5edec8ef-074e-45e2-8930-2e97f49e241a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-4290-142/2016          Proc. Nr. 3-61-3-04780-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė :M.

S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. rugsėjo 29 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 50 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. sausio 7 d. sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad trÅ«ko gyvenamojo ploto, kamerose buvo tamsu, Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, veisėsi tarakonai.

PaaiÅ¡kina, kad kamerose stalas buvo nedidelis (dviem asmenims), dvi kėdės, nors visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su dar 3 asmenimis. Nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atviras, todėl pareiÅ¡kėjas juo naudotis turėjo kitų asmenų akivaizdoje. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai labai pakenkė jo regėjimui. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad yra nerÅ«kantis, o buvo priverstas nuolat kalėti su rÅ«kančiais asmenimis. PaaiÅ¡kina, kad kratos metu buvo priverstas nusirengti nuogai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad visÄ laikÄ neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, o jo praÅ¡ymų LukiÅ¡kių TI-K net neregistruodavo. Dėl Å¡ios aplinkybės, pasak pareiÅ¡kėjo, iÅ¡iro jo santuoka su Ž. S.. PareiÅ¡kėjo manymu, tokios kalinimo sÄ lygos prilygo kankinimui. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patyrė orumo pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę ir apatijÄ , prasidėjo depresija.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

PareiÅ¡kėjas nurodė teismui, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 114).LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 28–38). PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti.

Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kina, kad kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus. Pažymi, kad tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Nurodo, kad asmens apžiÅ«ra yra atliekama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nustatyta tvarka.

Taip pat nurodo, kad yra vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Tam yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma jose laikyti daugiau taburečių ar kitų baldų. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad atskirų kamerų rÅ«kantiesiems nėra, nes tokių kamerų įrengimo nenumato teisės aktai, o pareiÅ¡kėjas buvo laikomas taip, kaip jis pats pageidavo. Atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, tokių pasimatymo suteikimo nenumato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. PareiÅ¡kėjo skundÄ vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesčių mokėtojų sÄ skaita.

Papildomuose paaiÅ¡kinimuose LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K kartu su asmens byla iÅ¡vyko 2014 m. balandžio 17 d., todėl LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybės pateikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus bÅ«ti laikomam kartu su nerÅ«kančiais asmenimis (b. l. 108–109). Kartu su Å¡iais paaiÅ¡kinimais LukiÅ¡kių TI-K pridėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu į įstaigos administracijÄ dėl laikymo su nerÅ«kančiais asmenimis nesikreipė (b. l. 110).

LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K (jo pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, susisiję su netaikytina senatimi, atmetami kaip nepagrįsti.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (b. 28–30). Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 8 antra pusė).

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, kurios, pasak pareiÅ¡kėjo, prilygsta kankinimams, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas nei teismui pateiktame skunde, nei, susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismui nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tiems reikalavimams. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimai, kildinami iÅ¡ laikotarpio nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. atmetami. Byloje toliau bus nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiÅ¡kėjui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 30), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,92 kv. m, nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2012 m. spalio 30 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,48 kv. m, nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,94 kv. m, nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,48 kv. m.

Taigi, ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 100 parų (daugiau nei 3 mėn.) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad trūko vietos ir kėdžių visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu susėsti prie stalo pavalgyti.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (toliau – Aprūpinimo baldais norma) nustatyta, kad taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su dar 2–3 asmenimis, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K visu Å¡iuo laikotarpiu (100 parų) pažeidė minėtÄ AprÅ«pinimo baldais normÄ . Aplinkybė dėl baldų trÅ«kumų neabejotinai yra susijusi taip pat ir su nustatytu ploto trÅ«kumu kamerose (kamerų perpildymu).             Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K kamerose veisėsi tarakonai.              Nagrinėjamam ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010), kurios 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti parazitų.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje        Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013).

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sÄ lygomis, yra laikomas jam sudarius saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimÄ , tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiÅ¡kėjas įvykdo pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 72–77). Pagal Å¡iÄ sutartį buvo sutarta, kad bus periodiÅ¡kai vykdoma patalpų priežiÅ«ra (iÅ¡siaiÅ¡kinant vabzdžių ir graužikų buvimÄ ir atliekant jų naikinimo darbus). LukiÅ¡kių TI-K sudaryta sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad kamerose veisėsi tarakonai. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad minėto tipo paslaugų sutartys buvo sudaromos ir vėliau – tiek 2014 metais, tiek 2015 metais (b. l. 78–84).

Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti vabzdžių buvimo (nebuvimo) išaiškinimo ar jų naikinimo darbai, todėl, Lukiškių TI-K neįrodžius priešingai, konstatuotina, kad buvo pažeistas higienos normos 76:2010 60 punktas.Kaip minėta, pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tamsu, šalta, drėgna, trūko oro. Šie pareiškėjo argumentai yra gana abstraktaus pobūdžio, todėl įrodinėjimo našta Lukiškių   TI-K neperėjo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) patikrinimų neatliko (b. l. 49–61). Å iuo aspektu, taip pat pažymėtina, kad Å¡alis (Å¡iuo atveju – LukiÅ¡kių TI-K) paprastai objektyviai negali įrodyti to, kÄ neigia (pavyzdžiui, tam tikrų faktų, kurių egzistavimÄ nurodo kita Å¡alis, neegzistavimo). PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusio regėjimo nepatvirtina byloje esantys pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenys.

Pareiškėjas nei ginčo laikotarpiu, nei po jo, su nusiskundimais dėl pablogėjusio regėjimo į gydytojus nesikreipė (b. l. 19–26). Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su minėtomis aplinkybėmis, atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais. Šiuo aspektu pastebėtina, kad vien tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis savaime nereiškia, kad buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad buvo priverstas kamerose kvėpuoti tabako dūmais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais dėl laikymo kartu su nerÅ«kančiais asmenimis (b. l. 110). Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 21 d. nurodė LukiÅ¡kių TI-K, kad bÅ«ti kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis sutinka. Šį sutikimÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino savo paraÅ¡u ir ranka įraÅ¡ytu žodžiu „sutinku“ (b. l. 116). Be to, pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje yra pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis (b. l. 20).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad buvo žeminamas asmeninės apžiÅ«ros metu, nes buvo priverstas nusirengti.  Kratų ir apžiÅ«rų laisvės atėmimo vietose atlikimo tvarkÄ ginčo laikotarpiu nustatė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, pavirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130. Pagal minėtÄ tvarkÄ , krata iÅ¡rengiant yra privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , iÅ¡vykstant iÅ¡ jos ir kitais nustatytais atvejais. Tokia krata atliekama atskiroje patalpoje, asmeniui nurodoma nusirengti iki apatinių baltinių, daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus.

Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai (146 punktas). PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad atliekant apžiÅ«rÄ yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, t. y. jo garbė ir orumas, laikytini nepagrįstais, nes tokia apžiÅ«ros tvarka yra įtvirtinta teisės aktuose.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino jo privatumo naudojantis tualetu, nes sanitarinis mazgas kamerose buvo atviras ir kiti esantys kameroje matė pareiÅ¡kėjÄ atliekant gamtinius reikalus.Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), kurių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad sanitarinio mazgo patalpa kamerose buvo atvira. LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui Ūkio skyriaus 2015 m. spalio 8 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad visose kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 41), tačiau LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai minėtose kamerose buvo atitverti pertvara ginčo laikotarpiu, t. y.

LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu (2012 m. pabaigoje) užtikrino pareiÅ¡kėjo minimalų privatumÄ , jam naudojantis tualetu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K visu ginčo laikotarpiu (100 parų) pažeidė Taisyklių 14.5 punkto reikalavimus.Galiausiai pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K kaltės iÅ¡iro jo santuoka, nes LukiÅ¡kių TI-K ignoravo jo praÅ¡ymus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kada ir į kÄ kreipėsi dėl minėtų pasimatymų suteikimo, taip pat nedetalizavo, ar tokius praÅ¡ymus buvo pateikusi jo sutuoktinė.

Minėtas skundo argumentas yra gana abstraktaus pobūdžio, todėl įrodinėjimo našta Lukiškių TI-K neperėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su Ž. B. susituokė 2012 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 121), o išsituokė 2014 m. gegužės 29 d. (b. l. 122). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas su sutuoktine bendravo trumpalaikių (2 val.) pasimatymų metu (b. l. 118). Marijampolės pataisos namai nurodė teismui, kad nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės prašymų, adresuotų Lukiškių TI-K, dėl ilgalaikių pasimatymo suteikimo ginčo laikotarpiu, pareiškėjo asmens byloje nėra (b. l. 123).

Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad praÅ¡ymai buvo neregistruojami ir nesprendžiami. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netenkintų praÅ¡ymų ginčo laikotarpiu skirti su sutuoktine ilgalaikius pasimatymus atmetami kaip nepagrįsti.Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (Ä®sakymo 1.3.1 punkto, Taisyklių 14.5 punkto, higienos normos 76:2010 60 punkto ir AprÅ«pinimo baldais normos pažeidimai), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ , įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę (daugiau nei 3 mėn.), mastÄ (pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas dažnai nesiekė net 2 kv.

m) ir pobÅ«dį (neužtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu), galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. LVAT praktikoje taip pat buvo konstatuota, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė pakankamai intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija.

Atsižvelgdamas į nustatytus įvairius pažeidimus, pažeidimų mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800,00 Eur, skaičiuojant 8,00 Eur už vienÄ parÄ (100 parų x 8,00 Eur), kai pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti 800,00 Eur. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo M.

S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė