5ee6203f-79e4-40dd-bd92-d0bcbfeb583c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-815-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19667-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl paskleistos informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo asmens garbės ir orumo pažeidimo atveju.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės G. P. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pripažino, kad atsakovės R. R. (toliau – ir atsakovė) apie ieÅ¡kovę paskleista informacija, jog ieÅ¡kovė apvogė atsakovę, yra pradingusi ir jai gresia teismas, neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti bei žeminanti ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ ; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 109 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių ir 2020 m. spalio 21 d. papildomo sprendimo už akių priverstinio vykdymo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 15 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ji prašė:

1) Atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti;

2) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ už akių ir 2020 m. spalio 21 d. papildomÄ sprendimÄ už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį atmesti;

3) Priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl termino pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti atnaujinimo ir pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo grÄ Å¾ino atsakovei.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, susipažinus su bylos esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškinys su priedais bei teismo pranešimu 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo įteiktas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), asmeniškai ir pasirašytinai atsakovės motinai G. R. Pažymėjo, kad toks įteikimas yra numatytas CPK 123 straipsnio 3 dalyje, yra laikomas tinkamu įteikimu, todėl atsakovės nurodytos aplinkybes, jog jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai laikomi nepagrįstomis.

Pažymėjo ir tai, kad dabar teismui pateiktame praÅ¡yme atsakovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ irgi nurodė tuo pačiu adresu. Teismui Å¡iuo adresu vienÄ kartÄ Ä¯teikus procesinius dokumentus, visi kiti procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami Å¡iuo adresu ir atsakovei nenurodžius kito dokumentų įteikimo adreso, laikomi įteiktais tinkamai (CPK 121 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsakovė pati pripažino, jog nėra deklaravusi savo iÅ¡vykimo ir gyvenimo užsienyje, nes ketino dažnai grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl teismui pirmÄ kartÄ tinkamai įteikus atsakovei procesinius dokumentus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nebuvo žinomi atsakovės subjektyvÅ«s planai ir ketinimai, kurie neatitinka vieÅ¡ai deklaruotų, ir todėl nebuvo pagrindo imtis kitų priemonių bandant įteikti procesinius dokumentus kitais adresais.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog pačios atsakovės neatsakingas elgesys, bet ne objektyvios svarbios priežastys nulėmė termino pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo praleidimÄ . Atsakovė nurodė, jog apie priimtÄ sprendimÄ už akių sužinojo 2020 m. gruodžio 1 d., o praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2021 m. sausio 14 d., t. y. po 43 dienų, kas virÅ¡ija dvigubai įstatyme nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti.

Sprendė, kad toks ilgas terminas, netgi įvertinus tai, jog atsakovei reikėjo atlikti dokumentų vertinimus, laikytinas per ilgu ir nepateisinamu. Taip pat nurodė, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo yra naikinamasis – praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 17 d., procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti ne fiktyviu bÅ«du, todėl naikinamasis terminas suėjo 2020 m. gruodžio 17 d., o pareiÅ¡kimas pateiktas 2021 m. sausio 14 d., todėl atsakovės praleistas terminas negali bÅ«ti atnaujinamas ir Å¡iuo pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atsakovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį, atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akiųperžiÅ«rėjimo paduoti ir Å¡io pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas už atskirojo skundo parengimÄ .

8. Atsakovė nurodė, kad procesiniai dokumentai tinkamai įteikti nebuvo, kadangi ji nėra gavusi teismo praneÅ¡imo dėl atsiliepimo pateikimo į ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį ir pirmosios instancijos teismo sprendimų. Jos motina G. R. dėl savo amžiaus pamirÅ¡o pasakyti apie laiÅ¡ko gavimÄ . Todėl apie priimtÄ už akių ir papildomÄ sprendimÄ sužinojo tik iÅ¡ antstolio 2020 m. gruodžio 1 d., el. paÅ¡tu gavus patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ ir vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ .

Pažymėjo, kad po informacijos gavimo operatyviai ėmėsi savo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybos; jos veiksmai neturi jokių proceso vilkinimo ir (ar) veikimo prieÅ¡ proceso koncentracijÄ bei ekonomiÅ¡kumÄ požymių; terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir ne dėl savo kaltės. Nurodė, kad teko laukti kol bus iÅ¡versti iÅ¡ užsienio kalbų dokumentai, kadangi įrodymai teismui gali bÅ«ti pateikiami tik lietuvių kalba, o Å¡ioje byloje beveik visi įrodymai dėl termino praleidimo dėl svarbių priežasčių ir dėl ieÅ¡kovės neturtinės žalos nebuvimo yra užsienio kalba.

Taip pat sunkumų sukėlė tai, kad karantino laikotarpiu ji negali grįžti į LietuvÄ , be to, vertimų biurai ilgiau užtruko su vertimais dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nebuvo pasinaudota nei kuratoriaus institutu, nei procesinių dokumentų siuntimu kitais adresais, įskaitant el. paÅ¡tu, todėl darytina iÅ¡vada, kad buvo padarytas esminis procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimas. AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ yra iÅ¡sakęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 21 d. ir iki Å¡ios dienos gyvena (duomenys neskelbtini), ten dirba. NeiÅ¡siregistravo iÅ¡ Lietuvoje esančios gyvenamosios vietos, nes planavo grįžti dažnai į LietuvÄ , tačiau dėl Covid-19 viruso grėsmės pasaulyje buvo apribota galimybė sugrįžti. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad dėl Covid-19 viruso grėsmės ir dėl valstybių priimtų nutarimų pandemijos suvaldymo klausimu buvo ir yra apribota galimybė grįžti į LietuvÄ .

Be to, byloje nėra įrodymų, kad minėtas praneÅ¡imas jai iÅ¡ tikrųjų buvo įteiktas. Kadangi dokumentai jai nebuvo įteikti, todėl nebuvo įvykdyti privalomi įstatymo reikalavimai, leidžiantys priimti sprendimÄ už akių. Atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje tiek 20 dienų terminas pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti, tiek trijų mėnesių terminas praÅ¡ymui atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ paduoti skaičiuojamas nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos.

Tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių paduoda Å¡alis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie priimtÄ sprendimÄ už akių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali bÅ«ti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimÄ , t. y. kai praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė apie pradėtÄ prieÅ¡ jÄ civilinę bylÄ buvo informuota CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, neįsitikino, kad atsakovė buvo tinkamai (realiai) informuota apie pradėtÄ teismo procesÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ tokiu atveju, kai procesiniai dokumentai yra įteikiami pagal įstatymÄ , o ne faktiÅ¡kai (realiai), yra pagrindas atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir tokiu atveju nėra taikomas naikinamasis 3 mėnesių terminas.

Pažymėjo, kad ji apie procesÄ sužinojo tik 2020 m. gruodžio 1 d., o ne 2020 m. rugpjūčio mėn. Pažymėjo ir tai, kad sprendimo už akių institutas yra viena iÅ¡ CPK nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias proceso vilkinimui, kad bÅ«tų užtikrinti proceso koncentruotumo bei ekonomiÅ¡kumo principai, tačiau Å¡ia priemone teismas turi pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu tai nekenkia pačiai bylai, jeigu netrukdo jos tinkamai iÅ¡nagrinėti (Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismų sprendimų motyvų suraÅ¡ymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos institutų”).

Tokiu bÅ«du byla iÅ¡nagrinėta netinkamai – padarant procesinius pažeidimus (nepraneÅ¡ant atsakovei apie iÅ¡keltÄ jo atžvilgiu bylÄ ), tuo pažeidžiant ir minėto Konstitucinio teismo nurodymÄ apie tai, kad sprendimas už akių galimas tik tada, kai tai nekenkia bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Todėl atsižvelgiant į šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nurodymÄ , bei tai, kad jai nebuvo žinoma apie priimtÄ sprendimÄ už akių ir dėl to negalėjo pasinaudoti numatyta įstatyme teise per 20 dienų paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teismo priimtas sprendimas ir papildomas sprendimas turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėti ir civilinės bylos nagrinėjimas turi bÅ«ti atnaujintas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismÄ . Tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų veiksminga, asmuo privalo turėti aiÅ¡kiÄ , praktinę galimybę ginčyti veiksmÄ , ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje NuneÅ¡ Dias prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos Å¡alims dalyvauti teisminiame nagrinėjime iÅ¡plaukia iÅ¡ Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje BogonosprieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principÄ , reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui.

Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloj e Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Formalus praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiÅ¡kėjÄ laiku, negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas praneÅ¡imas (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimo byloje Fridman prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr.40947/11, par. 26).

Darytina išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. atnaujintinas terminas atsakovės pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

9. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kinio su priedais įteikimas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), asmeniÅ¡kai ir pasiraÅ¡ytinai atsakovės motinai negali bÅ«ti laikomas tinkamu įteikimu. Siekiant nevilkinti procesinių dokumentų įteikimo procedÅ«ros bei pačios bylos nagrinėjimo, užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principų įgyvendinimÄ , įstatymas reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo taisykles, kai adresatui – fiziniam asmeniui – asmeniÅ¡kai jų įteikti nepavyksta.

CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepavykus pristatyti procesinį dokumentÄ asmeniÅ¡kai adresatui, bÅ«tina pasinaudoti galimybe įteikti jį kartu su asmeniu gyvenančiam pilnamečiui Å¡eimos nariui. Be to, įstatymas nustato pareigÄ asmenims, priėmusiems procesinius dokumentus, pasitaikius pirmai progai, įteikti juos galutiniam adresatui. TokiÄ pareigÄ numato CPK 123 straipsnio 5 dalis, dėl ko procesinių dokumentų įteikimas nors ir ne tiesiogiai adresatui, yra laikomas tinkamu įteikimu. Lietuvos Apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, kad procesinių dokumentų įteikimas adresato (fizinio asmens) motinai yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (žr., pvz., Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 523/2014).

Å ioje situacijoje lemiamos reikÅ¡mės turėjo faktas, kad pati proceso Å¡alis kaip savo adresÄ nurodė (deklaravo) savo motinos gyvenamosios vietos adresÄ , nors iÅ¡ tikrųjų Å¡alis gyveno užsienyje. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad toks dalyvaujančio byloje asmens elgesys suponavo teismo teisę pristatyti procesinius dokumentus jo nurodytu (deklaruotu) adresu ir nors dokumentai nebuvo jam įteikti asmeniÅ¡kai, tačiau atsakovės motina, kaip Å¡eimos narys buvo tinkamas subjektas, galintis juos priimti.

Todėl atsakovės argumentai, kad ji nurodytu adresu faktiÅ¡kai negyvena, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Atsakovė nuo 2020 m. sausio 21 d. ir iki Å¡ios dienos (t. y. daugiau nei metus laiko) gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau iki dabar nėra deklaravusi iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Pabrėžė, kad: pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnį, „Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta <...> yra toje valstybėje <...>, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena“. „Fizinis asmuo gali turėti tik vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .“; pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymÄ â€žasmenys, iÅ¡vykstantys iÅ¡ Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos.“; pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnį, atsakovė tebevykdo administracinį nusižengimÄ :

„Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas deklaravimo įstaigai, melagingų deklaravimo duomenų pateikimas“; deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ galima internetu per Elektroninių valdžios vartų portalÄ arba atvykus į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini); bÅ«tent atsakovei tenka pareiga praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iÅ¡vykimÄ gyventi į užsienį, o to nepadarius, jai pačiai ir tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės – tai yra procesiniai dokumentai buvo įteikti paskutiniu žinomu Å¡alies gyvenamuoju adresu ir yra laikomi tinkamai įteiktais (CPK 121 straipsnis).

Taigi, atsakovė, teigdama, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir sÄ moningai iki Å¡iol nedeklaruoja iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos, pripažįsta, kad piktybiÅ¡kai nuo 2020 m. sausio 21 d. daro administracinį nusižengimÄ , negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, nerÅ«pestingai ir aplaidžiai žiÅ«ri į savo pareigas. Atsakovės argumentai, kad neiÅ¡siregistravo iÅ¡ Lietuvos, nes planavo grįžti dažnai, nepaneigia jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pareigos iÅ¡sideklaruoti ir nesuteikia teisės daryti administracinį nusižengimÄ , ypač, kai atsakovė deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ galėjo internetu arba ambasadoje (duomenys neskelbtini) bet kuriuo metu.

Todėl tik pati atsakovė yra kalta dėl to, kad jai tenka prisiimti susijusias neigiamas pasekmes. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Pripažinti, kad jei atsakovės administracinio nusižengimo darymas, t. y. neteisėti veiksmai, bÅ«tų laikomi svarbia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui paduoti, t. y. gauti naudos, bÅ«tų akivaizdus Å¡ių principų pažeidimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gina ir teisinio apibrėžtumo (saugumo) principÄ . Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Å iuo atveju ieÅ¡kovė turi teisėtus lÅ«kesčius į įsigaliojusį teismo sprendimÄ , bei galioja teisinio aiÅ¡kumo, apibrėžtumo principas, nes dokumentai atsakovei įteikti pagal įstatymÄ ir tai negali bÅ«ti ginčijama remiantis atsakovės neteisėtu elgesiu neiÅ¡sideklaruojant iÅ¡ Lietuvos ar dėl aplaidumo praleidžiant įstatymų nustatytus terminus teikti pareiÅ¡kimus.

Svarbia laikytina ir CPK 126 straipsnyje įtvirtinta nuostata, numatanti atsakomybę už procesinių dokumentų neperdavimÄ adresatui. Å ioje normoje nustatyta, kad asmeniui, priėmusiam procesinį dokumentÄ vietoj adresato ir be pateisinamų priežasčių nepraneÅ¡us apie gautus procesinius dokumentus ar neperdavus jų galutiniam adresatui, teismas turi teisę skirti baudÄ iki trijų Å¡imtų eurų. Atsakovės motina, priimdama procesinius dokumentus už atsakovę, turėjo jausti didesnę atsakomybę kuo skubiau informuoti adresatÄ apie jam skirtÄ korespondencijÄ ir Å¡itaip įgyvendinti CPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ .

Atsakovės motina pridėjo paaiÅ¡kinimÄ dėl dokumentų įteikimo, kuriuo tik patvirtino savo atsainų ir aplaidų požiÅ«rį į dokumentų įteikimÄ . Visgi tai niekaip neatleidžia atsakovės motinos nuo pareigos perduoti dokumentus dukrai, o kartu nepaneigia ir tinkamo dokumentų įteikimo atsakovei. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, savo argumentus grįsdama netinkamu procesinių dokumentų įteikimu, kadangi asmenys, kurie priima procesinius dokumentus už kitus asmenis, su numatyta atsakomybe už procesinių dokumentų neperdavimÄ , yra pasiraÅ¡ytinai informuojami apie pareigÄ ir atsakomybę perduoti procesinius dokumentus.

Atsakovė nepagrįstai remiasi ir argumentais, kad nebuvo pasinaudota nei kuratoriaus institutu, nei procesinių dokumentų siuntimu kitais adresais, ir kad tai prieÅ¡tarauja teismų praktikai. Visgi Atsakovės cituojamoje byloje Nr. 3K-3-392/2014 yra kitos faktinės aplinkybės: „pareiÅ¡kėjui teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija įstatyme nustatyta tvarka nebuvo įteikta (nei asmeniÅ¡kai, nei per kitÄ asmenį).“ Å iuo atveju prieÅ¡ingai: procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės gyvenamosios vietos adresu jos motinai, t. y. per kitÄ asmenį, dėl to ginčo nėra, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dais, o tuo labiau įteikti kitais adresais, kai pati atsakovė nėra vieÅ¡ai deklaravusi kitų adresų.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad toks įteikimas yra numatytas CPK 123 straipsnio 3 dalyje, yra laikomas tinkamu įteikimu. Pažymėjo, jog CPK įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s ir naudojami, kuomet adresatui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų, t. y. nepavykus faktiÅ¡kai įteikti procesinio dokumento Atsakovės registruotos gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų iÅ¡naudoti kitas jam prieinamas priemones. Nors atsakovė remiasi EŽTT sprendimais, grįsdama, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesÄ , nes ne jai asmeniÅ¡kai (realiai) įteikti dokumentai, visgi EŽTT aiÅ¡kina taip:

„EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, kai taikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«dÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, <...> nesikreipė į civilinio statuso registrÄ , profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ par. 84–85 <...>), nebandė dokumentų įteikti pareiÅ¡kėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ par. 41).“ AnalogiÅ¡kai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kina, kad „procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų <...> savo esme yra įteikimo fikcija.

Dėl Å¡ios priežasties aiÅ¡kinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ,,jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka“ turi bÅ«ti atsižvelgiama į aptartÄ EŽTT praktikÄ ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rÅ«pestingumÄ ir pareigÄ informuoti Å¡alis apie teisminį procesÄ . <...> Å i pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje“ (EŽTT byla Nr. e3K-3-520-469/2018).

Taigi, Å¡iuo atveju teismas buvo pakankamai rÅ«pestingas, nes patikrino atsakovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pavyko realiai (ne tik formaliai) įteikti procesinius dokumentus fizinio asmens (atsakovės) gyvenamosios vietos adresu fiziniam asmeniui – atsakovės motinai (artimam giminaičiui) ir tai laikytina tinkamu, realiu informavimu, atitinkančiu EŽTT praktikÄ . Taip pat pažymėjo, kad ji ieÅ¡kinį padavė dėl garbės ir orumo įžeidimo, t. y. asmeninio pobÅ«džio dalyko. Todėl atsakovė ženkliai ir nepateisinamai praleido terminÄ kreiptis dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, o jos nurodyti argumentai bei motyvai – neva ilgai užtrukęs dokumentų vertimas – neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes minėti vertimai niekaip nėra susiję su ginčo esme civilinėje byloje Nr. e2-25247-960/2020.

Be to, atsakovės pasirinktas vertimų biuras MB „Greitas vertimas“ gali dokumentus iÅ¡versti skubos tvarka bei nuotoliniu bÅ«du, dirba 7 d. per savaitę. Pasiteiravus dėl paslaugos trukmės Å¡iuo metu, t. y. tebesitęsiant Covid-19 pandemijai ir apribojimams, įmonė vieno lapo dokumentÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kalbos pasiÅ«lė iÅ¡versti per 1 parÄ . Taip pat per 1 d. d. iÅ¡versti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kalbos ir notariÅ¡kai patvirtinti siÅ«lo ir kiti vertimų biurai. Taip pat yra nemažai advokatų, skubiai ir nuotoliniu bÅ«du iÅ¡vykusiems asmenims teikiančių teisinę pagalbÄ bei rengiančių procesinius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad yra įvairios galimybės pandemijos metu pateikti pareiÅ¡kimÄ nuotoliniu bÅ«du skubos tvarka ir gauti vertimus skubos tvarka, 17 dienų buvo daugiau nei pakankama atsakovei bent Å¡io termino nepraleisti ir imtis aktyvių veiksmų savo interesams ginti per įstatymų nustatytus terminus. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė tik dėl savo aplaidumo praleido ir šį terminÄ , o pandemija ir negalėjimas grįžti tėra pretekstas pateisinti aplaidžiai praleistus terminus. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl termino pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti atnaujinimo ir pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo grÄ Å¾ino atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Å is terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. PraÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytinai įteikti atsakovės motinai G. R. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, todėl 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtas sprendimas už akių.

16. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nebuvo pasinaudota nei kuratoriaus institutu, nei procesinių dokumentų siuntimu kitais adresais, įskaitant el. paštu, todėl darytina išvada, kad buvo padarytas esminis procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimas.

17. Tačiau pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

18. Taigi, ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti atsakovės šeimos narei – jos motinai. Todėl vertintina, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai bei, priešingai nei nurodė atsakovė, pirmosios instancijos teismui neatsirado pareiga pasinaudoti kuratoriaus institutu ar procesinius dokumentus atsakovei siųsti kitais adresais.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra nurodęs, kad „asmens teisė bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Ä® Å¡ias principines nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principÄ , reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui.

Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo Å¡aukimus, nėra įteikiami asmeniÅ¡kai, asmeniui gali bÅ«ti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali bÅ«ti taikomi įvairÅ«s teisės kreiptis į teismÄ ribojimai. Å iuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemÄ tokiu bÅ«du, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali bÅ«ti daroma kitų procesinių garantijų, ypač Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, sÄ skaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 72).

Å ie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismÄ taip, kad bÅ«tų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryÅ¡io tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06, par. 44).

Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vienÄ iÅ¡ Å¡alių apie procesÄ informuoti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du tam, kad galėtų bÅ«ti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrÄ jį principÄ , kad taisyklės, susijusios su procedÅ«romis ir terminais, kurių turi bÅ«ti laikomasi pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ .

Neribotam laikui pratęsus procesÄ , siekiant nustatyti vieno iÅ¡ susijusių asmenų adresÄ , gali bÅ«ti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos iÅ¡nagrinėjamos nedalyvaujant vienai iÅ¡ proceso Å¡alių, reikia įvertinti Å¡ias aplinkybes:

1) ar teismas buvo pakankamai rÅ«pestingas informuodamas Å¡alis apie teisminį procesÄ ir ar Å¡alys gali bÅ«ti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieÅ¡ teismÄ ir gintis;

2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieÅ¡ juos priimtÄ teismo sprendimÄ , reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principÄ (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , par. 80; Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali bÅ«ti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieÅ¡ teismÄ , iÅ¡ankstinė sÄ lyga yra ta, kad jis turi bÅ«ti tinkamai informuotas apie tokiÄ turimÄ teisę bei vykstantį teisminį procesÄ (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , par. 42;

Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , par. 87, 106; Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , par. 58). Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo bÅ«das buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausÄ policijai), kad asmens adresas negali bÅ«ti nustatytas ir kad asmuo nėra visiÅ¡kai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir iÅ¡sakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotÄ sprendimÄ byloje Nunes Dias prieÅ¡ PortugalijÄ ).

Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, kai taikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«dÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimÄ pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ kitoje valstybėje, nesikreipė į policijÄ dėl paieÅ¡kos paskelbimo, neprašė kitos bylos Å¡alies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ par. 39–44)“ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau cituotoje byloje, atsižvelgdamas į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei (juridiniam asmeniui) nė karto nebuvo siųsti ieÅ¡kinyje ir praneÅ¡ime dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo nurodytu jos adresu korespondencijai. Todėl konstatavo, kad Å¡iuo atveju teismas, prieÅ¡ taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ teisine fikcija grindžiamÄ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dÄ , neiÅ¡naudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus, ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas Å¡alies informavimas tiek apie pradėtÄ teismo procesÄ , tiek apie priimtÄ teismo procesinį dokumentÄ .

21. Tuo tarpu kitoje byloje sprendė, kad atsakovas (fizinis asmuo), kuriam procesiniai dokumentai, nenustačius jo realios gyvenamosios ir darbo vietos adreso, įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, buvo tinkamai informuotas apie paduotÄ ieÅ¡kinį, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas taikytinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti ne teisine fikcija grindžiamu jų įteikimo būdu, o realiai įteikiant juos šeimos nariui, dėl ko atsakovė, laikytina, buvo palankesnėje padėtyje nei asmenys, dėl kurių buvo sprendžiama aukščiau nurodytose kasacinėse bylose.

23. Todėl vertintina, kad atsakovė, 2021 m. sausio 14 d. pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, praleido naikinamÄ jį terminÄ , kuris suėjo 2020 m. gruodžio 17 d., ir kuris negali bÅ«ti atnaujinamas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

25. IeÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: Atsakovės R. R. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas