5ee49ba2-e5c1-45bd-ac65-8b442f5bb8eb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-409-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42945-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.       Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė                    viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M.

B. ir J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovams nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai M. B. ir J. B. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ 4 495,77 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieÅ¡kovai už reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ turi sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio taisykles, t. y. 3 proc. nuo reikalaujamos priteisti sumos, bei pateikti teismui įrodymus, kad žyminis mokestis sumokėtas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų nurodoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra sietina su atvejais, kai materialusis reikalavimas yra reiÅ¡kiamas bankrutuojančiam atsakovui, o Å¡iuo atveju ginčas kyla dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl ieÅ¡kovų nurodyta teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011) ir teisinis reglamentavimas nelaikytini aktualiais nagrinėjamu atveju.

Be to, teismuose yra daug nagrinėjamų tokio pobÅ«džio bylų, kuriuose pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir Å¡ie ieÅ¡kiniai yra apmokėti žyminiu mokesčiu. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovai M. B. ir J. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti ieÅ¡kovus nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas nenurodė jokio argumento, kodėl ieÅ¡kinys nėra priimamas, o tik abstrakčiai nurodė, kad teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, jog jis turi bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, juos laiko nepagrįstais.Gausioje teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nagrinėjamas ne atsakovo – bankrutuojančios įmonės – bankroto byloje, bei kad atsakovu yra patraukta taip pat ir nebankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011).IeÅ¡kiniai prieÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo investuotojams, kurie investavo į AB bankÄ Snoras, yra paplitę nacionaliniu mastu.

Advokatas A. K., rengdamas ieÅ¡kinius dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kitiems ieÅ¡kovams, taip pat prašė juos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir Vilniaus apygardos teismas į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2-230-345/2015, kurioje mokėti žyminio mokesčio nereikalavo. Be to, ieÅ¡kovams teikiant apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, ieÅ¡kovai analogiÅ¡kai prašė Lietuvos apeliacinio teismo netaikyti ieÅ¡kinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklės, ir minėtas teismas į Å¡iÄ aplinkybę taip pat atsižvelgė civilinėje byloje Nr. 2A-642-407/2015.Tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pateiktas dar vienas analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys (tik kitas ieÅ¡kovas), ir teismas ieÅ¡kinį priėmė.

Taigi negali bÅ«ti toleruojama tokia situacija, kai tos pačios grandies ir to paties teritorinio teismingumo teismas skirtingai sprendžia ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ skirtingų ieÅ¡kovų atžvilgiu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria apeliantams nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti už ieÅ¡kinį žyminį mokestį.Nesutikdami su skundžiama nutartimi, apeliantai teigia, kad yra (turėtų bÅ«ti) atleisti nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus.CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieÅ¡kovai ir turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiantys asmenys bankroto (...) bylose.

Teismų praktikoje, aiškinant šios teisės normos tikslus, pabrėžiama, kad joje įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Be to, Å¡i norma taip pat realizuoja lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios bei restruktÅ«rizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-130/2012).Nagrinėjamu atveju apeliantai yra pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Reikalavimų kuriai nors bankrutuojančiai įmonei apeliantai nereiÅ¡kia, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, minėta atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taisyklė nagrinėjamu atveju nėra aktuali.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir apeliantų cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011, kadangi pastarojoje nagrinėta situacija neatitinka nagrinėjamo atvejo aplinkybių, o bÅ«tent, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje ieÅ¡kinio reikalavimai (-as), be kita ko, buvo pareikÅ¡ti (-as) bankrutuojančiai įmonei, kas ir nulėmė atitinkamas teismo iÅ¡vadas dėl pareigos apmokėti tokį ieÅ¡kinį žyminiu mokesčiu buvimo; tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nėra keliami.Apelianto dėstomi argumentai, kad kai kuriose civilinėse bylose, kuriose ieÅ¡kinio reikalavimai taip pat buvo pareikÅ¡ti tik VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, teismai nereikalavo apmokėti ieÅ¡kinio (kitų procesinių dokumentų) žyminiu mokesčiu, nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingos, nei pirmosios instancijos teismo, iÅ¡vados.

Pirma, nurodytose bylose ieÅ¡kinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas nebuvo atskirai nagrinėjamas ir teismai Å¡iuo klausimu atskirai nepasisakė. Antra, tose bylose, kurių tiesioginis bylos nagrinėjimo dalykas ir buvo klausimas, ar tokiu kaip nagrinėjamas atvejis ieÅ¡kovai turi pareigÄ sumokėti už ieÅ¡kinį žyminį mokestį, teismai konstatuoja, kad ieÅ¡kovai tokiÄ pareigÄ turi, t. y. jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2S-570-794/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2S-103-345/2017).  Taigi, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieÅ¡kovus sumokėti už ieÅ¡kinį žyminį mokestį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus yra pasibaigęs, ieÅ¡kovams nustatomas naujas terminas (CPK 115 str. 2 d.).          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Nustatyti ieÅ¡kovams M. B. ir J. B. naujÄ 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.             Teisėja                                                                                                 Vilija Mikuckienė