5ee11ef7-d991-48bb-9bb3-e182a76e133a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-194-370/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05638-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1221-864/2020 pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NEGRESKO Investicijos“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Vytukai“ dėl preliminariosios daikto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, daikto pripažinimo pagrindinio daikto priklausiniu, nuosavybės teisės į daiktÄ pripažinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „2A Invest“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti ieÅ¡kovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NEGRESKO investicijos“ 2014 m. liepos 22 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ statomos parkavimo vietos sutartį pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi; 2) pripažinti parkavimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – parkavimo vieta), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu; 3) pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į automobilio parkavimo vietÄ nuo Å¡io daikto perdavimo jai dienos (2015 m. spalio 15 d.); 4) pripažinti neteisėta ir negaliojančia pirkimo pardavimo sutartį Nr. JS-8005, sudarytÄ 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovių UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir UAB „Vytukai“ dėl parkavimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovė UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2013 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „NEGRESKO Investicijos“ įsipareigojo pastatyti namÄ bei butÄ ir užtikrinti, kad statytos darbai bÅ«tų atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, statybos techninėmis normomis, taisyklėmis ir standartais. PaaiÅ¡kino, kad pagal projektÄ Nr. VED-TP-12-02, daugiabučio gyvenamojo namo butams ir negyvenamosios paskirties (biurams ir prekybos paskirties) patalpoms buvo numatytos 66 parkavimo vietos antžeminėje parkavimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovė ir UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2014 m. kovo 10 d. sudarė buto, žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo sutartį (toliau – ir sutartis). IeÅ¡kovė pažymėjo, jog nors Å¡ioje sutartyje tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė, įsigydama butÄ , kartu įgijo teisę į automobilio stovėjimo vietÄ antžeminėje parkavimo aikÅ¡telėje P1 ir kitus projekte Nr. VED-TP-12-02 numatytus prie gyvenamojo namo infrastruktÅ«ros objektus, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ ji tapo ir antžeminės parkavimo aikÅ¡telės vietos savininke.

Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta iÅ¡lygos, jog priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį (Å¡iuo konkrečiu atveju vietÄ antžeminėje stovėjimo aikÅ¡telėje) iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. PaaiÅ¡kino, kad statybos užbaigimo komisijai 2014 m. rugpjūčio 14 d. suraÅ¡ius statybos užbaigimo aktÄ dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad prie namo yra įrengta projekte Nr. VED-TP-12-02 numatyta antžeminė stovėjimo aikÅ¡telė (atitinkamas stovėjimo vietų skaičius) ir kiti infrastruktÅ«ros objektai.

4. Nurodė, jog vėliau UAB „NEGRESKO Investicijos“ parengė naujÄ projektÄ Nr. VED-TP-13-02, pagal kurį buvusių antžeminių stovėjimo aikÅ¡telių vietoje buvo suprojektuotas kitas daugiaaukÅ¡tis gyvenamasis namas su dviejų aukÅ¡tų automobilių saugykla cokoliniame ir pirmame namo aukÅ¡tuose (iÅ¡ viso 86 automobiliams).

5. Parengus projektÄ Nr. VED-TP-13-02, UAB „NEGRESKO Investicijos“ pasiÅ«lė ieÅ¡kovei vietoj naudojamos antžeminės parkavimo vietos užsisakyti automobilio stovėjimo vietÄ požeminėje automobilių saugykloje ir finansuoti savo lėšomis jos statybÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė 2014 m. liepos 22 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį su UAB „NEGRESKO Investicijos“, 2014 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovė sumokėjo visÄ preliminariojoje sutartyje numatytÄ parkavimo vietos kainÄ â€“ 8 000 Lt (2 316,96 Eur).

Pažymėjo, kad pagal preliminariÄ jÄ sutartį UAB „NEGRESKO Investicijos“ įsipareigojo iki 2015 m. kovo 31 d. atlikti parkavimo vietos statybos darbus, užregistruoti Nekilnojamojo turto registre automobilių saugyklÄ kaip atskirÄ turtinį vienetÄ ir apie tai praneÅ¡ti ieÅ¡kovei. Automobilių saugykla buvo įregistruota valstybės įmonėje (VÄ®) Registrų centre 2015 m. kovo 10 d., tačiau UAB „NEGRESKO Investicijos“ vis atidėliojo pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymÄ su ieÅ¡kove.

Atsakovė, pastačiusi požeminę automobilių saugyklÄ , parkavimo vietÄ perdavė ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai naudotis nuo 2015 spalio mėn., tačiau perdavimas raÅ¡tiÅ¡kai įformintas nebuvo.

6. IeÅ¡kovės vertinimu, UAB „NEGRESKO Investicijos“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes neiÅ¡vieÅ¡ino su ja sudarytos preliminariosios sutarties; po to, kai parkavimo vieta buvo perduota valdyti ir naudoti ieÅ¡kovei, 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė su atsakove UAB „Vytukai“ pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Vytukai“ įsigijo dalį automobilių saugyklos, įskaitant ir ieÅ¡kovės parkavimo vietÄ , pažymėtÄ indeksu Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartine hipoteka įkeitė 38/43 dalis automobilių saugyklos trečiajam asmeniui UAB „2A Invest“, o nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. liepos 29 d.

šį turtÄ buvo areÅ¡tavęs Vilniaus apygardos teismas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, dėl UAB „NEGRESKO Investicijos“ neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė neteko teisės naudotis antžemine automobilio stovėjimo vieta, nuosavybės teisių į jos lėšomis pastatytÄ parkavimo vietÄ požeminėje automobilių saugykloje bei didelės pinigų sumos.

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad preliminariojoje sutartyje Å¡alys savo valia iÅ¡plėtė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio taikymo ribas ir susitarė šį straipsnį taikyti ne tik bÅ«stui, bet ir parkavimo vietai (saugyklai). Teigė, jog ieÅ¡kovė, sumokėjusi visÄ bÅ«simos parkavimo vietos kainÄ , nuo daikto perdavimo jai momento (2015 m. spalio 15 d.) tapo Å¡io turto savininke ir jai buvo perduotos Å¡io nekilnojamojo daikto naudojimo ir valdymo teisės. Anot ieÅ¡kovės, atsakovių sudarytas pirkimo pardavimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jis yra neteisėtas ir negalioja nuo jo sudarymo momento ir turėtų bÅ«ti panaikintas. IeÅ¡kovės nuomone, automobilių saugykla yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys.

8. Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „NEGRESKO Investicijos“ atsiliepime prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovės vertinimu, preliminarioji sutartis savo turiniu ir prasme yra preliminarioji sutartis, o ne pagrindinė daikto pirkimo pardavimo sutartis, nes:

1) Å¡alys įsipareigojo nustatytais terminais sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė parduotų, o ieÅ¡kovė pirktų parkavimo vietÄ (preliminariosios sutarties 1.2. punktas);

2) preliminariojoje sutartyje Å¡alys aptarė bÅ«simos pirkimo pardavimo sutarties dalykÄ â€“ parkavimo vietÄ (preliminariosios sutarties 1.1. punktas) bei kitas esmines pagrindinės sutarties sÄ lygas;

3) preliminariojoje sutartyje Å¡alys numatė pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties terminÄ (preliminariosios sutarties 3.1. punktas);

4) preliminarioji sutartis buvo sudaryta raÅ¡ytine forma; 5) ieÅ¡kovė daiktines teises galėjo registruoti, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 10.2. punktas patvirtina faktÄ , kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei 2015 m. gruodžio 23 d. pažymos apie statybos užbaigimo akto Nr. SUA-00-151223-00707 pagrindu buvo suformuotas naujas, tačiau nebaigtas statyti, nekilnojamasis daiktas – automobilių saugykla.

10. Teigė, kad ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, jog ji sumokėjo visÄ preliminariojoje sutartyje numatytÄ pagrindinės sutarties kainÄ , nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė preliminariÄ jÄ , o ne pagrindinę sutartį. Be kita ko, atsakovė pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nesant sudaryto jokio raÅ¡ytinio dokumento, žyminčio parkavimo vietos nuosavybės teisės priėmimÄ ir perdavimÄ , nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovė yra parkavimo vietos savininkė nuo parkavimo vietos jai perdavimo momento. Nurodė, jog pagrindinė sutartis, numatyta preliminarios sutarties 1.2. punkte, iki pat Å¡io atsiliepimo teismui pateikimo dienos su ieÅ¡kove sudaryta nebuvo, dėl to, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose nurodoma, jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutarti pasibaigia.

11. Atsakovės teigimu, parkavimo vieta nėra taip pat ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto priklausinys bei kitų gyventojų turtas ir jų poreikiams skirtas daiktas, kadangi:

1) butas gali būti naudojamas / valdomas ir be parkavimo vietų, t. y. buto naudojimui / valdymui nėra būtina turėti parkavimo vietų;

2) jokie teisės aktai nenumato imperatyvo, kad kiekvienam gyvenamojo namo butui būtų priskiriama ir parkavimo vieta;

3) ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir parkavimo vieta neturi net ir jokio fizinio ryšio geografinės padėties prasme (ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), o parkavimo vieta – (duomenys neskelbtini));

4) parkavimo vieta netenkina pagrindinio daikto (buto) – poreikių;

5) ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė konkrečios teisės normos, kuri leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad parkavimo vieta, bÅ«dama negyvenamosios patalpos dalimi, yra buto (gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto) priklausiniu ir / ar priklauso butui kitu funkciniu Å«kiniu priklausomybės ryÅ¡iu.

12. Atsakovė nurodė, kad ji su UAB „Vytukai“ 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė notarinę parkavimo vietos (vietų) pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra įregistruota vieÅ¡ame registre. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vytukai“ pagal visus teisės aktų reikalavimus įgijo teisę į parkavimo vietÄ , yra sÄ Å¾ininga jos įgijėja bei įforminusi juridiÅ¡kai savo daiktines teises. Å io aplinkybės, anot BUAB „NEGRESKO Investicijos“, liudija, jog neegzistuoja joks teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti niekine atsakovių 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytÄ notarinę parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kodėl, perleidžiant negyvenamosios patalpos dalį – parkavimo vietÄ , teisės aktai numato privalomumÄ perleisti ir automobilių saugyklai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Nurodė, kad ir ieÅ¡kovės preliminarioji sutartis taip pat nenumatė žemės sklypo dalies perleidimo ateityje galimybės ieÅ¡kovei.

13. Atsakovė UAB „Vytukai“ ir trečiasis asmuo UAB „2A Invest“ atsiliepimuose prašė teismo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš A. K. atsakovės BUAB „NEGRESKO Investicijos“ naudai 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismas vertino, ar preliminarioji sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pagrindinė parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartis bei sudaranti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į parkavimo vietÄ Ä¯gijimo pagrindÄ , ar ginčo atveju taikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos, ar parkavimo vieta gali bÅ«ti laikoma namo priklausiniu bei ar egzistuoja pagrindas pripažinti pirkimo pardavimo sutartį dėl ginčo parkavimo vietos, atsakovių sudarytÄ 2016 m. rugsėjo 28 d., kaip neteisėtÄ bei negaliojančiÄ .

16. Teismas, įvertinęs automobilių saugyklos (įskaitant parkavimo vietos) kaip objekto pobÅ«dį (t. y. nekilnojamasis daiktas), pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio, 11 straipsnio, 13 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog automobilių saugykla (įskaitant parkavimo vietÄ ), yra vieÅ¡ajame registre registruotinas daiktas. Remdamasis byloje esančiu 2016 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, nustatė, jog automobilių saugykla (įskaitant ir parkavimo vietÄ ), esanti (duomenys neskelbtini), buvo galutinai suformuota ir įregistruota vieÅ¡ajame registre kaip atskiras turtinis vienetas tik 2016 m. birželio 8 d., nors dalinis jos registravimas vyko nuo 2015 m. kovo 10 d.

Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs ginčo sutarties turinį, teismas nustatė, jog preliminarioje sutartyje šalys susitarė dėl būsimo objekto – parkavimo vietos (automobilių saugyklos dalies) pirkimo pardavimo, kadangi ginčo sutarties sudarymo metu (t. y. 2014 m. liepos 22 d.) parkavimo vieta kaip objektas dar neegzistavo. Atitinkamai teismas konstatavo, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu parkavimo vieta, kaip nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties dalykas, negalėjo būti tinkamai identifikuota dėl automobilių saugyklos (įskaitant parkavimo vietos) kaip atskiro turtinio vieneto neįregistravimo viešajame registre (CK 6.396 straipsnio 1 dalis), todėl negalėjo būti tuo metu realiai perduota ieškovei naudotis dėl šio objekto faktinio nebuvimo ginčo sutarties sudarymo metu (CK 6.398 straipsnio 2 dalis).

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, suponavo pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad preliminariosios sutarties sudarymo metu, t. y. 2014 m. liepos 22 d., parkavimo vieta negalėjo bÅ«ti nuosavybės teisės perleidimo objektu, t. y. negalėjo bÅ«ti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties objektu.

17. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta raÅ¡tu, Å¡alims joje numačius terminÄ atitinkamiems veiksmams atlikti kaip pagrindui pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesant ginčo sutarties sudarymo metu paties sutarties objekto, darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartyje įtvirtintos sÄ lygos atitinka preliminariosioms sutartims taikytinas sÄ lygas, o Å¡alių valia ginčo sutarties sudarymo metu buvo susitarta dėl ateityje sudaromos pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties. Juolab kad teismo posėdžio metu pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad preliminarios sutarties sudarymo metu automobilių saugykla dar nebuvo pastatyta, o atsakovės buvęs vadovas, leisdamas jai naudotis jau pastatyta saugyklos vieta (kaip ji nurodė 2015 m. spalio 15 d.) pasakė, kad reikės sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. įstatymo nustatyta tvarka sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį ir patvirtinti jÄ pas notarÄ .

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2014 m. liepos 22 d., todėl konstatavo, kad vėliausiai pagrindinė parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta 2015 m. liepos 22 d. Kadangi iki 2015 m. liepos 22 d. pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių prievolė, kylanti iÅ¡ preliminariosios sutarties, sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, yra pasibaigusi. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu galėtų įgyvendinti savo teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo, tačiau ne į preliminariosios sutarties pripažinimÄ pagrindine.

19. Teismas pažymėjo, jog Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties (dėl parkavimo vietos) dalykas pagal savo pobÅ«dį skiriasi nuo CK 6.401 straipsnyje įtvirtinto (bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartis), dėl to Å¡i sutartis neturi vieno iÅ¡ esminio CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamos preliminariosios sutarties bruožo – ieÅ¡kovės, kaip pirkėjos, siekio, sudarant tokio pobÅ«džio sutartį, patenkinti savo poreikį į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nors ginčo sutarties Å¡alys preambulėje nurodė esant Å¡ios sutarties pagrindu tiek CK 6.165 straipsnio, tiek ir CK 6.401 straipsnio nuostatas, ginčo sutarties turinys (sutarties dalykas, sutarties sudarymo tikslas, įtvirtintos Å¡alių teisės bei pareigos) leido daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys sudarė įprastÄ preliminariÄ jÄ sutartį, kuri neturi jokių CK 6.401 straipsnyje nurodytų specialiųjų preliminariųjų sutarčių ypatumų.

Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju ginčo Å¡alių ketinimas jų teisinius santykius reglamentuoti tiek pagal bendrÄ sias, tiek pagal specialiÄ sias preliminariųjų sutarčių nuostatas, įtvirtinant ginčo sutarties preambulėje atitinkamus CK straipsnius, prieÅ¡tarauja realiai ginčo Å¡alių sudarytos sutarties esmei. Atitinkamai teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti ginčo teisiniams santykiams CK 6.401 straipsnio nuostatų, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės CK 6.401 straipsnio pagrindu reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra bei atitinkamai įgyti Å¡ių nuostatų pagrindu nuosavybės teisę į parkavimo vietÄ .

20. Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jai nuosavybės teisę į parkavimo vietÄ nuo 2015 m. spalio 15 d. (nuo bendro įvažiavimo vartų valdymo pultelio perdavimo dienos). Tai, kad ieÅ¡kovė nuo 2015 m. spalio mėnesio naudojasi konkrečia automobilio statymo vieta (naudojasi daiktu) byloje ginčo nėra. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė disponavimo ir valdymo daiktu teisių. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtino, jog parkavimo vietų iÅ¡laikymo mokesčius administruojančiai bendrovei UAB „Naujoji Pilaitė“ moka UAB „Vytukai“. Å ių aplinkybių pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė naudotis konkrečia parkavimo aikÅ¡telės vieta, tačiau nebuvo perleistos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ .

21. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti parkavimo vietÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, neįrodė nei vieno CK 4.13 straipsnio 2 dalyje, CK 4.19 straipsnyje, nei teismų praktikoje suformuotų pagrindinio daikto priklausinio požymių, savybių ar kriterijų. IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 4 d. preliminariosios statomo buto pirkimo pardavimo ir 2014 m. kovo 10 d. buto, žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo sutarčių turinio teismas nustatė, kad jos neapėmė ginčo parkavimo vietos. Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nei preliminariÄ ja, nei pagrindine buto pirkimo pardavimo sutartimi nesusitarė, jog perkant butÄ ir sumokant jo kainÄ , kartu ieÅ¡kovė įgyja nuosavybės teisę ir parkavimo vietÄ .

22. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir aplinkybės, jog parkavimo vieta yra tiesiogiai susijusi funkciniu ryšiu su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi automobilių saugykla, esanti (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas. Be to, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo“, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sklypas nėra suskirstytas nei į atskiras naudojimosi tvarka nustatytas dalis, nei padalytas į atskiras dalis, reikalingas kiekvienam namui eksploatuoti, todėl viso sklypo sutvarkymo ir infrastruktūros sprendiniai nagrinėjami kompleksiškai visai teritorijai; projekte Nr. VED-TP-12-02 suprojektuotas 9 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas be parkavimo vietų cokoliniame aukšte, todėl visos privalomos automobilių saugojimo vietos ir numatytos aikštelėje.

Teismas atkreipė dėmesį, jog nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovas teismo posėdyje nenurodė, kokia yra bendra namo ir automobilio parkavimo vietos Å«kinė paskirtis, kokiu bÅ«du parkavimo vieta tarnauja namui ir kt. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad parkavimo vieta yra namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausinys. Teismas kaip nepagrįstÄ atmetė ir ieÅ¡kovės argumentÄ , jog parkavimo vieta laikytina priklausiniu ir pagal Statybos techninį reglamentÄ 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kadangi Å¡iame statybos techniniame reglamente yra įtvirtinti statybos reikalavimai ir savaime tai neapibrėžia buto savininko nuosavybės teisės į automobilio parkavimo vietÄ .

23. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė, sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį su atsakove, neįgijo nuosavybės teisės į pakavimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, jog UAB „Vytukai“, sudarydama pirkimo pardavimo sutartį, elgėsi sÄ Å¾iningai ir yra laikytina sÄ Å¾ininga parkavimo vietos įgijėja. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ dėl Å¡ios pirkimo pardavimo sutarties prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nes Å¡ioje sutartyje nėra aptartas žemės klausimas, kadangi galiojantis Å¡iuo metu teisinis reglamentavimas nenumato įpareigojimo perleidžiant automobilio saugyklÄ ar jos dalį, kartu perleisti ir automobilio saugyklai ar jos daliai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

24. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl jos ieÅ¡kinį atmetė visa apimtimi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 25. IeÅ¡kovė A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir jos ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pakartoja savo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 25.1.

BUAB „NEGRESKO investicijos“ tiek 2013 m. rugsėjo 4 d. preliminariosios statomo buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek 2014 m. kovo 10 d. buto, žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu sutarties sudarymo metu užtikrino, kad kiekvienam statomam butui atiteks ne mažiau kaip po vienÄ parkavimo vietÄ . IeÅ¡kovė, įsigydama butÄ , įsigijo ir dalį žemės sklypo, atitinkamai įgijo ir teisę į 1/58 dalį antžeminės automobilių parkavimo aikÅ¡telės ir į kitus projekte Nr. VED-TP-12-02 numatytus namo infrastruktÅ«ros objektus.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad preliminariosios sutarties objektas, Å¡ios sutarties sudarymo metu jau egzistavo, tai buvo pagal (duomenys neskelbtini) namo projektÄ VED-TP-12-02 pastatyta, Å¡io namo gyventojų automobiliams statyti skirta, nekilnojamojo turto registre kaip negyvenamoji patalpa neįregistruota antžeminė aikÅ¡telė, kuriÄ BUAB „NEGRESKO investicijos“, po to, kai perdavė butus gyventojams, numatė pertvarkyti į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , pastatydama virÅ¡ Å¡ios aikÅ¡telės daugiabutį namÄ , kurio adresas (duomenys neskelbtini). 25.2.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams nėra pagrindo taikyti 6.401 straipsnio nuostatų ir ieÅ¡kovė neturi teisės CK 6.401 straipsnio pagrindu reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, nes preliminariosios sutarties dalykas buvo ne gyvenamosios paskirties daiktas. IeÅ¡kovė tvirtina, kad negyvenamoji patalpa yra gyvenamojo namo dalis, BUAB „NEGRESKO investicijos“ negalėjo parduoti butų be stovėjimo vietų automobiliams, nes pagal teritorijų planavimÄ , statinių projektavimÄ ir statinių statybÄ reglamentuojančius teisės aktus butas ir automobilių stovėjimo vieta yra neatskiriamai susiję.

Teismas tik formaliai įvertino preliminariosios sutarties turinį, nustatydamas, jog sutarties dalykas ne gyvenamosios paskirties daiktas. Teismas taip pat neįvertino BUAB „NEGRESKO investicijos“ elgesio sÄ Å¾iningumo aspektu. 25.3. IeÅ¡kovės vertinimu, parkavimo vietos neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jÄ . Taip pat pažymi, kad CK nenustatyta privaloma registracija nei preliminariosioms sutartims (CK 6.165 straipsnis), nei bÅ«simojo buto pirkimo pardavimo sutartims (CK 6.401 straipsnis), todėl ieÅ¡kovė neturėjo galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai be atsakovės valios iÅ¡vieÅ¡inti preliminariÄ jÄ sutartį, nes jos sudarymo metu aikÅ¡telė, kaip atskiras objektas, dar nebuvo įregistruota, jai nebuvo suteiktas nei unikalus Nr., nei naujas adresas. 25.4.

IeÅ¡kovės vertinimu, teisę įsigyti parkavimo vietas automobilių saugykloje adresu (duomenys neskelbtini) turėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, o ne UAB „Vytukai“, nes ji neturi jokių nuosavybės teisių į butus, esančius minėtame daugiabučiame gyvenamajame name. Taip pat teismas nevertino preliminariosios sutarties teisėtumo tuo aspektu, kad BUAB „NEGRESKO investicijos“ pardavė „UAB Vytukai“ ne vienÄ , o 23 (duomenys neskelbtini) namo gyventojams skirtas parkavimo vietas, tuo pažeidė trečiųjų asmenų teises, taip pat vieÅ¡Ä jį interesÄ . 25.5.

IeÅ¡kovė taip pat atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismas patenkino analogiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) namo gyventojos ieÅ¡kinį BUAB „NEGRESKO investicijos“ dėl 2014 m. liepos 23 d. preliminariosios statomos parkavimo vietos sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi ir ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į automobilio parkavimo vietÄ pripažinimo (civilinė byla Nr. 2-2575-773/2017).

26. Atsakovė BUAB „NEGRESKO investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo motyvus: 26.1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad preliminarioji parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma pagrindine. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog neturėjo galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai be atsakovės valios iÅ¡vieÅ¡inti sutartį, nes jos sutarties sudarymo metu aikÅ¡telė, kaip atskiras objektas dar nebuvo įregistruota, prieÅ¡tarauja savo pačios iÅ¡reikÅ¡tai pozicijai, jog preliminariosios sutarties sudarymo momentu parkavimo vieta kaip turtinis objektas egzistavo. 26.2.

Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.309 straipsnio nuostatas ir laikyti, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teisę įgijo nuo daikto perdavimo momento. Apeliantė ir UAB „NEGRESKO investicijos“ nebuvo sudariusios jokio raÅ¡ytinio dokumento, žyminčio parkavimo vietos nuosavybės teisės priėmimÄ ir perdavimÄ , todėl, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovė yra parkavimo vietos savininkė nuo parkavimo vietos jai perdavimo momento. 26.3. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti preliminariÄ jÄ sutartį pagrindine sutartimi CK 6.401 straipsnio kontekste.

Atsakovė pažymi, jog preliminarioji parkavimo vietos statybos sutartis buvo sudaryta dėl pagrindinės sutarties sudarymo, kuria bÅ«tų perleidžiamos nuosavybės teisės į negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektÄ â€“ parkavimo vietÄ , o ne į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . 26.4. Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs. IeÅ¡kovė, siekdama sudaryti pagrindinę sutartį, privalėjo imtis papildomų veiksmų jÄ iÅ¡vieÅ¡inti, o terminui pasibaigus imtis kitų, tinkamų teisės gynybos bÅ«dų dėl vengimo sudaryti tokiÄ sutartį. 26.5.

Parkavimo vietos nėra buto priklausinys. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis butas ir parkavimo vietos neturi jokio fizinio ryÅ¡io geografinės padėties prasme. Jokie teisės aktai nenumato tiesioginės buto ir parkavimo vietos sÄ sajos ir / ar privalomumo statytojui, įgyvendinant gyvenamojo namo statybų projektÄ , kiekvienam butui pastatyti / įrengti parkavimo vietÄ . Taip pat pažymi, kad nuosavybės teisės į parkavimo vietÄ negali bÅ«ti pripažįstamos statybos techninio reglamento pagrindu. 26.6.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog apeliantė nenurodo, kaip privatus juridinis asmuo, t. y. atsakovė UAB „Vytukai“, įsigijusi 23 nekilnojamojo turto objektus, pažeidė trečiųjų asmenų teises ar vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymi, jog UAB „NEGRESKO investicijos“ ir UAB „Vytukai“ 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė notarinę parkavimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra įregistruota vieÅ¡ame registre. Atitinkamai UAB „Vytukai“ pagal visus teisės aktų reikalavimus yra ne tik įgijusi teisę į parkavimo vietÄ (CK 6.393 straipsnio 4 dalis) ir yra sÄ Å¾ininga jos įgijėja, tinkamai juridiÅ¡kai įforminusi savo daiktines teises.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė skunde iÅ¡ esmės dėsto analogiÅ¡kas faktines aplinkybes bei argumentus, kurie buvo pateikti kartu su keletÄ kartų tikslintais ieÅ¡kiniais pirmosios instancijos teisme.

27. Atsakovė UAB „Vytukai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo motyvus: 27.1. Nekilnojamojo turto pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik tada, kai sutarties dalykas – nekilnojamasis daiktas yra realiai sukurtas ir teisiÅ¡kai registruotas, tačiau ginčo automobilio stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® Registrų centre buvo suformuota 2015 m. vasario 13 d. Atitinkamai, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo preliminariÄ jÄ sutartį, kuri buvo sudaryta 2014 m. liepos 22 d., pripažinti nekilnojamojo turto pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi, nes tai datai nebuvo sutarties objekto. 27.2.

IeÅ¡kovė siekia, kad parkavimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini), taptų viso namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Atsakovės vertinimu, toks ieÅ¡kovės reikalavimas teismui leidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatskleidė ginčo teisinio santykio. Atsakovė taip pat pažymi, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 nereguliuoja pagrindinio ir antraeilio daikto sÄ sajumo teisinio santykio. 27.3. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog net ir patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, jos teisės į automobilio stovėjimo vietÄ liktų apsunkintos hipoteka.

Ieškovė prašo nuosavybės teisę jai pripažinti nuo 2015 m. spalio 15 d., o hipoteka UAB „2A Invest“ naudai sudaryta 2015 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė ieškiniu neginčijo hipotekos, kuria buvo užtikrintos trečiojo asmens UAB „2A Invest“ paskolos, suteiktos BUAB „NEGRESKO investicijos“. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Bylos faktinės aplinkybės 29. IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „NEGRESKO investicijos“ 2013 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo pardavimo sutartį (5 t., b. l. 36-39).

Preliminariosios statomo buto pirkimo pardavimo sutarties 3.1.1. punktu atsakovė įsipareigojo, pasitelkdama trečiuosius asmenis, pastatyti daugiabučiame devynių aukÅ¡tų gyvenamajame name, kuris statomas 1,32 ha pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), ir kurio projektiniai sprendiniai yra nurodyti UAB „Veduta“ parengtame projekte Nr. VED-TP-12-2, kurio pagrindu 2013 m. vasario 1 d. pardavėjui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. LNS-01-130201-00099, pastatyti ieÅ¡kovei bendro 56,76 kv. m ploto 3 (trijų) kambarių butÄ , bei įvykdžius sutarties 3.1.1. punkto sÄ lygas (iki 2014 m. sausio 31 d. atlikus statybos darbus), nustatytais terminai sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų butÄ ir žemės sklypo dalį, lygiÄ buto bendro ploto ir viso pastato bendro ploto santykiui.

Pirkėjui žinoma, kad žemės sklype bus statomi kiti statiniai, todėl žemės sklypo plotas bus skaičiuojamas nuo tos žemės sklypo dalies, kuri bus skirta šioje sutartyje nurodytam namui pastatyti bei eksploatuoti (sutarties 1.2. punktas).

30. IeÅ¡kovė ir UAB „NEGRESKO investicijos“ 2014 m. kovo 10 d. sudarė buto, žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu sutartį (5 t., b. l. 7-30). Pagal sutartį ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise nusipirko 19/6632 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (su įregistruotomis visam žemės sklypui (visam daiktui) kitomis daiktinėmis teisėmis – teise tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus bei įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, žemės sklypo dalyse, pažymėtose žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 31. 2014 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovė su UAB „NEGRESKO investicijos“, remiantis CK 6.165 ir 6.401 straipsniais, sudarė preliminariÄ jÄ statomos parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ daugiabučiame penkių aukÅ¡tų gyvenamajame name, kuris statomas pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), pardavėjas pagal projektinius sprendinius, numatytus UAB „Veduva“ parengtame projekte Nr. VED-TP-12-2, parengtame 2012 m., įsipareigojo pastatyti automobilių parkavimo vietÄ , kuri bus namo cokoliniame aukÅ¡te, pridedame prie sutarties priede Nr. pažymėta indeksu 7.

Priede nurodyta, jog brėžinys pirmojo aukÅ¡to plano, pagal VED-TP-13-02-A projektÄ â€“ daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto(5 pastatų). Be to, sutarties 5.1..2. punktu pardavėjas įsipareigojo praneÅ¡ti pirkėjui apie parkavimo vietos statybos darbų pabaigÄ , parengti pasiraÅ¡ymui minėtos parkavimo vietos statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktÄ ir sudaryti sÄ lygas pirkėjui apžiÅ«rėti bei pasiraÅ¡yti parkavimo vietos statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktÄ , sutartis galioja iki visų įsipareigojimų įvykdymo, praneÅ¡imai, susiję su Å¡ia sutartimi turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos (1 t., b. l. 9-12). 2014 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovė sumokėjo UAB „NEGRESKO investicijos“ 8 000 Lt (1 t., b. l. 22).

32. Statybos užbaigimo komisija 2014 m. rugpjūčio 14 d. surašė statybos užbaigimo aktÄ dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 40-44). Komisija nustatė, kad Å¡is gyvenamasis namas atitinka statinio projekto sprendinius.

33. UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2015 m. rugsėjo 16 d. sutartine hipoteka įkeitė 38/43 dalį automobilių saugyklos trečiajam asmeniui UAB „2A Invest“. 34. 2015 m. spalio mėnesį pardavėjas perdavė ieÅ¡kovei parkavimo vietÄ naudotis perduodant raktus (patekimo į saugyklÄ valdymo pultelį), ginčo vieta ieÅ¡kovė naudojasi nuo perdavimo momento iki Å¡iol. 35. 2016 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad automobilių saugykla (įskaitant ir parkavimo vietÄ ), esanti (duomenys neskelbtini), buvo galutinai suformuota ir įregistruota vieÅ¡ajame registre kaip atskiras turtinis vienetas 2016 m. birželio 8 d., tačiau dalinis jos registravimas vyko nuo 2015 m. kovo 10 d.

Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. liepos 29 d. UAB „NEGRESKO investicijos“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ automobilių saugyklÄ buvo areÅ¡tavęs Vilniaus apygardos teismas. UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė su atsakove UAB „Vytukai“ pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Vytukai“ įsigijo dalį automobilių saugyklos, įskaitant ir ieÅ¡kovės parkavimo vietÄ , pažymėtÄ indeksu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-21). Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine 36.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , iÅ¡ esmės siekdama, kad parkavimo vieta, dėl kurios ji 2014 m. liepos 22 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį su UAB „NEGRESKO investicijos“, už kuriÄ yra sumokėjusi visÄ kainÄ ir kuria faktiÅ¡kai naudojasi nuo 2015 m. spalio mėn., bÅ«tų pripažinta jos nuosavybe.

37. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovės bei atsakovės BUAB „NEGRESKO Investicijos“ 2014 m. liepos 22 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ statomos parkavimo vietos sutartį pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi. Teismas konstatavo, preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2014 m. liepos 22 d., todėl vėliausiai pagrindinė parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta 2015 m. liepos 22 d. Kadangi iki 2015 m. liepos 22 d. pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių prievolė, kylanti iÅ¡ preliminariosios sutarties, sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, yra pasibaigusi.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu galėtų įgyvendinti savo teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo, tačiau ne į preliminariosios sutarties pripažinimÄ pagrindine. Nors teismas pripažino, jog byloje ginčo nėra, kad atsakovė yra perdavusi parkavimo vietÄ ieÅ¡kovei ir ja naudojasi, tačiau konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė disponavimo ir valdymo daiktu teisių.

38. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Ieškovės teigimu, byloje buvo įrodyti pirkimo pardavimo sutarčiai būdingi bruožai, t. y. visos kainos sumokėjimas ir daikto perdavimo faktas.

39. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančia. Preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 1–5 dalys).

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant, ar gali bÅ«ti Å¡alių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių atlikti veiksmai, Å¡ių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo bÅ«ti atliekami darbai, ar sutarties sÄ lygos aiÅ¡kios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiÅ¡kus tvarkomojo pobÅ«džio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties Å¡alys ir kas faktiÅ¡kai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, kt.).

41. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

42. Nagrinėjant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

43. Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012, kt.).

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir atsakovė BUAB „NEGRESKO Investicijos“ tiek ketinimus, sudarant ginčo susitarimÄ , tiek ir juo siekiamÄ tikslÄ iÅ¡ esmės aiÅ¡kino prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovė teigė, kad ji su atsakove iÅ¡ esmės sudarė pagrindinę sutartį, nes yra sumokėjusi visÄ sutarties kainÄ , faktiÅ¡kai naudojasi sutarties objektu, o pagrindinė sutartis buvo nepasiraÅ¡yta tik dėl atsakovės neveikimo. Atsakovė, ginčydama ieÅ¡kovės argumentus teigė, kad preliminarioji sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindinė, nes Å¡alys nesudarė raÅ¡ytinio dokumento, patvirtinančio parkavimo vietos nuosavybės teisės priėmimÄ ir perdavimÄ .

45. Bylos duomenimis, Å¡alių sudaryta preliminariÄ ja statomos parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo daugiabučiame penkių aukÅ¡tų gyvenamajame name, kuris buvo statomas 1,32 ha atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sukurti daiktÄ â€“ pastatyti automobilio parkavimo vietÄ , kuri bus cokoliniame namo aukÅ¡te (sutarties 1 punktas). Sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovei įvykdžius sutarties 3.1. punkto sÄ lygas, Å¡alys įsipareigoja Å¡ioje sutartyje numatytais terminais sudaryti pagrindinę sutartį. Sutarties 3 punkte atsakovė BUAB „NEGRESKO investicijos“ įsipareigojo iki 2015 m. kovo 31 d. atlikti parkingo statybos darbus, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti parkingÄ , kaip atskirÄ turtinį vienetÄ ir raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie Å¡ių įsipareigojimų įvykdymÄ .

46. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad UAB „Negresko investicijos“ 2016 m. birželio 8 d. įregistravo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ automobilių saugyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, kad atsakovė ieÅ¡kovei perdavė pultelį nuo automobilių saugyklos 2015 m. spalio mėn., kad ji galėtų naudotis preliminariosios sutarties 1 punkte aptarta parkavimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė įvykdė Sutarties 3 punkte aptartus įsipareigojimus – atliko parkingo statybos (daikto sukurimo / pagaminimo) darbus ir 2016 m. birželio 8 d.

įregistravo automobilių saugyklÄ . Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė raÅ¡tu bÅ«tų praneÅ¡usi ieÅ¡kovei apie savo įsipareigojimų įvykdymÄ , kaip tai numatyta Sutarties 3 punkto 3 papunktyje (raÅ¡tu praneÅ¡ti pirkėjui apie atliktus rangos darbus ir įregistravimÄ ), nors pagal Sutarties 3 punktÄ atsakovė tai atlikti įsipareigojo iki 2015 m. kovo 31 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė kitÄ dienÄ po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo (2014 m. liepos 23 d.) sumokėjo atsakovei sutarties kainÄ â€“ 8 000 Lt.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė įrodė pirkimo pardavimo sutarčiai bÅ«dingus bruožus, t. y. sutarties įvykdymÄ â€“ visos kainos sumokėjimÄ ir daikto jai perdavimo naudotis faktÄ (CK 6.165 straipsnio 1 dalis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

47. CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktÄ , jeigu jis kartu perduodamas bÅ«simam pirkėjui valdyti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai viena Å¡alis perduoda pagrindinės sutarties objektÄ valdyti kitai Å¡aliai, o Å¡i sumoka daikto kainÄ ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes Å¡alys atliko bÅ«tent tuos veiksmus, kurie bÅ«dingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; ir kt.).

Ä®statymas ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi bÅ«ti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieÅ¡tarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikos teiginiui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. IÅ¡ tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ pardavėjo už atlyginimÄ yra perduodama nuosavybė pirkėjui.

Tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimÄ parduoti ar pirkti daiktÄ , pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimÄ parduoti daiktÄ , t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimÄ nuosavybės teisę, ir daiktÄ perleido valdyti, t. y. leido daryti jam Å«kinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Å ių sÄ lygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iÅ¡ pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pozicijÄ laikė nepagrįsta, konstatavęs, jog Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ , o ne pagrindinę sutartį. Taip pat teismas Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties nekvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad preliminariosios sutarties dalykas buvo ne gyvenamosios paskirties daiktas, t. y. ne gyvenamasis namas ar butas, bet parkavimo vieta, kuri pagal savo pobÅ«dį yra negyvenamoji patalpa, todėl nurodyta norma netaikytina.

Byloje nėra ginčo, kad preliminariÄ ja sutartimi buvo susitarta ne dėl statomo gyvenamojo namo ar buto, bet dėl negyvenamosios patalpos – automobilių saugykloje esančios parkavimo vietos pastatymo ir pirkimo pardavimo. Atitinkamai konstatuotina, kad Å¡iuo atveju CK 6.401 straipsnio normos negali bÅ«ti taikomos, tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-218-241/2020. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo argumentais, kad parkavimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

49. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atitinkamai, nustačius, kad pagrindiniu daiktu (butu) galima naudotis ir be ginčo parkavimo vietos, tai, kad ji buvo perkama atskirai nuo buto kaip atskiras ir savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas ir ieškovei neįrodžius, kad parkavimo vieta yra tiesiogiai susijusi funkciniu ryšiu su jos įsigytu butu, nėra pagrindo konstatuoti, kad parkavimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniu, todėl šio ieškovės reikalavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino.

Tačiau ieÅ¡kovė, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, savo teisę į nuosavybę gali įrodinėti ir tuo pagrindu, kad jai buvo perleistos daikto valdymo teisės, o ji savo įsipareigojimÄ už jį tinkamai atsiskaityti yra visiÅ¡kai įvykdžiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

50. Todėl ieÅ¡kovei įgyvendinus visas preliminariojoje sutartyje numatytas prievoles, o atsakovei faktiÅ¡kai perdavus ieÅ¡kovei naudoti jos įsigytÄ parkavimo vietÄ , nėra pagrindo nesutikti, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei buvo perleistos ginčo parkavimo vietos nuosavybės teisės. Nors nekilnojamojo turto sutartims yra numatyta privaloma notarinė forma, tačiau tai nepaneigia tarp Å¡alių susiklosčiusių faktinių santykių ir ieÅ¡kovės teisės į jai perduotÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 ir kt.).

Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pasirinktÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ , taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovei įvykdžius visas Sutartyje aptartas pareigas (atlikus laiku mokėjimÄ , priėmus faktinį daikto valdymÄ ), o atsakovei vengiant tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (iki 2015 m. kovo 31 d.

Sutarties 3 punkte esančių įsipareigojimų neįvykdė, užregistravus turtinį vienetÄ tinkamai neinformavo (byloje nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie praneÅ¡imus ieÅ¡kovei dėl darbų pabaigos ir siÅ«lymo priimti darbus, t. y. vengus atlikti organizacinius veiksmus), apsunkino Sutarties objektÄ hipoteka, perleido Sutarties objektÄ trečiajam asmeniui ir pan.), yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti ir preliminariÄ jÄ sutartį pripažinti pagrindine, nes ji buvo nesudaryta ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, o atsakovei vengiant vykdyti savo Sutartimi sulygtÄ susitarimÄ .

51. IeÅ¡kovei sumokėjus visÄ sutarties kainÄ ir faktiÅ¡kai perėmus parkavimo vietos valdymÄ , yra pagrindas konstatuoti, kad tarp Å¡alių susiklostę santykiai yra prilyginami pagrindinės sutarties sudarymui ir atitinkamai, nuosavybės teisės ieÅ¡kovei įgijimui (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.165 straipsnio 1 dalis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.398 straipsnis). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , iÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimų dalį, t. y. pripažįstant preliminariÄ ja sutartį pagrindine, tuo pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į automobilių parkavimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovių UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir UAB „Vytukai“ 2016 m. rugsėjo 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. JS-8005 dalį, sudarytÄ pažeidžiant ieÅ¡kovės teises, pripažįstant negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Kolegijos nuomone, jei Å¡io sandorio Å¡alys bÅ«tų veikusios sÄ Å¾iningai, atidžiai ir rÅ«pestingai, atskleidusios / iÅ¡siaiÅ¡kinusios visus duomenis (kad dėl parkavimo vietos statybos buvo sudaryta sutartis ir statybos kaina yra sumokėta, turtas perduotas naudotis ir yra naudojamas pagal paskirtį ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kovės teigimu tokia situacija buvo ir dėl dar 22 asmenų), susijusius su ieÅ¡kovės ginčo parkavimo vieta, tokios sutarties notaras kaip prieÅ¡taraujančios įstatymui (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandoris neturint nuosavybės teisių į jį) nebÅ«tų tvirtinęs (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl restitucijos taikymo 52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-356/2014).

53. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natÅ«ra negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK Å¡eÅ¡tosios knygos normos. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ ; dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Tačiau įstatyme nustatyta teismo teisė iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

54. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas minėto CK 6.145 straipsnio normas, yra nurodęs, kad restitucija taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-356/2014).

55. Taigi, restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti:

1) ar jÄ apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo bÅ«do – natÅ«ra ar sumokant ekvivalentÄ pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi bÅ«ti tiriamos. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėties nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas).

56. Restitucijos taikymo galimybei įvertinti taikytinas trijų pakopų testas, t. y. spręstina dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

57. Tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į parkavimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovių UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir UAB „Vytukai“ sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį Nr. JS-8005 pripažinus negaliojančia, yra pagrindas spręsti dėl restitucijos taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylÄ , restitucijos taikymo sÄ lygų nenustatė, atitinkamai jos taikymo galimumo ir bÅ«do netyrė.

Todėl byloje nesant pakankamai duomenų nustatyti, kokia ir kokio bÅ«do restitucija gali bÅ«ti taikoma, kiek konkrečiai UAB „Vytukai“ kainavo ieÅ¡kovės parkavimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini), byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iki galo, todėl Å¡i bylos dalis yra grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, dalis bylos yra grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ir galutinis bylos rezultatas nėra iki galo aiÅ¡kus, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, spręs bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėjantis teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 dalimis, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės BUAB „NEGRESKO investicijos“ (juridinio asmens kodas 302676126) 2014 m. liepos 22 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ statomos parkavimo vietos sutartį dėl 1/43 dalies negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e ir sutarties priede pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovių UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir UAB „Vytukai“ sudarytÄ Pirkimo pardavimo sutarties Nr. JS-8005 dalį dėl parkavimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo sutarties sudarymo momento. Bylos dalį dėl restitucijos taikymo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė