5ee09172-e548-4bc7-b371-38f2868fb7a0 · Jonavos rajono apylinkės teismas

                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-41-813/2013(Proceso Nr. 1-61-1-00309-2012-6)                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

             (S)                           1.1.10.1.; 1.2.25.4.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5.                                                                                JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 26 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam R.

B., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiems ir civiliniams ieÅ¡kovams B. O. B., P. B., R. Z., jų atstovei pagal pavedimÄ advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

R. B. 2012 m. gegužės 13 dienÄ apie 13.41 val., važiuodamas keliu nuo (duomenys neskelbtini) link kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, neprivažiavęs iki sankryžos 89 metrų, bÅ«damas neblaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nurodymÄ , kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“, 14 punkto reikalavimų nurodymÄ , kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems.“, 133 punkto reikalavimų nurodymÄ , kad „Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, ir nevykdydamas Å¡ių reikalavimų nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairėje kelio pusėję esantį pakelės griovį ir apsivertė.

Eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų – atvira muštinė plėštinė veido ir smegeninės kaukolės dalies žaizda su traiškytinais kaukolės smegenų didžiųjų pusrutulių sužalojimais, trauminiu dešinės akies plyšimu, suspaustiniais stuburo krūtininės dalies II-III slankstelių kūnų lūžiais, krūtinkaulio lūžiu, odos nubrozdinimais krūtinėje, kairio peties srityje, nugaroje, žuvo kartu važiavęs automobilio keleivis D. B.. Kaltinamasis R.

B., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-05-13 apie 12.00 val. jam priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papraÅ¡ytas D. B. pavežti, iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno link. Jis buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , o ar D. B. buvo užsisegęs dirÅ¾Ä , pasakyti negali. Iki eismo įvykio automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, jam buvo atlikta technikinė apžiÅ«ra ir jis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu.

Visi automobilio agregatai iki eismo įvykio veikė gerai. R. B. vairavo automobilį, o D. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo asfaltuotu keliu apie 70 km/h greičiu. Nuo ZatyÅ¡ių karjero kelio Jonava-Kaunas link. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausa ir neužterÅ¡ta, važiavimo sÄ lygos buvo geros. Atsimena, kad važiuojant keliu, aplenkė didelį sunkvežimį ir paskui kelio vingyje D. B. ranka ar koja stuktelėjo per vairÄ . Automobilį sumėtė ir R. B. su automobiliu įlėkė į kairėje pusėje esantį pakelės griovį bei prarado sÄ monę.

Atsigavo tik po mėnesio Kauno klinikose. Apie eismo įvykį daugiau nieko pasakyti negali. Po dviejų mėnesių jam pranešė, kad to įvykio metu žuvo kartu važiavęs D. B.. Mano, kad įvykis atsitiko tik dėl Å¡alia sėdėjusio D. B. kaltės, nes jis ranka ar koja suėmė vairÄ . Pats R. B. buvo blaivus, nei iÅ¡ vakaro, nei tÄ pačiÄ dienÄ alkoholio nebuvo vartojęs. Kodėl jo kraujyje rasta 0,43 promilių alkoholio, paaiÅ¡kinti negali, mano, kad dėl vaistų, kuriuos jam iÅ¡ vakaro buvo suleidę greitosios pagalbos medikai, įtakos.

R. B. kiekvienÄ dienÄ kaip vaistÄ iÅ¡geria po 3 Å¡auktus svarainių užpiltinės, bet dėl to neapgirsta. Savaitę iki eismo įvykio jis dėl kojos kelio traumos gulėjo lovoje ir dėl to alkoholio nevartojo. Su kaimynu D. B. sutarė puikiai, vienas kitam padėjo sodo priežiÅ«roje, R. B. kur reikdavo pavežėdavo D. B.. Yra matęs, kaip pas D. B. į sodÄ savaitgaliais atvykdavo motina. IÅ¡ D. B. girdėjęs, jog jis su tėvu nesutarė, nors su tėvu turėjo bendrų planų, verslÄ . Nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta.

Ä®vykio metu rasti pinigai, viso 251,63 Lt, priklausė R. B., nes iÅ¡krito iÅ¡ piniginės. Nukentėjusi R. Z., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad velionis D. B. buvo jos brolis. 2012-05-12 Å¡ventė motinos 70 m. jubiliejų, kurį organizavo R. Z. su broliu D. B.. 2012-05-13 ryte paskambino mama ir pasakė, kad brolis D iÅ¡vyko į savo sodÄ (duomenys neskelbtini) Apie tai mamai pranešė sodo kaimynė, kurios duomenų nežino. Kaimynė pasakė, kad brolis į sodÄ atvyko ir iÅ¡ karto nuėjo pas sodo kaimynÄ R.

B.. Brolis D. B. bendraudavo su tuo kaimynu ir jie dažnai susitikdavo. IÅ¡ brolio apie šį kaimynÄ girdėjo, kad jis gausiai vartoja alkoholinius gėrimus. Daugiau apie R. B. nieko pasakyti negali. Savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad su velioniu broliu bendravo labai artimai, kasdien po kelias valandas Å¡nekėdavo telefonu, kartu Å¡vęsdavo Å¡ventes, brolis nukentėjusiÄ jÄ aplankydavo, Å¡iltai bendraudavo su jos Å¡eima. R. Z. pajamos iÅ¡ darbo santykių ir sudaro apie 2000 Lt po mokesčių, ji su vyru turi nekilnojamojo turto – namÄ , kuris įkeistas bankui, bei Kauno senamiestyje patalpas, turi skolinių įsipareigojimų banku po kredito.

Ji paveldėjo brolio turtÄ pagal antstolio turto apyraÅ¡Ä . Todėl paveldėjo brolio skolas, kurias praÅ¡o solidariai iÅ¡ kaltinamojo ir draudimo įmonės priteisti. Nukentėjusioji B O. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad velionis D. B. buvo jos sÅ«nus ir jie kartu gyveno viename bute. D. B. nebuvo vedęs. D. B. 2009 metais įsigijo sodÄ (duomenys neskelbtini). SÅ«nus gana draugiÅ¡kai bendravo su visais aplinkiniais sodo kaimynais. Å alimais sodÄ taip pat turėjo kaltinamasis R. B., kuris nebuvo giminaitis, bet dėl tapačios pavardės jie vienas kitÄ vadindavo „bratka“.

R. B. kartais padėdavo D. B. sode. D. B., kiek žino, R. B. padėdavo finansiÅ¡kai. D. B. nukentėjusiÄ jÄ visur vežiojo, padėjo iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , rengė jos jubiliejų. D. B. Å¡iltai bendravo ir su savo seserimi R. Z.. Su seserimi D. B. ilgas valandas kalbėdavo telefonu, sesuo atvykdavo pas jį į sodÄ , kartu Å¡ventė net mažiausias progas. D. B. bendraudavo ir su tėvu P. B., su juo turėjo bendrų planų, kartu važiuodavo pas giminaičius. B. O. B. sÅ«naus žūtis ypač sukrėtė, ji negali atsigauti iki Å¡iol, geria raminamuosius vaistus, nemiega naktimis, vis laukia sugrįžtančio sÅ«naus.

Savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o tenkinti. Apie patį eismo įvykio nieko papasakoti negali, apie jį sužinojo iÅ¡ dukros. Nukentėjęs P. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo velionis sÅ«nus D. B. gyveno kartu su buvusia žmona B-O. B. bute. P. B. su sÅ«numi D kone kiekvienÄ dienÄ kalbėdavosi apie įvairius dalykus telefonu. Taip pat sÅ«nus pas jį atvykdavo bent kartÄ per savaitę. Nukentėjęs nuosavybės teise turi sodÄ Raudondvario seniÅ«nijoje ir jame yra mÅ«rinis namas.

Kartu su sÅ«numi D. B. jį tvarkė ir ateityje ketino abudu jame įsikurti. Nukentėjęs žino, kad D. B. 2009 metais įsigijo sodÄ (duomenys neskelbtini) tačiau pats jame nebuvęs. Apie sodo kaimynus žinojo tiek, kad Å¡alimais D. B. sodo gyveno bendrapavardis B, tačiau jis nebuvo giminaitis ir jo asmeniÅ¡kai nukentėjęs nepažinojo. Paskutinį kartÄ su D. B. kalbėjosi 2012-05-10 dienÄ . 2012-05-13 dienÄ apie 15.00 val. nukentėjusiam paskambino dukra R. Z. ir pranešė kad įvyko eismo įvykis, kurio metu D.

B. žuvo. Apie patį eismo įvykio nieko papasakoti negali. Savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad su velioniu sÅ«numi bendravo beveik kasdien ir artimai, tarpusavyje nesipyko, kartu ketino įsirengti sodo namÄ ir jame abu gyventi, kartu jau spėjo įrengti pirtį ir baseinÄ , sÅ«nus remdavo jį ir finansiÅ¡kai. P. B. turėjo savo verslÄ , buvo „Kauno indai“ direktoriumi, o sÅ«nus D. B. pas jį dirbo. Vėliau verslas sustojo, tačiau santykiai su sÅ«numi iÅ¡liko Å¡ilti.

D. B. visada buvo komunikabilus, taktiÅ¡kas, su tėvu be jokių pykčių spręsdavo rimtus reikalus. Dėl sÅ«naus žūties P. B. itin skaudžiai iÅ¡gyveno, lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ , geria raminamuosius vaistus. Liudytojas V. S, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-05-13 buvo tarnyboje, tai yra Jonavos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose, pagal vidaus tvarkos taisykles jis priiminėjo iÅ¡kvietimus apie įvykius. 2012-05-13 apie 13.45 val. telefonu iÅ¡ pagalbos centro buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad kelyje ZatyÅ¡ių link yra įvykęs eismo įvykis ir reikalinga PGT pagalba.

Nedelsiant du automobiliai iÅ¡vyko į nurodytÄ eismo įvykio vietÄ . Vienu iÅ¡ automobiliu vyko ir jis pats. Atvykę į eismo įvykio vietÄ pamatė griovyje automobilį, kuriame matėsi įstrigę du vyrai. Vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržu ir sėdėjo vairuotojo vietoje, o keleivis buvo be gyvybės ženklu, nes akivaizdžiai buvo matyti, kad jo galva buvo smarkiai sužalota, velionio galva buvo tarp sėdynių, o kojos ant priekinės panelės. Kadangi nebuvo galimybės atidaryti automobilio durelių, nusprendė panaudoti specialiÄ sias priemones ir nukirpti stogo statramsčius bei atlaisvinti sužalotÄ vairuotojÄ .

Nukirpę stogÄ gelbėtojai taip pat nukirpo saugos dirÅ¾Ä , nes jis buvo užsikirtęs, atlaisvino vairuotojÄ ir paguldę ant atvykusių medikų atneÅ¡tu neÅ¡tuvų, padėjo vairuotojÄ nuneÅ¡ti iki GMP automobilio. Po to iÅ¡ automobilio priekinės keleivio vietos iÅ¡traukė žuvusįjį ir paguldė Å¡alia automobilio. Vairuotojas buvo sÄ moningas, bet Å¡oko bÅ«senos, dėl to girtumo neįmanoma vizualiai nustatyti, automobilio salone alkoholio butelių nesimatė. Liudytojas A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje.

Apklausdamas eismo įvykio kaltininkÄ R. B., Å¡is tyrimo metu niekada nėra aiÅ¡kinęs, jog eismo įvykis kilo dėl keleivio D. B. kaltės suimant už vairo. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2012-05-13 apžiÅ«rėjus nuvažiavimÄ nuo kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis Bartonių kaimo link, nustatyta, kad nuvažiavimo deÅ¡inėje pusėje (žiÅ«rint Bartonių kaimo link) griovyje yra apgadintas automobilis „Ford Galaxy“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio priekinės pusės dešinio rato 6 metrų atstumu Bartonių kaimo link griovyje yra kontakto su žeme žymė. Dar toliau į Bartonių k. pusę, yra 12 metrų apgadintos miško apsauginės tvoros. Dar toliau į Bartonių k. pusę yra kito smūgio į žemę žymę ir už jos iš kelio dešinio griovio į kelkraštį vedantys automobilio ratų žymės (1 t., b.l. 5-15).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto Ą.

S. specialisto išvadoje Nr. M 445/12(02) nurodyta, kad D. B. nustatytas atvira muštinė plėštinė veido ir smegeninės kaukolės dalies žaizda su traiškitiniais kaukolės ir galvos smegenų didžiųjų pusrutulių sužalojimais, trauminiu dešinės akies plyšimu, suspaustinai stuburo krūtininės dalies II-III slankstelių kūnų lūžiai, krūtinkaulio lūžis, odos nubrozdinimai krūtinėje, kairio peties srityje, nugaroje. Po patirtų sužalojimų D. B. iš karto mirė (1 t., b.l. 21-24).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-4457/12(01) nurodyta, kad R.

B. kraujyje rasta 0.43 % (promilės) etilo alkoholio (1 t., b.l. 121).Civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovas Julius Sakalauskas teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apie tai, kad dėl D. B. mirties bÅ«tų atlygintos visos 2012-09-14 pretenzijoje praÅ¡omos iÅ¡laidos, kurių suma yra 5590,27 Lt. Tačiau atskaičius savivaldybės mokamÄ 1040 Lt laidojimo paÅ¡alÄ (CK 6.291 str. 2 d.), bÅ«tų iÅ¡mokėta 4550,27 Lt laidojimo draudimo iÅ¡moka. Taip pat bÅ«tų mokama maksimali 8632,00 Lt neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka (maksimali įstatymu nustatyta 2500 eurų draudimo iÅ¡mokos dėl neturtinės žalos riba) nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų.

Iki Å¡iol nukentėję nors ir kreipėsi į ADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokų, tačiau nenurodė savo sÄ skaitos rekvizitų, nepateikė baudžiamojo proceso sprendimo, todėl kol kas draudimo iÅ¡mokos nėra iÅ¡mokėtos. Ä®rodymų vertinimas Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

R. B. kaltinamas ir atiduotas teismui teisti pagal BK 281 str. 6 d., kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje. Esminiai objektyviosios pusės nusikaltimo sudėties požymiai yra kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kuris buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, dėl kurio žuvo žmogus. Tai, kad iš tiesų kaltinamasis vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvyko eismo įvykis ir kad jo metu žuvo D.

B., byloje ginčo nekyla. Sprendžiama ir tai, kad R. B. transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus. Teismas jo parodymais, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, netiki. Pažymėtina, kad nepraėjus nei dvejoms valandoms po įvykio buvo paimtas R. B. kraujo mėginys ir iÅ¡ jo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Neblaivumo nustatymas duoda iÅ¡vadÄ , kad R. B. įvyko metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jokie iÅ¡ vakaro naudoti vaistai objektyviai negalėjo lemti 0,43 promilių alkoholio kiekio jo kraujyje buvimo.

Teismas kaip nepagrįstÄ objektyviais duomenimis atmeta ir kaltinamojo versijÄ dėl D. B. veiksmų, nulėmusių eismo įvykį. Nukentėjusiųjų parodymais, byloje esančiu D. B. vairuotojo pažymėjimo kopija (1 t., b.l.

25) nustatyta, kad D. B. turėjo teisę vairuoti, buvo susipažinęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimais ir keleivio pareiga netrukdyti kitam asmeniui vairuoti transporto priemonę. Be to, kaltinamasis Å¡iÄ D. B. suėmimo už vairo versijÄ pateikė tik teisme nagrinėjant bylÄ , o ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiÅ¡kai pripažino. Teisme liudytoju apklaustas tyrėjas A. J. tai patvirtino, parodydamas, jog įtariamuoju apklausiamas R. B. neaiÅ¡kino apie jokį D. B. atliktÄ vairo suėmimÄ , o kaltę pripažino.

Be to, kaltinamasis teismui nepateikė įtikinamų argumentų dėl tokių neva D. B. veiksmų motyvų, nes liko neaiÅ¡ku, kodėl prireikė staiga D. B. suimti automobilio vairÄ . Kelia abejonių ir kaltinamojo parodymų detalė dėl vairo suėmimo D. B. ranka ar koja. Teisme kaltinamasis logiÅ¡kai nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kaip įmanoma Å¡alia vairuotojo priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčiam stambaus kÅ«no sudėjimo D. B. koja suimti už vairo. Pažymėtina ir tai, kad net jeigu ir pasitvirtintų D.

B. suėmimo ranka ar koja už automobilio vairo versija, tai neÅ¡alintų vairuotojo R. B. atsakomybės už KET pažeidimus, nes vairuotojas turi pareigÄ savo elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivio saugumui kelionės metu užtikrinti, o tai nebuvo padaryta. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje R. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, eismo intensyvumÄ ir kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį ir apsivertė, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo D. B.. Tai reiÅ¡kia, kad R. B. pažeidė kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus ir dėl Å¡ių KET pažeidimų kilo objektyviÄ jÄ nusikaltimo sudėtį sudarančios nusikalstamos pasekmės, t. y. automobilio keleivio D.

B. žūtis. Analizuojant nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinę pusę, teismo vertinimu, kaltinamojo R. B. kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo neatsargios kaltės forma. R. B. nenumatė, kad dėl jo veikos, pasireiškusios KET 9, 14 ir 133 punktų pažeidimais, gali kilti eismo įvykis ir kad gali žūti žmogus, nors pagal veikos aplinkybes (žinojo, jog vairuoja vartojęs alkoholio, eismo intensyvumas nebuvo mažas, lenkimas kelio vingyje reikalauja saugaus greičio) ir savo asmenines savybes (turi teisę vairuoti transporto priemones ir susipažinęs su KET reikalavimais), galėjo ir turėjo tai numatyti.

Taigi veikos padarymo metu iÅ¡ kaltinamojo buvo galima reikalauti įstatymus ir KET reikalavimus atitinkančio elgesio. Teismas konstatuoja, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas, R. B. yra kaltas ir turi atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Bausmės skyrimas Teismas R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Už BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.

Pagal LR BK 54 str. 1 d. bausmė skiriama tik Å¡io straipsnio sankcijos ribose. Todėl Å¡iuo atveju kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is. Teismas pažymi, kad taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, bÅ«tų galima tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas pagrindų ir faktinių duomenų, bylojančių jų taikymÄ kaltininko naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių pagrindų ir aplinkybių Å¡ioje byloje nėra.

Teismas konstatuoja, kad bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nubausti, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.). Taigi bausme siekiama ir nubaudimo, ir bendrųjų bei individualiųjų prevencinių tikslų.

Tokiu bÅ«du baudžiamasis įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamosios teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad R. B. padarytas nusikaltimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių neatsargių nusikalstamų veikų, sukeliantis negrįžtamas nusikalstamas pasekmes ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei.

Todėl vien tik simbolinės, kaltinamojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti baudžiamosios teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo, bausmę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto baudžiamajame įstatyme įtvirtinant draudžiamÄ sias veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi R. B., vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepasirinkdamas saugaus greičio, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jo vežamam keleiviui, jam pačiam, keleivio artimųjų ratui dėl nusikalstamos veikos darymo, todėl R. B. turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ („Teismų praktika“ Nr. 30, psl. 539-630) skiriant bausmę už Å¡io pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl Å¡io nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikÅ¡mės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ar teigiamai apibÅ«dinama jo asmenybė.

Taigi R. B. skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra teisinio pagrindo. Kaltinamajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui), kaltės formÄ ir rūšį (neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerÅ«pestingumo rÅ«Å¡is), padarytos nusikalstamos veikos baigtumo stadijÄ , kaltininko asmenybę.

Analizuojant asmenybę pažymėtina, kad R. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, turi pilnametę 21 m. amžiaus dukrÄ , nedirba, registruotas darbo biržoje, nėra įraÅ¡ytas į Jonavos PSPC PSC įskaitÄ , pats eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b.l. 148-156). Å ios aplinkybės rodo, kad R. B. asmenybė nėra aiÅ¡kiai pavojinga visuomenei, jo padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo tik atsitiktinė, jam nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. skirtina mažesnė, negu inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės mediana. Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad R. B. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, nustatytas lengvas ir artimas minimaliai leistinam neblaivumo laipsnis rodo, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ .

Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę kartu su bausme R. B. paskirti ir BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – užraudimÄ naudotis specialia teise (BK 67 str. 3 d.). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R.

B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, Å¡iÄ veikÄ jis padarė pažeisdamas KET 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, vairavo neblaivus ir nesaugiu greičiu, tokia R. B. veika sukėlė neigiamus, nusikalstamus ir negrįžtamus padarinius – keleivis D. B. nuo patirtų sužalojimo mirė. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo.

KokiÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiradusias pasekmes, kaltininko asmenybę ir kt. Jau minėta, kad R. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o tai ir yra esminė Å¡ios poveikio priemonės taikymo sÄ lyga, numatyta BK 68 str. 1 d. Nustatant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas 3 metų laikotarpiui.

Å is terminas yra maksimalus ir jis net mažesnis už maksimalų 5 metų terminÄ , numatytÄ už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinio teisės pažeidimo padarymÄ (ATPK 127 str. 3 d.), įvertinus, kad tokia administracinė atsakomybė numatyta, kai padariniai yra daug Å¡velnesni, t.y. neblaivaus vairuotojo sukeltu eismo įvykiu nukentėjusiam asmeniui sukėlę tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Ford Galaxy“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intinas R. B., kaip Å¡io automobilio teisėtam savininkui pagal byloje esantį transporto priemonės registracijos liudijimÄ (1 t., b.l. 115) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Vairuotojo pažymėjimas Nr. R0468598, iÅ¡duotas 2009-08-05 R. B. vardu (1 t., b.l. 165), perduotinas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu rasta, paimta ir į Kauno apskrities VPK buhalterijÄ Ä¯neÅ¡ta 251,63 Lt pinigų suma, kaltinamojo R. B. paaiÅ¡kinimu, priklausė jam, Å¡ie jo paaiÅ¡kinimai neginčyti, todėl Å¡i pinigų suma įsiteisėjus nuosprendžiui jam grÄ Å¾intina (1 t., b.l. 144-147) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).Nukentėjusieji R.

Z., B.O. B. ir P. B. dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius, reikalaudami solidariai iš kaltininko R. B. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusios UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajai R. Z. priteisti 45 110,95 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 47-52), nukentėjusiajai B.O. B. priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 76-80) ir nukentėjusiajam P. B. priteiti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 92-96). Visi nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ieškiniuose nurodė, kad dėl R.

B. kaltės jų žuvęs brolis, sÅ«nus buvo itin artimas žmogus, nukentėjusiųjų tarpusavio santykiai su D. B. buvo glaudÅ«s ir artimi. Dėl to visi jie patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimoNukentėjusiųjų R. Z., B.O. B. ir P. B. civiliniai ieÅ¡kiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini tik iÅ¡ dalies. Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas.Kaltinamojo R. B. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, nesugrÄ Å¾inamos. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėję R. Z., B.O. B. ir P. B. dėl Å¡eimos nario D. B. mirties autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus. Byloje liko nepaneigti jų ieÅ¡kiniuose minimi argumentai, kad žuvęs D. B. kartu su pensijinio amžiaus sulaukusia motina nukentėjusia B.O. B. gyveno viename bute, savo Å¡eimos neturėjo, padėjo motinai namų ruoÅ¡oje, finansiÅ¡kai, Å¡iltai bendravo.

Tai reiškia, kad socialinis ryšys tarp žuvusiojo D. B. ir jo motinos buvo itin glaudus ir artimas ir, lyginant su kitais nukentėjusiais, morališkai tvirčiausias. Tuo tarpu nors jokių duomenų apie neigiamus velionio santykius su seserimi R. Z. ir tėvu P. B. byloje nėra, tačiau šių nukentėjusiųjų gyvenimas ne kartu su velioniu D. B., o atskirai, bendro ūkio netvarkymas, velionio tėvų, t. y. B.O. B. ir P. B. santuokos nutraukimo faktas (1 t., b.l.

99) rodo, kad žuvusiojo artimumo ryšys su jais negali prilygti ryšiui su motina B.O. B.. Visgi byloje liko nepaneigti nukentėjusiųjų R. Z. ir P. B. ieškiniuose nurodyti ir teisiamajame posėdyje akcentuoti jų gana dažno ir nuoširdaus bendravimo su velioniu D. B. faktai: sesuo R. Z. beveik kasdien telefonu bendravo su broliu, šventė vienas kito bei sesers šeimos net menkiausias progas, sesuo lankydavosi D. B. sode; tėvas su sūnumi turėjo planų kartu rekonstruoti sodo namo ir kartu gyventi su sūnumi, kartu vykdavo pas gimines, kartu yra dirbę tėvo versle.

Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog D. B. mirtis akivaizdžiai sukėlė R. Z., B.O. B. ir P. B. nervinį stresÄ ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, medicininėmis pažymomis įrodyta, jog jie Å¡iuo metu vartoja raminamuosius vaistus, kreipiasi į psichologÄ pagalbos, jautriai reaguoja teisiamajame posėdyje duodant parodymus. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, artimo žmogaus gyvybės netekimo, tai iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ ar atėmus gyvybę, yra pasekmės ir patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , kad nusikalstamų padarinių nesiekė, kad jis yra neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jo turtinė padėtis, lyginant su nukentėjusiais, yra ženkliai blogesnė, nes Å¡iame procese R.

B. buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama ir garantuojama teisinė pagalba pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-10 sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-4229-5030. R. B. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turi nekilnojamo turto (žemės sklypÄ su sodo pastatu ir stogine), kuriame jis gyvena ir kuriam prokuroro 2012-09-12 nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė (1 t., b.l. 139). Tuo tarpu visi nukentėjusieji procese turėjo atstovę advokatę, už jos teisines paslaugas patyrė nemažų iÅ¡laidų, visi paaiÅ¡kino turį nekilnojamojo turto ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas.

Teismas pažymi, kad dėl aukščiau minėtų argumentų, jų tarpe ir dėl kaltinamojo bei nukentėjusiųjų akivaizdžiai nevienodos turtinės padėties, taip pat dėl Å¡alį nuo 2008 m. pabaigos apėmusio ir iki Å¡iol besitęsiančio ekonominio sunkmečio (tai konstatuota Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295, Žin. 2009, Nr. 125-5380) negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant Å¡iai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (kasacinė nutartis Nr. 2K-422/2009).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėję asmenys negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiÅ¡kiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu jie buvo prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ . Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos teisingo dydžio nustatymui ypač svarbios tos nustatytos faktinės aplinkybės, jog žuvusiojo D. B. Å¡lapime po jo mirties rasta net 3,53 procentų, o kraujyje net 3,00 procento etilo alkoholio bei tai, kad jis, kaip automobilyje buvęs keleivis, nebuvo prisisegęs saugos diržu.

Vertinama, kad dėl Å¡ių faktorių D. B. elgesys buvo neatidus ir tai yra pagrindas nukentėjusiųjų civiliniams ieÅ¡kiniams dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo mažinti. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusios B.O. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 30 000 Lt. Tuo tarpu įvertinęs, kad nukentėjusieji R.

Z. ir P. B. su velioniu D. B. viename bute negyveno, jų tarpusavio socialinis ir emocinis ryÅ¡ys buvo silpnesnis, teismas sprendžia, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams kiekvieno nukentėjusiojo R. Z. ir P. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra po 15 000 Lt.Dėl turtinės žalos atlyginimoNukentėjusi R. Z. ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ kaltinamojo draudimo įmonės priteisti 45 110,95 Lt turtinei žalai atlyginti, tame tarpe 5590,27 Lt laidojimo iÅ¡laidoms padengti ir 39 520,68 Lt žuvusio D.

B. skoloms, kurias ieÅ¡kovė R. Z. paveldėjo, apmokėti. Teismas vertina, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais, o bÅ«tent PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, UAB „Rimtis“ prekių ir paslaugų užsakymo lapu, leidimu laidoti, sutartimi su UAB „Rimtis“, sÄ skaita, kvitais (1 t., b.l. 63-70), patvirtinančiais 5590,27 Lt su D. B. laidojimu susijusių iÅ¡laidų susidarymÄ . Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Å¡io laidojimų iÅ¡laidų dydžio neginčijo, tačiau sutiko sumokėti tik jų dalį, iÅ¡ 5590,27 Lt sumos atėmus savivaldybės mokamÄ 1040 Lt dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ .

Teismas visiÅ¡kai pritaria Å¡iai civilinio atsakovo pozicijai. CK 6.291 str. 2 d. imperatyviai nustato, jog mokama laidojimo iÅ¡laidų paÅ¡alpa yra įskaitoma į laidojimo iÅ¡laidas. Pagal LR Paramos mirties atveju įstatymo (Žin. 2011, Nr. 77-3722) 5 straipsnį teisės į laidojimo paÅ¡alpÄ laidojančiam asmeniui atsiradimo diena yra asmens mirties data. IeÅ¡kovės R. Z. parodymais, jos ieÅ¡kinio priedais nustatyta, kad bÅ«tent ji organizavo D. B. laidojimÄ , todėl įgijo teisę į laidojimo paÅ¡alpos iÅ¡mokÄ , kuri yra 1040 Lt dydžio (http://ep.kaunas.lt/index.php/5/?itemID=87).

Vadinasi, civilinio atsakovo atlygintina turtinė žala laidojimo iÅ¡laidoms kompensuoti yra 4550,27 Lt (5590,27 – 1040 = 4550,27).Kitoje dalyje R. Z. ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. IeÅ¡kinio priedais nustatyta, kad R. Z. pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä paveldėjo D. B. turtÄ ir skolas (1 t., b.l. 59-62). Priimti palikimÄ ar jo nepriimti yra laisvas įpėdinio apsisprendimas, todėl Å¡iÄ valiÄ notarui iÅ¡reiÅ¡kusi R. Z. ne tik tapo paveldėto turto savininke, bet ir įgijo palikėjo skolines pareigas prieÅ¡ kreditorius.

Tai reiÅ¡kia, kad D. B. mirtis priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su juridiniu teisės į palikimÄ (paveldėjimo santykių) atsiradimu, bet nėra susijusi su palikimo turiniu. R. Z., prieÅ¡ priimdama palikimÄ , buvo susipažinusi su jo turiniu ir turėjo pasirinkimo galimybę jo nepriimti, tačiau priėmė ir tokiu bÅ«du paveldėjo ne tik turtÄ , bet ir skolas. Taigi Å¡io vienaÅ¡alio sandorio dalies teisinių pasekmių (tik dalyje dėl skolų, o ne dėl turto, paveldėjimo) ji neturi teisės perkelti ant kaltinamojo ar jo draudiko pečių.

Maža to, ji palikimÄ priėmė pagal turto apyraÅ¡Ä . Å io palikimo priėmimo bÅ«do ypatumas lemia ribotÄ Ä¯pėdinio civilinę atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, o ne visu savo turtu (CK 5.53 str.). Vadinasi, R. Z. negali ir ateityje negalės prarasti daugiau turto, negu jį paveldėjus įgijo. IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. Z. ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti Å¡ioje dalyje atmestinas.Teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovės pateikta antkapio užsakymo sÄ mata (2 t., b.l.

81) Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinama, nes byloje nėra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl antkapio įgijimo ir/ar įrengimo iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, atlyginimo. Be to, nėra aiÅ¡ku, kuris nukentėjusysis sudarė ir ar apskritai sudarė Å¡ios prekės (ir/ar paslaugos) įgijimo sandorį, ar sÄ matoje nurodytas iÅ¡laidas iÅ¡ tiesų patyrė. IÅ¡ Å¡ios sÄ matos galima daryti tik prielaidÄ apie ofertÄ sudaryti sutartį, bet ne apie sutarties sudarymo ar jos įvykdymo faktus.

Dėl draudiko pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kinius. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo R. B., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ buvo apdrausta ADB „Ergo Lietuva“ ir iÅ¡duotas Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/ACA 5654367, jame nurodant, kad už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje, iÅ¡moka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (1 t., b.l. 117).

Tiek pagal Å¡io įstatymo (Žin., 2007-06-02, Nr. 61-2340 ) 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal LR CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str. po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iÅ¡ draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai (tiek turtinei, tiek ir neturtinei) visiÅ¡kai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , Å¡iuo atveju – eismo įvykio kaltininkas.

TokiÄ praktikÄ yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-655/2006), bei savo 2010-02-03 nutarimu konstatavęs LR Konstitucinis teismas (Žin., 2010, Nr. 16-758). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas, konstitucinė doktrina ir teismų praktika nustato ne solidariÄ , o subsidiariÄ eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Kadangi kaltinamasis R. B. neatsargų nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį, o jo, kaip automobilio savininko ir teisėto valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Ergo Lietuva“, tai Å¡i draudimo bendrovė dėl kaltų kaltinamojo veiksmų turėjo pareigÄ nukentėjusiems atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau tik LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir jo pagrindu sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ribose.

Pagal Å¡io įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. ir sudarytÄ sutartį draudimo bendrovės maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra 2500 eurų (arba 8632,00 Lt), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų. Civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovas J. Sakalauskas teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kad nukentėjusiems R. Z., B.O. B. ir P. B. neturtinė žala nėra atlyginta, tačiau savo prievolę jÄ atlyginti įstatymo ribose pripažįsta ir pasižada Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėti.

Tai reiÅ¡kia, kad tiek įstatyminė, tiek sutartinė UADB „Ergo Lietuva“ prievolė nukentėjusiems atlyginti R. B. kaltais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ nėra įvykdyta. Vadinasi, civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ įstatymo ir sutarties ribose privalo atlyginti žalÄ pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, o ieÅ¡kinių reikalavimai, virÅ¡ijantys Å¡ias ribas, privalo bÅ«ti nukreipti į žalÄ padariusį asmenį arba Å¡ioje byloje – patį kaltinamÄ jį, t. y. kaltininko civilinė deliktinė atsakomybė yra subsidiari, o ne solidari, kaip prašė ieÅ¡kovai.

Ä®statymo nustatyta maksimali 8632,00 Lt dydžio draudiminė iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ ADB „Ergo Lietuva“ lygiomis dalimis priteistina visiems nukentėjusiems, t. y. kiekvienam priteistina po 2877,33 Lt. Likusioje dalyje teismo nustatyto dydžio neturtinę žalÄ turi pareigÄ atlyginti tik žalÄ padaręs asmuo arba Å¡ioje byloje – pats kaltinamasis R. B.. Teismui konstatavus, kad nukentėjusios B.O. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 30 000 Lt, o R. Z. ir P. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra po 15 000 Lt, tai iÅ¡ Å¡ių sumų atėmus UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiems priteistinas sumas kiekvienam po 2877,33 Lt, nustatytina iÅ¡ kaltinamojo R.

B. nukentėjusiems priteistinos pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, o bÅ«tent iÅ¡ kaltinamojo R. B. nukentėjusiajai B.O. B. priteistina 27 122,67 Lt (30 000 – 2877,33 = 27 122,67), nukentėjusiajai R. Z. priteistina 12 122,67 Lt (15 000 – 2877,33 = 12 122,67), o nukentėjusiam P. B. priteistina 12 122,67 Lt (15 000 – 2877,33 = 12 122,67). Teismui konstatavus, kad R. Z. patirtų laidojimo iÅ¡laidų ir laidojimo paÅ¡alpos skirtumas turi bÅ«ti atlygintas, sprendžiama, jog Å¡iÄ 4550,27 Lt turtinę žalÄ Ä¯statymo ir sutarties ribose turi pareigÄ atlyginti draudimo įmonė, Å¡iuo atveju civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“, nes kaltinamojo R.

B. civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2007-06-02, Nr. 61-2340 ) 11 str. 1 d. 2 p. buvo apdrausta 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Todėl nukentėjusiajai R. Z. iš civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ priteistina 4550,27 Lt turtinei žalai atlyginti. Kadangi nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, tai kaltinamojo laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas prokuroro 2012-09-12 nutarimu (1 t., b.l. 139), šiuo metu negali būti panaikintas, nes tokia procesinė prievartos priemonė dar reikalinga.

Sprendžiant Å¡ios procesinės prievartos priemonės trukmės klausimÄ teismas taiko Civilinio proceso kodekso 150 str. 5 d. nuostatÄ , nustatančiÄ , jog jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstina iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių dalinio patenkinimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėję R.

Z., B.O. B. ir P. B. kiekvienas patyrė po 2000 Lt iÅ¡laidų advokatės Dianos ViÅ¡inskienės teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 21-22a). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiųjų teisė reikalauti Å¡ių advokato iÅ¡laidų atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta, tačiau iÅ¡ kaltinamojo R.

B. jiems priteistina ne visa teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma. Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų R. Z., B.O. B. ir P. B. advokatei D. ViÅ¡inskienei tyrėjo nutarimu leista dalyvauti procese dar ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kus civilinius ieÅ¡kinius (1 t., b.l. 39, 72, 88). Nuo to laiko iki Å¡iol advokatė D. ViÅ¡inskienė ikiteisminio tyrimo metu 1 kartÄ dalyvavo nukentėjusios R.

Z. papildomoje apklausoje (1 t., b.l. 41), 2 kartus dalyvavo teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 42, 83), nukentėjusių B.O. B. ir P. B. vardu pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius, tvirtino jų priedų kopijas, pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, civiliniam atsakovui ADB „Ergo Lietuva“ reiÅ¡kė pretenzijÄ dėl žalų atlyginimo. Kita vertus, advokatės D. ViÅ¡inskienės ruoÅ¡ti ir tyrėjui pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai bei praÅ¡ymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo buvo standartiniai, kurie paprastai reiÅ¡kiami eismo įvykių bylose, ieÅ¡kiniai nebuvo itin sudėtingi ar didelės apimties, visų Å¡ių procesinių dokumentų tekstai identiÅ¡ki, juose nurodomos tokios pat faktinės aplinkybės ir tapatÅ«s argumentai.

Be to, teismas, spręsdamas ieÅ¡kinių dydžio, bausmės klausimus, jau konstatavo, kad kaltinamojo R. B. turtinė padėtis yra prasta ir tai grindžiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo faktu. Atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai yra tenkintini tik iÅ¡ dalies, todėl turi bÅ«ti vertinama ir proporcija tarp civilinių ieÅ¡kovų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių. Dėl Å¡ių priežasčių bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas nukentėjusių R.

Z., B.O. B. ir P. B. patirtas atstovavimo iÅ¡laidas mažina per pusę ir sprendžia, kad iÅ¡ kaltinamojo R. B. kiekvienam nukentėjusiajam priteistina po 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str. , n u s p r e n d ž i a : R B pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, R.

B. paskiriant įpareigojimus:

1) per du mėnesius atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų B. O. B., P. B., R. Z., 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. B. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jÄ panaikinti.

Nukentėjusios R. Z. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies:R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 12 122,67 Lt (dvylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du litus 67 centus) neturtinei žalai atlyginti;R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 2877,33 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus 33 centus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 4550,27 Lt (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų 27 centus) turtinei žalai atlyginti.R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokatės Dianos ViÅ¡inskienės paslaugoms iÅ¡ dalies apmokėti.

Nukentėjusio P. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies:P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 12 122,67 Lt (dvylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du litus 67 centus) neturtinei žalai atlyginti;P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 2877,33 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus 33 centus) neturtinei žalai atlyginti.

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokatės Dianos ViÅ¡inskienės paslaugoms iÅ¡ dalies apmokėti. Nukentėjusios B. O. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies:B. O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 27 122,67 Lt (dvideÅ¡imt septynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du litus 67 centus) neturtinei žalai atlyginti;B.

O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 2877,33 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus 33 centus) neturtinei žalai atlyginti. B. O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokatės Dianos ViÅ¡inskienės paslaugoms iÅ¡ dalies apmokėti. Kitoje dalyje B. O. B., P. B., R. Z. civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo visiÅ¡ko įvykdymo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro ArtÅ«ro Bužavo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ R.

B. nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4630-0036-0234 su statiniais: sodo pastatu, unikalus Nr. 4400-0350-4481, ir stogine, unikalus Nr. 4400-0350-5690, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant R. B. Å¡iuo turtu disponuoti. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu rastus, paimtus ir į Kauno apskrities VPK buhalterijÄ Ä¯neÅ¡tus 251,63 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 63 centus) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti R. B.. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Ford Galaxy“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti R. B.. Vairuotojo pažymėjimÄ Nr. R0468598, iÅ¡duotÄ 2009-08-05 R. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, vykdant baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                     Darius Kantaravičius