskirtas turto administravimas. Teismas sprendimu jam, kaip neveiksniam asmeniui, neuždraudė verstis ūkininko veikla, šioje srityje jis pripažintas neveiksniu, o tai reiškia, kad viską už jį ūkio veikloje daro (prisiima teises ir vykdo pareigas) turto administratorius, ir šią išvadą patvirtinta teismo sprendimo nuostatos: „pripažinti neveiksniu kitose turtinių santykių srityse, tai A. J. ūkininko ūkio, taip pat ūkyje naudojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir įsipareigojimų naudojime, valdyme ir disponavime; A. J. teisių ir įsipareigojimų įgyvendinime bei vykdyme pagal 2015 m. balandžio 30 d. A. J. paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir 2015 m. rugsėjo 14 d. NMA raštą Nr. KU-(4.4.22)-1168 „Sprendimas dėl paramos“.“

5. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl jo (A. J.) pripažinimo neveiksniu, atsakovas NMA ne tik buvo nuolat informuojamas apie bylos eigą, bet ir D. J., kaip turto administratoriaus, kandidatūra buvo derinama su šiuo atsakovu, kuris 2018 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. BRK-6129 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad NMA neprieštarauja, jog A. J. turto administratoriumi būtų paskirtas D. J.. Turto administratoriaus kandidatūros derinimas su atsakovu NMA buvo vykdomas būtent tuo tikslu, kad ateityje nekiltų nesklandumų dėl neveiksnaus A. J. ūkio administravimo ir paramos programos vykdymo.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad dalyvavimas projekte yra nukreiptas ne sukurti A. J. naujas teises ir pareigas, tačiau efektyvinti esamo ūkio veiklą, kuris neatnaujintas tampa neefektyvus ir nerentabilus, o tai neveiksnaus asmens turto administravimą daro neatitinkančiu jo interesų, ūkį tampa vis sudėtingiau administruoti, laikui bėgant nemodernizuotas ūkis gali tapti netgi nuostolingas. Be to, dalyvavimas projekte yra būtinas siekiant įgyvendinti 2019 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23-266/2019 (toliau – ir Civilinė byla) A. J. turto administravimą, taip pat įstatymo reikalavimus, taikomus neveiksnaus asmens turto administravimui, teismo sprendimu turto administratoriui numatytus įgaliojimus dėl pareiškėjo teisių ir įsipareigojimų įgyvendinimo bei vykdymo pagal 2015 m. balandžio 30 d. paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad kai asmeniui teismo sprendimu yra apribota galimybė (fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str.) arba fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje (CK 2.11 str.)) verstis bet kokia ūkine komercine veikla, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktuose nustatytų kriterijų. Kadangi Paraiška neatitinka tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, parama pareiškėjui neskirta.

9. Atsakovas nurodė, kad susidarius neeilinei situacijai, atsižvelgiant į tai, jog projektas pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo pradėtas įgyvendinti dar 2015 metais, NMA siekdama nepasunkti esamos pareiškėjo situacijos (susigrąžinant paramą, paramos dalį ar pan.), sutiko su administratoriaus kandidatūra. NMA pritarė administratoriaus paskyrimui, kiek tai susiję su 2015 metų paraiška („Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“), tačiau tai jokiu būdu negali reikšti, kad NMA kokiu nors būdu išreiškė sutikimą dėl 2019 metais teiktos Paraiškos. Šioje situacijoje administratorius siekia gauti paramą, tačiau naudojasi pareiškėjo vardu ir sunkia jo būkle. Paraiškos yra vertinamos pagal paraiškos pateikimo dieną turimus duomenis (taip pat ir paraiškos pateikimo dieną viešuosiuose registruose esančius duomenis), todėl NMA pagrįstai vertino pareiškėjo situaciją, kaip ji yra nurodyta Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d sprendime.

10. Atsakovas teigė, kad Įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta galimybė teikti paraiškas per atstovą, todėl šiuo atveju pareiškėjas ar administratorius dar prieš teikdami paraišką turėjo ir galėjo žinoti, jog toks paraiškos teikimo būdas bei projekto įgyvendinimo būdas nėra galimas.

11. Atsakovas nurodė, kad NMA Sprendimą išsiuntė el. paštu, paštu (registruotu laišku) bei paskelbė portale (2020 m. kovo 3 d.). Sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas pateikė skundą ŽŪM dėl NMA Sprendimo, kuri, išnagrinėjusi skundą, nurodė, kad NMA Sprendimas pagrįstas bei teisėtas. Pareiškėjas teismui skundžia tiek NMA Sprendimą, tiek ŽŪM atsakymą, nors yra praleistas NMA Sprendimo apskundimo terminas, kurio pareiškėjas neprašė atnaujinti, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl ko praleido terminą. NMA laikosi pozicijos, kad pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą, nėra jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti.

12. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. kartu su kitais papildomais dokumentais pateikė Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Pateiktame teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėjas negali verstis ūkine komercine veikla.

14. Atsakovo teigimu, kai asmeniui teismo sprendimu yra apribota galimybė (fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str.) arba fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje (CK 2.11 str.)) verstis bet kokia ūkine komercine veikla, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktuose nustatyto kriterijaus.

15. Atsakovo vertinimu, tiek NMA, priimdama Sprendimą, tiek ŽŪM, atsakydama į pareiškėjo skundą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, Sprendimas ir ŽŪM raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra priimti remiantis objektyviais duomenimis, pagrįsti teisės normomis, motyvuoti ir teisėti, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. J., atstovaujamo turto administratoriaus D. J., skundą tenkino, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 9 d. raštą, NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. KK-314 (10.6.1E) ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001, priteisė pareiškėjui, atstovaujamam turto administratoriaus, iš NMA 412,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėją A. J. pripažino neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse, detaliai nurodytose teismo sprendime, t. y. turtinių santykių srityse: 1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimu–pardavimu išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 1.2. kilnojamojo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 1.3. paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 1.4. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla); 1.5. kitose turtinių santykių srityse, tai A. J. ūkininko ūkio, taip pat ūkyje naudojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir įsipareigojimų naudojime, valdyme ir disponavime: A. J. teisių ir įsipareigojimų įgyvendinime bei valdyme pagal 2015 m. balandžio 30 d. A. J. paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir NMA 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. KU-(4.4.22)-1168 „Sprendimas dėl paramos“. Pareiškėjo A. J. globėja paskirta motina, o turto administratoriumi – sūnėnas D. J..

18. Teismas nurodė, kad A. J. vardu turto administratorius D. J. 2019 m. gruodžio 12 d. NMA pateikė paramos paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) supaprastintąsias Įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų. Paraiška siekiama paramos lėšomis įsigyti žemės ūkio techniką (ritinių presą su smulkintuvu, diskinį skutiką su smulkių sėklų sėjamąja, puspriekabę ir grėblį), prašoma bendra paramos suma sudaro apie 50 000 Eur. NMA, vadovaudamasi įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktais priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pateikta Paraiška (projektas „A. J. investicijos į gyvulininkystės ūkio modernizavimą“) neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktų nuostatų, todėl pareiškėjui neskirta parama. Pareiškėjas, atstovaujamas turto administratoriaus, nesutikdamas su NMA Sprendimu, 2020 m. kovo 24 d. kreipėsi į ŽŪM, prašydamas panaikinti NMA Sprendimą, tačiau ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir iš NMA gautą informaciją, sprendė, kad NMA, priimdama Sprendimą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

19. Teismas aptarė Įgyvendinimo taisyklių 12.1, 18.1 punktų, 2006 metų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

20. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis ir valda, tačiau pagrindinis ginčas byloje yra dėl to, kad pareiškėjas neatitinka vieno iš dviejų pareiškėjo sąvoką apibrėžiančių kertinių elementų, t. y. pareiškėjas neužsiima žemės ūkio veikla. Įgyvendinimo taisyklių 4.7 punkte numatyta, kad žemės ūkio veikla yra veikla, apimanti žemės ūkio produkcijos gamybą, savo gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų gaminamų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą. Pareiškėjo ūkyje auginami mėsiniai galvijai.

21. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Civilinėje byloje pareiškėjas pripažintinas neveiksniu ūkinėje komercinėje veikloje bei ūkininko ūkio, įskaitant ūkyje naudojamų daiktų, valdyme, naudojime ir disponavime, pareiškėjo turto nuolatinei priežiūrai paskirtas turto administratorius (CK 3.245 str.). Turto administratorius teisėtais pagrindais prisiima įsipareigojimus, susijusius su pareiškėjo ūkine komercine veikla, pareiškėjo vardu. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad turto administratorius tinkamas pakeisti pareiškėją jo ūkio, įskaitant ūkyje naudojamus daiktus, valdyme, naudojime ir disponavime.

22. Teismas nurodė, kad atsakovų cituojamos CK 2.10 ir 2.11 straipsnių nuostatos skirtos teismine tvarka sprendžiant fizinių asmenų veiksnumo apribojimo klausimus, o ne paraiškų pagal konkrečią kaimo plėtros programą atrankos ir paramos skyrimo klausimus. Civilinis veiksnumas suprantamas kaip asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (CK 2.5 str.). Neveiksnumas − asmens teisinis statusas, kai asmuo negali dėl tam tikrų sutrikimų ar nepakankamų asmeninių gebėjimų savarankiškai priimti sprendimų dėl kai kurių ar visų savo asmeninių ar ekonominių reikalų, ar negali suvokti, išreikšti šių sprendimų ar veikti pagal juos, bei ginti savo interesus. Specialiosios teisinės apsaugos priemonės (globa, rūpyba, turto administravimas ir kt.) yra numatomos neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teisėms ir interesams ginti bei apsaugoti.

23. Teismas vertino, kad atsakovai skundžiamais Sprendimu bei Raštu iš esmės atlieka pareiškėjo neveiksnumo reviziją, nors tai jau atlikta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas negeba tam tikrose srityse suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau būtent tam, kad jis civiliniuose ir kituose teisiniuose santykiuose dalyvautų kaip teisės subjektas ir įsteigta jo interesų labui globa, paskirtas globėjas bei turto administratorius, t. y. nurodytais teisiniais instrumentais sulyginamas šio asmens veiksnumas su kitų teisės subjektų veiksnumu. Priešingas neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui steigiamos globos ir turto administravimo institutų aiškinimas neatitinka jų paskirties ir teisinės prasmės.

24. Teismo vertinimu, atsakovai priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktų vien dėl to, jog jis pripažintas ūkininkavimo srityje neveiksniu. Pareiškėjo dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje pakeičia teismo sprendimu paskirtas turto administratorius. Byloje nenustatyta, kad turto administratorius pareiškėjo vardu nedalyvautų ūkinėje komercinėje veikloje ar kad netinkamai vykdytų įsipareigojimus, kuriuos prisiima pareiškėjo vardu. Teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė, kad pareiškėjo ūkinė komercinė veikla nebūtų vykdoma, todėl sprendė, kad pareiškėjas, veikdamas per turto administratorių, atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktus. Aplinkybė, kad pareiškėjas ūkyje asmeniškai neatlieka darbų, nėra teisiškai reikšminga, kadangi dėl jo negalios jam teismo sprendimu ir nustatyta globa bei paskirtas turto administravimas.

25. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, jog asmuo būtų laikomas užsiimančiu ūkininkavimo veikla, jei samdytų kitus asmenis ir ūkyje pats nedirbtų, todėl skundžiami aktai, kuriais iš esmės neskirta parama tik dėl to, kad pareiškėjas pripažintas neveiksniu nurodytose srityse, yra neteisėtai diskriminacinio pobūdžio ir priimti netinkamai interpretuojant asmeniui nustatytos globos ir turto administravimo institutų paskirtį.

26. Teismas nurodė, kad NMA Sprendimu siekia užtikrinti, jog nebūtų pasinaudojama bejėgiškos būklės asmeniu, tačiau teismo sprendimu dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratorių kandidatūrų parinkimo, šie klausimai yra išspręsti. Turto administratorius pats asmeniškai, ne per kitus asmenis, įgyvendina pareiškėjo teises ir prievoles pareiškėjo ūkinėje komercinėje veikloje, šios pareigos įgyvendinamos tinkamai, nes, paskyrus neveiksniam tam tikrose srityse pareiškėjui turto administravimą, buvo tinkamai tęsiami įsipareigojimai NMA pagal 2015 metų paraišką ir sprendimą skirti paramą. Nustatyto globėjo tinkamą savo pareigų atlikimą, apsaugant ir ginant neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teises ir interesus, kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos, tai neįeina į NMA kompetenciją. Be to, NMA kvestionuoja teismo parinktą administratoriaus kandidatūrą, nors teismo proceso metu davė sutikimą jo kandidatūros tinkamumui.

27. Teismas nepritarė NMA argumentams, kad Įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas atstovavimo institutas teikiant paraiškas. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės numato, kad paraiška gali būti teikiama asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (31 p.). Atstovavimas gali atsirasti tiek sutartiniu, tiek ir įstatymo pagrindu. Nėra ginčo, kad pareiškėjo atstovavimo pagal teismo sprendimą faktas ir įrodymai buvo NMA pateikti ar žinomi. Aplinkybė, kad Paraiškoje galbūt tinkamai nebuvo nurodytas šis faktas (šis argumentas pateiktas atsiliepime į skundą) sudarė atsakovui pagrindą spręsti dėl Paraiškos duomenų patikslinimo.

28. Teismas konstatavo, kad skundžiami Sprendimas ir Raštas naikintini, o NMA įpareigojama iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką.

29. Teismas, pasisakydamas dėl termino NMA Sprendimui apskųsti, nurodė, kad pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su NMA sprendimu, 2020 m. kovo 24 d. su skundu kreipėsi į Sprendime nurodytą instituciją – ŽŪM, prašydamas panaikinti NMA Sprendimą. ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą, sprendė, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesutikdamas su Sprendimu ir Raštu, pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 8 d. su skundu kreipėsi į teismą.

30. Teismas nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 211 punktas numato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Mokėjimo agentūros ir (arba) vadovaujančiosios institucijos (ŽŪM) priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal Programos priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. <...> Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ŽŪM raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ŽŪM jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat Mokėjimo agentūros priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti Ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Mokėjimo agentūros ir (arba) ŽŪM sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka (213 p.). Administravimo taisyklėse nėra nustatyta, kad pasinaudojimas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir NMA sprendimą apskundus ŽŪM, pareiškėjas netenka galimybės teismine tvarka ginti savo galbūt pažeistas teises.

31. Teismas nurodė, kad NMA iš esmės teigia, jog ŽŪM nėra ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija, tačiau, teismo vertinimu, NMA, nurodydama apskundimo tvarką, iš esmės klaidina pareiškėjus. Teismas, įvertinęs ŽŪM Rašto turinį, nurodė, kad jame iš esmės pasisakoma dėl NMA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino: skundas dėl NMA Sprendimo jame nurodyta tvarka ir terminais buvo paduotas ŽŪM, kuriai išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir priėmus Raštą, pareiškėjas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą su skundu kreipėsi į teismą. Priešingas Administravimo taisyklėse numatytas apskundimo tvarkos aiškinimas paneigtų asmens teisę į teisminę gynybą ir NMA Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos prasmę. Pasinaudojimas ikiteismine ar išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka neatima iš asmens galimybės skųsti ginčijamą Sprendimą teismui. Priimamų sprendimų apskundimo tvarką privalo aiškiai išdėstyti viešojo administravimo subjektas, priimantis skundžiamą sprendimą. Tai, kad atsakovas priėmė skundžiamo Sprendimo papildymą, kuriame nurodyta kitokia apskundimo tvarka (jog Sprendimo apskundimas ŽŪM nestabdo skundo padavimo teismui termino), neatitinka gero administravimo principo, kadangi pareiškėjas objektyviai negali tikėtis, jog tuo pačiu klausimu bus priimti skirtingi sprendimai.

32. Teismas pažymėjo, kad atsakovo NMA nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi nėra pagrindo vadovautis, kadangi skiriasi bylos faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl to nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinės bylos dalį dėl NMA Sprendimo. Teismas pareiškėjui, atstovaujamam turto administratoriaus, iš NMA 412,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 33. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą dėl NMA Sprendimo panaikinimo atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jame nurodyto klaidingo CK ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) interpretavimo, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nesilaikymo ir neteisingo aiškinimo, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime nebuvo atskleista ginčo esmė, neištirti byloje esantys įrodymai.

35. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateiktos klaidingos išvados, kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ginčo esmės, CK pakeitimo – CK 2.10, 2.11 ir 2.111 straipsniai buvo priimti atliekant CK pakeitimus (įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.), o pakeitimai užtikrina didesnes psichikos ar intelekto sutrikimų turinčių asmenų galimybes savarankiškai priimti sprendimus – asmenims su psichikos sutrikimais neveiksnumas po pakeitimų nustatomas tik konkrečiai gyvenimo sričiai. CK pataisos įtvirtina galimybę asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, numatyti ir ribotą veiksnumą: priimami sprendimai apriboti asmens veiksnumą tik konkrečioje gyvenimo srityje. 2016 metais įsigaliojo įstatymų (taip pat ir CK) pakeitimai, kuriais buvo įgyvendinamos Konvencijos 12 straipsnio nuostatos dėl asmenų su negalia teisių užtikrinimo, pakeistas asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinis reguliavimas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Nr. R(99)4 dėl Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principų (toliau – Rekomendacijos) 3-iuoju principu nustatyta, kad įstatymų bazė turėtų kiek įmanoma pripažinti, jog egzistuoja skirtingi asmenų veiksnumo (sugebėjimų) laipsniai, be to, jie laikui bėgant gali keistis. Todėl taikant apsaugos priemones neturėtų būti automatiškai visiškai panaikinamas asmens veiksnumas (pareiškėjo atveju buvo vadovaujamasi CK, kurio pakeitimai priimti įgyvendinant Konvenciją, taip pat ir 12 str.).

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą NMA Sprendimui apskųsti, o pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino ginčo faktus, niekaip neanalizavo fakto, jog pats pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas su juo nebendrauja, todėl nėra neaišku, kaip buvo išreikštas pareiškėjo prašymas (noras) teikti Paraišką.

37. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nenagrinėjo ginčo iš esmės, neįsigilino į CK pakeitimus įgyvendinant Konvenciją, neanalizavo Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo Civilinėje byloje reikšmės esamame ginče.

38. Atsakovas nurodo, kad ne NMA savo nuožiūra nurodo apskundimo tvarką bei terminus, o nurodo tokią, kokia įtvirtinta teisės aktuose (Administravimo taisyklėse). Pagal suformuotą teismų praktiką, ŽŪM pozicija gali būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio bei kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, neturintis didesnės įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus ir atspindintis tik ŽŪM poziciją nagrinėjamu klausimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo interpretacijos, jog neva NMA negalėjo nurodyti apskundimo tvarkos ŽŪM (neva taip pareiškėjas buvo suklaidintas), akivaizdžiai prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms (Įgyvendinimo taisyklių 67 p., Administravimo taisyklių 211 p.), tiek suformuotai teismų praktikai.

39. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl papildomo sprendimo ir teigia, kad jokio papildomo sprendimo NMA pareiškėjui nėra priėmusi. NMA Sprendimą pareiškėjui išsiuntė el. paštu, paštu (registruotu laišku) bei paskelbė portale (2020 m. kovo 3 d.). NMA kartu su atsiliepimu į skundą pateikė ir papildomus dokumentus, pareiškėjui siųstus raštus portale. NMA negavo pranešimo, kad Sprendimas nebuvo įteiktas. Portale buvo išsiųstas laisvos formos pranešimas, kadangi visi NMA priimami sprendimai yra paskelbiami informacinėse NMA sistemose, kurios automatiškai sukonfigūruoja ir išsiunčia laisvos formos pranešimus, tačiau minimi pranešimai nėra nei pasirašyti, nei juose nurodomi teisės aktai. Būtent todėl yra siunčiami originalūs sprendimai su visomis išnašomis, kuriose nurodyti teisės aktai bei išnašos, kuriose ir numatoma, kad skundo pateikimas ŽŪM nestabdo vieno mėnesio apskundimo teismui ar ikiteismine tvarka.

40. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino bei nenustatė, jog NMA Sprendimą išsiuntė tinkamais būdais, Sprendime nurodė tinkamą apskundimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti NMA pateiktus argumentus dėl tinkamo pareiškėjo informavimo apie apskundimo tvarką. Teismas nesigilino į NMA ir ŽŪM pateiktus argumentus, neanalizavo ir nesilaikė aktyvaus teismo principo siekdamas išsiaiškinti skirtumus tarp laisvos formos pranešimo apie Sprendimą ir pačio Sprendimo, kuris išsiųstas paštu, el. paštu, paskelbtas portale. Pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir neprašė jo atnaujinti, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą.

41. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nei NMA atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nei teismo posėdyje NMA ir ŽŪM pateiktų faktų, nei 2019 m. sausio 3 d. sprendimo Civilinėje byloje. Šiuo atveju lieka neaišku, kaip neveiksnus asmuo (pareiškėjas) galėjo pateikti Paraišką visiškai ir aiškiai suprasti savo veiksmus, jei 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Civilinėje byloje buvo pripažintas neveiksniu atitinkamose srityse. Pareiškėjui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė, kuri patvirtino, kad jis dėl ligos negali rūpintis savo ūkiu, suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Esminis aspektas, kurio visiškai nenagrinėjo teismas – 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Civilinėje byloje pareiškėjui buvo nustatytas ne visiškas, o tik dalinis neveiksnumas, kuris reiškia, kad asmuo yra veiksnus visose gyvenimo srityse, išskyrus tas, kuriose neveiksniu asmuo pripažįstamas teismo sprendimu. Pats pareiškėjas patvirtino, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali rūpintis savo ūkiu. Pareiškėjas jau apie 15 metų (nuo 2005 metų) gydosi (duomenys neskelbtini), jam yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, darbingumas – 55 proc., pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali suvokti tokių savo veiksmų ir negali sudarinėti kilnojamojo ir nekilnojamo turto sandorių. Susidaro ydinga situacija, kad pareiškėjo vardu būtų prisiimami įsipareigojimai, nors jis jų apimties ir svarbos negeba suprasti (šiose srityse jis laikomas neveiksniu). Pareiškėjo turto administratorius, būdamas atsakingu už pareiškėją, turi įvertinti faktą, kad pareiškėjas nesupras nei savo prisiimamų įsipareigojimų, nei gręsiančių rizikų, sankcijų. Utenos apylinkės teismo sprendime nurodyta, jog teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte konstatuota, kad pareiškėjas tegeba sudaryti smulkius buitinius sandorius (nusipirkti maisto, sumokėti komunalinius mokesčius), t. y. jis negali suprasti savo veiksmų – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdyme.

42. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo į posėdį kviesti ir apklausti patį pareiškėją ir tik tada priimti galutinį sprendimą.

43. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenagrinėtas aspektas, kokio pobūdžio investicijas yra siekiama įsigyti ir kokio pobūdžio sutartys jų pirkimo momentu būtų sudarytos.

44. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teismo posėdyje pareiškėjo turto administratoriaus nurodytų aplinkybių, jog jis nebendrauja su pareiškėju, jis savo nuožiūra skirsto ir atlieka darbus pareiškėjo ūkyje, pareiškėjas neatlieka jokių ūkio darbų, nerodo noro bendrauti su turto administratoriumi, o turto administratorius nesiekia bendrauti su pareiškėju. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, jog Paraiškos teikimas nėra pagrįstas pačio pareiškėjo valia, kurio interesus turto administratorius turėtų siekti apsaugoti, o ne priešingai.

45. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino nenuoseklios pareiškėjo (turto administratoriaus) pozicijos dėl ankščiau teiktos paraiškos. Pareiškėjo neveiksnumas buvo pripažintas tik 2019 metais, todėl akivaizdu, kad teikiant ankstesnę paraišką (2015 metais) NMA neturėjo jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas pats negali rūpintis ūkiu, nesupranta savo veiksmų ir pasekmių. Susidarius neeilinei situacijai, atsižvelgiant į tai, kad projektas pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo pradėtas įgyvendinti dar 2015 metais, NMA siekdama nepasunkinti esamos pareiškėjo situacijos (susigrąžinant paramą, paramos dalį ar pan.), sutiko su turto administratoriaus kandidatūra. NMA neprieštaravo kandidatūrai, siekdama nepabloginti ir taip neigiamos pareiškėjo padėties. Priešingu atveju, NMA būtų susigrąžinusi visas išmokėtas paramos lėšas būtent iš pareiškėjo, tačiau gavusi informaciją, kad tik po 2015 metų paraiškos pateikimo jo sveikata pablogėjo, stengėsi kiek įmanoma labiau padėti pareiškėjui, kiek tai yra susiję su NMA veikla, ir neprieštaravo turto administratoriaus kandidatūrai. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatskyrė dviejų skirtingų dalykų – 2015 metais paraišką teikė pats pareiškėjas, o dabar ją teikia turto administratorius, nors nurodo, kad su pareiškėju nebendrauja. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ŽŪM Rašto.

46. Atsakovas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi nėra aišku, ar galutinis sprendimas bus priimtas pareiškėjo naudai. Be to, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą ir pareiškėjo pateiktą 2020 m. balandžio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 36/2020 matyti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į patį ginčą ir byloje esančius dokumentus (prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas ne už skundą teismui, bet už skundą, teiktą ŽŪM). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), tačiau jos nustato maksimalius išlaidų dydžius konkrečiai teisminiuose procesuose, todėl Rekomendacijos apskritai nėra taikytinos, nes skundas ŽŪM nėra ir negali būti prilygintas teisminiam procesui.

47. Atsakovas teigia, kad mokėjimai atlikti nei iš pareiškėjo, nei iš turto administratoriaus, nei iš pareiškėjo globėjos sąskaitos, o mokėjimus (2020 m. spalio 2 d., 2020 m. balandžio 6 d.) atliko pareiškėjo tėvas V. J., kuris taip pat yra ūkininkas, registruotas ten pat, kur ir pareiškėjas, bei 2020 m. birželio 30 d. pateikė tokią pačią paraišką, kaip ir pareiškėjas – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Be to, pareiškėjo pateiktoje Paraiškoje nenurodytas nei jo el. paštas, nei turto administratoriaus el. paštas, nei pareiškėjo globėjos el. paštas, o nurodytas pareiškėjo brolio J. J. kontaktinis el. paštas. Pirmosios instancijos teismas pateiktų dokumentų nenagrinėjo, nesilaikė aktyvaus teismo principo, nekėlė klausimo, kodėl Paraišką teikęs turto administratorius (už pareiškėją) neapmokėjo advokatei, o mokėjimą atliko pareiškėjo tėvas.

48. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

49. Atsakovas ŽŪM nurodo faktines aplinkybes, cituoja CK 2.10–2.11 straipsnių nuostatas ir teigia, kad kai asmeniui teismo sprendimu yra apribota galimybė (fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje ( CK 2.10 str.) arba fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje ( CK 2.11 str.)) verstis bet kokia ūkine komercine veikla, laikoma, kad pareiškėjas nevykdo Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nustatyto reikalavimo, taip pat neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 punkte nustatyto kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ginčo esmės, nenagrinėjo CK pakeitimo – CK 2.10, 2.11 ir 2.111 straipsniai buvo priimti atliekant CK pakeitimus (įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.), o pakeitimai užtikrina didesnes psichikos ar intelekto sutrikimų turinčių asmenų galimybes savarankiškai priimti sprendimus – asmenims su psichikos sutrikimais neveiksnumas po pakeitimų nustatomas tik konkrečiai gyvenimo sričiai. Pagal pakeitimus teismai privalo nagrinėti kiekvieno žmogaus atvejį individualiai nustatant žmogaus gebėjimus: nėra galima automatiškai iš žmogaus atimti visų teisių visose gyvenimo srityse. Šios CK pataisos įtvirtina galimybę asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, numatyti ir ribotą veiksnumą: priimami sprendimai apriboti asmens veiksnumą tik konkrečioje gyvenimo srityje.

50. Atsakovas ŽŪM teigia, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino ginčo faktus – niekaip neanalizavo fakto, jog pats turto administratorius posėdyje nurodė, kad pareiškėjas su juo nebendrauja, todėl neaišku, kaip buvo išreikštas pareiškėjo prašymas / noras teikti Paraišką. Parama nebuvo skirta, nes pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Civilinėje byloje pripažintinas neveiksniu tam tikrose srityse, tarp kitų sričių ir ūkinėje komercinėje veikloje bei ūkininko ūkio, įskaitant ūkyje naudojamų daiktų, valdyme, naudojime ir disponavime, ir pareiškėjas neatitiko nurodytų Įgyvendinimo taisyklių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad NMA Sprendimas, kuriame remtasi CK nuostatomis, prieštarauja Konvencijai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į Lietuvos veiksmus, atliktus ratifikavus Konvenciją ir Lietuvos teisės aktus.

51. Atsakovas ŽŪM nurodo, kad sutinka su NMA pozicija, jog 2016 metais įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais buvo įgyvendinamos Konvencijos 12 straipsnio nuostatos dėl asmenų su negalia teisių užtikrinimo, pakeistas asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinis reguliavimas. CK įtvirtinti nauji pagalbos priimant sprendimus teikimo ir išankstinio nurodymo teisiniai institutai taip pat pakeisti fizinio asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo teisiniai institutai. Sudarytos prielaidos individualizuoti veiksnumo ribojimo priemones, taikomas konkrečiam asmeniui, ir įtvirtinta, kad asmens veiksnumas galėtų būti apribotas arba asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu tik tam tikrose srityse, taip siekiant kuo labiau apsaugoti asmens teises ir kuo mažiau riboti asmens veiksnumą, taip pat, kad šis ribojimas būtų proporcingas ir pagrįstas. NMA Sprendime vadovavosi CK nuostatomis dėl asmens neveiksnumo pripažinimo konkrečiose srityse, kuomet CK 2.10, 2.11 ir 2.111 straipsniai buvo priimti atliekant CK pakeitimus (įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.), o pakeitimai užtikrina didesnes psichikos ar intelekto sutrikimų turinčių asmenų galimybes savarankiškai priimti sprendimus – asmenims su psichikos sutrikimais neveiksnumas bus nustatomas tik konkrečiai gyvenimo sričiai. Pagal pakeitimus, teismai privalo nagrinėti kiekvieno žmogaus atvejį individualiai nustatant žmogaus gebėjimus: nėra galima automatiškai iš žmogaus atimti visų teisių visose gyvenimo srityse. Šios CK pataisos įtvirtina galimybę asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, numatyti ir ribotą veiksnumą: priimami sprendimai apriboti asmens veiksnumą tik konkrečioje gyvenimo srityje.

52. Atsakovas ŽŪM teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pagal Konvenciją NMA negali teigti, kad pareiškėjas negali gauti paramos, nors pačiame pareiškėjo skunde buvo pripažįstama, jog pareiškėjas negali pats suvokti savo veiksmų teikdamas Paraišką ir vykdant įsipareigojimus. Pareiškėjas / turto administratorius sutiko, kad neveiksnumas pareiškėjui neleidžia priimti sprendimų, susijusių su ūkiu. Paraiška prašoma beveik 50 000 Eur paramos sumos, paramos skyrimo atveju yra pasirašoma paramos sutartis, prisiimami įsipareigojimai, periodiškai pareiškėjai teikia informaciją NMA apie pasiektus rodiklius, derina visus kitus klausimus, teikiamos ataskaitos ir t. t., akivaizdu, kad tokiems veiksmams atlikti yra reikalingas suvokimas apie prisiimamus įsipareigojimus ir neįvykdymo riziką. Kaip matyti iš skundo turinio, apskritai nėra užsimenama apie pareiškėjo būklę, apie ją nebuvo kalbama teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas taip pat nekėlė tokių klausimų turto administratoriui – jeigu manoma, kad pareiškėjas gali būti veiksnus, vykdyti įsipareigojimus, gali nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir pripažinti jį veiksniu.

53. Atsakovo ŽŪM teigimu, įvertinus Paraišką matyti, kad ji yra teikiama paties pareiškėjo vardu, nurodytas kontaktinis el. paštas – pareiškėjo brolio J. J., o turto administratoriaus kontaktai nėra pateikti. Lieka neaišku, kas iš tiesų siekia paramos pagal pateiktą Paraišką. ŽŪM nuomone, tiek NMA, priimdama Sprendimą, tiek ŽŪM, atsakydama į pareiškėjo skundą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. NMA Sprendimas ir ŽŪM raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra priimti remiantis objektyviais duomenimis, pagrįsti teisės normomis, motyvuoti ir teisėti, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

54. Pareiškėjas A. J., atstovaujamas turto administratoriaus D. J., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo NMA 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

55. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog jis praleido terminą skundui paduoti, kadangi Administravimo taisyklių 213 punkte nėra nuostatos, kad pasinaudojimas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka atima iš asmens galimybę pasinaudoti teismine pažeistų teisių gynimo tvarka. Byloje esantis skundžiamas administracinis aktas yra visai kitoks dokumentas, kuriuo NMA remiasi, jame nėra nurodyta, kad NMA Sprendimo apskundimas ŽŪM nestabdo vieno mėnesio apskundimo teismui termino. Pareiškėjo teigimu, NMA tinkamai neišaiškino apskundimo tvarkos, todėl šiomis aplinkybėmis negali remtis kaip sudarančiomis pagrindą teigti praleidus terminą.

56. Pareiškėjas teigia, kad per portalą, kuris yra oficialus ir pagrindinis informavimo šaltinis, jam buvo siųstas skundžiamas Sprendimas, kurio teisėtumas buvo vertinamas šioje byloje. NMA klaidina teismą ir proceso dalyvius, teigdama, kad joks papildomas administracinis aktas nebuvo priimtas. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. registruotu paštu gavo laišką su dokumentais: NMA pranešimą Nr. KK-314(10.6.1E) „Dėl paramos neskyrimo“. Kadangi jis vadovavosi pagrindiniu šaltiniu – NMA informaciniame portale esančiu skundžiamu aktu, kurį gavo 2020 m. kovo 3 d. ir buvo su juo išsamiai susipažinęs, tuo metu jau rengė skundą ŽŪM, jis negalėjo numanyti, kad registruotu paštu gavo kitą dokumento versiją – su sutrumpintais motyvais, su išnašomis, kuriose apskundimo tvarka yra išaiškinta visai kitaip. Vizualiai žiūrint, abiejų dokumentų pavadinimai yra vienodi, juos priėmė ta pati institucija, nurodyta ta pati priėmimo data, todėl pareiškėjas tokiu būdu buvo NMA buvo klaidinamas. Pareiškėjas nesitikėjo, kad portale pateikta dokumento versija skiriasi nuo dokumento versijos, kurią praėjus savaitei gavo registruotu paštu. Juo labiau NMA informaciniame portale nebuvo ir nėra nurodyta, kad pranešimas Nr. KK-314(10.6.1E) bus siunčiamas registruotu laišku. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo tikėtis, jog tuo pačiu klausimu ir data bus priimtas sprendimas su keliomis versijomis, o ši aplinkybė paaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dabar sulyginus tuo pačiu registracijos numeriu ir skirtingais būdais atsiųstus pranešimus matomas akivaizdus skirtumas: registruotu laišku siųsta versija su papildomomis išnašomis, su parašais, trumpesnis tekstas lyginant su portale paskelbta ir el. paštu siųsta versija. Šiuo atveju NMA imperatyviai nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką portalas yra laikomas pagrindiniu informavimo apie NMA priimtus sprendimus šaltiniu, todėl pareiškėjas vadovavosi NMA paskelbta skundžiamo akto versija.

57. Pareiškėjas pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas teisės aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nesiderina administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas.

58. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad pasinaudodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka jis nepraleido skundžiamų sprendimų apskundimo tvarkos: skundas dėl NMA Sprendimo jame nurodyta tvarka ir terminais apskųstas ŽŪM, o pastarosios sprendimas per mėnesį apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka teismui. Priešingas Administravimo taisyklėse numatytas apskundimo tvarkos aiškinimas paneigtų asmens teisę į teisminę gynybą ir NMA Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos prasmę. Pasinaudojimas ikiteismine ar išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka negali atimti iš asmens galimybės skųsti ginčijamą sprendimą teismui.

59. Pareiškėjas nurodo, kad tinkamai laikėsi apskundimo tvarkos ir termino nepraleido. Be to, pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pareiškėjas žodžiu nurodė, kad atsižvelgdamas į aplinkybes nelaiko, kad praleido terminą, bet jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad terminas buvo praleistas, prašė terminą atnaujinti motyvuodamas tuo, kad NMA priėmė kelias skundžiamo akto redakcijas, kurie ne tik skiriasi savo forma, bet ir apskundimo tvarkos išaiškinimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, nebuvo pagrindo spręsti jo atnaujinimo klausimą.

60. Pareiškėjas teigia, kad NMA tik apeliaciniame skunde pripažino tikrąją priežastį, dėl kurios jo Paraiška buvo atmesta. Nors nei vienoje iš NMA nurodytų Įgyvendinimo taisyklių nuostatų nėra paminėta, kad asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, atstovaujamas įstatymų nustatyta tvarka, negali kreiptis dėl paramos skyrimo, NMA šiuo pagrindu pareiškėjo situaciją vertino skirtingai, nei (duomenys neskelbtini) asmenų pateiktas paraiškas, todėl diskriminavo jį dėl jo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad NMA nepagrįstai pareiškėją vertino kaip neatitinkantį Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktų vien dėl to, kad jis pripažintas ūkininkavimo srityje neveiksniu. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad jį pripažinus neveiksniu jis savo teises tose srityse, kuriose yra pripažintas neveiksniu, įgyvendina per savo globėją, o visus klausimus, susijusius su jo nuosavybės teise valdomu turtu, už jį įgyvendina teismo sprendimu paskirtas turto administratorius. Pareiškėjo pripažinimas neveiksniu ūkininko ūkio reikalų tvarkyme ir Sprendime NMA nepagrįstai yra aiškinamas kaip jo eliminavimas iš šios veiklos. Byloje nenustatyta, kad turto administratorius pareiškėjo vardu nedalyvautų ūkinėje komercinėje veikloje ar kad turto administratorius netinkamai vykdytų įsipareigojimus, kuriuos prisiima pareiškėjo vardu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ūkinė komercinė veikla nebūtų vykdoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, veikdamas per turto administratorių, atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktus.

61. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo sprendime Civilinėje byloje yra konstatuotas baigtinis sričių sąrašas, kuriose jis yra pripažintas neveiksniu. Ūkininko ūkis ir jo administravimas yra viena iš sričių, kuriose jis yra pripažintas neveiksniu visa apimtimi, visus šios srities klausimus jis sprendžia per turto administratorių, kuris supranta tiek prisiimamus įsipareigojimus, tiek ir jų apimtis. Turto administratorius dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nuosekliai bei išsamiai paaiškino apie administruojamą ūkį. Nepaisant pareiškėjo negalios, ūkis funkcionuoja tinkamai, todėl NMA kylančios abejonės dėl įsipareigojimų vykdymo yra niekuo nepagrįstos.

62. Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jo interesams atstovavo ne tik atstovė pagal pavedimą (advokatė), bet ir turto administratorius bei globėja. Pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti nagrinėjamai bylai aktualiose srityse, t. y. ūkininko ūkio srityje, todėl jo asmeninis elgesys (nenoras bendrauti su turto administratoriumi) yra teisiškai nereikšmingas, nes nepriklausomai nuo jo sveikatos sutrikimų, lemiančių jo užsidarymą ar požiūrį į tam tikrus klausimus, turto administratorius privalo užtikrinti, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomas turtas būtų ne tik išsaugotas ir palaikomas geros būklės, bet ir ateityje neprarastų savo vertės. Kadangi pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), nesugeba suprasti savo veiksmų, dėl to buvo pripažintas neveiksniu, jo dalyvavimas teismo posėdyje būtų visiškai neefektyvus procesinis veiksmas, kuris neturėtų jokios teisinės reikšmės. Be to, NMA apklausti pareiškėją net ir neprašė, tokių prašymų neturėjo ir kiti proceso dalyviai. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl pareiškėjo apklausos teismo posėdyje nepagrįsti.

63. Pareiškėjas nurodo, kad NMA atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ginčijamu administraciniu aktu siekia užtikrinti, kad nebūtų pasinaudojama bejėgiškos būklės asmeniu, t. y. NMA vertino ne pareiškėjo atitikimą paramos reikalavimams, bet vykdė už jos kompetencijos ribų išeinančias globos ir rūpybos institucijų funkcijas. Byloje nustatyta, kad turto administratorius pats asmeniškai, ne per kitus asmenis įgyvendina pareiškėjo teises ir prievoles jo ūkinėje komercinėje veikloje, šios pareigos įgyvendinamos tinkamai, nes, paskyrus neveiksniam tam tikrose srityse pareiškėjui turto administravimą, buvo tinkamai tęsiami įsipareigojimai NMA pagal 2015 metų paraišką ir sprendimą skirti paramą. Be to, NMA kvestionuoja teismo parinktą turto administratoriaus kandidatūrą, nors teismo proceso metu davė sutikimą jo kandidatūros tinkamumui.

64. Pareiškėjas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo esmės, CK 2.10, 2.11 ir 2.111 straipsnių. Pareiškėjas neveiksniu buvo pripažintas 2019 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu, t. y. CK pakeitimai jau galiojo ir buvo taikomi pripažįstant pareiškėją neveiksniu tam tikrose srityse. Be to, bylos nagrinėjimo administraciniame teisme ribas apibrėžia ABTĮ, šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos skunde teismui. Pareiškėjo neveiksnumo sričių vertinimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku ir buvo vertinamas tik tiek, kiek buvo būtina nustatyti, ar veikdamas per turto administratorių, pareiškėjas buvo tinkamai atstovaujamas ir turėjo teisę pateikti paramos paraišką.

65. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos už skundo ŽŪM pateikimą, kadangi skundas ŽŪM buvo teikiamas pasinaudojant ikiteismine tvarka, pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, siekdamas išspręsti kilusį ginčą kuo mažesnėmis sąnaudomis.

66. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais ir dėl apmokėjimo už teisines paslaugas. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, atstovavimo šioje byloje sudaryta būtent pareiškėjo naudai, todėl jam kilo pareiga atsiskaityti už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Nors sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos pareiškėjui, tačiau CK 6.50 straipsnis leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką. Aplinkybė, kad prievolę už pareiškėją įvykdė jo tėvas, niekaip nekeičia prievolės šalių – teisines paslaugas gavo ir bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 67. Bylos esminis dalykas – atsakovo Agentūros (NMA) 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. KK-314 (10.6.1E), kuriuo pareiškėjui A. J., atstovaujamam turto administratoriaus D. J. (toliau – ir Administratorius), neskirta parama paraiškai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, pagrįstumas ir teisėtumas. Skunde taip pat buvo pareikšti reikalavimai panaikinti Ministerijos (ŽŪM) 2020 m. balandžio 9 d. raštą, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. J., atstovaujamo Administratoriaus, skundas dėl Sprendimo panaikinimo, ir įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. paraišką.

68. Pirmosios instancijos teismas tenkino skundo reikalavimus, nustatęs, kad tiek NMA, tiek ir ŽŪM priėjo prie nepagrįstos išvados, jog pareiškėjas A. J. neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktų vien dėl to, jog jis pagal Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-23-266/2019 pripažintas ūkininkavimo srityje neveiksniu, nes pareiškėjas A. J., veikdamas per Administratorių, atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad A. J. ūkyje asmeniškai neatlieka darbų, nes dėl jo negalios jam teismo sprendimu ir nustatyta globa bei paskirtas turto administravimas, t. y. A. J. dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje pakeičia teismo sprendimu paskirtas Administratorius, kuris A. J. vardu dalyvauja ūkinėje komercinėje veikloje ir vykdo įsipareigojimus, prisiimtus A. J. vardu.

69. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktus, ir teigia, jog nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Taip pat atsakovas nurodo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir neprašė jo atnaujinti, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą, skundą pateikė po daugiau kaip dviejų mėnesių.

70. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2015 metais pareiškėjas A. J. įregistravo ūkininko ūkį ir 2015 m. balandžio 30 d. pateikė paraišką NMA dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – 2015 metų paraiška). NMA 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. KU-(4.4.22)-1168 (toliau – 2015 metų sprendimas) pareiškėjui skyrė 59 979 Eur dydžio paramą ūkiui įkurti.

71. Utenos apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23-266/2019 pripažino A. J. neveiksniu tam tikrose srityse, tarp kurių: (i) <...> dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla) <...>; (ii) <...> A. J. ūkininko ūkio, taip pat ūkyje naudojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ir įsipareigojimų naudojime, valdyme ir disponavime; A. J. teisių ir įsipareigojimų įgyvendinime bei vykdyme pagal 2015 metų paraišką ir 2015 metų sprendimą <...>. Šiuo teismo sprendimu A. J. globėja paskirta jo motina A. J., o jo turto administratoriumi – D. J. (sūnėnas). Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad D. J. yra ūkininkas ir atitinka reikalavimus būti A. J. turto ir jo ūkio administratoriumi.

72. 2019 m. gruodžio 12 d. A. J. (jo vardu Administratorius, veikdamas kaip A. J. atstovas) pateikė paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-09991-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70, gauti. Prie Paraiškos teiktus dokumentus yra pasirašęs Administratorius (nurodyta, kad jis yra pagal teismo sprendimą A. J. turto administratorius).

73. Šioje byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta tenkinti Paraišką, konstatavus, kad A. J. neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktų nuostatų. NMA nurodė, kad kai asmeniui teismo sprendimu yra apribota galimybė (fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje) verstis bet kokia ūkine komercine veikla, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių nuostatose nustatytų reikalavimų paramai gauti (paraiškai pateikti). Administratorius pareiškėjo vardu 2020 m. kovo 24 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydamas Sprendimą panaikinti. Ministerija, išnagrinėjusi skundą ir iš NMA gautą informaciją, padarė išvadą, kad NMA tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

74. Atsižvelgiant į Sprendimo motyvus, nagrinėjamoje byloje esminis ginčo klausimas, ar A. J. atitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkto reikalavimą, kad „pareiškėjai gali būti <...> fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą“.

75. Byloje nėra ginčo, kad A. J. yra įregistravęs ūkininko ūkį ir valdą, tačiau NMA iš esmės laikosi pozicijos, jog pareiškėjas negali būti pripažintas „užsiimančiu žemės ūkio veikla“, nes viena iš sričių, kurioje minėtu Utenos apylinkės teismo sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str.), – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla).

76. Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte minima „žemės ūkio veikla“ – „veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, <...> ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą“ (Įgyvendinimo taisyklių 4.7 p.). Tai, kad turi būti vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos, eksplicitiškai nurodyta ir Įgyvendinimo taisyklių 18.10 punkte. Kitaip tariant, turi būti vykdoma žemės ūkio veikla, kuria (iš kurios) yra siekiama gauti pajamų.

77. Tokia žemės ūkio veikla, iš kurios, kaip yra nagrinėjamu atveju, siekiama gauti pajamų, yra gyventojo individuali veikla, kaip ją pabrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 7 dalies 1 punktas – „individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius <...>.“

78. Minėta, kad Utenos apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu, be kita ko, „dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla).“

79. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip minėta, Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punktas taip pat reikalauja, kad pareiškėjo vardu būtų įregistruotas ūkininko ūkis, o tai savaime implikuoja, kad paraišką pateikiantis fizinis asmuo privalo turėti ūkininko statusą, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (šioje byloje vadovaujamasi 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1250 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) nuostatas.

80. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo, be kita ko, nustatančio ūkininko teisinį statusą (1 str. (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija), 3 str. 1 d.), 2 straipsnio 2 dalį (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija) „ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre.“ Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija), „ūkininko ūkis <...> – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma.“

81. Šiame kontekste atskirai paminėtina, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-313/2017 41 p.).

82. „Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro“ (Ūkininko ūkio įstatymo 3 str. 2 d.). Turėdami šį statusą „ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės“ (Ūkininko ūkio įstatymo 4 str. 1 d.).

83. Vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas: ūkininko prašymu (1 p.); ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla toliau netęsiama (2 p. (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija); teismo sprendimu (3 p.); nepateikus ūkio duomenų kartą per kalendorinius metus ir per terminą <...> nepašalinus nustatytų trūkumų (4 p.; (2017 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-585 redakcija).

84. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl pareiškėjo ūkio išregistravimo nėra priimtas, t. y. pareiškėjas nėra praradęs ūkininko statuso. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš minėto Utenos apylinkės teismo sprendimo, juo skiriant pareiškėjo turto administratorių, be kita ko, buvo siekiama užtikrinti pareiškėjo vardu įregistruoto ūkininko ūkio veiklos tęstinumą, atitinkamai išsaugant ir pareiškėjo, kaip ūkininko, teisinį statusą Ūkininko ūkio įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų taikymo prasme. Pagal teismo sprendimą Administratorius būtent ir buvo paskirtas tam, kad prižiūrėtų (tvarkytų) A. J. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tose srityse, kuriose jis pripažintas neveiksnus.

85. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. J. ūkis nevykdo jokios žemės ūkio veiklos ir kad iš šio ūkio nėra gaunamos ar nėra siekiama gauti jokių pajamų. Atsakovas Sprendime nėra nustatęs tokio pobūdžio aplinkybių.

86. Kadangi ūkininko ūkis yra neatsiejamas nuo ūkininko – šis ūkis yra „<...> ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma <..>“, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas netenkina Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nustatyto reikalavimo vertis žemės ūkio veikla. Vien tai, kad jis yra pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jo vardu sandorius šiose srityse sudaro jo globėjas ar turto administratorius, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, nepaneigia šio vertinimo.

87. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja Civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių buvo nustatyta, kad A. J. yra neveiksnus tam tikrose srityse, kad jis negali rūpintis ūkiu, suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, kad iš Paraiškos 2 dalies matyti, jog pareiškėjo pagrindinis tikslas – diegiant inovacijas, investuojant į modernią, aplinką tausojančią žemės ūkio techniką sustiprinti ir išplėtoti specializuotą mėsinės galvijininkystės ūkį taip, kad jis būtų konkurencingas visoje Lietuvoje, t. y. pareiškėjas investuos į modernią žemės ūkio techniką, perkant techniką ir kitus padargus bus sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys, nors pareiškėjas pagal teismo sprendimą negali sudarinėti kilnojamojo ir nekilnojamo turto sandorių.

88. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 3.245 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

89. CK 3.244 straipsnis nustato neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimą. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 str. 1 d.), o sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 str. 2 d.).

90. Šiuo atveju Paraišką pateikė ne pats neveiksnus asmuo A. J., bet jo turto (nagrinėjamu atveju turtas – ūkininko ūkis) administratorius, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo nagrinėti ir vertinti aplinkybe, susijusias su Administratoriaus vykdomais veiksmais pagal Utenos apylinkės teismo sprendimą ir CK normas, o ne neveiksnaus tam tikrose srityse A. J. veiksmais (jo norą teikti Paraišką, gauti paramą, galimybę sudarinėti sandorius ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nagrinėdamas klausimą dėl paramos skyrimo pagal Paraišką, taip pat turėtų išnagrinėti ir nustatyti aplinkybes, susijusias su Administratoriaus pareiga gauti teismo leidimą.

91. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent pats Administratorius siekia gauti paramą, tačiau naudojasi A. J. vardu ir sunkia jo būkle, tačiau tokios aplinkybės Sprendime nebuvo nurodytos, o tai leidžia spręsti, kad nebuvo nustatyta, jog Administratorius, pateikęs Paraišką, siekia patenkinti savo asmeninius interesus, o ne A. J..

92. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad neveiksnaus tam tikrose srityse asmens (A. J.) vardu Paraišką pateikė Administratorius, kuris vykdė Utenos apylinkės teismo sprendime ir CK numatytas funkcijas, atsakovo nurodytuose Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 18.1 punktuose nėra draudimo neveiksnaus tam tikrose srityse asmens, turinčio ūkininko ūkį, kuris užsiima žemės ūkio veikla, turto administratoriui pateikti paraišką neveiksnaus asmens tam tikrose srityse vardu, todėl Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti Paraišką.

93. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas panaikino ir ŽŪM Raštą, tačiau ši sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta (ABTĮ 140 str. 1 d.).

94. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, tačiau apeliaciniu skundu prašo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti, t. y. neformuluoja jokio reikalavimo dėl bylos procesinės baigties, atsižvelgiant į jo nurodomas aplinkybes, kad skundas dėl Sprendimo panaikinimo paduotas praleidus vieno mėnesio terminą.

95. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per portalą yra gavęs Sprendimą, kuriame buvo nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, pagal kurią pareiškėjas Sprendimą gali apskųsti ŽŪM raštu per 15 darbo dienų nuo šio Sprendimo gavimo dienos arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos. Šiame Sprendime nėra jokių nuorodų apie tai, kad Sprendimo apskundimas ŽŪM nesustabdo vieno mėnesio apskundimo termino Lietuvos administracinių ginčų komisijai / Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. kovo 24 d. su skundu kreipėsi į ŽŪM, prašydamas panaikinti Sprendimą, ŽŪM 2020 balandžio 9 d. raštu pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas Sprendimą ir ŽŪM sprendimą.

96. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 211 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) vadovaujančiosios institucijos (ŽŪM) priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal Programos priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti vadovaujančiajai institucijai (ŽŪM) raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos vadovaujančioji institucija (ŽŪM) jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat Agentūros priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti Ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui.

97. Administravimo taisyklių 213 punkte nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) vadovaujančiosios institucijos (ŽŪM) sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

98. Atsakovo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje Nr. eA-1721-552/2019 aptartos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (2016 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 3D-60 redakcija) 203 ir 205 punktų nuostatos ir konstatuota, kad Agentūros sprendimo apskundimas Ministerijai nėra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o pagal šių administravimo taisyklių 203 ir 205 punktų nuostatas, pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu dėl paramos skyrimo arba neskyrimo, turėjo teisę savo pasirinkimu jį apskųsti vadovaujančiajai institucijai, t. y. Ministerijai (išskyrus aptartus atvejus), ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui.

99. Šioje byloje įvertinus Administravimo taisyklių 2011 ir 213 punktų nuostatas, tai, kad šiose taisyklėse nėra įtvirtinta, jog Ministerija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, konstatuotina, kad Ministerijos sprendimas nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, kuris skundžiamas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau tai, kad pareiškėjas pasinaudojo jam Administravimo taisyklių suteikta teise kreiptis į ŽŪM dėl Sprendimo apskundimo, neužkirto kelio pareiškėjui, gavus ŽŪM Sprendimą, per vieną mėnesį kreiptis į teismą su skundu dėl NMA Sprendimo apskundimo.

100. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Agentūra ir Ministerija nagrinėjamo ginčo santykiuose veikė kaip viešojo administravimo subjektai, atsakingi už tinkamą pareiškėjo pateiktos paramos paraiškos administravimą, todėl kilę neaiškumai dėl jų aktų, priimtų administruojant pareiškėjo paraišką, negali būti aiškinami tokiu būdu, dėl kurio pareiškėjas negalėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jam teisės aktais suteikiama teisę apskųsti jo netenkinantį sprendimą teismui. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios skundų dėl Agentūros sprendimų padavimą ir nagrinėjimą, negali būti aiškinamos taip, kad pareiškėjui, kuris nuosekliai siekė, kad jo ginčas su Agentūra būtų išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, nebūtų sudaryta arba būtų itin apsunkinta galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018; kt.).

101. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, ir nenutraukė bylos dėl Sprendimo panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

102. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo NMA priteisė 412,85 Eur (250 Eur už skundo ŽŪM parengimą; 139,85 Eur už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio už skundą). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo materialinio teisinio santykio šalys yra pareiškėjas ir NMA, o ŽŪM, nors ir nurodomas atsakovu, yra ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusi institucija, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš NMA.

103. Atsakovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl to, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o ši byla nėra baigta; pareiškėjui priteistas atlygis už skundą, teiktą ne teismui, o ŽŪM (ŽŪM teiktas skundas negali būti prilyginamas teisminiam procesui); už advokatės paslaugas apmokėjo A. J. tėvas.

104. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje AS-227-415/2020; kt.).

105. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

106. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, nes patenkinti visi skundo reikalavimai, byla nėra perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. byla baigta nagrinėti priėmus galutinį sprendimą šioje byloje.

107. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Taigi šiuo atveju pareiškėjas prašymą atlyginti išlaidas pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti šį prašymą ir dėl jo priimti sprendimą.

108. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-219-438/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, kuris buvo neįsiteisėjęs, pagal ABTĮ 41 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2018 m. gruodžio 29 d.

109. Byloje pateikti įrodymai, kad A. J. atstovavo advokatė Gražina Versockienė pagal 2020 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartį, kurią su ja sudarė Administratorius. Atstovavimo sutartis sudaryta A. J. naudai, advokatei už suteiktas teisines paslaugas pagal atstovavimo sutartį yra apmokėta (pateikti įrodymai). Byloje nėra duomenų, kad A. J. (Administratoriui) advokatė teikė paslaugas nemokamai, o jai buvo apmokėta ne už šioje byloje pareiškėjui teiktas paslaugas, o už kitiems asmenims pagal kitas sutartis teiktas paslaugas. Tai, kad už pagal atstovavimo sutartį advokatei suteiktas paslaugas apmokėjo A. J. tėvas V. J. (CK 6.50 str.), nereiškia, kad pareiškėjas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios jam laimėjus bylą, turi būti atlygintos. Susiklostę teisiniai santykiai tarp pareiškėjo atstovų pagal įstatymą ir pareiškėjo tėvo nėra šios bylos ginčo dalykas.

110. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog, jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-981-858/2017; kt.).

111. Įvertinus Administravimo taisyklėse nustatytą Sprendimo apskundimo tvarką, pagal kurią pareiškėjas turėjo teisę Sprendimą apskųsti ir ŽŪM, tai, kad pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo, o ŽŪM nagrinėjo būtent Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui turi būti atlygintos jo (pareiškėjo) patirtos atstovavimo išlaidos už skundo ŽŪM parengimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, darytina išvada, kad advokatės suteikta paslauga parengti skundą ŽŪM atitinka Rekomendacijų 8.1 punkte nurodytą advokatės paslaugą parengti pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme (Rekomendacijų 8.1 p.). Pažymėtina ir tai, kad byloje pareiškėjui nėra priteista už skundo, paduoto teismui, parengimą.

112. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į pareiškėjo atstovės suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui iš NMA priteisia 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui A. J., atstovaujamam turto administratoriaus D. J., 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė