5ee03fd3-323d-41c8-bddf-beb36b23d6fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-217-790/2017 Proceso Nr. 3-61-3-00122-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 12.14.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui adv. Mariui Žėbai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB ,,Akamar“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas UAB ,,Akamar“ kreipėsi į teismÄ skundu (b. l. 1-4), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ Nr. S-255 (7-252/2015);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 69-120;

3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2015 m. liepos 24 d. sprendimÄ Nr. FR0682-497. Nurodo, kad Kauno AVMI, atlikusi pakartotinį mokestinį patikrinimÄ , 2015 m. liepos 14 d. pateikė UAB „Akamar“ patikrinimo aktÄ Nr. 04.2.2-FR0680-509. 2015 m. liepos 24 d. Å¡is aktas buvo patvirtintas sprendimu Nr. FR0682-497. PareiÅ¡kėjui pateikus skundÄ , VMI priėmė 2015 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 69-120, kuriuo skundas buvo atmestas. MGK 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. S-225(7-252/2015) patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, MGK sprendimas nenuoseklus, jame netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, padaryta klaida taikant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas skunde MGK teigė, kad tik teisėtai gautos pajamos sudaro pelno mokesčio bazę. Todėl pajamų apskaitymui negali pakakti vien faktinio jų gavimo į sÄ skaitÄ . Vien pinigų pervedimas į sÄ skaitÄ savaime nesudaro pagrindo Å¡ių lėšų pripažinti pajamomis pelno mokesčio prasme. Mokesčių administratorius, neigdamas mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentus, privalo pagrįsti, kodėl Å¡ios pajamos yra ne tokios, kaip deklaruota.

Nustačius, kad Å«kinė operacija, pagal kuriÄ buvo gautos lėšos, yra neįvykusi, tai savaime sudaro pagrindÄ piniginių lėšų, kurios judėjo Å¡ios operacijos pagrindu, nepriskirti nei prie apmokestinamų pajamų, nei prie patirtų sÄ naudų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pirko prekes iÅ¡ Lietuvoje veikiančių įmonių ir pardavė jas Estijoje veikiančioms įmonėms. Už prekes gautus pinigus iÅ¡ Estijos įmonių pervedė Lietuvoje veikiančioms įmonėms – prekių pardavėjams.

Mokesčių administratorius, nustatęs, kad prekių pirkimo Å«kinė operacija, pagal kuriÄ buvo pervestos lėšos, yra neįvykusi, padarė tiesioginę iÅ¡vadÄ , kad patirtos iÅ¡laidos (pervestos lėšos už prekes) negali bÅ«ti priskirtos sÄ naudoms. Nors iÅ¡laidų patyrimo faktas yra neginčytinas (lėšos perverstos bankiniu pavedimu), mokesčių administratorius nesvarstė, kad patirtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priskirtos kitoms iÅ¡laidoms, kurios, kaip ir pagal tÄ patį sandorį gautos pajamos, tariamai nesusijusios su įprastine veikla.

Nustačius, jog Å«kinė operacija yra neįvykusi, savaime reiÅ¡kia, kad ir pajamos negali bÅ«ti apskaitomos, nepriklausomai nuo to, kad jos buvo gautos. Nustačius, kad Å«kinė operacija yra neįvykusi, o patektos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitos faktÅ«ros neatitinka tikrovės, iÅ¡laidas ir pajamas mokesčių administratorius galėtų apskaityti tuo atveju, jeigu nustatytų tariamai tikruosius, slepiamus sandorius bei mokestinę tokių Å«kinių operacijų naudÄ , t. y. taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį.

MGK nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia konkrečių įrodymų, jog per banko sÄ skaitas pervesti pinigai nėra pajamos. PareiÅ¡kėjas teigia, kad įvyko prekių pirkimas-pardavimas. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad atitinkami sandoriai neįvykę, mokestine prasme negali bÅ«ti įvertinama tik viena sandorio pusė (sÄ naudų) vien dėl to, kad tai yra nenaudinga mokesčių mokėtojui ir naudinga mokesčių administratoriui. PareiÅ¡kėjas 2017 m. birželio 13 d. paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu papildomai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nedisponavo piniginėmis lėšomis, kurios buvo pervedamos tik formaliai, su tikslu jas pervesti UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“.

Atsakovas VMI atsiliepimu į skundÄ (b. l. 57-60) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pirminio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių (techninės įrangos) įsigijimÄ iÅ¡ UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ už 2 635 492,29 Lt (2 178 093 Lt + 457 399 Lt PVM). Bendrovė, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, įformino Å¡ios įrangos pardavimÄ Estijoje registruotoms įmonėms – OU „SD Holding“, OU „Alteal Kaup“, OU „Nikoma“, OU „BVM Remonditood“, OU „Smesta“.

Estijos mokesčių administratorius nepatvirtino sandorių tarp bendrovės ir Estijoje registruotų įmonių. Nustatyta, kad realus prekių pirkimas pardavimas tarp bendrovės ir minėtų įmonių neįvyko. Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas į pajamas įskaitė 2 235 629,15 Lt sumÄ pagal Estijos įmonėms iÅ¡raÅ¡ytas formalias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ Estijoje registruotų įmonių į atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ gavo 2 027 466,02 Lt (2011 m. – 1 403 199,76 Lt, 2012 m.

– 624 266,26 Lt) nenustatytos kilmės piniginių lėšų. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, pagal 2 straipsnio 24 dalies nuostatas, pajamos – visos iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais. Pakartotinio patikrinimo metu, apibendrinusi pirminio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjui pervestos piniginės lėšos pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas priskirtinos gautoms kitoms pajamoms, kurios nėra susijusios su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu.

Gautas kitas, su veikla nesusijusias, pajamas sÄ lygoja ne formalus pajamų apskaitymas pagal bendrovės įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, o faktiÅ¡kas piniginių lėšų į bendrovės banko sÄ skaitÄ gavimas. Kauno AVMI nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad Å«kinės operacijos pagal įformintus apskaitos dokumentus neįvyko, nepaneigia pajamų gavimo fakto. Gautas kitas pajamas patvirtina pareiÅ¡kėjo apskaityti ir deklaruoti duomenys, patvirtinantys gautų kitų pajamų (gauto pelno) panaudojimÄ ankstesnių laikotarpių nuostolių dengimui.

Nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas įmonėms UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ pervedė 2 416 717,49 Lt, Å¡ių įmonių vardu įforminti dokumentai juridinės galios neturi, t. y. realus prekių pirkimas pardavimas tarp pareiÅ¡kėjo ir įmonių neįvyko. Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas sÄ naudos gali bÅ«ti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tada, kai jos pagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, yra įprastos ir bÅ«tinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Atsakovas nurodo, kad Kauno AVMI, VMI ir MGK iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡dėstė savo sprendimus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra atmestinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjo PVM ir pelno mokesčio mokėjimo patikrinimÄ už 2011-2012 m., kurio metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pagal UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įformino prekių (įrangos) pirkimÄ už 2 635 492,29 Lt (iÅ¡ jų PVM 457 399 Lt), ir Å¡iÄ Ä¯rangÄ pagal įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pardavė Estijoje registruotoms įmonėms.

Kauno AVMI konstatavo, kad UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neturi juridinės galios, nes tarp pareiÅ¡kėjo ir minėtų bendrovių realus prekių pirkimas-pardavimas nevyko. Dėl Å¡ios priežasties Kauno AVMI konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas į PVM atskaitÄ nepagrįstai įtraukė 457 399 Lt PVM sumÄ , be to, nepagrįstai į leistinus atskaitymus apskaičiuojant pelno mokestį įtraukė 2 178 093 Lt sumÄ , ir dėl Å¡ių pažeidimų 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-326 dėl patikrinimo akto patvirtinimo nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 457 399 Lt PVM, 126 252 Lt PVM delspinigius ir 45 740 Lt PVM baudÄ bei 280 393 Lt pelno mokestį, 43 584 Lt pelno mokesčio delspinigius ir 28 039 Lt pelno mokesčio baudÄ .

VMI 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 69-125 (MGK byla, b. l. 9-15) patvirtino Kauno AVMI 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-326. MGK 2015 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. S-7(7-232/2014) (MGK byla, b. l. 19-26) patvirtino VMI 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 69-125 dalį dėl nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ PVM bei su juo susijusias sumas, o sprendimo dalį dėl nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ pelno mokestį bei su juo susijusias sumas panaikino ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¡ioje dalyje VMI nagrinėti iÅ¡ naujo.

MGK konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas dėl realių ūkinių operacijų nebuvimo, todėl, nesant PVM objekto, pareiškėjui pagrįstai buvo atsisakyta atskaityti pirkimo PVM sumas. Dėl pelno mokesčio MGK sprendime nurodė, kad formalius reikalavimus atitinkančiais dokumentais grindžiamos įrangos įsigijimo išlaidos negali būti pripažintos pareiškėjo leidžiamais atskaitymais, nes jos neatitinka leidžiamų atskaitymų pripažinimo principų.

Tačiau MGK panaikino VMI sprendimo dalį dėl pelno mokesčio nustačiusi, kad mokesčių administratorius įvertino tik aplinkybes, susijusias su leistinų atskaitymų nepripažinimu, tačiau nevertino aplinkybių dėl apmokestinamųjų pajamų iÅ¡ Estijos įmonių gavimo. PareiÅ¡kėjas dėl MGK 2015 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. S-7(7-232/2014) dalies, kuria buvo patvirtinti nurodymai sumokėti į biudžetÄ PVM ir su juo susijusias sumas, skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-230-438/2017 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡ioje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje pakanka duomenų nustatyti, jog prekių tiekimas PVM įstatymo prasme neįvyko, t. y. pareiÅ¡kėjui nebuvo perduota teisė kaip savininkui disponuoti prekėmis, todėl PVM objektas nebuvo sukurtas.

Vykdydama MGK 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. S-7(7-232/2014), VMI 2015 m. kovo 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. 69-23 panaikinti nurodymus dėl pelno mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo bei pavesti Kauno AVMI atlikti pakartotinį pelno mokesčio patikrinimÄ . Kauno AVMI, vykdydama šį VMI sprendimÄ , atliko pakartotinį pelno mokesčio patikrinimÄ už 2011-2012 m. ir surašė 2015 m. liepos 14 d. patikrinimo aktÄ Nr. 04.2.2-FR0680-509 (MGK byla, b. l. 40-52). Kauno AVMI patikrinimo akte, kaip nurodė MGK, vertino aplinkybes, susijusias su pajamų pripažinimu ir pelno mokesčio apskaičiavimu.

Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011-07-29 iki 2011-12-30 įformino prekių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „Moriva“ už 879 672,80 Lt (be PVM) ir tuo pačiu laikotarpiu įformino jų pardavimÄ trims Estijos bendrovėms OU „SD Holding“, OU „Alteal Kaup“ ir OU „Nikoma“ už bendrÄ 891 366,70 Lt sumÄ . PareiÅ¡kėjas į banko sÄ skaitÄ iÅ¡ minėtų Estijos bendrovių gavo 2011 m. 697 215,76 Lt, o 2012 m. 194 150,94 Lt. Be to, Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011-03-24 iki 2011-06-27 įformino prekių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „EST Solutions“ už 870 400 Lt (be PVM), tuo pačiu laikotarpiu įformino jų pardavimÄ už 907 794 Lt Estijos įmonei OU „BVM Remonditood“, iÅ¡ kurios 2011 m.

į sÄ skaitÄ gavo 705 984 Lt. Kauno AVMI taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-01-16 iki 2012-02-22 įformino prekių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „ArÅ«no projektai“ už 428 020 Lt (be PVM) ir tuo pačiu laikotarpiu įformino jų pardavimÄ už 436 468,45 Lt Estijos įmonei OU „Smesta“, iÅ¡ kurios 2012 m. gavo 430 115,30 Lt. Kauno AVMI nustatė, kad iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas į banko sÄ skaitÄ iÅ¡ minėtų Estijos įmonių gavo 2011 m. 1 403 199,76 Lt, o 2012 m. 624 266,24 Lt pinigines lėšas, viso 2 027 466 Lt, o į pajamas įskaitė 2 235 629,15 Lt, t. y. sumas, nurodytas Estijos įmonėms iÅ¡raÅ¡ytuose formaliuose apskaitos dokumentuose.

Kauno AVMI patikrinimo akte nurodė, kad kadangi patikrinimo metu prekių tiekimas minėtoms Estijos įmonėms nenustatytas ir neįrodytas, piniginių lėšų gavimas į banko sÄ skaitÄ nepagrįstas įformintuose apskaitos dokumentuose nurodytu Å«kinės operacijos turiniu. Kauno AVMI nurodė, kad vertinant piniginių lėšų į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ gavimo faktÄ , nesant jų pagrindimo, jos laikytinos kitomis, su pareiÅ¡kėjo veikla nesusijusiomis pajamomis. Kauno AVMI patikrinimo akte nurodė, kad gautas kitas, su veikla nesusijusias, pajamas sÄ lygoja ne formalus pajamų apskaitymas pagal pareiÅ¡kėjo įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, o faktiÅ¡kas piniginių lėšų į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ gavimas.

Kauno AVMI nuomone, gautas kitas pajamas patvirtina pareiÅ¡kėjo apskaityti ir deklaruoti duomenys, patvirtinantys gautų kitų pajamų (gauto pelno) panaudojimÄ ankstesnių laikotarpių nuostolių dengimui. Kauno AVMI nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ pervestos piniginės lėšos nepagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, nenustatyta, kad įforminti mokėjimai susiję su prekių įsigijimu, todėl jie laikytini nenustatytos kilmės ir paskirties mokėjimais, kurie negali bÅ«ti priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Kauno AVMI patikrinimo akte už 2011 m. papildomai apskaičiavo 221 738 Lt pelno mokesčio, o už 2012 m. 27 373,47 Lt, viso 249 111 Lt (72 147,53 Eur) pelno mokesčio. Kauno AVMI 2015 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. FR0682-497 patvirtino patikrinimo aktÄ bei apskaičiuotus delspinigius ir skyrė atitinkamo dydžio baudÄ (MGK byla, b. l. 36-39). VMI 2015 m. spalio 2 d. sprendimu patvirtino pastarÄ jį Kauno AVMI sprendimÄ (MGK byla, b. l. 6-7), o MGK 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. S-255(7-252/2015) patvirtino VMI 2015 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 69-120 (MGK byla, b. l. 93-100).

PareiÅ¡kėjas byloje kelia mokestinį ginÄÄ dėl minėtų Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip minėta, pagal mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes pareiÅ¡kėjas buhalterinėje apskaitoje kaip pajamas apskaitė sumas, nurodytas prekių pardavimo Estijos įmonėms dokumentuose, o į leidžiamus atskaitymus įtraukė UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ sumokėtas pinigines lėšas. Kaip patvirtina patikrinimo metu nustatytų faktinių duomenų visuma, kuri iÅ¡samiai apibendrinta Kauno AVMI 2015 m. liepos 14 d. patikrinimo akte Nr. 04.2.2-FR0680-509 (patikrinimo akto 18-19 pusl.), realaus prekių įsigijimo iÅ¡ UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“, UAB „ArÅ«no projektai“ ir, atitinkamai, jų realaus pardavimo Estijos įmonėms nebuvo, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-230-438/2017.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamo mokestinio ginčo metu iÅ¡ esmės nekvestionuoja mokesčių administratoriaus iÅ¡vados dėl realaus prekių įsigijimo ir pardavimo nebuvimo, tačiau nesutinka su tuo, kaip mokesčių administratorius traktavo Å¡ios aplinkybės įtakÄ pelno mokesčio mokėjimui. Pirmiausia, pareiÅ¡kėjas nesutinka, kad iÅ¡ Estijos įmonių gautos piniginės lėšos mokesčių administratoriaus buvo įvertintos kaip pajamos pelno mokesčio mokėjimo prasme. PareiÅ¡kėjas mano, kad jo gautos piniginės lėšos negali bÅ«ti laikomos uždirbtomis pajamomis, kad vien tik pinigų pervedimas į sÄ skaitÄ nesudaro pagrindo Å¡ių lėšų pripažinti pajamomis.

Pareiškėjo manymu, vien faktas, kad ūkinė operacija yra neįvykusi reiškia, kad pajamos negali būti apskaitomos. Pareiškėjas 2017 m. birželio 13 d. paaiškinimuose raštu papildomai nurodo, kad jis nedisponavo piniginėmis lėšomis, nes jos buvo pervedamos tik formaliai, su tikslu pervesti UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „Arūno projektai“. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. Teismas pažymi, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnį pelno mokesčiu apmokestinamas uždirbtas pelnas ir (arba) gautos pajamos, jei jos yra pelno mokesčio bazė.

Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pelno mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Pajamos, remiantis Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, yra visos iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Pelno mokesčio įstatymÄ pajamos suprantamos iÅ¡ esmės kaip ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį (turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas), kÄ patvirtina ir Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje įtvirtinta veiklos samprata.

Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 7, 8 straipsniais, Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsniu, pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principÄ , t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principÄ . Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju realaus prekių pardavimo Estijos įmonėms nebuvo, vadinasi iÅ¡ Estijos įmonių gautų piniginių lėšų nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo pajamomis už parduotas prekes.

Tačiau, kaip minėta, pagal Pelno mokesčio įstatymÄ pajamomis gali bÅ«ti pripažįstamos visų rÅ«Å¡ių pajamos, tiek pinigais, tiek ne pinigais. Tai gali bÅ«ti įprastinės Å«kio subjekto pajamos, susijusios su Å¡io subjekto veikla, taip pat gali bÅ«ti ir pajamos, nesusijusios su įprastine Å«kio subjekto veikla, o atsitiktinio pobÅ«džio. Svarbu, kad gautos pajamos didintų vieneto ekonominę naudÄ . IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, pajamų pripažinimui nėra bÅ«tinas jų uždirbimo elementas.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimÄ , kad pajamomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik uždirbtos pajamos, paneigia administracinių teismų praktika. Pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-63-310/2011 aiÅ¡kiai nurodė nesutinkantis su aiÅ¡kinimu, kad pelno mokesčio objektu gali bÅ«ti tik uždirbtos pajamos, kadangi pajamos yra suprantamos kaip visos iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas į banko sÄ skaitÄ iÅ¡ minėtų Estijos įmonių gavo 2011 m. 1 403 199,76 Lt, o 2012 m. 624 266,24 Lt, viso 2 027 466 Lt piniginių lėšų, nors, kaip minėta, prekių Å¡ioms įmonėms pagal įformintus dokumentus realiai nepardavė. Taigi, pareiÅ¡kėjo į sÄ skaitÄ gautos piniginės lėšos yra ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įprastinės, bet mokesčių administratoriui nežinomos ir nenustatytos veiklos gautos pajamos.

PareiÅ¡kėjas Å¡iomis gautomis piniginėmis lėšomis disponavo, dalį jų, apskaitęs jas kaip pajamas iÅ¡ prekių pardavimo, panaudojo 2007 m. nuostoliams dengti (žr. patikrinimo akto 24 pusl.). Taigi, pagal tokias bylos aplinkybes negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡ Estijos įmonių gautos piniginės lėšos jų gavimo metu nepadidino pareiÅ¡kėjo ekonominės naudos ir jos neatitinka pajamų sampratos. Teismas sutinka su MGK pozicija, kad pareiÅ¡kėjas galėjo teikti įrodymus, jog gautos piniginės lėšos nepripažintinos pajamomis (pvz., jos grÄ Å¾intinos Å«kio subjektams, iÅ¡ kurių buvo gautos, kas rodytų, jog jos nesukÅ«rė pareiÅ¡kėjui ekonominės naudos), tačiau to nepadarė.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis nedisponavo piniginėmis lėšomis, nes jos buvo pervedamos tik formaliai, su tikslu jas pervesti UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „Arūno projektai“, nepagrįsti, nes pareiškėjas pagal nustatytas aplinkybes ne tik turėjo teisę disponuoti jam pervestomis piniginėmis lėšomis, bet ir, kaip minėta, faktiškai jomis disponavo, apskaitė jas kaip pajamas, jų dalį panaudojo nuostoliams dengti. Vadinasi, mokesčių administratorius tinkamai pareiškėjo iš Estijos įmonių gautas pinigines lėšas įvertino kaip kitas, su veikla nesusijusias, pajamas pelno mokesčio prasme ir jas teisėtai apmokestino.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad vien faktas, jog Å«kinė operacija yra neįvykusi reiÅ¡kia, kad pajamos negali bÅ«ti apskaitomos, atmestini kaip neatitinkantys aptartos Pelno mokesčio įstatyme įtvirtintos pajamų sampratos. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka ir su mokesčių administratoriaus sprendimu leidžiamiems atskaitymams nepriskirti piniginių lėšų, sumokėtų UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“. PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡laidų patyrimo faktas yra neginčytinas (lėšos perverstos bankiniu pavedimu), tačiau mokesčių administratorius nesvarstė Å¡ių iÅ¡laidų priskirti kitoms, kurios, kaip ir pagal tÄ patį sandorį gautos pajamos, tariamai nesusijusios su įprastine veikla.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , iÅ¡ pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai. Remiantis Pelno mokesčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Pelno mokesčių įstatymo 2 straipsnio 31 dalis sÄ naudas apibrėžia kaip visas iÅ¡laidas, patirtas uždirbant pajamas.

Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ne bet kokios mokesčio mokėtojo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atskaitomos iÅ¡ pajamų. Leidžiama atskaityti tik faktiÅ¡kai patirtas, įprastines tokiai veiklai, bÅ«tinas pajamoms uždirbti iÅ¡laidas, grindžiamas tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad tai, ar sÄ naudos yra patvirtintos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrÄ jį įvykusios Å«kinės operacijos turinį. Å iuo atžvilgiu vėlgi svarbu turėti omenyje, jog vien formalÅ«s buhalterinės apskaitos dokumento trÅ«kumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iÅ¡ bendrųjų pajamų atimti tam tikras sÄ naudas, jeigu jos faktiÅ¡kai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ , jeigu <...> sÄ naudos faktiÅ¡kai nėra patirtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004 ir kt.). Å iuo atveju, vertinant, ar pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos, sumokant lėšas UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“, atitinka minėtų sÄ lygų visumÄ ir gali bÅ«ti atskaitomos iÅ¡ pajamų, pažymėtina esminė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas prekių iÅ¡ UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „ArÅ«no projektai“ realiai neįsigijo.

Kartu tai reiÅ¡kia, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos Å«kinės operacijos neįvyko, todėl pareiÅ¡kėjo turimi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai neturi juridinės galios ir jais remtis, pripažįstant juose nurodytas iÅ¡laidas leidžiamais atskaitymais, negalima. PareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos nėra nurodytos jokiuose juridinę galiÄ turinčiuose dokumentuose, tikrieji sandoriai (Å«kinės operacijos), pagal kuriuos sumokėtos piniginės lėšos, nėra aiÅ¡kÅ«s, kartu tai suponuoja negalimumÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos buvo įprastinės tokiai veiklai ir bÅ«tinos pajamoms uždirbti.

Taigi, pareiÅ¡kėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis faktiÅ¡kai patyrė iÅ¡laidas, nėra pakankama tam, kad Å¡ias iÅ¡laidas bÅ«tų galima priskirti leidžiamiems atskaitymams. PareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡ pajamų atskaityti patirtas iÅ¡laidas, turi įrodyti visas įstatyme numatytas bÅ«tinas sÄ lygas (Å¡i mokesčių mokėtojo pareiga patvirtinta administracinių teismų praktikoje, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-400-602/2017 ir kt.), tačiau to nagrinėjamu atveju neatliko.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai leidžiamiems atskaitymams nepriskyrė piniginių lėšų, sumokėtų UAB „Moriva“, UAB „EST Solutions“ ir UAB „Arūno projektai“. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Kauno AVMI pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo pareiškėjui sumokėti pelno mokesčio ir su juo susijusias sumas. VMI ir MGK kilus mokestiniam ginčui tinkamai aiškino ir taikė Pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir pagrįstai patvirtino mokesčių administratoriaus nurodymus.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad MGK sprendimas nenuoseklus, jame netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, padaryta klaida taikant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, MGK sprendime, įvertinus įstatymo nuostatas dėl pajamų ir leidžiamų atskaitymų bei suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , iÅ¡samiai iÅ¡analizuota ginče susidariusi faktinė situacija ir motyvuotai iÅ¡nagrinėtas mokesčių administratoriaus sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tiek pajamų pripažinimo, tiek leistinų atskaitymų klausimais.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimų nėra, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo UAB ,,Akamar“ skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Marius Bajoras