5ee4113a-cef3-476a-aaf7-f4e5c528bc24 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2T-12-370/2016             Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00095-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.6.1.3.                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Kazys KailiÅ«nas, Danguolė Martinavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo JP „SRBIJAGAS“, atstovaujamo advokato R.

A., praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rÅ«mų arbitražo 2013 m. rugpjūčio 19 d. dalinį sprendimÄ ir 2014 m. birželio 11 d. galutinį sprendimÄ Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieÅ¡ „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko (suinteresuoti asmenys Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko), nustatė: Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 6 d. gautas pareiÅ¡kėjo, atstovaujamo advokato R.

A., praÅ¡ymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje tarptautinio arbitražo teismo procesinius sprendimus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal 2015 m. balandžio 24 d. Cesijos sutartį jis iÅ¡ „Hip Azotara Doo“ perėmė reikalavimo teises, kilusias pagal Arbitražo teismo procesinius sprendimus, į UAB „ARVI“ ir ko.Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 8 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko, atstovaujamo advokatų V. V. P., D. B., advokato padėjėjos R. J., atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir praÅ¡ymas dėl civilinės bylos sustabdymo.

Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimus, nes:

1) pareiÅ¡kėjas neturi teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, todėl praÅ¡ymas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas;

2) egzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos II ir V straipsniuose nustatyti pagrindai nepripažinti arbitražo sprendimų Lietuvos Respublikoje;

3) Kipro Respublikos Limasolio (Lemeso) teisme nagrinėjama byla dėl Galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo, kuriame keliami argumentai ir dėl Dalinio arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl civilinė byla turi bÅ«ti sustabdyta iki galutinio sprendimo Kipro teisme įsiteisėjimo (CPK 163 str. 3 p., Niujorko konvencijos VI str.).IÅ¡ suinteresuoto asmens Heimdal Enterprises LTD atsiliepimo negauta, Å¡iam asmeniui tinkamai praneÅ¡ta teismo paneÅ¡imais apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo bei teismo posėdžius (CPK 8111 str. 1 d. t. 1 b. l. 50–56, 228–231).IÅ¡ Å¡alių teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o:

1) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2013 m. rugpjūčio 19 d. Tarptautinių prekybos rÅ«mų Dalinį arbitražo sprendimÄ priimtÄ vienasmenio arbitro Prof.           Ch. Pamboukio (Ch. Pamboukis) Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieÅ¡ „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko (toliau – Dalinis arbitražo sprendimas);

2) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinių prekybos rÅ«mų Galutinį arbitražo sprendimÄ priimtÄ vienasmenio arbitro Prof.         Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieÅ¡ „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko (toliau – Galutinis arbitražo sprendimas);

3) iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinių prekybos rÅ«mų Galutinį arbitražo sprendimÄ priimtÄ vienasmenio arbitro Prof. Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieÅ¡ „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko;

4) atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas;

5) teismui nusprendus stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ (su kuo pareiÅ¡kėjas nesutinka) dėl Galutinio arbitražo sprendimo ar dėl Dalinio arbitražo sprendimo dalių, įpareigoti UAB „ARVI“ ir ko garantuoti mažiausiai 547 915 Eur sumÄ sėkmingam Galutinio arbitražo sprendimo įvykdymui. Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o:

1) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ ;

2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo: sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki galutinio sprendimo dėl Tarptautinių prekybos rÅ«mų arbitražo teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo anuliavimo Kipro Limasolio teisme įsiteisėjimo; pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti ir atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rÅ«mų arbitražo teismo dalinį ir galutinį sprendimus;

3) įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ sumokėti 17 500 Eur užstatÄ UAB „ARVI“ ir ko bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, o atsisakius tai padaryti – praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ ;

4) įteikti teismo procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui Kipro Respublikoje „Heimdal Enterprises Ltd“ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 numatyta tvarka;

5) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klausimas dėl užstato bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 20 d. (iki paskirto teismo posėdžio) gauti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko atsiliepimo ir praÅ¡ymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nėra pateikiamos naujos faktinės aplinkybės ir formuojami nauji reikalavimai, dėl kurių prieÅ¡ingos Å¡alys neturėjo teisės pasisakyti, o pridėtų įrodymų turinį iÅ¡ esmės sudaro vien užsienio teismų praktika ir teorija, taip pat į tai, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pateikė procesinius praÅ¡ymus (dėl bylos sustabdymo, užstato taikymo) dėl kurių pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡sakęs savo pozicijos, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus priima ir vertina kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Dalinio arbitražo sprendimo ir Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. PraÅ¡ymas dėl užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje tenkintinas Dėl žodinio bylos nagrinėjimoSuinteresuotas asmuo UAB „Arvi“ ir ko atsilepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ teismo prašė skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 8111 str. 1 d., 812 str. 1 d., 153 str. 3 d.).

Nurodė, kad byla yra itin didelė savo apimtimi, joje sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, byloje analizuojami Lietuvos teismų praktikos formavimui itin svarbÅ«s arbitražinio susitarimo iÅ¡plėtimo kitam asmeniui klausimai, teismas privalės įvertinti tam tikras sudėtingas faktines aplinkybes – UAB „Arvi“ ir ko atsakomybę ir jos veiksmų sÄ Å¾iningumÄ .PareiÅ¡kėja raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nesutiko su suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka galimybės nenumato CPK, tai prieÅ¡tarautų užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti instituto paskirčiai ir tikslams.

Teismas nenagrinėja bylos iÅ¡ naujo, o tik įsitikina ar nėra Niujorko konvencijoje numatytų arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindų.Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad CPK 8111 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuostatos, susijusios su bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimas, 1 dalyje nustatyta, jog praÅ¡ymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, nereiÅ¡kia, kad teismas neturi teisės nuspręsti praÅ¡ymÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad tiek sprendžiant dėl užsienio teismų, tiek dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, klausimÄ galioja bendras principas, jog tokių sprendimų negalima peržiÅ«rėti iÅ¡ esmės (CPK 810 str. 4 d., Niujorko konvencijos V straipsnis), t. y. tikrinamos tik (ne)pripažinimo sÄ lygos, tačiau tai nepanaikina teismo teisės, nustačius tam tikras aplinkybes, skirti žodinį teismo posėdį, prieÅ¡ingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, toks veiksmas neprieÅ¡tarautų užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti instituto paskirčiai ir tikslams.

Nepaisant to, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ skirti žodinį Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2015-11-06, priimtas – 2015-11-26. Å alys turėjo pakankamai laiko iki posėdžio teismui pateikti savo pozicijas, Å¡iÄ savo teisę pareiÅ¡kėjas ir UAB „ARVI“ ir ko įgyvendino – Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė iÅ¡samius procesinius dokumentus su įrodymais (priedais).

Teismui Å¡alių iÅ¡dėstytos pozicijos yra aiÅ¡kios. Dėl praÅ¡ymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus nagrinėjimo apimtiesUžsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios Å¡iam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galiÄ ir gali bÅ«ti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, KAÄ® 51 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sÄ lygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis) ir Komercinio arbitražo įstatymas (toliau - KAÄ®).Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias CPK ir KAÄ® nuostatas, tiek pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimÄ vykdyti klausimus, suteiktos aiÅ¡kiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios.

Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sÄ raÅ¡as, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«ra reiÅ¡kia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011); antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimÄ remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali bÅ«ti toks iÅ¡samus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiÅ«rėjimui iÅ¡ esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , neturi teisės nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-52-381/2015).

Pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems (bent vienam egzistuojant) užsienio arbitražo sprendimÄ gali bÅ«ti atsisakoma pripažinti ar leisti vykdyti.

Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. BÅ«tent Å¡iai Å¡aliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindÄ . Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

Toks patikrinimas turi bÅ«ti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme pateikė argumentus, patvirtinančius, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies, t. y. pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad pirma, Å¡alys tinkamai sudarė arbitražinius susitarimus, antra, Å¡ioje byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti juridiniai asmenys buvo tinkamai informuoti apie arbitražo procesÄ , trečia, iÅ¡nagrinėtas ginčas visa apimtimi patenka į arbitražinių susitarimų apimtį, ketvirta, arbitražo tribunolo sudėtis ir procesas atitiko nustatytus reikalavimus, penkta, vienasmenio arbitro sprendimai yra galutiniai, nepanaikinti bei nesustabdyti, Å¡eÅ¡ta, vienasmenio arbitro iÅ¡spręstas ginčas yra arbitruotinas.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktÄ .Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi“ ir ko (toliau – suinteresuotas asmuo), nesutikdamas su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu ir jame nurodytais reikalavimais, atsiliepimÄ grindė tokiais pagrindiniais argumentais: pirma, pareiÅ¡kėjas neturi teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimus bendrovės atžvilgiu (pareiÅ¡kėjas nėra subjektas numatytas CPK 811 str. 3 d.; pareiÅ¡kėjas nėra tinkamai perėmęs reikalavimus pagal arbitražo sprendimus), antra, egzistuoja Niujorko konvencijos II ir V straipsnyje nustatyti pagrindai nepripažinti Arbitražo sprendimų Lietuvos Respublikoje:

1) arbitražo sprendimai priimti šalies, kuri nėra sudariusi arbitražinio susitarimo, atžvilgiu (Niujorko konvekcijos II str., V str. 1 d.

a) punktas;

2) arbitražo sprendimas nepagrįstai išplėstas arbitražinio susitarimo taikymas suinteresuotam asmeniui, o arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos suinteresuoto asmens atžvilgiu (Niujorko konvencijos II str. V str. 1 d.

a) punktas). Toks Dalinis arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V str. 2 d.

b) punktas);

3) arbitražo teismas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai iÅ¡spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės (Niujorko konvencijos V str. 1 d. b ir c punktas);

4) arbitražo teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes nepaisant ieškinio reikalavimų priteisti tariamus nuostolius solidariai iš dviejų atsakovų (suinteresuotų asmenų), Galutinis arbitražo sprendimas priimtas tik vieno atsakovo – UAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu (Niujorko konvencijos V str. 1 d.

c) punktas); trečia, Kipro Respublikos Limasolio teisme nagrinėjama byla dėl Galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo, kuriame keliami argumentai ir dėl Dalinio arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti sustabdyta iki galutinio sprendimo Kipro teisme įsiteisėjimo (CPK 163 str. 3 p., Niujorko konvencijos VI str.).Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pozicijų ginčas kyla dėl Niujorko konvencijos II str., V str. 1 d. a) punkto, b) punkto ir c) punkto nuostatų, V straipsnio 2 dalies b punkto, taip pat dėl civilinės bylos pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ sustabdymo pagrindo (CPK 163 str. 3 p., Niujorko konvencijos VI str.) bei tinkamo subjekto, t. y. pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl Dalinio ir Galutinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvos Respublikoje (CPK 811 str. 3 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas pasisakys dėl Å¡ių užsienio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo pagrindų, teisės kreiptis į teismÄ bei bylos sustabdymo pagrindų Å¡ioje byloje atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju neįrodinėja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkto, t. y. kad ginčo objektas pagal Lietuvos įstatymus negali bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalykas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas (KAÄ® 12 str.). Dėl pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti LietuvojePareiÅ¡kėjas kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje nurodė, kad praÅ¡ymu teikiamų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimų pagrindas buvo procesas susijęs su 2012-05-29 ieÅ¡kovo (Serbijos bendrovės „HIP Azotara Doo“) praÅ¡ymu Tarptautinių Prekybos RÅ«mų Arbitražo teismui pradėti arbitražo procesÄ prieÅ¡ bendrovę „Heimdal Enterprises Ltd“ ir Lietuvos Respublikos bendrovę UAB „Arvi“ ir ko.

Iš arbitražo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2006-04-11 UAB „Arvi“ ir ko pagal kapitalo pirkimo-pardavimo sutartį tapo „HIP Azotara Doo“ daugumos akcijų savininku. Privatizavimo sutartis buvo pasirašyta tarp Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros ir juridinių asmenų konsorciumo, sudaryto iš šių bendrovių: „UNIVERZAL_HOLDING“, DAD, Beograd, UAB „Arvi“ ir ko ir bendra Lietuvos-JAV įmonė „SANITEX“. Ši sutartis nutraukta 2009 m. sausio 9 d.

Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises Ltd“ sudarė penkias įrangos pardavimo sutartis, jose Å¡alys sulygo arbitražinę iÅ¡lygÄ . 2013-08-19 vienasmenis arbitras priėmė Dalinį sprendimÄ dėl jurisdikcijos, kuriame nustatė, kad jis turi jurisdikcijÄ UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu arbitražo proceso tikslais, nepaisant to, kad ji nebuvo arbitražinius susitarimus pasiraÅ¡iusi Å¡alis. UAB „ARVI“ ir ko aktyviai dalyvaujant arbitražo procese 2014-06-11 vienasmenis arbitras priėmė Galutinį arbitražo sprendimÄ , kuriuo nusprendė, jog suinteresuotas asmuo turi ieÅ¡kovui sumokėti 434 128 Eur sumÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, 70 856,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 46 666,66 Eur teismo arbitražo iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjas 2015-04-24 pareiÅ¡kėjo ir „HIP Azotara Doo“ sudarytos Cesijos sutarties pagrindu perėmė reikalavimo teisę pagal arbitražo teismo sprendimais priteistas sumas. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas skolininkų „Heimdal Enterprises Ltd“ ir UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu tapo naujuoju kreditoriumi Galutinio arbitražo teismo sprendimo pagrindu (CK 6.101 str.).UAB „ARVI“ ir ko, atsiliepime į pareikėjo praÅ¡ymÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, nes pirma, pareiÅ¡kėjas nėra subjektas numatytas CPK 811 str. 3 d. ir neturi teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, antra, pareiÅ¡kėjas neturi įgijęs jokių reikalavimo teisių pagal Arbitražo sprendimus į suinteresuotÄ asmenį.

Suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl pirmojo argumento, nurodo, kad Niujorko konvencija suteikia Å¡alims diskrecijos teisę nustatyti asmenis, galinčius kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti arbitražo sprendimÄ . Pagal CPK 811 str. 3 d. į Lietuvos apeliacinį teismÄ turi teisę kreiptis arbitražo bylos Å¡alis. Savo ruožtu pareiÅ¡kėjas nėra ir niekada nebuvo arbitražo bylos, kurioje priimti praÅ¡omi pripažinti ir vykdyti sprendimai, Å¡alimi. Toks teisinis reglamentavimas ir aiÅ¡kinimas nėra naujas ir neįprastas, nes yra įtvirtintas ir taikytinas ir kitose Niujorko konvencijos valstybėse narėse.

UAB „ARVI“ ir ko, pasisakydamas dėl antrojo pareiÅ¡kimo palikimo nenagrinėtu argumento, nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neturi įgijęs jokių reikalavimo teisių pagal arbitražo sprendimus į suinteresuotÄ asmenį. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol nėra pateikęs suinteresuotam asmeniui dokumentų, patvirtinančių, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo atliktas pagal Serbijos Respublikos įstatymus. Remiantis Serbijos Respublikos Prievolinių santykių įstatymo 438 str. 1 ir 2 dalimis, apie įvykusį reikalavimo perleidimÄ pradinis kreditorius („HIP Azotara Doo“) privalo praneÅ¡ti skolininkui, tačiau tai nebuvo padaryta.

Dėl to laikytina, kad Å¡i reikalavimo teisė vis dar priklauso „HIP Azotara Doo“. Aplinkybė, kad PareiÅ¡kėjas yra nurodęs bendrovei apie reikalavimo perleidimÄ 2015-04-30 siųstame raÅ¡te, jokiu bÅ«du nepaneigia Serbijos Respublikos teisėje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo. Be to, „HIP Azotara Doo“, bÅ«dama valstybinio kapitalo įmone, pagal Serbijos teisę, prieÅ¡ perleisdama kokius nors reikalavimus, privalėjo gauti Serbijos Respublikos Vyriausybės sutikimÄ . Å iuos argumentus patvirtina Serbijos Respublikos advokatų kontoros parengta teisinė iÅ¡vada.PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nesutinka su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, nurodo, kad yra tinkamas subjektas, turintis teisę teikti praÅ¡ymÄ dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

PrieÅ¡ingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 810 str. 6 d., kuri nukreipia į Niujorko konvencijÄ ir KAÄ®, o Å¡iuose dokumentuose nėra įtvirtinta, jog praÅ¡ymÄ pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimÄ gali pateikti tik buvusio arbitražo bylos Å¡alis. Be to, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti perleistas teisių perleidimo sutartimi, todėl visos arbitražinio susitarimo Å¡aliai priskirtos teisės laikytinos ir cesionarijaus teisėmis.

PareiÅ¡kėjas turi visas teises teikti praÅ¡ymÄ dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir yra tinkamas subjektas ne tik pagal Lietuvos Respublikos teisę, bet ir pagal nusistovėjusiÄ tarptautinę praktikÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu dėl netinkamo reikalavimo teisės perleidimo. Nurodo, kad cesijos sutartis atitinka tiek Lietuvos Respublikos, tiek Serbijos Respublikos įstatymus. Tai, kad pagal Serbijos teisę teisių perleidėjas turi informuoti skolininkÄ apie reikalavimo perleidimÄ , nereiÅ¡kia, kad Å¡alys savo susitarimu negali Å¡ios nuostatos pakeisti.

Pagal Cesijos sutarties 9 str. „HIP Azotara Doo“ ir pareiÅ¡kėjas susitarė, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, o ne „HIP Azotara Doo“ informuos UAB „Arvi“ ir ko ir „Heimdal Enterprises Ltd“ apie „HIP Azotara Doo“ reikalavimo teisių perleidimo faktÄ . Atsižvelgiant į tai, kad „HIP Azotara Doo“ reikalavimai kilo iÅ¡ laikotarpio kuomet ji buvo privataus kapitalo įmonė, nebuvo reikalinga gauti Vyriausybės pritarimÄ . Taip pat pažymėjo, kad Cesijos sutartis nėra nuginčyta, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti cesijos sutarties galiojimo klausimÄ .Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pateiktų pozicijų, pirmiausia ginčas kyla dėl CPK 810 str. 6 d., ir 811 str. 3 d. nuostatų tarpusavio taikymo ir aiÅ¡kinimo sprendžiant dėl subjekto, galinčio kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio arbitražo sprendimÄ .

CPK 810 str. 6 d. įtvirtinta, kad užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sÄ lygas nustato Niujorko konvencija ir KAÄ®. CPK 811 str. 3 d., reglamentuojančioje kreipimÄ si dėl sprendimo pripažinimo, įtvirtinta, kad dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismÄ turi teisę kreiptis arbitražo bylos Å¡alis. Nors, kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo, Niujorko konvencija, apibÅ«dindama subjektÄ , turintį teisę kreiptis dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, referuoja į sÄ vokÄ â€žpraÅ¡ančioji Å¡alis“, nepateikdama Å¡ios sÄ vokos apibrėžimo, o CPK 811 str. 3 d. vartojama sÄ voka „arbitražo bylos Å¡alis“, kai to paties straipsnio 1 dalyje, kurioje kalbama apie subjektus, galinčius kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, nurodomi asmenys, turintys byloje teisinį suinteresuotumÄ .

Nepaisant CPK ir Niujorko konvencijoje vartojamų sÄ vokų skirtingumo („praÅ¡ančioji Å¡alis“, „arbitražo bylos Å¡alis“, „teisinį suinteresuotumÄ turintys asmenys“) teisėjų kolegijos vertinimu, savo esme jos yra tapačios. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2012-06-30 galiojusioje CPK redakcijoje 811 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuota tiek užsienio teismo sprendimo, tiek užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo kreipimosi tvarka. Po pakeitimo, CPK 811 str. buvo papildytas 3 dalimi, atskirai iÅ¡skiriant kreipimosi dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo tvarkÄ , nurodant, kad teisę kreiptis turi arbitražo bylos Å¡alis.

Teisėjų kolegija nesutinka su UAB „ARVI“ ir ko pozicija, jog įstatymų leidėjas šiuos pakeitimus atliko siekdamas atskirti subjektus, galinčius kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo ir užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, nes šie nurodomi tikslai neatitinka įstatymų leidėjo valios. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 23, 137, 148, 163, 296, 340, 810, 811, 812, 813, 814, 815 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 8121 straipsnio įstatymo projektų aiškinamojo rašto CPK nuostatos buvo keičiamos atsižvelgiant į KAĮ atliekamus pakeitimus („Kaip jau minėta, projekto nuostatų dėl teismo pagalbos įgyvendinimo užtikrinimui yra būtina pakeisti atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 23, 137, 148, 163, 296, 340, 810, 811, 812, 813, 814, 815 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 8121 straipsniu įstatymo projektas.

Keičiamo Civilinio proceso kodekso naujame 8121 straipsnyje nustatoma bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo tvarka, taip pat Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektu siūloma pildyti ir tikslinti kai kuriuos Civilinio proceso kodekso straipsnius, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismų pagalbos teikimui arbitražo bylos šalims ir arbitražo teismui.“) . Taip pat aiškinamajame rašte dėl projekto VIII skyriuje reglamentuojamo arbitražo teismo sprendimo apskundimo, projekto IX skyriuje numatomos užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarkos, nurodoma, kad nuostatos, lyginant su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, iš esmės nėra keičiamos.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjo atliktas CPK 811 straipsnio pakeitimas nebuvo skirtas subjektų, galinčių kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl užsienio arbitražo sprendimo, atribojimui nuo subjektų, galinčių kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, jų apimties aspektu. Pakeitimai buvo atlikti dėl KAÄ® modernizavimo, tačiau jame, kaip ir Niujorko konvencijoje, taip pat nepateikiami aukščiau minėtų sÄ vokų apibrėžimai.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, bendrieji teisės principai, sutarčių ir prievolinės teisės principai nedraudžia šalių pasikeitimo arbitražo procese, pvz., teisių perėmime. Teisinėje literatūroje pažymima, kad vienai iš sutarties šalių nustojus egzistuoti, jos teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties, pereina įpėdiniams, išskyrus atvejus, kai sutartis buvo grynai asmeninio pobūdžio. Arbitražinis susitarimas yra laikomas sutartimi, todėl, vienai iš šio susitarimo šalių nustojus egzistuoti, jos teisių perėmėjui arbitražinis susitarimas liktų galioti, jeigu jame nebuvo numatyta ko kita.

Vadinasi, įvykus teisių perėmimui materialinėje teisėje, įvyktų ir teisių perėmimas arbitražo procese: vietoj pasitraukusios Å¡alies į procesÄ Ä¯stotų jos teisių perėmėjas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad arbitražo procese dalyvavęs ieÅ¡kovas „HIP Azotara Doo“ ir Å¡ios bylos pareiÅ¡kėjas sudarė Cesijos sutartį (pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priedas Nr. 5), pagal jÄ â€žHIP Azotara Doo“ (perleidėjas) perleidžia ir perduoda JP SRBIJAGAS (perėmėjui) savo piniginius reikalavimus skolininkams „Heimdal Enterprises Ltd“ ir UAB „Arvi“ ir ko, tarp jų ir piniginį reikalavimÄ kylantį iÅ¡ Å¡ioje byloje praÅ¡omų pripažinti užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimų.

Pagal Sutarties 6 p. perleidėjas perleidžia perėmėjui visas materialines ir procesines teises, o perleidėjas neatÅ¡aukiamai sutinka, kad Å¡iÄ sutartį perėmėjas naudotų kaip tinkamÄ atlikto visų perleidėjo teisių perleidimo pagal Å¡iÄ sutartį įrodymÄ visuose teismuose arba santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Sutarties 7 p.). Taip pat pareiÅ¡kėjas pateikė praneÅ¡imÄ , kuriuo suinteresuotÄ asmenį informavo apie Cesijos sutarties sudarymÄ ir reikalavo įvykdyti mokėjimo įsipareigojimÄ .

Tai, kad suinteresuotas asmuo gavo šį praneÅ¡imÄ patvirtina byloje esantis suinteresuoto asmens atsakymas, Å¡io fakto neneigia ir pats suinteresuotas asmuo. Aplinkybė, kad minėtame atsakyme suinteresuotas asmuo nurodė, jog nesutinka ir ginčija arbitražo sprendimÄ , nepaneigia Cesijos sutarties sudarymo fakto, kuriuo tiek materialinės, tiek procesinės teisės perleistos pareiÅ¡kėjui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo teisės į arbitražo sprendimais priteistas sumas perleidimas kaip toks yra galimas, jis atitinka bendruosius sutarčių ir prievolių teisės principus, nebuvo neatsiejamai susijęs su arbitražo bylos ieÅ¡kovu, todėl reikalavimo perleidimo sutartis negali bÅ«ti laikoma kliÅ«timi kreipiantis dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad pareiÅ¡kėjas neturi įgijęs jokių reikalavimo teisių pagal arbitražo sprendimus, nes:

1) pagal Serbijos teisę praneÅ¡ti apie teisių perleidimÄ turi teisių perleidėjas, o ne teisių perėmėjas;

2) teisių perleidimas pagal Cesijos sutartį prieÅ¡tarauja Serbijos Respublikos operacijų užsienio valiuta įstatymo 7 str. 4 d., atmestini ir nevertinami, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, o ne Cesijos sutarties teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju Cesijos sutartis vertintina tik tuo aspektu, kiek ji pagrindžia ir įrodo, jog pareiÅ¡kėjas yra tinkamas subjektas, galintis kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ su atitinkamu praÅ¡ymu.

Savo ruožtu suinteresuotas asmuo įrodymų, patvirtinančių, jog Cesijos sutarties teisėtumas yra apskųstas ar ji pripažinta negaliojančia ir pan. pagal Serbijos Respublikos teisę, nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas yra tinkamas subjektas tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvencijÄ , tiek pagal KAÄ®, t. y. ji turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus pagal bylos duomenimis nenuginčytÄ (galiojančiÄ ) Cesijos sutartį, kuria pareiÅ¡kėjas perėmė tiek materialines, tiek procesines teises, tarp jų ir teisę kreiptis dėl sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti.

Ä®vykęs reikalavimo teisių perleidimas neprieÅ¡tarauja bendriesiems sutarčių bei prievolių teisės principams. Dėl Niujorko konvencijoje įtvirtintų atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimÄ pagrindųTeisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo pareigÄ ex officio patikrinti arbitražo sprendimo atitiktį vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygai, taip pat į suinteresuoto asmens atsiliepime dėstomus argumentus pasisako dėl pagrindų atsisakyti pripažinti praÅ¡omus pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimus Niujorko konvencijos V straipsnio 1 d. a, b, c ir 2 d. b punktais.Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies b punktoUAB „ARVI“ ir ko nurodo, kad nagrinėjamu atveju dėl arbitražinės iÅ¡lygos buvo susitarusios tik Å¡ios Å¡alys – „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises Ltd“.

UAB „ARVI“ ir ko jokio raÅ¡ytinio ar kitokio arbitražinio susitarimo dėl ginčų, kylančių iÅ¡ Sutarčių, nėra ir nebuvo sudaręs, todėl jo atžvilgiu ginčas negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas arbitražo teisme. Daliniu sprendimu arbitražo teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė arbitražo jurisdikcijÄ suinteresuoto asmens atžvilgiu. IÅ¡imtys, jog arbitražinis susitarimas saisto tik Å¡alis, laikomos siauromis. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui arbitražinis susitarimas buvo iÅ¡plėstas bÅ«tent per faktines aplinkybes ir tariamÄ suinteresuoto asmens atsakomybę, todėl Å¡iuo aspektu sprendžiant, ar arbitražinis susitarimas buvo pagrįstai iÅ¡plėstas suinteresuotam asmeniui, teismas privalo įvertinti Å¡ias faktines aplinkybes – byloje patrauktų suinteresuotų asmenų sÄ sajas ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti remtasi bendrovės Å¡ydo pakėlimo doktrina ir ar arbitražo teismas turėjo jurisdikcijÄ bendrovės atžvilgiu.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokia suinteresuoto asmens pozicija, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamas atsakovas arbitražo byloje, klausimas dėl raÅ¡ytinio arbitražo susitarimo neaktualus.

Niujorko konvencijos V str. 1 d. a punkte nurodytas arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindas taikytinas situacijose kada ginčijama arbitražo susitarimo forma ar atitinkami formos reikalavimų pažeidimai. Be to, arbitražo byloje suinteresuotas asmuo teikė savo argumentus ir pozicijÄ dėl arbitražinio susitarimo taikymo suinteresuotam asmeniui, o vienasmenis arbitras Daliniame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡analizavo arbitražinio susitarimo taikymo suinteresuotam asmeniui galimybę ir nusprendė, jog yra visos sÄ lygos taikyti arbitražinį susitarimÄ ir suinteresuoto asmens atžvilgiu.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo sprendimÄ pripažinti ar vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta tik jei pateikiami įrodymai, kad II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomÄ Ä¯statymÄ buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba Å¡is susitarimas negalioja pagal įstatymÄ , kuriam pusės tÄ susitarimÄ subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos Å¡alies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymÄ . Niujorko konvencijos II straipsnyje apibÅ«dinant arbitražinę iÅ¡lygÄ arba arbitražinį susitarimÄ pabrėžiamas jo raÅ¡ytinis pobÅ«dis.

RaÅ¡ytinė arbitražinės iÅ¡lygos forma nurodyta ir KAÄ® (10 str.). Kaip matyti iÅ¡ atsiliepimo argumentų, UAB „ARVI“ ir ko Å¡iuo nepripažinimo pagrindu remiasi dėl to, jog UAB „Arvi“ ir ko nebuvo sutarties, kurioje numatyta arbitražinė iÅ¡lyga, Å¡alis (jomis buvo „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises Ltd“), o arbitražui nepagrįstai iÅ¡plėtus arbitražinį susitarimÄ ir suinteresuoto asmens atžvilgiu, kartu pažeista ir vieÅ¡oji tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys dėl Å¡ių abiejų Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų kartu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepasirašė (nesudarė) ir / ar raÅ¡tu nepatvirtino arbitražinės iÅ¡lygos, nebÅ«tinai lemia, kad jo atžvilgiu ginčas negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014, nurodyta, kad bendroji taisyklė, jog arbitražinė iÅ¡lyga galioja tik jos Å¡alims, turi iÅ¡imčių. Tam tikrais atvejais asmuo gali bÅ«ti laikomas sutikusiu nagrinėti ginÄÄ arbitraže ne tik pasiraÅ¡ius arbitražinį susitarimÄ , bet ir savo elgesiu, iÅ¡ kurio sutikimas nagrinėti ginÄÄ arbitraže yra aiÅ¡kiai numanomas.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad iÅ¡ esmės yra tik keletas atvejų, kai asmuo gali bÅ«ti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė. Vienas iÅ¡ tokių atvejų – kai arbitražinis susitarimas saisto vienÄ juridinį asmenį, gali bÅ«ti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Kaip matyti iÅ¡ Dalinio arbitražo teismo sprendimo, juo buvo sprendžiama, ar vienasmenio arbitro jurisdikcija apima Sutarčių nepasiraÅ¡iusiÄ ir prieÅ¡taraujančiÄ Å¡alį – UAB „Arvi“ ir ko.

Pažymėtina, kad dalyvaujančios byloje Å¡alys prašė atskirai nagrinėti šį klausimÄ ir priimti atskirÄ dalinį sprendimÄ , ir tai buvo įtraukta į „HIP Azotara Doo“ ir UAB „Arvi“ ir ko pasiraÅ¡yto bei Tarptautinio arbitražo teismo patvirtinto Galutinio įgaliojimų akto 9.3.4 sÄ lygÄ (Dalinio sprendimu 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina).

Taigi, kompetencijos–kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tai taip pat reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dėl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-431/2013).

Kaip matyti iÅ¡ Dalinio sprendimo, vienasmenis arbitras arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo klausimÄ (jos iÅ¡plėtimÄ suinteresuoto asmens atžvilgiu) kaip tik ir atliko remdamasis minėtu „kompetencijos-kompetencijos“ principu ir nusprendė, kad jis turi jurisdikcijÄ UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu. UAB „ARVI“ ir ko, nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė arbitražinį susitarimÄ bendrovės atžvilgiu, šį argumentÄ grįsdamas arbitražo byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, jų įvertinimu, vadovaudamasis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d. nurodo, kad teismas privalo įvertinti byloje suinteresuotais asmenimis patrauktų juridinių asmenų sÄ sajas ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti remtasi „bendrovės Å¡ydo pakėlimo“ doktrina.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, vertindamas prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį Niujorko viešosios tvarkos išlygai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo byloje, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-52-381/2015). Suinteresuoto asmens praÅ¡omos Lietuvos apeliacinio teismo įvertinti aplinkybės iÅ¡ esmės reikÅ¡tų arbitražo sprendimo peržiÅ«rėjimÄ iÅ¡ esmės, nors teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokiÄ tų aplinkybių teisinę kvalifikacijÄ , nei jÄ atliko arbitražo teismas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens atsiliepime į praÅ¡ymÄ pateikti argumentai, susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nevertinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su Daliniu arbitražo sprendimu iÅ¡ esmės kvestionuoja arbitražo padarytas iÅ¡vadas (sprendžiama iÅ¡ vartojamų formuluočių „arbitražo teismas neteisingai nurodė“, „arbitražo teismo motyvai nepagrindžia ir nesudaro aukščiau nurodytų sÄ lygų“, „prieÅ¡ingai, nei bandoma teigti Daliniame arbitražo sprendime“ ir kt.), teigia, kad UAB „Arvi“ ir ko nepagrįstai iÅ¡plėsta arbitražinė iÅ¡lyga, dėl to buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka.

Nors suinteresuotas asmuo vienu iÅ¡ argumentų nurodo aplinkybę, jog bendrovė visÄ laikÄ prieÅ¡taravo dėl arbitražo jurisdikcijos jos atžvilgiu ir aiÅ¡kiai Å¡iÄ pozicijÄ buvo iÅ¡reikusi, Å¡i aplinkybė yra nurodyta ir Daliniame arbitražo sprendime, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepagrindžia suinteresuoto asmens siekiamos pagrįsti pozicijos. Be to, kaip matyti iÅ¡ Dalinio arbitražo sprendimo, Kipro teisė pripažįsta arbitražinės iÅ¡lygos iÅ¡plėtimÄ jos nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai („šydo atskleidimo“ doktrina), taip pat kaip ir Lietuvos teisė, todėl suinteresuoto asmens argumentas, kad Daliniu arbitražo sprendimu (kartu ir Galutiniu), kuriuo konstatuojama, jog arbitražo teismas turi jurisdikcijÄ spęsti ginÄÄ Å¡alies, kuri niekuomet nesudarė jokio arbitražinio susitarimo, atžvilgiu, ir kuriuo nepagrįstai buvo iÅ¡plėstas arbitražinio susitarimo taikymas tam asmeniui, prieÅ¡tarauja tarptautinei ir Lietuvos vieÅ¡ajai tvarkai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto taikymoNiujorko konvencijos V str. 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad arbitražo sprendimÄ pripažinti ar vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta, kai pateikiami įrodymai, kad praÅ¡omas pripažinti sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje sÄ lygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas arba arbitražinė iÅ¡lyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar iÅ¡lyga, gali bÅ«ti atskirti nuo tų, kurių neapima Å¡is susitarimas ar iÅ¡lyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje apimamais klausimais, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma.

UAB „Arvi“ ir ko nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai Daliniu arbitražo sprendimu iÅ¡sprendė ginÄÄ iÅ¡ esmės, nors turėjo pareigÄ spręsti tik ginÄÄ dėl jurisdikcijos. Nurodo, kad klausimas, ar suinteresuotam asmeniui kyla atsakomybė už „Heimdal Enterprises Ltd“ įsipareigojimus ir, ar „Heimdal Enterprises Ltd“ ar suinteresuotas asmuo siekė iÅ¡vengti iÅ¡ Sutarčių kylančių teisinių įsipareigojimų, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmė dalykas.

Be to, nurodo, kad arbitražo teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes, nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti tariamus nuostolius solidariai iÅ¡ dviejų atsakovų – suinteresuoto asmens ir „Heimdal Enterprises Ltd“, Galutinis arbitražo sprendimas nepagrįstai priimtas tik vieno atsakovo – suinteresuoto asmens atžvilgiu, visiÅ¡kai nemotyvuojant tokio sprendimo.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokia suinteresuoto asmens pozicija, nurodo, kad arbitras turėjo teisę iÅ¡skirti jurisdikcijos klausimo nagrinėjimÄ Ä¯ atskirÄ stadijÄ .

Arbitražo teisė nuspręsti dėl savo jurisdikcijos yra arbitražo teismo kompetencijos-kompetencijos doktrinos esmė. Dalinio sprendimo priėmimas yra visiškai normalus tarptautinės arbitražo praktikos pavyzdys, todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl Dalinio sprendimo neteisėtumo ir prieštaravimo praktikai, nepagrįsti. Be to, Daliniame sprendime nespręsta dėl konkrečios suinteresuoto atsakomybės ar priteistų sumų dydžio. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo sutiko su bylos išskyrimu į dvi stadijas.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su UAB „Arvi“ ir ko argumentu, kad arbitras peržengė kompetencijos ribas priteisdamas praÅ¡ytÄ sumÄ tik iÅ¡ suinteresuoto asmens, tačiau ne iÅ¡ „Heimdal Enterprises Ltd“. Suinteresuotas asmuo savo paraÅ¡u patvirtino arbitro įgaliojimų ribas (Galutinį įgaliojimų aktÄ ), kuriame konkrečiai nurodyta, jog arbitras nuspręs, ar vienas arba abu atsakovai neteisėtai gavo pelno ir kuris atsakovas kompensuos ieÅ¡kovui.Teisėjų kolegija pažymi, kad Dalinio sprendimo 7 p. nurodyta, kad Daliniame sprendime dėl jurisdikcijos griežtai nagrinėjamas vien tik klausimas, ar vienasmenis arbitras turi jurisdikcijÄ sutarčių nepasiraÅ¡iusio ir nesutinkančio UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu.

Kaip teisingai nurodė pareiÅ¡kėjas, arbitražas be galutinio sprendimo, gali priimti ir dalinius sprendimus. Tokia teisė įtvirtinta ir KAÄ® 19 str. 3 d., kurioje reglamentuojama, kad dėl Å¡alies pareiÅ¡kimo, jog arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginÄÄ , gali priimti dalinį sprendimÄ arba iÅ¡spręsti šį klausimÄ galutiniu arbitražo teismo sprendimu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dalyvaujančios arbitražo byloje Å¡alys prašė atskirai nagrinėti šį klausimÄ ir priimti atskirÄ dalinį sprendimÄ , ir tai buvo įtraukta į ieÅ¡kovo ir UAB „Arvi“ ir Ko pasiraÅ¡yto bei Tarptautinio arbitražo teismo patvirtinto Galutinio įgaliojimų akto 9.3.4 sÄ lygÄ (Dalinio sprendimo 5 p.).

Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad arbitražo teismas Daliniame sprendime iÅ¡sprendė ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismo nuomone, arbitražo teismas faktines aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė tik arbitražinės iÅ¡lygos iÅ¡plėtimo apimtyje, o atskiros sutartys, jų nuostatos buvo nagrinėjamos ir dėl jų detaliai pasisakyta priimant Galutinį sprendimÄ . Tai patvirtina ne tik Dalinio bei Galutinio sprendimų turinys, bet ir rezoliucinės dalys, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad Daliniu sprendimu nuspręsta dėl arbitražo jurisdikcijos, o Galutiniu sprendimu ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Tai, kad Galutiniu arbitražo sprendimu priteista tik iÅ¡ UAB „Arvi“ ir ko, nereiÅ¡kia arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimo.

Galutiniame įgaliojimų akte 9.4.2 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu vienasmenis arbitras nuspręstų, jog jo jurisdikcija turi bÅ«ti iÅ¡plėsta ir apimtų arbitražinio susitarimo nepasiraÅ¡iusį UAB „Arvi“ ir ko, tada vienasmenis arbitras spręstų, ar vienas arba abu atsakovai neteisėtai arba mala fide gavo pelno iÅ¡ turto, pakenkiant ieÅ¡kovui ir ar toks neteisėtas praturtėjimas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui; jei atsakymas teigiamas, kokia apimtimi ir kokiomis dalimis abiem atsakovais.

Teisėjų kolegijos nuomone, Arbitražo teismui Daliniu sprendimu nustačius UAB „Arvi“ ir ko bei „Heimdal Enterprises Ltd“ sÄ sajas, t. y., kad pirmajam priklausė visiÅ¡ka antrojo kontrolė, Galutiniu sprendimu sumas priteisė bÅ«tent iÅ¡ suinteresuoto asmens. Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė kvestionuoti užsienio arbitražo teismo padarytų iÅ¡vadų teisėtumo, nes, kaip jau minėta, teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , neturi teisės arbitražo teisme iÅ¡spręsto ginčo nagrinėti iÅ¡ esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos sustabdymoUAB „Arvi“ ir ko atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodo, kad Kipro Respublikos Limasolio teisme nagrinėjama byla dėl Galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti sustabdyta iki galutinio sprendimo Kipro teisme įsiteisėjimo (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p., Niujorko konvencijos VI str.). Nurodo, kad Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjui buvo žinoma. Kipro Limasolio teismui nusprendus panaikinti Å¡ioje byloje praÅ¡omÄ pripažinti Galutinį arbitražo sprendimÄ remiantis arbitražo jurisdikcijos nebuvimu suinteresuoto asmens atžvilgiu, atitinkamai Dalinis arbitražo sprendimas taip pat praras teisinę reikÅ¡mę, tačiau nesustabdžius Å¡ios bylos ir vėliau nusprendus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ tenkinti, gali atsitikti taip, kad suinteresuoto asmens atžvilgiu bus priimti iÅ¡ esmės vienas kitam prieÅ¡taraujantys sprendimai.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl bylos sustabdymo, nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagal Niujorko konvencijos nuostatas neturi pareigos stabdyti civilinę bylÄ .

Be to, net jeigu Galutinis sprendimas bÅ«tų anuliuotas, jis netaptų nebevykdytinu. Taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo inicijavo anuliavimo procesÄ tik dėl Galutinio sprendimo, neegzistuoja procesų dėl Dalinio sprendimo anuliavimo, todėl teismui nusprendus stabdyti bylÄ , byla stabdytina tik dėl Galutinio sprendimo pripažinimo ir vykdymo.Pagal Niujorko konvencijos VI straipsnį, jeigu kompetentingai valdžios institucijai pateiktas praÅ¡ymas panaikinti ar sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymÄ , tai ta valdžios institucija, į kuriÄ kreiptasi praÅ¡ant pripažinti ir vykdyti šį sprendimÄ , gali, jeigu pripažins esant tikslinga, atidėti klausimo dėl Å¡io sprendimo vykdymo iÅ¡sprendimÄ .

Nors CPK atskiros normos, reglamentuojančios bylos, kurioje sprendžiamas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas, nėra įvirtinta, tačiau pagal analogijÄ galimas CPK 812 str. 4 d. taikymas, kurioje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis praÅ¡ymÄ dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi teisę stabdyti bylos nagrinėjimÄ , jeigu Å¡is teismo sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės formomis arba jeigu terminas Å¡iam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs. Be to, mutatis mutandis gali bÅ«ti taikomi ir CPK 163 ir 164 straipsniuose nurodyti bendrieji bylos sustabdymo pagrindai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-3-186/2015).

Suinteresuotas asmuo praÅ¡o civilinę bylÄ sustabdyti Niujorko konvencijos VI straipsnio, CPK 163 str. 3 p. ir 164 str. 4 p. pagrindais. Teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nei pagal Niujorko konvencijÄ , nei pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias užsienio arbitražų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , nėra nustatyta imperatyvo, įpareigojančio teismÄ stabdyti bylos nagrinėjimÄ net tais atvejais, kai praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas yra apskundžiamas.

UAB „Arvi“ ir ko atsiliepime nenurodo, kad bylos Kipro Limasolio teisme inicijavimas turi įtakos dabartiniam arbitražo sprendimų galiojimui, taip pat neįrodinėjama, kad Å¡ie sprendimai nėra įsigalioję, todėl nevykdytini. PraÅ¡omų pripažinti arbitražo sprendimų galiojimÄ ir vykdytinumÄ patvirtina ir Cesijos sutarties nuostatos, kuriose nurodoma, kad joje nurodomų reikalavimų terminas yra suėjęs, bet jie nėra apmokėti, taip pat suinteresuoto asmens atsakymas pareiÅ¡kėjui.

IÅ¡ esmės vienintelis argumentas, kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo – pats bylos Kipro Limasolio teisme pradėjimo faktas, nurodant, kad panaikinus sprendimÄ reikėtų imtis kitų priemonių teisių gynybai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien suinteresuoto asmens tikėjimas, kad Galutinis sprendimas bus panaikintas, negali bÅ«ti svaria priežastimi Å¡ios bylos sustabdymui. Atsižvelgiant į tai, kad Kipro Limasolio teisme ginčijamas tik Galutinis sprendimas (o ne Dalinis, kuriuo nuspręsta dėl jurisdikcijos taikymo UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu), taip pat į tai, kad tiek Niujorko konvencija, tiek CPK teismo neįpareigoja stabdyti bylos dėl pripažinimo nagrinėjimo vien tuo pagrindu, kad arbitražo sprendimas yra apskųstas, bei byloje nesat duomenų, kad užsienio arbitražo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas ar jo vykdymas sustabdytas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ nesant pagrindo stabdyti Å¡iÄ bylÄ .

Pažymėtina, kad CK 163 str. 3 d. kaip privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taip pat negali bÅ«ti taikomas, nes nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja arbitražo bylos aplinkybių iÅ¡ esmės, o vertina tik arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimÄ , tikrindamas, ar nėra Niujorko konvencijoje nustatytų nepripažinimo pagrindų. IÅ¡ nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų akivaizdu, kad teisėjų kolegija nenustatė nei Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo, nei 2 dalyje teismo ex officio tikrinamų pagrindų egzistavimo, pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ Ä¯gyvendino Niujorko konvencijos IV straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo Dalinį ir Galutinį sprendimus, tenkintinas. PareiÅ¡kėjui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, iki teismo posėdžio pradžios nepateikus jų faktÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti.Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2013 m. rugpjūčio 19 d.

Tarptautinių prekybos rÅ«mų Dalinį arbitražo sprendimÄ , priimtÄ vienasmenio arbitro Prof. Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728 / GZ / MHM „Hip Azotara Doo“ prieÅ¡ „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „Arvi“ ir ko bei 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinių prekybos rÅ«mų Galutinį arbitražo sprendimÄ priimtÄ vienasmenio arbitro Prof. Ch. Pamboukis Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728 / GZ / MHM „Hip Azotara Doo“ prieÅ¡ „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „Arvi“ ir ko, kuriais:

Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728, bylos Å¡alys ieÅ¡kovas „HIP Azotara Doo“, pirmasis atsakovas „Heimdal Enterprises LTD“, antrasis atsakovas UAB „Arvi“ ir ko, nuspręsta:Daliniu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu: „1. IeÅ¡kovo reikalavimas, kad Vienasmenis arbitras paskelbtų turįs jurisdikcijÄ Antrojo atsakovo, kuris nėra arbitražinį susitarimÄ pasiraÅ¡iusi Å¡alis Å¡iame arbitražo procese, atžvilgiu yra patenkinamas. Vienasmenis arbitras paskelbia, kad jis turi jurisdikcijÄ Antrojo atsakovo, Lietuvos bendrovės „ARVI&Co“, UAB „ARVI“ ir ko, atžvilgiu Å¡iame arbitražo procese.

2. Visi kiti klausimai, įskaitant iÅ¡laidas, bus iÅ¡spręsti vienu ar keletu bÅ«simų sprendimų“.Galutiniu 2014 m. birželio 11 d. sprendimu: „1. Antrajam atsakovui nurodoma sumokėti IeÅ¡kovui 434 128 Eur sumÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsiradusio dėl padidintų Sutarčių kainų, taikytų IeÅ¡kovui su 5,5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki galutinio sumokėjimo dienos.

2. Ieškovui ir Antrajam atsakovui nurodoma kiekvienam padengti savo išlaidas, patirtas pirmajame šio arbitražo proceso etape.

3. Antrasis atsakovas privalo padengti 2/3 bendros dalyvaujančių Šalių išlaidų, patirtų antrajame šio arbitražo proceso etape, sumos, o Ieškovas turi padengti 1/3 šios bendros sumos. Tokiu būdu Antrajam atsakovui tenka 107 861,01 Eur suma, o Ieškovui – 53 930,5 Eur suma. Vadinasi, Antrasis atsakovas privalo atlyginti Ieškovui 70 856,5 Eur.

4. Antrasis atsakovas padengia 2/3, o IeÅ¡kovas – 1/3 Teismo arbitražo iÅ¡laidų, nustatytų 2014 m. gegužės 22 d. posėdyje, sumos, t. y. 70 000 JAV dolerių, tad Antrasis atsakovas privalo atlyginti IeÅ¡kovui 46 666,66 JAV dolerių sumÄ â€œ.

5. Visi kiti reikalavimai ir prašymai atmetami.“ Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjai Kazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė Vigintas Višinskis