2022-06-15 Nr. AB-16186-4-09-3-00042-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2988-654/2022

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00042-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai Z. A. J. J., jos atstovei advokatui Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjaujant Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusios Z. A. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusios Z. A. J. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. A. J. J. (toliau – ir Užsienietė) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 22S57756 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta ją apgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsienietė skunde nurodė, kad su skundžiamu Sprendimu dalyje dėl jos apgyvendinimo sąlygų nesutinka, kadangi jis yra neargumentuotas, nenurodyta, kaip ji klaidino pareigūnus, kaip pasireiškė jos nebendradarbiavimas.

2. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė užsienietės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad užsienietė į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančių nustatyti jos tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, teikė netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdama skirtingas informacijos detales.

II. 3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu užsienietės Z. A. J. J. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Sienos kirtimo metu užsienietės tapatybė nebuvo nustatyta, kadangi ji neturėjo dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietė buvo užregistruota 2021 m. liepos 17 d. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46999 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2453, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, byla dar neišnagrinėta.

5. Teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog užsienietė, kirtusi Lietuvos Respublikos sieną nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, jos nurodytos Lietuvos Respublikos sienos kirtimo ir į ją atvykimo priežastys nėra pilnai įtikinančios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, užsienietei pasislėpus, jos paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodė aktualias Įstatymo nuostatas, taip pat pažymėjo, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui, nėra nusiskundimų jos elgesiu.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prašo skundą atmesti ir nurodė, kad šiuo metu jau yra įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jai taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas užsienietės skundas panaikinti Departamento Sprendimą, kuriuo nuspręsta apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad užsienietė su kompetentingų Lietuvos institucijų pareigūnais nebendradarbiavo, nepateikė kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, užsienietės nurodytos sienos kirtimo ir atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastys nėra nustatytos ir nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad užsienietės apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises ir laisves.

11. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, atsakovas neatsižvelgė į jos vaikų interesus, todėl judėjimo laisvės apribojimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra proporcinga sankcija.

12. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

14. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

16. Sprendimo priėmimo metu užsienietė buvo prieglobsčio prašytoja. Migracijos departamento sprendimu ji buvo apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje remiantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu – jai neturint asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiaujant siekiant nustatyti jos asmenybę ir pilietybę, o taip pat remiantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu – prašymo suteikti jai prieglobstį nagrinėjimo metu jai nebendradarbiaujant su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šie pagrindai Migracijos departamento sprendime buvo motyvuoti tuo, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirtus Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. Skirtingais prieglobsčio procedūros etapais nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos institucijų pareigūnais ir darbuotojais, teikė skirtingas pasakojimų detales ir klaidinančią informaciją. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiems Migracijos departamento argumentams.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, kadangi byloje nėra duomenų, o Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nėra motyvų, rodančių, jog pareiškėja būtų nebendradarbiavo su pareigūnais. Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojai pateikė savo asmens dokumentų (pasų) nuotraukas, patvirtinančias jų asmens tapatybę ir pilietybę (sprendimo 5 lapas) ir Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojų asmens tapatybė ir pilietybė buvo nustatyti. Tokia Migracijos departamento sprendime nesuteikti užsienietei prieglobsčio padaryta išvada prieštarauja Migracijos departamento sprendime dėl apgyvendinimo padarytai išvadai. Migracijos departamento sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie pagrįstų ir aiškiai rodytų užsienietės nebendradarbiavimą su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidė apgyvendinimo taisykles, mėgino pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos ir pan. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, nepatvirtina Departamento teiginių apie pareiškėjų nebendradarbiavimą.

18. Užsienietei judėjimo apribojimai taikomi nuo 2021 m. liepos 15 d., t. y. beveik metus, todėl tolesnis jos judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.

19. 2022 m. birželio 15 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2989-567/2022 priėmė sprendimą panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiams I. A. M. B. O. (užsienietės vyras) ir K. I. A. B. O. (užsienietės nepilnametis sūnus) teisės judėti Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir panaikinti Departamento Sprendimų dalis, kuriomis pareiškėjai nesuteikta teisė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. A. J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 22S57756 dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Z. A. J. J. teisės judėti Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė