5edcea8d-6d72-40aa-8a45-459975aa61dc · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-267-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02638-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės „Eurosec OÜ“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „Eurosec OÜ“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė „Eurosec OÜ“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 220 593,91 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės Lietuvos kariuomenės Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2016 m. kovo 22 d. paskelbtame ir vykdytame ribotame konkurse „Universalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkimas“ (toliau – ir pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymÄ (toliau – Ä®statymas). Tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

IeÅ¡kovės pirkime pasiÅ«lyta kaina buvo mažiausia, tačiau atsakovė 2016 m. spalio 13 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad jos pasiÅ«lymas yra atmestas, nes neatitinka techninės specifikacijos 3.8 punkte keliamo reikalavimo. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismÄ , reikalaudama panaikinti atsakovės 2016 m. spalio 13 d. raÅ¡te užfiksuotÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, nes pasiÅ«lymas yra lygiavertis.

Taip pat ieÅ¡kovė reikalavo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pirkimo procedÅ«ras ir paskelbti pirkimo laimėtoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 patenkino ieÅ¡kinį ir pripažino, kad atsakovės sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ yra neteisėtas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su pirkimo laimėtojais 2017 m. gegužės 2 d. sudarė 1 623 820 Eur vertės pirkimo sutartį, kurios galiojimas baigiasi vėliausiai 2019 m. gegužės 5 d., konstatavo, kad grįžti į pirkimo procedÅ«ras negalima.

Atsakovei buvo skirta alternatyvi sankcija – 40 000 Eur bauda. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , taip pat nustatė priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

3. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirkime nurodyta bendra jos pasiÅ«lymo kaina sudarė 790 000 Eur. Å iÄ kainÄ atsakovė bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei, jei atsakovė nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų. Pirkimo sutarties vykdymo kaÅ¡tai sudarytų 569 406,09 Eur. IeÅ¡kovės negautas pajamas (grynÄ jį pelnÄ ) sudaro skirtumas tarp jos pasiÅ«lyme nurodytos kainos ir pirkimo sutarties vykdymo kaÅ¡tų, t. y. 220 593,91 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas vertino, kad pirkimo baigties ir ieÅ¡kovės negautų pajamų nesieja pakankamas priežastinis ryÅ¡ys, kuris yra bÅ«tinas civilinės atsakomybės taikymui. Kasacinio teismo sprendime nėra konstatuota, kad ieÅ¡kovė turi teisę sudaryti pirkimo sutartį. Minėtame sprendime nustatyta, kad atsakovė, vykdydama pirkimÄ , padarė procedÅ«rinį pažeidimÄ , nepakankamai tiksliai apibrėždama perkamo gaminio technines charakteristikas. Toks procedÅ«rinis pažeidimas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju negali bÅ«ti pripažintas nei vienas pirkimo dalyvis, nes kitokios perkamo gaminio techninės charakteristikos objektyviai gali lemti didesnį vieÅ¡o pirkimo dalyvių skaičių ir / ar kitokį kainos pasiÅ«lymÄ .

Nustačius esminius procedÅ«rinius pažeidimus, pirkimo procedÅ«ros paprastai yra kartojamos, o pirkimo nugalėtojas tokiu atveju nėra nustatomas. Aplinkybė, kad teismas pritaikė atsakovei alternatyvias įstatyme numatytas sankcijas ir iÅ¡saugojo sudarytÄ ir pradėtÄ vykdyti sandorį su kitu pirkimo dalyviu, galėtų įrodyti, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovės nepagrįsto sprendimo negalėjo dalyvauti konkurse, bet nėra pakankama tam, kad bÅ«tų konstatuotas ryÅ¡ys tarp tokio sprendimo ir ieÅ¡kovės negautų pajamų dėl nesudaryto sandorio.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašo atlyginti tiesioginių nuostolių dėl negalėjimo dalyvauti konkurse, todėl šio klausimo jis nesprendė.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ieÅ¡kovei nebuvo apribota galimybė vykdyti Å«kinę veiklÄ ir gauti pajamų. IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji negalėjo gauti tokių pat pajamų rinkoje, realizuodama tas pačias prekes, nėra įrodyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė „Eurosec OÜ“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas neteisingai suprato kasacinio teismo nutartį ir padarė esminę klaidÄ vertindamas Å¡ioje nutartyje nustatytus faktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, atsakovės padaryto pažeidimo esmė yra ne netinkamai parengtos sÄ lygos, o neteisėtai atmestas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas vieÅ¡ajame pirkime. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas faktiÅ¡kai ir vieÅ¡o pirkimo sÄ lygų prasme buvo lygiavertis, todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai jį atmetė.

Tokie atsakovės neteisėti veiksmai sÄ lygojo Ä®statymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 6 straipsnio pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai iÅ¡ naujo iÅ¡sprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau iÅ¡spręstÄ bylÄ ir kasacinio teismo nutartyje konstatuotus pažeidimus perkvalifikavo į kokybiÅ¡kai naujÄ pažeidimÄ . Kasacinio teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad perkamo gaminio techninės charakteristikos pirkimo sÄ lygose tariamai buvo netinkamai ir netiksliai apibrėžtos.

Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bÅ«tų padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ , kokiÄ padarė Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas (kad padarytas procedÅ«rinis pažeidimas, nes pirkimo dokumentų sÄ lygos buvo netikslios), pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , jis bÅ«tų pirkimÄ nutraukęs arba bent jau konstatavęs konkrečių pirkimo sÄ lygų punktų neteisėtumÄ ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas). 8.2. Nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeistas efektyvios tiekėjo teisių gynybos principas.

Pirmojo teisminio proceso metu (ginčijant neteisėtus atsakovės sprendimus) ieÅ¡kovės teisės iÅ¡ esmės nebuvo apgintos, nes vieÅ¡asis interesas ir atsakovės sukurti teisiniai santykiai su pirkimo laimėtoju buvo pripažinti svarbesniais už ieÅ¡kovės interesÄ sudaryti sutartį su atsakove. IeÅ¡kovei inicijavus antrÄ jį teismo procesÄ dėl žalos atlyginimo, jos galimybė efektyviai apginti savo teises yra iÅ¡ esmės nepagrįstai paneigiama, argumentuojant tuo, kad tariamai padarytas teisės pažeidimas nebuvo įrodytas, nors jis konstatuotas kasacinio teismo nutartyje. 8.3.

Teismas nepagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir jai kilusios žalos siejusio priežastinio ryÅ¡io. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 40 – 44 pastraipose, kuriose nurodyta, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti pripažintas pirkimo laimėtoju, konstatuotas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl ieÅ¡kovei jo net nereikėjo įrodinėti. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, bÅ«tent atsakovei kyla pareiga paneigti priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . 8.4.

Teismo iÅ¡vada, kad situacija, kai kasacinis teismas pritaikė atsakovei alternatyvias įstatyme numatytas sankcijas ir iÅ¡saugojo sudarytÄ ir pradėtÄ vykdyti sandorį su kitu vieÅ¡o pirkimo dalyviu, turėtų bÅ«ti vertinama tik kaip įrodanti, kad ieÅ¡kovė dėl perkančiosios organizacijos nepagrįsto sprendimo negalėjo dalyvauti konkurse, yra nelogiÅ¡ka. IeÅ¡kovė turėjo galimybę dalyvauti pirkime, pateikė pasiÅ«lymÄ , buvo pripažinta atitinkančia kvalifikacijos reikalavimus, tačiau jos pasiÅ«lymas buvo nepagrįstai atmestas vien dėl tariamo jo neatitikties techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimams.

Tai, kad buvo pritaikytos alternatyvios sankcijos, jokiu bÅ«du negali reikÅ¡ti, kad atsakovės padarytas pažeidimas yra susijęs su tariamu neteisėtų pirkimo sÄ lygų parengimu, o ne su neteisėtu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atmetimu. 8.5. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės negautos pajamos negali bÅ«ti pripažintos atsakovės veiksmų rezultatu, nes dėl atsakovės sprendimo ieÅ¡kovei niekaip nebuvo apribota galimybė vykdyti Å«kinę veiklÄ ir gauti pajamų. Teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra nustatyta, kad tiekėjas, praÅ¡ydamas atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , privalo paneigti galimybę dėl neteisėtų veiksmų vykdyti Å«kinę veiklÄ ir gauti pajamas.

VieÅ¡ojo pirkimo bylose Å¡i aplinkybė visai nėra įrodinėjama, nes perkančiosios organizacijos net teoriÅ¡kai negalėtų atimti iÅ¡ vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų galimybės vykdyti Å«kinę veiklÄ .

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos kariuomenė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 9.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo nutartyje yra konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota ne tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę sudaryti pirkimo sutartį, tačiau tai, kad atsakovė netinkamai parengė pirkimo sÄ lygas.

Be to, ieÅ¡kovė neįgijo teisės automatiÅ¡kai sudaryti pirkimo sutartį ir dėl to, kad jos pasiÅ«lymo kaina buvo žymiai mažesnė, nei kitų tiekėjų, todėl net ir pripažinusi, kad pasiÅ«lymas atitiko keliamus techninius reikalavimus, atsakovė privalėtų kreiptis į ieÅ¡kovę dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Atsakovei iÅ¡kėlus neįprastai mažos kainos pagrindimo klausimÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė turėjo pateikti įrodymus, kad jos pirkime pasiÅ«lyta kaina nebuvo neįprastai maža. 9.2.

IeÅ¡kovės argumentas, esÄ pirmosios instancijos teismas paneigė jos teisę gauti žalos atlyginimÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant pirkimo procedÅ«ras, kuriose ji dalyvavo, nėra pagrįstas. Pati ieÅ¡kovė atsisakė praÅ¡yti atlyginti jos patirtus nuostolius, susijusius su dalyvavimu pirkimo procedÅ«rose. Teismo posėdžio metu atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pateiktų įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas, tokia žala bÅ«tų atlyginta. Tačiau ieÅ¡kovė pasirinko kitÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalauti negautų pajamų – kuris negali bÅ«ti realizuotas nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. 9.3.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad patyrė netiesioginių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nesudarė sutarties su atsakove, neturėjo įtakos jos įprastinei veiklai. Prekės, kurios buvo siÅ«lytos pirkime, yra serijinės gamybos, nebuvo specialiai užsakomos ar gaminamos atsižvelgiant į konkurso reikalavimus, todėl ieÅ¡kovė galėjo siÅ«lyti jas įsigyti kitiems subjektams. 9.4. IeÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio, o sÄ naudas, kurių ji galėjo patirti vykdydama sutartį, grindžia tik prielaidomis.

IeÅ¡kovės pasiÅ«lyme nurodyta, kad ji turi atsiskaityti su prekių gamintoju pagal susitarimÄ , tačiau Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, koks susitarimas su gamintoju buvo pasiektas (ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti už prekes avansu visÄ sumÄ ar jos dalį, sumokėti po prekių pristatymo ar kitais terminais), taip pat nėra aiÅ¡ku, ieÅ¡kovė turėjo lėšų atsiskaityti avansu su tiekėja ar bÅ«tų jų pasiskolinusi. IeÅ¡kovė nepagrindė darbuotojų iÅ¡laikymo kaÅ¡tų. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteisiamos negautos pajamos, iÅ¡ apskaičiuotos negautų pajamų sumos turėtų bÅ«ti atimtas pelno mokestis, kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi į Estijos Respublikos biudžetÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais sukeltos žalos (negautų pajamų) atlyginimo. 2016 m. kovo 22 d. atsakovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė ir vykdė ribotÄ konkursÄ â€žUniversalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkimas“, kuriame pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. IeÅ¡kovė dalyvavo atsakovės vykdytame pirkime ir pateikė pasiÅ«lymÄ , kurio kaina buvo mažiausia, tačiau perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimu Å¡is pasiÅ«lymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovė apskundė jį teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ yra neteisėtas, tačiau, atsižvelgdamas į pirkimo eigÄ (atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. sudarė su konkurso laimėtoja pirkimo sutartį, kurios galiojimas vėliausiai baigiasi 2019 m. gegužės 5 d.), teismas nusprendė nenaikinti nei ginčijamo sprendimo, nei neteisėtai sudarytos pirkimo sutarties, kuri yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu saugumo ir gynybos srityje, bet skirti atsakovei alternatyviÄ sankcijÄ â€“ 40 000 Eur baudÄ .

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pripažinta, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę sudaryti pirkimo sutartį, bet yra konstatuota, kad atsakovė, vykdydama pirkimÄ , padarė procedÅ«rinį pažeidimÄ â€“ nepakankamai tiksliai apibrėžė perkamo gaminio technines charakteristikas. Teismas laikė, kad tokiame pirkime nugalėtoju negalėjo bÅ«ti pripažintas nei vienas jo dalyvis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės padarytų pažeidimų ir ieÅ¡kovės negautų pajamų dėl nesudaryto sandorio.

IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus ir neteisingai suprato joje nurodyto perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo esmę. IeÅ¡kovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje ji įrodė patyrusi žalÄ (negavusi pajamų dėl nesudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties), o minėtoje prejudicinę galiÄ turinčioje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuoti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir jos patirtos žalos.

13. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kasacinio teismo nutartyje konstatuotus atsakovės neteisėtus veiksmus, ar atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ (negautas pajamas) sieja priežastinis ryÅ¡ys, o tuo atveju, jei minėtos sÄ lygos bus pripažintos nustatytomis, turi bÅ«ti įvertinta, kokio dydžio žalÄ patyrė ieÅ¡kovė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kvalifikavimo ir priežastinio ryÅ¡io nustatymo 14.

Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å i norma įtvirtina bendrÄ principinę nuostatÄ , kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

15. Pirmiau minėta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės ginčas dėl atsakovės sprendimo atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pirkime buvo iÅ¡spręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo faktas yra nustatytas anksčiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ir nėra kvestionuojamas. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kokius neteisėtus veiksmus, vadovaujantis pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, atsakovė atliko – pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė padarė procedÅ«rinį pažeidimÄ ir nepakankamai tiksliai apibrėžė pirkimo objekto technines charakteristikas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė nepagrįstu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo paÅ¡alinimu iÅ¡ vykdomo pirkimo.

16. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pirkime dėl to, kad, atsakovės vertinimu, jis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – įrenginio techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatyta, kad jo objektyvo matymo kampas turi papulti į 8.1–10.5° (horizontaliai) ir 6.1–7.9° (vertikaliai) ruoÅ¾Ä , o ieÅ¡kovės siÅ«lomo įrenginio matymo kampas sudarė 12° (horizontaliai) ir 9° (vertikaliai). Atsakovė teigė, kad didesnis matymo kampas padidina bendrÄ vaizdinės informacijos kiekį, tačiau kartu jis pablogina stebimo vaizdo detalumÄ , aiÅ¡kumÄ , nes tokiu atveju sumažėja vaizdo raiÅ¡ka ir tam tikrais atvejais objektai gali likti nepastebėti.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, įrodinėjo, kad jos siÅ«lomas įrenginys yra lygiavertis – jis visiÅ¡kai atitinka kai kurių sÄ lygų reikalavimus, o tam tikri jo parametrai (jo objektyvo matymo kampas) net geresni, nei pirkimo sÄ lygose reikalaujami sprendimai.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje prejudicinę galiÄ turinčioje nutartyje nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai vieno kriterijaus reikÅ¡mei gerėjant, kito kriterijaus reikÅ¡mė prastėja (didėjant matymo kampui, sumažėja vaizdo raiÅ¡ka), atsakovė turėjo bÅ«ti suinteresuota apibrėžti ir kitus jai svarbius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti jai siÅ«lomos prekės, o neįtvirtinusi tokių reikalavimų, perkančioji organizacija negalėtų teisėtai atmesti tiekėjo pasiÅ«lymo tik dėl platesnių matymo kampų, juo labiau kai abi Å¡alys sutaria, kad dėl to padidėja (pagerėja) stebimo vaizdo aprėptis, taigi, siÅ«loma prekė, pasižymi geresnėmis techninėmis savybėmis (nutarties 33 punktas).

Teismas taip pat nurodė, kad „<...> atsakovė, pati nustačiusi ieÅ¡kovės įrenginio atitiktį Techninės specifikacijos 3.2 punktui, vėliau negali jos paneigti iÅ¡ anksto neiÅ¡vieÅ¡intų kriterijų pagrindu“ (nutarties 39 punktas) ir pažymėjo, kad atsakovė galėjo techninėse specifikacijose nurodyti sÄ lygÄ , kad „<...> žmogaus dydžio taikinių aptikimo atstumas turi siekti bent, pavyzdžiui, 600 m. Tokiu atveju ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nebÅ«tų laikytinas lygiaverčiu, nes dėl platesnių matymo kampų suteikiama net ir geresnė vaizdo aprėptis neužtikrina visumos atsakovės reikalavimų“, tačiau atsakovė neįtvirtino tokios sÄ lygos, o ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ atmetė tik dėl ginčo sÄ lygos, neįrodžiusi, kad jis neatitinka ir kitų reikalavimų ar iÅ¡ reikalavimų visumos iÅ¡plaukiančio optimalaus stebimo vaizdo raiÅ¡kos ir bendro vaizdinės informacijos kiekio balanso (nutarties 40 punktas).

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų teismas konstatavo, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ yra neteisėtas (nutarties 44 punktas).

18. Kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nepagrįstai atmesdama ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ â€“ teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi pirkimo dokumentuose neiÅ¡vieÅ¡intais kriterijais, dėl kurių nelaikė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo lygiaverčiu, ir expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, kad atsakovės sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ yra neteisėtas. Kasacinis teismas, prieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nekonstatavo, kad perkančioji organizacija netinkamai apibrėžė perkamo objekto technines charakteristikas ar kad kurios nors pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, taip pat neįvardijo konkrečių tariamai neteisėtų sÄ lygų.

Taigi, kasacinis teismas nenustatė, kad atsakovės parengtos pirkimo sÄ lygos yra nepakankamai apibrėžtos ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet vertino, kad atsakovė turi laikytis savo pačios nustatytų sÄ lygų, o tuo atveju, jeigu atsakovė siekė nustatyti kitokius reikalavimus (pavyzdžiui, nurodyti minimalų taikinių aptikimo atstumÄ ), ji turėjo tokius reikalavimus nurodyti pirkimo dokumentuose. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, esÄ atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė netinkamų, nepakankamai apibrėžtų pirkimo sÄ lygų parengimu – tai netinkamo kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų interpretavimo padarinys.

Kaip pagrįstai teigia ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo, iÅ¡ esmės perkvalifikavo minėtoje kasacinio teismo nutartyje nustatytÄ pažeidimÄ .

19. Klaidingai interpretavęs kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, pagrindžiančius atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir juos perkvalifikavęs, pirmosios instancijos teismas kartu padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos (negautų pajamų) siejančio priežastinio ryÅ¡io nebuvimo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai tariamai pasireiÅ¡kė neteisėtų (nepakankamai detalizuotų) pirkimo sÄ lygų parengimu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad atsakovės vykdomame pirkime nugalėtoju negalėjo bÅ«ti pripažintas nei vienas pirkimo dalyvis – nustačius, kad pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, perkančioji organizacija paprastai yra įpareigojama vykdyti pirkimÄ iÅ¡ naujo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas vertino, kad eliminavus atsakovės neteisėtus veiksmus, ieÅ¡kovė nebÅ«tų savaime pripažinta pirkimo laimėtoja, su kuria turėtų bÅ«ti sudaroma pirkimo sutartis, ir negautų jos pasiÅ«lyme nurodytos pinigų sumos.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės patirtos žalos (jos negautų pajamų) ir atsakovės neteisėtų veiksmų (anot teismo – procedÅ«rinių pažeidimų nepakankamai detalizuojant pirkimo sÄ lygas) nesiejo pakankamas priežastinis ryÅ¡ys.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Minėta, atsakovės vykdytame ginčo pirkime pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, o ieÅ¡kovės pateikto pasiÅ«lymo kaina buvo mažiausia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinę galiÄ turinčioje nutartyje konstatavo, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ yra neteisėtas (nutarties 44 punktas) ir kad byloje nustatytos aplinkybės (be kita ko, pirmiau minėtos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaina buvo mažiausia, o tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų) suponuoja prielaidas atsakovės ir pirkimo laimėtojų UAB „Brolis semiconductors“ ir UAB mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ sudarytÄ pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento) (nutarties 47 punktas).

Vadinasi, kasacinis teismas vertino, kad atsakovei neatmetus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo, kurio kaina buvo mažiausia iÅ¡ visų pirkime pateiktų pasiÅ«lymų, su ieÅ¡kove turėtų bÅ«ti sudaryta pirkimo sutartis ir vykdydama Å¡iÄ sutartį, ieÅ¡kovė turėtų gauti jos pasiÅ«lymo kainÄ atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad Å¡iuo atveju atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos siejančio priežastinio ryÅ¡io egzistavimo faktÄ nustatė kasacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės inicijuotÄ civilinę bylÄ dėl atsakovės sprendimo panaikinimo.

21. Atsakovė, siekdama įrodyti nebuvus ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtus veiksmus siejusio priežastinio ryšio, teigia, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra daug mažesnė už kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, atsakovė negalėtų sudaryti su ja pirkimo sutarties, bet turėtų, vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsniu, kreiptis į ieškovę dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io egzistavimo – atsakovei procesiniuose dokumentuose iÅ¡kėlus klausimÄ dėl to, ar ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaina nebuvo nepagrįstai maža, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje negalėjo preziumuoti, kad priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja, bet turėjo įrodyti, kad ji bÅ«tų pajėgi įvykdyti pirkimo sutartį, jei ji bÅ«tų sudaryta.

22. Pažymėtina, kad Å¡ie atsakovės samprotavimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų pagrindinių teisės aiÅ¡kinimo taisyklių dėl priežastinio ryÅ¡io įrodinėjimo pareiÅ¡kus reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, kuria buvo pakeista iki tol vyravusi teismų praktika dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir pirkimo sÄ lygose nustatytos tvarkos, tiekėjo (ieÅ¡kovo), siekiančio žalos atlyginimo iÅ¡ jos, pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiÅ«lymus, ieÅ¡kovo siÅ«loma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieÅ¡kovu nebÅ«tų sudaryta.

Bet kokiu atveju iÅ¡ tiekėjo, kurio pasiÅ«lymas pirkimo procedÅ«rų metu nebuvo atmestas, negali bÅ«ti reikalaujama įrodinėti hipotetinių, sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų. Atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiÅ«lyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiÅ«lymas Å¡iuo pagrindu nebÅ«tų atmestas; kad, nesant prieÅ¡ingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiÅ«lymÄ ), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiÅ«lymÄ , t. y. jos sprendimas neatmesti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo yra teisėtas.

Tiekėjui (ieÅ¡kovė), kurio pasiÅ«lymas pirkimo procedÅ«rose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiÅ«lyta kaina buvo mažiausia. Perkančioji organizacija, jai nutraukus atnaujintas pirkimo procedÅ«ras ir prieÅ¡ tai nepriėmus jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties, privalo įrodyti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo neatitiktį, t. y. teisėtÄ priežastį, dėl kurios sutartis su Å¡iuo tiekėju nebÅ«tų sudaryta, nepaisant to, ar pirkimo procedÅ«rų nutraukimas teismų bÅ«tų pripažintas neteisėtu.

23. Å ios nutarties 22 punkte nurodyta teisės aiÅ¡kinimo taisyklė yra detalizuota naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad ieÅ¡kovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo naÅ¡ta iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lÅ«kesčiai) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, Å¡ių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai Å¡ios deliktinės atsakomybės sÄ lygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti prieÅ¡ingai (paneigti priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ ), t. y. kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis su ieÅ¡kovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebÅ«tų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai) 24.

Taigi, vadovaujantis pirmiau iÅ¡dėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovui (tiekėjui) pagrindus buvus labiausiai tikėtina, kad jis dėl pirkime susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, tiekėjui pasiÅ«lius mažiausiÄ kainÄ , kai tiekėjų pasiÅ«lymai pirkime yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų) bÅ«tų pripažintas jo laimėtoju, preziumuojama, kad egzistuoja tiekėjo patirtÄ Å¾alÄ ir perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus siejantis priežastinis ryÅ¡ys.

Tokiu atveju bÅ«tent perkančiajai organizacijai, nesutinkančiai su Å¡ia prezumpcija, tenka pareiga jÄ paneigti – įrodyti, kad net ir eliminavus neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, pirkimo sutartis su tiekėju nebÅ«tų sudaryta.

25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovė įrodė (žr. Å¡ios nutarties 20 punktÄ ), kad dėl ginčo pirkime susiklosčiusių aplinkybių ji įgijo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad su ja bÅ«tų sudaryta pirkimo sutartis, jei atsakovė nebÅ«tų neteisėtai atmetusi jos pasiÅ«lymo. Tai reiÅ¡kia, kad priežastinio ryÅ¡io buvimas Å¡ioje situacijoje yra preziumuojamas, o atsakovės argumentai, esÄ ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti jos patirtÄ Å¾alÄ ir atsakovės neteisėtus veiksmus siejusį priežastinį ryšį, turėjo nagrinėjamoje byloje pagrįsti, kad jos pateikta pasiÅ«lymo kaina nebuvo pernelyg maža ir kad ji buvo pajėgi įvykdyti sutartį, nėra pagrįsti.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad bÅ«tent atsakovė, nesutikdama su priežastinio ryÅ¡io buvimo prezumpcija, turėjo jÄ paneigti ir įrodyti, kad pirkimo sutartis su ieÅ¡kove bet kokiu atveju nebÅ«tų sudaryta, tačiau atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė ir siekė perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ pačiai ieÅ¡kovei.

26. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prejudicinę galiÄ turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus atsakovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai juos perkvalifikuodamas iÅ¡ neteisėto pasiÅ«lymo atmetimo į netinkamÄ sÄ lygų parengimÄ , taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės patirtos žalos (negautų pajamų) ir atsakovės neteisėtų veiksmų nesieja pakankamas priežastinis ryÅ¡ys, kad atsakovės neteisėti veiksmai nekliudė ieÅ¡kovei gauti pajamų.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų, nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , atsakovė byloje nepaneigė aplinkybės, kad Å¡iuos jos veiksmus ir ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys (atsakovė nepagrindė, kad neatmetus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo, su ja, kaip su mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusia tiekėja, vis tiek nebÅ«tų sudaryta pirkimo sutartis), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ (negautas pajamas).

Dėl ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydžio 27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

28. Esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Ä®rodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

29. Negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, įrodinėjimas, pasižymi tam tikrais ypatumais, sÄ lygojamais viešųjų pirkimų teisinių santykių specifikos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiÅ«lymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieÅ¡kovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) iÅ¡laidų, sutarties vykdymo sÄ naudų. Å iame kontekste gali bÅ«ti svarbu, inter alia (be kita ko), įvertinti vieÅ¡ojo pirkimo dokumentus, kuriuose galbÅ«t buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti detalius tiekėjų siÅ«lomos kainos skaičiavimus, atitinkamų dalių įkainius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pateikto pasiÅ«lymo pirkime kaina sudarė 790 000 Eur. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad jos numatytos patirti iÅ¡laidos siekia 569 406,09 Eur. Å ias iÅ¡laidas sudaro 535 126,05 Eur įrenginių įsigijimo iÅ¡laidos, 1 884 Eur transportavimo kaÅ¡tai, 1 604,62 Eur krovinio draudimo iÅ¡laidos, 5 619 Eur banko garantijos kaina, 22 554,42 Eur importo mokestis, 1 418 Eur darbuotojų iÅ¡laikymo kaÅ¡tai ir 1 200 Eur skirtų nenumatytoms iÅ¡laidoms atlyginti. Tokiu bÅ«du, anot ieÅ¡kovės, jos patirta žala (negautos pajamos) sudaro 220 593,91 Eur sumÄ , kuri lieka iÅ¡ pasiÅ«lymo vertės atėmus pirkimo sutarties vykdymo sÄ naudas (790 000 Eur – 569 406,09 Eur).

Atsakovė tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde (žr. Å¡ios nutarties 9.4 punktÄ ) nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu negautų pajamų skaičiavimu ir teigia, kad ieÅ¡kovė neįvertino visų nurodomų patirtų iÅ¡laidų, be to, dalis jos įvardijamų sÄ naudų nėra tinkamai pagrįstos. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas nustatyti, kokio dydžio negautų pajamų suma priteistina ieÅ¡kovei, turi iÅ¡samiai įvertinti, ar ieÅ¡kovė, apskaičiuodama negautų pajamų dydį, atsižvelgė į visas galimas patirti iÅ¡laidas, ar jos nurodytos planuotos patirti pirkimo sutarties vykdymo sÄ naudos yra realios, pakankamai pagrįstos, nėra nemotyvuotai sumažintos, siekiant tokiu bÅ«du padidinti atlygintinos turtinės žalos sumÄ .

31. Å iame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008), negautų pajamų, kaip nuostolių, negalima tapatinti su Å«kio subjekto gautu ikimokestiniu pelnu, nes nuo Å¡ios sumos turi bÅ«ti mokamas pelno mokestis pagal atitinkamoje valstybėje taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ . Tik grynasis pelnas, likęs atskaičiavus pelno mokestį, gali bÅ«ti traktuojamas kaip asmens iÅ¡ neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovė yra registruota Estijos Respublikoje. Atsakovė teigia, kad Estijos Respublikoje yra taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas, todėl priteisiant ieÅ¡kovei negautas pajamas, iÅ¡ priteistinos sumos turėtų bÅ«ti atimta jos mokėtina pelno mokesčio suma. IeÅ¡kovė savo ruožtu byloje teigė, kad visas pirkimo sutarties pagrindu gautas pelnas (220 593,91 Eur) nebÅ«tų apmokestintas pajamų (pelno) mokesčiu, kadangi pagal Estijos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ , Å¡ioje valstybėje įsisteigę juridiniai asmenys nemoka pajamų mokesčio nuo nepaskirstytos pelno dalies, o ieÅ¡kovė yra pasirinkusi tokį verslo modelį, kad visÄ gautÄ pelnÄ ji reinvestuoja.

Vis dėlto nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų, kad ji iÅ¡ tikrųjų taiko jos nurodytÄ verslo modelį ir nepaskirsto gauto pelno, bet jį investuoja. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė tik Estijos Respublikoje galiojančio pajamų mokesčio įstatymo iÅ¡traukas, pagal kurias Estijos Respublikos rezidentės turi mokėti pajamų mokestį už pelnÄ , paskirstytÄ kaip dividendai ar kiti pelno paskirstymai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės pareigos mokėti pelno mokestį (ne)buvimo, Å¡is bylos aspektas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atskleistas.

32. Byloje taip pat nėra atskleista, kokiomis lėšomis (nuosavomis, skolintomis ir pan.) ieÅ¡kovė ketino atsiskaityti už įsigyjamus įrenginius, taip pat sumokėti kitas jos nurodytas su pirkimo sutarties vykdymu susijusius sumas (transportavimo, krovinio draudimo iÅ¡laidos ir kt.). Byloje nėra duomenų, ar ieÅ¡kovė ginčui aktualiu laikotarpiu disponavo reikiama pinigų suma, buvo susitarusi su banku, kitomis kredito įstaigomis ar kitais subjektais dėl paskolos suteikimo, nėra nurodyta, kokius įsipareigojimus pagal paskolos sutartis, jei ieÅ¡kovė planavo jas sudaryti, ji ketino prisiimti (kokio dydžio buvo mokesčiai, susiję su sutarties sudarymu, kokio dydžio palÅ«kanas ieÅ¡kovė ketino mokėti už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma ir pan.).

Pažymėtina, kad pirkimo sutarties specialios dalies 4.2 punkte įtvirtinta galimybė sumokėti tiekėjui iki 100 proc. sutarties kainos dydžio avansÄ . Tokiu atveju tiekėjas turi pateikti avansinio apmokėjimo banko garantijÄ arba draudimo bendrovės garantijos raÅ¡tÄ . Todėl tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė siekė, kad perkančioji organizacija sumokėtų jai avansÄ , nustatant ieÅ¡kovės negautų pajamų dydį, turi bÅ«ti įvertintos ir ieÅ¡kovės iÅ¡laidos atitinkamai avansinio apmokėjimo banko garantijai ar draudimo bendrovės laidavimui.

Visos pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės pagrindžia galimas ieÅ¡kovės sÄ naudas vykdant pirkimo sutartį, todėl turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų (jos grynojo pelno) dydžio.

33. Pirmiau minėta (žr. Å¡ios nutarties 30 punktÄ ), ieÅ¡kovė detalizavo, kokios konkrečios iÅ¡laidos sudaro jos planuotų patirti sÄ naudų sumÄ . Dalį Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovė pagrindė įrodymais – be kita ko, ieÅ¡kovė pateikė bendrovės „DVS transport AS“ pasiÅ«lymÄ , pagrindžiantį, kad krovinio gabenimo iÅ¡laidos sudarytų 1 884 Eur, o krovinio draudimo iÅ¡laidos – 1 604,62 Eur, taip pat AB „Swedbank“ pasiÅ«lymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad tarptautinio įvykdymo garantija ieÅ¡kovei kainuotų 5 619 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, ne visos ieÅ¡kovės nurodyto iÅ¡laidos yra tinkamai ir iÅ¡samiai pagrįstos.

34. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pirkimo objektu esančius įrenginius ieÅ¡kovė ketino įsigyti iÅ¡ bendrovės „Nivisys“. Byloje pateiktas pastarosios bendrovės 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasiÅ«lymas patvirtina, kad įgyjamų įrenginių kaina sudarė 636 800 USD (įskaitant 300 USD eksporto licencijos kainÄ ), o apmokėjimas už prekes turėjo bÅ«ti vykdomas pagal susitarimÄ . IÅ¡ „Nivisys“ 2018 m. sausio 26 d. raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovė galėtų atsiskaityti su minėta bendrove už įgyjamas prekes atidarydama akredityvÄ ir sumokėdama įrenginių kainÄ per 30 d. nuo jų iÅ¡siuntimo arba sumokėdama 80 proc. sumos bankiniu pavedimu prieÅ¡ 2 savaites iki jų iÅ¡siuntimo ir 20 proc. sumos per 30 d. po iÅ¡siuntimo.

IeÅ¡kovė byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių, koks konkretus susitarimas buvo pasiektas su „Nivisys“ dėl atsiskaitymo už prekes, kada ir kokia tvarka turėjo bÅ«ti atlikti mokėjimai už įrenginius. 35. „Nivisys“ pasiÅ«lyme nurodyta tiekiamų prekių kaina iÅ¡reikÅ¡ta Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais (USD). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė konvertavo į Eur, taikydama 2017 m. rugsėjo 8 d. galiojusį Eur ir USD kursÄ (1,19), kuris, kaip pripažįsta pati ieÅ¡kovė, buvo palankiausias nuo 2017 m. gegužės 2 d., kai turėjo bÅ«ti sudaryta pirkimo sutartis.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigė, kad valiuta konvertuota atsižvelgiant į atsiskaitymo su „Nivisys“ metu (2017 m. rugsėjo 8 d.) galiojusį Eur ir USD kursų santykį. Taigi, ieÅ¡kovė teigė, esÄ 2017 m. rugsėjo 8 d. turėtų bÅ«ti atliekamas mokėjimas, nors, kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, koks susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos buvo pasiektas („Nivisys“ pateiktame pasiÅ«lyme nurodyta, kad už pateiktus įrenginius bus atsiskaitoma pagal susitarimÄ , o 2018 m. sausio 26 d. raÅ¡te nurodyti keli atsiskaitymo už prekes bÅ«dai).

Vėliau ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pritaikė konkretų valiutų kurso santykį, kadangi dėl vykdomo verslo specifikos ji nuolat atsiskaito su savo kontrahentais Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais ir siekdama gauti kuo didesnį pelnÄ , esant palankiam Eur ir USD kursui, įsigyja USD mokėjimams ateityje atlikti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokiÄ ieÅ¡kovės praktikÄ (Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė grindžia tik savo paaiÅ¡kinimais), taip pat byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kada ir esant kokiam valiutų kursui ieÅ¡kovė turėtų atlikti mokėjimÄ â€žNivisys“.

Todėl vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, negali bÅ«ti nustatyta, kokios nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti pagrįstos prekių įgijimo sÄ naudos atsižvelgiant į valiutų kursų svyravimus.

36. Nesant duomenų, už kokiÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovė įsigytų įrenginius, teismas negali vertinti, kad ieÅ¡kovės nurodyta mokėtina importo mokesčio suma yra vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrįsta. IÅ¡ ieÅ¡kinyje pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovės planuotas sumokėti importo mokestis sudarė 22 554,42 Eur. Å is mokestis apskaičiuotas nuo ieÅ¡kovės nurodytų 354 873,95 Eur įrenginių įsigijimo kaÅ¡tų (neskaičiuojant 252,10 Eur eksporto licencijos kainos), taikant 4,2 proc. eksporto mokesčio tarifÄ .

Kaip jau minėta, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kokio dydžio iÅ¡laidas ieÅ¡kovė patirtų atsiskaitydama su „Nivisys“ dėl neaiÅ¡kaus atsiskaitymo su Å¡ia bendrove termino ir tinkamai nepagrįsto Å¡iuo atveju taikytino Eur ir USD kursų santykio. Tai reiÅ¡kia, kad tol, kol nebus nustatytos konkrečios įrenginių įgijimo sÄ naudos (įvertinant valiutų kursų pokyčius), negali bÅ«ti apskaičiuota ir konkreti ieÅ¡kovės mokėtina importo mokesčio suma, skaičiuojama nuo įrenginių vertės, konvertuotos į Eur.

37. Byloje taip pat nėra tinkamai pagrįstos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su darbuotojų, turėjusių vykdyti pirkimo sutartį, darbo vietos iÅ¡laikymu. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad pirkimo sutarties vykdymui bÅ«tų paskirtas tik vienas darbuotojas, kuris su pirkimo sutarties vykdymu susijusias funkcijas atliktų iki 4 savaičių (160 darbo valandų), todėl Å¡ios ieÅ¡kovės sÄ naudos sudarytų 1 418 Eur. Tačiau ieÅ¡kovė nedetalizavo, kokiu bÅ«du ji apskaičiavo nurodytÄ iÅ¡laidų sumÄ , nepagrindė, kokiÄ Å¡ios sumos dalį sudaro darbuotojui mokėtinas darbo užmokestis, ir kokiÄ jos dalį – darbdavio mokėtini mokesčiai (privalomo socialinio draudimo mokestis ir pan.), be to, ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, ar Å¡i suma nurodyta įvertinant tai, kad pirkimo sutartis turėtų bÅ«ti vykdoma 2 etapais (iÅ¡ pirkimo sutarties priedu esančio prekių pristatymo grafiko matyti, kad pirmais metais ieÅ¡kovė turėtų pateikti 68 įrenginių vienetus, 2 metais – 32 vienetus), todėl teismas negali įvertinti, ar tokios ieÅ¡kovės nurodytos darbuotojo darbo vietos iÅ¡laikymo sÄ naudos yra realios ir pakankamos.

Vieninteliai įrodymai, kuriais ieÅ¡kovė grindžia Å¡ias savo iÅ¡laidas – tai Estijos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nustatančių 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. taikytas minimalias valandinio darbo užmokesčio ir mėnesinio darbo užmokesčio visÄ darbo dienÄ dirbantiems asmenims normas, fragmentai, kurie, nesant byloje įrodymų dėl ieÅ¡kovės darbuotojui mokėtinų konkrečių sumų, per se (patys savaime) nėra pakankami ir nepagrindžia Å¡ių ieÅ¡kovės iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovės argumentas, esÄ ji negali pateikti teismui darbuotojo, atsakingo už pirkimo sutarties vykdymÄ , darbo sutarties dėl taikomų asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų ir konfidencialumo įsipareigojimų, neeliminuoja poreikio detaliai pagrįsti dėl pirkimo sutarties vykdymo ieÅ¡kovės turėtas patirti sÄ naudas.

38. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, ar ieÅ¡kovė nuo gauto pelno turėtų mokėti pelno mokestį, kokių iÅ¡laidų ieÅ¡kovė patirtų atsiskaitydama su prekių gamintoja „Nivisys“ atsižvelgiant į valiutų (Eur ir USD) kursų svyravimus, taip pat byloje nėra pagrįstos ieÅ¡kovės darbuotojų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, nėra pateikta konkreti ieÅ¡kovės mokėtino importo mokesčio suma, kuri gali bÅ«ti apskaičiuota tik nustačius už įrenginių įgijimÄ ieÅ¡kovės mokėtinÄ sumÄ , nėra įvertintas lėšų, kuriomis ieÅ¡kovė numatė atsiskaityti vykdydama pirkimo sutartį, Å¡altinis ir galimos su Å¡ių lėšų gavimu susijusios iÅ¡laidos.

Visos Å¡ios aplinkybės turi esminės reikÅ¡mės nustatant, kokio dydžio sÄ naudas patirtų ieÅ¡kovė, vykdydama pirkimo sutartį, o tai savo ruožtu turi įtakos nustatant jos patirtÄ Å¾alÄ (dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negautas pajamas). Vertinant ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ , Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡samiai atskleistos, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jos iÅ¡ esmės nebuvo vertintos ir analizuotos, byloje stokojama Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

39. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė skirtingai interpretuoja pirkimo dokumentų nuostatas dėl įgyjamų prekių kiekio. Pirkimo sÄ lygų 2.2 punkte nustatyta, kad perkamų prekių kiekis sudaro 100 vienetų, tuo tarpu pirkimo sutarties 2 priede „Prekių kiekiai, kainos ir pristatymo grafikas“ nurodyta, kad 1 metais, skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos, turi bÅ«ti pateikiami 68 prekių vienetai, 2 metais pagal atskirÄ tiekėjo užsakymÄ turi bÅ«ti pateikiami 32 prekių vienetai.

Pirkimo sutarties specialios dalies 3.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (ieÅ¡kovė) įsipareigoja pristatyti prekes pagal pirmiau minėtÄ prekių pristatymo grafikÄ ; Å¡ios sutarties dalies 3.3 punkte nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) pateikia atskirÄ užsakymÄ dėl prekių teikimo antraisiais metais. Atsakovė, remdamasi Å¡iomis nuostatomis, teigia, kad ji neįsipareigojo įsigyti visų 100 vienetų perkamų įrenginių, atsakovės vertimu, jai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, ar ji užsisakys antraisiais metais turimÄ pristatyti prekių kiekį (32 įrenginių vienetus).

Savo ruožtu ieÅ¡kovė teigia, kad pirkimo sutarties objektu buvo 100 vienetų įrenginių, todėl atsakovė besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo įgyti visus Å¡iuos įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kompleksiÅ¡kai vertinant aplinkybes, pagrindžiančias ieÅ¡kovės negautų pajamų dydį, turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir Å¡ios bylai reikÅ¡mės turinčios aplinkybės, esant poreikiui, įvertinant, kokios bÅ«tų pirkimo sutarties vykdymo sÄ naudos tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė turėtų pateikti atsakovei ne visus 100 įrenginių vienetų.

Dėl procesinės bylos baigties 40. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å is ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

41. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iÅ¡ tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

42. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

43. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė, atmesdama ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pirkime, atliko neteisėtus veiksmus, be to, Å¡iuos atsakovės veiksmus ir ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ (ieÅ¡kovė negavo numatytų gauti pajamų) sieja priežastinis ryÅ¡ys, kurio atsakovė nepaneigė, todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti ieÅ¡kovei jos negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo prejudicinę galiÄ turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, esÄ atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė nepakankamai tiksliu pirkimo sÄ lygų apibrėžimu, neturėjusiu įtakos ieÅ¡kovės patirtos žalos atsiradimui.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nevertino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautų pajamų sumos pagrįstumo, nesiaiÅ¡kino, ar jos nurodytos sutarties vykdymo sÄ naudos yra pagrįstos ir realios, netyrė ir nenustatinėjo Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, neabejotinai turinčių esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovei priteistinos negautų pajamų sumos dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies dėl ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydžio esmės.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokio dydžio pajamų sumÄ turėjo gauti ieÅ¡kovė vykdydama pirkimo sutartį. Siekiant nustatyti Å¡ias aplinkybes turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tirtos ir iÅ¡nagrinėtos visos Å¡ios nutarties dalyje dėl ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydžio iÅ¡dėstytos aplinkybės, gauti papildomi įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Tuo atveju, jei visas Å¡ias aplinkybes nustatytų ir teisiÅ¡kai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, bÅ«tų pažeista ginčo Å¡alių teisė į apeliacijÄ â€“ Å¡alys netektų galimybės bent kartÄ apskųsti joms nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų dydį pagrindžiančių duomenų realumo (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ viso nevertino).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Marius Bajoras Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė