5edc8cfb-0bc2-48a7-97e6-e5ba7f4252a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-691/2010                Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1;                   62.1; 129.5; 129.19.4 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei ir Ilonai Kovger, dalyvaujant: ieškovui K.

R. ir jo atstovui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui,atsakovui antstoliui M. A.,trečiojo asmens atstovui A. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-189-544/2010 pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovui antstoliui M. A. dėl turto saugotojo atlyginimo priteisimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, bankrutuojanti žemės Å«kio bendrovė „Ragainiai“, R.

K., B. U., V. Å . (J. Å . teisių ir pareigų perėmėja) ir J. O. (V.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovo K. R. atstovė 2009 m. birželio 10 d. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo antstolio M. A. 129 683,45 Lt atlyginimÄ už areÅ¡tuoto turto saugojimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas pagal 2008 m. liepos 9 d. gautus vykdomuosius dokumentus 2008 m. liepos 10 d. areÅ¡tavo ŽŪB „Ragainiai“ priklausančius pasėlius.

IeÅ¡kovas buvo paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju. Gavęs skolininko ŽŪB „Ragainiai“ praÅ¡ymÄ atsakovas pasėlius pardavė ieÅ¡kovui, suraÅ¡ydamas 2008 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 0089/08/01665. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas įstatymo nustatyta tvarka teismo nutartimi nebuvo patvirtintas, nes paaiÅ¡kėjo, jog ŽŪB „Ragainiai“, užtikrindama įsipareigojimų AB bankui „Hansabankas“ įvykdymÄ pagal 2005 m. balandžio 20 d. kredito linijos sutartį, įkeitė bankui 600 000 Lt vertės prekių atsargas, tarp jų ir javus.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas areÅ¡tuoto turto saugotoju, žinant antstoliui nukÅ«lė pasėlius, siekdamas juos iÅ¡saugoti. Kitas antstolis, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ŽŪB „Ragainiai“ bankroto byloje, ieÅ¡kovo nukultus grÅ«dus areÅ¡tavo ir iÅ¡vežė. IeÅ¡kovas pasėlių nuėmimui naudojo savo ir samdytus iÅ¡teklius. Saugotojas už turto saugojimÄ turi gauti atlyginimÄ , o už tai yra atsakingas antstolis, paskyręs ieÅ¡kovÄ saugotoju.

Atsakovas nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir ieÅ¡kovui pardavė įkeistÄ banko naudai turtÄ , tačiau dėl nerÅ«pestingumo neįvertino ir neiÅ¡sprendė teisėtai paskirto areÅ¡tuoto turto saugotojo atlyginimo klausimo. IeÅ¡kovas patyrė žalÄ negaudamas ekonominės naudos, iÅ¡ kurios planavo padengti areÅ¡tuoto turto saugojimo iÅ¡laidas. Nuostolius sudaro ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos bei negauta nauda, kuri lygi iÅ¡ saugojimo negautam atlyginimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovo nurodytos teisės normos nereglamentuoja teisės gauti atlyginimÄ už paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jam patikėto turto saugojimÄ . Antstolio patvarkyme, kuriuo ieÅ¡kovas paskirtas areÅ¡tuoto bendrovės turto saugotoju, atlyginimas už turto saugojimÄ nenustatytas. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad tuo metu jis neturėjo intereso reikalauti saugojimo iÅ¡laidų apmokėjimo, nes siekė turtÄ nusipirkti. Jeigu ir bÅ«tų galima teigti apie ieÅ¡kovo ir ŽŪB „Ragainiai“ susitarimÄ dėl tam tikrų iÅ¡laidų už grÅ«dų nukÅ«limÄ , nuėmimÄ ir pan. apmokėjimo, tai jis neturi reikÅ¡mės atsakovo turtinei atsakomybei, nes pagal vykdomųjų bylų ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų duomenis antstolis nei su vykdomųjų bylų Å¡alimis, nei su ieÅ¡kovu susitarimo dėl saugotojo atlyginimo mokėjimo nesudarė.

IeÅ¡kovas, 2008 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ydamas jį paskirti turto saugotoju, ir antstolis, patenkindamas šį praÅ¡ymÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovas siekia tapti pasėlių saugotoju tam, kad bÅ«tų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimÄ , o ne tam, kad ieÅ¡kovas galėtų atlikti derliaus nuėmimo darbus. Atsakovas teisingai nurodė, jog ieÅ¡kovas neprašė leidimo pačiam kulti pasėlius ir patvarkyme jam tokia teisė nebuvo suteikta.

Atsižvelgiant į areÅ¡tuoto turto specifikÄ , kulti areÅ¡tuotus pasėlius turėjo teisę tik skolininkas ŽŪB „Ragainiai“. Pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymÄ ieÅ¡kovas turto saugotoju buvo paskirtas kaip asmuo, kuris faktiÅ¡kai nupirko areÅ¡tuotÄ turtÄ ir už jį sumokėjo, o ne kaip paÅ¡alinis asmuo. CPK 510 straipsnyje nurodytu terminu antstolio patvarkymas dėl to, kad ieÅ¡kovui, kaip turto saugotojui, CPK 683 straipsnio nustatyta tvarka nenustatytas atlyginimas, nebuvo apskųstas.

IeÅ¡kovas skunde dėl teismo nutarties netvirtinti turto pardavimo akto nurodė, kad apie tai, jog teismas nepatvirtino turto pardavimo akto, jis sužinojo iÅ¡ atsakovo 2008 m. rugpjūčio 26 d., taip pat pripažino, kad leidimÄ pjauti pasėlius jis gavo iÅ¡ ŽŪB „Ragainiai“ ir turėjo iÅ¡laidų pasėlių pjovimui, kurui, transportui, darbuotojams. IeÅ¡kovo argumentus, kad jam skolininkas siÅ«lė pirkti areÅ¡tuotus pasėlius už kainÄ , iÅ¡ kurios iÅ¡skaičiuotos derliaus nuėmimo, vežimo, saugojimo ir kt. iÅ¡laidos, dėl ko jis iÅ¡ pradžių neprašė apmokėti saugojimo iÅ¡laidų, paneigia ta aplinkybė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl varžytynių skelbimo antstolis paskelbė apie 2008 m. rugsėjo 3 d. vyksiančiose varžytynėse turto pardavimÄ už pradinę 464 000 Lt kainÄ .

Parduodamo turto pradinė kaina buvo nustatyta 80 procentų nuo CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka numatytos kainos. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygų, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti 129 683,45 Lt žalÄ . Atsakovo neteisėti kalti veiksmai neįrodyti. IÅ¡ surinktų įrodymų matyti, kad pasėliai buvo teisėtai areÅ¡tuoti antstolio 2008 m. liepos 10 d. turto areÅ¡to aktu siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų - iÅ¡ieÅ¡kotojų vykdomosiose bylose - skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės ŽŪB „Ragainiai“.

Skolininkė, bÅ«dama įkeistų pasėlių savininke, nepranešė antstoliui, kad pasėliai yra ar dar gali bÅ«ti įkeisti banko kreditorinio reikalavimo užtikrinimui. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad antstolis nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, todėl laiku nesužinojo apie pasėlių įkeitimo faktÄ . Dėl įkeitimo dalyko neapibrėžtumo ir termino prievolei įvykdyti suėjimo antstoliui nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymui užtikrinti tebėra areÅ¡tuotas bankui įkeistas turtas, tuo labiau, kad pats skolininkas to taip pat neteigė.

Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto registras buvo patikrintas. Be to, atsakovas turėjo duomenis, kad skolininko ŽŪB „Ragainiai“ pasėliai buvo areštuoti jau 2008 m. kovo 6 d. kito antstolio sudarytu turto arešto aktu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo tuo motyvu, kad areštuotas bankui įkeistas turtas, niekas neginčijo. Pats ieškovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. skunde teigė, kad įkeitimo lakštų įrašai neaiškūs, kad jo supratimu, bankui buvo įkeisti grūdai, o ne jam parduoti pasėliai, kad atitinkami įkeitimo lakšto pakeitimai dėl įkeisto turto sudėties papildymo nebuvo daryti.

Antstolio A. B. 2008 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. Å«kininkas J. R. (ieÅ¡kovo artimas giminaitis) antstoliui paaiÅ¡kino, kad lauko, nuo kurio kuliami pasėliai, savininkas yra ŽŪB „Ragainiai“, kad Å¡iuo metu nukulta 25 ha plote augantys kviečių pasėliai ir kad jie nupirkti per antstolį bankui leidus. Tai paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie tai, kad jam prieÅ¡ pasėlių pirkimÄ nebuvo atskleista informacija apie tai, jog dėl pasėlių įkeitimo galioja ar gali tebegalioti įkeitimo lakÅ¡tai.

Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto, dėl ko ieÅ¡kovas teigia patyręs žalÄ , pagrindinė netvirtinimo priežastis buvo teismo nutartis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones visam bankrutuojančios ŽŪB „Ragainiai“ turtui ir lėšoms. Nepriklausomai nuo to, kokie atsakovo veiksmai bebÅ«tų atlikti dėl areÅ¡tuoto turto įkeitimo fakto iÅ¡siaiÅ¡kinimo, minėtas turto pardavimo ieÅ¡kovui aktas negalėjo bÅ«ti patvirtintas vien dėl teismo nutarties areÅ¡tuoti visÄ bendrovės turtÄ bankroto byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovo K. R. atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė keliais pagrindais. Teisės normos, kurias teismas įvardino kaip nesusijusias su ieÅ¡kiniu, užtikrina trečiųjų asmenų teisę gauti atlygį už turto saugojimÄ ir įtvirtina, kad tretieji asmenys susiję tik su antstoliu.

Nei turto pirkėjas, nei turto saugotojas neturi jokių prievolinių santykių su skolininku ar kreditoriumi, nes santykius turi tik su antstoliu. Antstolis, nespręsdamas klausimo dėl saugotojo atlyginimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurie Å¡alinami praÅ¡ant teismÄ nustatyti tokį atlyginimÄ . Teismas turėjo spręsti, kokie santykiai susiklostė tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo, kokios yra saugotojo teisės ir pareigos, kÄ privalo padaryti antstolis, skirdamas turto saugotojÄ . Antstoliui buvo visiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kad derlius bÅ«tų nuimtas ir panaudotas iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimams įvykdyti.

Administraciniame akte aiÅ¡kiai įvardintas naujo saugotojo paskyrimo tikslas. BÅ«damas turto saugotoju ieÅ¡kovas ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad derlius bÅ«tų iÅ¡saugotas (laiku nuimtas), elgėsi taip, kaip elgtųsi turto savininkas. Pagrindas, kodėl ieÅ¡kovas buvo skirtas turto saugotoju, tik paaiÅ¡kina, kodėl nebuvo sutarta dėl atlygio už turto saugojimÄ . Antstolio veiksmų neapskundimas neatima teisės reikalauti žalos atlyginimo tais atvejais, kai antstolių veiksmų neteisėtumas paaiÅ¡kėja vėliau.

Teismas turėjo spręsti, kaip turi bÅ«ti atlygintos ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai suteiktos saugojimo paslaugos, nes pasauga ir administravimas yra neatlygintiniai tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai numatyta įstatyme. Asmens paskyrimas turto saugotoju (administratoriumi) apima jo pareigÄ rÅ«pintis turtu taip, kaip juo rÅ«pintųsi Å¡eimininkas. IeÅ¡kovo veiksmai derliui nuimti buvo suderinti tiek su skolininku, tiek su iÅ¡ieÅ¡kotojais, nes taip elgtis buvo sÄ Å¾ininga. Antstolis paskelbė apie varžytynes jau žinodamas, kad yra pasėlių pirkėjas, kad jis yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ bÅ«ti realiai paskirtas turto saugotoju.

Antstolis nurodė, kad jam buvo žinoma apie registruotus įkeitimo lakÅ¡tus, tačiau jis nuo 2008 m. liepos 10 d. dėl įkeitimo nesidomėjo ir realios padėties neiÅ¡siaiÅ¡kino. Tik paties pirkėjo suinteresuotumas buvo pagrindas jį skirti turto saugotoju. IeÅ¡kovas nebÅ«tų pirkęs pasėlių, jeigu nebÅ«tų galėjęs jų laiku nupjauti. Jis nebÅ«tų prašęs skirti jo saugotoju ir nebÅ«tų pradėjęs derliaus nuėmimo darbų, jeigu nebÅ«tų įsitikinęs, kad antstolis parduoda tai, kÄ turi teisę parduoti.Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pardavė įkeistus bankui pasėlius, dėl ko teismas nepatvirtino turto pardavimo akto.

Vykdymo veiksmų atlikimo metu antstoliui buvo žinoma, jog registruotas įkeitimo lakÅ¡tas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį antstolis nurodė žinojęs apie įkeitimo faktÄ ir manė, kad bÅ«tent teismas, tvirtindamas pardavimo aktÄ , viskÄ Ä¯vertins, nors į įkaito turėtojÄ pats antstolis nesikreipė ir net nenurodė teismui, jog egzistuoja asmuo, gal bÅ«t turintis tam tikras teises į tÄ turtÄ . IeÅ¡kovo žinios, susijusios su pasėlių įkeitimu, buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kos. IeÅ¡kovas nebÅ«tų sutikęs bÅ«ti turto saugotoju, jeigu bÅ«tų žinojęs apie galimÄ pasėlių įkeitimÄ ir trečiųjų asmenų pretenzijas į jo įsigyjamÄ turtÄ .

IeÅ¡kovas sutiko bÅ«ti pasėlių saugotoju tik dėl to, jog siekė įsigyti grÅ«dus. Teisėtus ieÅ¡kovo lÅ«kesčius apima ne tik siekis įsigyti pasėlius, bet ir padengti derliaus nuėmimo iÅ¡laidas iÅ¡ derliaus pardavimo. IeÅ¡kovas nebÅ«tų tapęs pirkėju bei teikęs praÅ¡ymÄ skirti jį turto saugotoju, jeigu antstolis bÅ«tų atskleidęs informacijÄ apie galimÄ turto įkeitimÄ ir apie tai, kad teismas gali nepatvirtinti pardavimo akto. IeÅ¡kovas patyrė žalÄ , nes antstolis nenustatė atlyginimo saugotojui.

Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, neobjektyviai iÅ¡tyrė ir vertino įrodymus. Bylos esmė yra tai, ar turėjo teisę antstolis pradėti areÅ¡tuoto turto realizavimo procesÄ abejodamas dėl galimo pasėlių įkeitimo. Antstolis, nespręsdamas turto saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, neužtikrino turto saugotojo teisėtų interesų. IeÅ¡kovas nurodė, kad byloje bÅ«tinas trečiųjų asmenų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) dalyvavimas, prašė nenagrinėti bylos nedalyvaujant tretiesiems asmenims.

Tretieji asmenys neteikė paaiÅ¡kinimų, nors ieÅ¡kovas rėmėsi jų žinojimu apie bylai svarbias aplinkybes. IeÅ¡kovui nebuvo įteikti trečiųjų asmenų atsiliepimai. IeÅ¡kovas nerado duomenų, kad tretiesiems asmenims įteikti procesiniai dokumentai ir žinoma apie teismo posėdį. J. V. vardu pateiktas atsiliepimas nėra pasiraÅ¡ytas. IeÅ¡kovas prašė teismo apklausti trečiuosius asmenis, pripažinti jų dalyvavimÄ bÅ«tinu, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

Neapklausus procese dalyvavusių asmenų teismas padarė labai neaiÅ¡kias iÅ¡vadas, apribojo ieÅ¡kovo teisę pateikti jo argumentus patvirtinančius įrodymus. Trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kovo K. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas teisingai nusprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad antstolio veiksmai bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovo patirtomis iÅ¡laidomis nuimant skolininko derlių, nes tokia prievolė jo paties praÅ¡ymu ir jam pavedus saugoti areÅ¡tuotÄ turtÄ neatsirado.

IeÅ¡kovo argumentai dėl antstolio deliktinės civilinės atsakomybės taip pat neįrodyti. Antstolis nebuvo sudaręs sandorių dėl apmokėjimo už pasėlių saugojimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad siekia tapti pasėlių saugotoju tam, jog bÅ«tų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimÄ , o ne kad galėtų atlikti derliaus nuėmimo darbus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva ėmėsi derliaus nuėmimo darbų, negali bÅ«ti siejama su antstolio pavedimu saugoti areÅ¡tuotus pasėlius.

Jeigu ieÅ¡kovas teikė derliaus nuėmimo paslaugas skolininkui tarpusavio susitarimo pagrindu, jis turėjo galimybę reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ Å½ÅªB „Ragainiai“ bankroto byloje. Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, neatsiranda prievolių draudikui. Teismas nepadarė procesinių pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų neteisingai iÅ¡spręsta byla. Atsakovas antstolis M. A. atsiliepime į ieÅ¡kovo K. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymima, kad skolininkui ŽŪB „Ragainiai“ buvo pritaikytas tik disponavimo turtu teisės apribojimas, o turto saugotojas pagal Å¡ias ribas ir turėjo atlikti saugojimo veiksmus.

IeÅ¡kovo veikimas ne pagal saugotojo įgaliojimų ribas buvo klaidingas jo paties sprendimas. Atsakovas nesudarė su ieÅ¡kovu pasaugos sutarties, todėl pasaugos santykiai negali bÅ«ti taikomi. Teigti, kad vykdymo proceso metu paskyrus turto saugojÄ automatiÅ¡kai sudaroma pasaugos sutartis tarp antstolio ir turto saugotojo, nėra teisinio pagrindo. Atsakovas neturėjo siekio parduoti įkeistÄ turtÄ . Pagrindinė aplinkybė, dėl kurios liko nepatvirtintas turto pardavimo aktas, buvo tai, jog prieÅ¡ turto akto tvirtinimÄ buvo paduotas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos ŽŪB „Ragainiai“ iÅ¡kėlimo.

Skolininkui iki varžytynių datos pasiÅ«lius pirkėjÄ , pats pirkėjas tiesiogiai derasi su pardavėju, o antstolis Å¡iame procese nedalyvauja. Jeigu vykdymo procese nebÅ«tų atsiradęs skolininko pasiÅ«lytas pirkėjas, tai pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkui bankroto byloje, varžytynės bÅ«tų atÅ¡auktos ir nebÅ«tų kilęs klausimas, ar antstolis teisėtai pardavinėjo pasėlius. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Dėl ieÅ¡kovo teisės gauti turto saugotojo atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CPK 683 straipsnis reglamentuoja skolininko areÅ¡tuoto turto saugojimÄ ir administravimÄ , taikomÄ teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo procese.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areÅ¡tuotÄ turtÄ antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tÄ turtÄ areÅ¡tavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areÅ¡tuotÄ turtÄ perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir iÅ¡ieÅ¡kotojui, tuomet Å¡ie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Antstolio patvarkymo pagrindu areÅ¡tuoto turto saugojimas reiÅ¡kia pasaugos prievolių atsiradimÄ pagal įstatymÄ . Pasaugos pagal įstatymÄ teisiniams santykiams taikomos CK XLII skyriaus pirmojo skirsnio normos, įtvirtinančios bendrÄ sias pasaugos nuostatas, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.850 str.).Vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko ŽŪB „Ragainiai“ iÅ¡ieÅ¡kotojams J.

Å ., R. K., B. U. ir J. O., antstolis M. A. 2008 m. liepos 10 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo ŽŪB „Ragainiai“ pasėlius (pagal 72 apraÅ¡ytas pozicijas), uždrausdamas skolininkui teisę disponuoti areÅ¡tuotais daiktais, bet neapribodamas jų valdymo ir naudojimosi jais teisių. Skolininkas taip pat buvo paskirtas areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju (pridėta vykdomoji byla Nr. 0089/08/01662, lapai 24-29). Turto areÅ¡to akte areÅ¡tuoto turto vertė nebuvo nurodyta. 2008 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui buvo pateiktas skolininko raÅ¡tas, kuriuo praneÅ¡ama, kad areÅ¡tuoto turto (pagal pasėlių sÄ raÅ¡Ä ) preliminari rinkos vertė yra 580 000 Lt (vykdomosios bylos lapas 32).

Gavęs šį praneÅ¡imÄ antstolis tÄ pačiÄ dienÄ priėmė patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to akto pakeitimo, jį papildydamas nuoroda, jog areÅ¡tuotų pasėlių vertė yra 580 000 Lt (vykdomosios bylos lapas 33). Patvarkyme yra iÅ¡ieÅ¡kotojų ir skolininko paraÅ¡ai, patvirtinantys sutikimÄ su antstolio nurodytu areÅ¡tuotų pasėlių įvertinimu. Nei skolininko praneÅ¡ime antstoliui dėl pasėlių vertės, nei antstolio patvarkyme dėl areÅ¡tuotų pasėlių įkainojimo nėra jokių nuorodų į tai, kad areÅ¡tuoto turto kainÄ sudaro pasėlių vertė, iÅ¡skaičius javų derliaus nuėmimo kaÅ¡tus.

Tokių nuorodų nėra ir skolininko ŽŪB „Ragainiai“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡yme parduoti 2008 m. javų derlių iÅ¡ areÅ¡tuotų žemės sklypų skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui K. R. už 580 000 Lt kainÄ (vykdomosios bylos lapas 39). Ä®vertinant Å¡iÄ aplinkybę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovas turto saugotoju buvo paskirtas kaip turto pirkėjas, sumažinant pasėlių pardavimo vertę derliaus nuėmimo sÄ skaita, kad jis iÅ¡ pradžių nesitikėjo atlyginimo už saugojimÄ , nes esÄ atlyginimas buvo iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ pasėlių pardavimo jam kainos, yra nepagrįsti.

Be to, 2008 m. rugpjūčio 1 d. antstolis priėmė ir patvarkymÄ dėl varžytynių pasėliams skelbimo, nurodydamas bÅ«simose pirmosiose varžytynėse 2008 m. rugsėjo 3 d. parduodamų pasėlių pradinę pardavimo kainÄ â€“ 464 000 Lt. Tai atitinka CPK 718 straipsnio nuostatas dėl pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinės pardavimo kainos nustatymo (80 proc. nustatytos turto rinkos vertės). Å i aplinkybė pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad byloje esančiais įrodymais paneigti ieÅ¡kovo argumentai, jog ieÅ¡kovas pirko areÅ¡tuotus pasėlius už kainÄ , iÅ¡ kurios buvo iÅ¡skaičiuotos derliaus nuėmimo, vežimo, saugojimo ir kt. iÅ¡laidos, todėl dėl Å¡ios priežasties jis esÄ neprašęs apmokėti už areÅ¡tuotų pasėlių saugojimÄ .2008 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui buvo pateiktas K.

R. praÅ¡ymas, kuriame jis nurodė, jog ŽŪB „Ragainiai“ pasiÅ«lė jam pirkti pasėlius, už kuriuos jis sumokėjo 580 000 Lt. K. R. prašė antstolio paskirti jį areÅ¡tuotų ir parduodamų pasėlių saugotoju tam, kad bÅ«tų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimÄ (vykdomosios bylos lapas 40). Pageidavimų dėl atlyginimo už turto saugojimÄ ar su saugojimu susijusių iÅ¡laidų kompensavimo K. R. nei Å¡iuo praÅ¡ymu, nei jokiu kitu raÅ¡ytine ar žodine forma iÅ¡reikÅ¡tu valiniu poelgiu neiÅ¡reiÅ¡kė. 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkyme dėl turto areÅ¡to akto pakeitimo (vykdomosios bylos lapas 41) antstolis pakeitė areÅ¡tuoto turto saugotojÄ , vietoje skolininko ŽŪB „Ragainiai“ paskirdamas pasėlių saugotoju K.

R.. Minėta, kad pagal CPK 683 straipsnio 1 dalį, antstolis bet kurioje proceso stadijoje prireikus gali areÅ¡tuotÄ turtÄ perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir iÅ¡ieÅ¡kotojui. Kaip nurodyta antstolio patvarkyme, Å¡iuo konkrečiu atveju poreikį paskirti K. R. areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju nulėmė skolininko ir areÅ¡tuotų pasėlių savininko ŽŪB „Ragainiai“ praÅ¡ymas parduoti derlių iÅ¡ areÅ¡tuotų pasėlių skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui K. R., K. R. praÅ¡ymas paskirti areÅ¡tuotų ir parduodamų pasėlių saugotoju, taip pat faktinės aplinkybės, kad javų areÅ¡tuotuose pasėliuose nuėmimas jau buvo prasidėjęs, todėl reikėjo bÅ«simam pirkėjui suteikti teisę ir sudaryti galimybę kontroliuoti pasėlių bÅ«klę.

Antstolio patvarkyme dėl K. R. paskyrimo areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju nėra nurodyta dėl atlyginimo už saugojimÄ ar dėl bÅ«tinų turto saugojimo iÅ¡laidų apmokėjimo (kompensavimo). CPK 683 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo Å¡eimos narys, už saugojimÄ gauna atlyginimÄ , be to, jam atlyginamos faktiÅ¡kai turėtos reikalingos turto saugojimo iÅ¡laidos, kartu atsižvelgiant į jo gautÄ naudÄ . Å i teisės norma nėra imperatyvaus pobÅ«džio, joje įtvirtinta bendroji taisyklė dėl asmens teisės gauti atlyginimÄ už kito asmens turto saugojimÄ ir turėtų reikalingų iÅ¡laidų saugant turtÄ kompensavimÄ .

Tai įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad visais atvejais atlyginimo už turto saugojimÄ klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas turto saugotojÄ skiriančio antstolio ir turto saugotoju skiriamo asmens susitarimu. Kaip teisingai pastebima atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , teigti, kad vykdymo proceso metu paskyrus turto saugotojÄ automatiÅ¡kai sudaroma atlygintinė pasaugos sutartis tarp antstolio ir turto saugotojo, nėra teisinio pagrindo. Susitarimas dėl atlyginimo turto saugotojui nustatymo turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas antstolio patvarkyme ar kitame dokumente, kuriame bÅ«tų iÅ¡dėstytos esminės suderintos sÄ lygos dėl apmokėjimo už areÅ¡tuoto turto saugojimÄ .

BÅ«tinumas skirti areÅ¡tuoto turto saugotoju ne skolininkÄ ar su juo artimai susijusį asmenį (pvz., Å¡eimos narį) savaime nesuponuoja antstolio pareigos iÅ¡spręsti atlyginimo už saugojimÄ nustatymo klausimÄ , nes tai yra antstolio ir saugotoju pretenduojančio tapti ar juo skirtino asmens susitarimo (sandorio) dalykas. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad nespręsdamas klausimo dėl atlyginimo saugotojui nustatymo antstolis pažeidė teisės aktų reikalavimus, yra atmestinas.Å ioje byloje nustatyta, kad areÅ¡tuoto turto saugotoju paskirtam K.

R. atlyginimo už saugojimÄ klausimas buvo neaktualus, kad gauti atlyginimÄ už pasaugos prievolių atlikimÄ jis ir nesitikėjo. Tokios aplinkybės atsispindi paties ieÅ¡kovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo paaiÅ¡kinimuose bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad antstolis ir turto saugotoju skiriamas K. R. nesitarė dėl galimo atlyginimo už areÅ¡tuoto turto saugojimÄ ir net neketino dėl to tartis, iliustruoja tos specifinės faktinės aplinkybės, sÄ lygojusios paties ieÅ¡kovo poreikį skirti jį turto saugotoju.

Kaip jau paminėta, ieÅ¡kovas turto saugotoju paskirtas pagal paties praÅ¡ymÄ ir šį poreikį paskatino ieÅ¡kovo siekis nusipirkti areÅ¡tuotÄ turtÄ (pasėlius). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad tiek antstoliui, tiek K. R. turto saugotojo atlyginimo klausimas buvo neaktualus, nes turto saugotoju K. R. buvo skiriamas kaip to turto pirkėjas. Taigi ieÅ¡kovas neturėjo intereso gauti atlyginimÄ už pasėlių saugojimÄ , nes tikėjosi įsigijęs tuos pasėlius gauti pajamų iÅ¡ grÅ«dinių kultÅ«rų derliaus pardavimo.

Faktinės bylos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju buvo paskirtas ne kaip su vykdymo proceso Å¡alimis visiÅ¡kai nesusijęs paÅ¡alinis asmuo, o kaip suinteresuotas asmuo, kuris veikdamas iÅ¡vien su iÅ¡ieÅ¡kotojais bei skolininku siekė realizuoti ketinimus tapti areÅ¡tuotų pasėlių savininku juos nusipirkdamas pagal skolininko pasiÅ«lymÄ . IeÅ¡kovas neginčijo fakto, kad su antstoliu nebuvo tariamasi dėl turto saugotojo atlyginimo nustatymo, nes jo poreikį paskirti areÅ¡tuoto turto saugotoju nulėmė kiti interesai (ne atlyginimo už saugojimÄ gavimo galimybė, bet ketinimas tÄ turtÄ Ä¯sigyti nuosavybėn).

Nepaneigtas atsakovo teiginys, kad jeigu vykdymo proceso Å¡alys arba turto saugotoju praÅ¡antis paskirti K. R. bÅ«tų kėlę klausimÄ dėl atlyginimo už areÅ¡tuoto turto pasaugos paslaugų atlikimÄ , jis nebÅ«tų priėmęs patvarkymo pakeisti turto saugotojÄ .Aplinkybę, kad areÅ¡tuoto turto saugotoju paskyrus ieÅ¡kovÄ nebuvo aktualus ar bÅ«tinas susitarimas dėl saugotojo atlyginimo nustatymo, patvirtina ir turto pasaugos paslaugų apimtis (mastas) bei pasaugos prievolių atlikimo trukmė. IÅ¡ antstolio patvarkymo dėl turto saugotojo pakeitimo turinio matyti, kad turto saugotoju skiriamo K.

R. prievolių apimtis (mastas) buvo ribojama tik areÅ¡tuotų pasėlių bÅ«klės kontrole, nes jau buvo pradėtas derliaus tuose pasėliuose nuėmimas. Be to, pasaugos prievolių vykdymo terminas buvo trumpalaikis, nes sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ymo skirti turto saugotoju, jo, kaip areÅ¡tuotų pasėlių pirkėjo, tikslas bÅ«ti paskirtam tų pasėlių saugotoju buvo apspręstas poreikiu kontroliuoti derliaus tuose pasėliuose nuėmimo procesÄ , kol teismas iÅ¡spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimÄ .

Kad antstolio buvo paskirtas turto saugotoju tik iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. pasėlių pardavimo akto patvirtinimo teisme, ieÅ¡kovas nurodė 2008 m. rugpjūčio 26 d. skunde dėl teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarties atsisakyti tvirtinti pardavimo aktÄ (duomenys pridėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-5323-589/2008 kopijoje). FaktÄ , kad nagrinėjamu atveju areÅ¡tuoto turto saugotojo atlyginimo nustatymo klausimas ieÅ¡kovui buvo nebÅ«tinas ir neaktualus, patvirtina paties ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui sprendžiant gautus praÅ¡ymus paskirti areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju K.

R. bei parduoti jam tuos pasėlius, antstolis su K. R. ne tik nebendravo, bet apskritai nebuvo susitikę. Kaip užfiksuota pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. posėdžio protokole, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį antstolio net nematė, kad pirmÄ kartÄ antstolį pamatė 2008 m. rugsėjo pabaigoje, kad visus dokumentus, susijusius su jo paskyrimu areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju bei tų pasėlių pirkimu pagal skolininko pasiÅ«lymÄ jis pasirašė antstoliui nedalyvaujant ir ne pas antstolį, o kavinės patalpose, dalyvaujant iÅ¡ieÅ¡kotojams J.

Å . ir B. U. (t. 1, b. l. 235-245).             Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas trumpas teisės normų, reglamentuojančių areÅ¡tuoto turto administratoriaus teises ir pareigas, aptarimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK ir CPK normų, reguliuojančių turto administravimo teisinius santykius, taikymas Å¡ioje byloje nėra aktualus, nes nėra pagrindo teigti, kad antstolio 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl turto areÅ¡to akto pakeitimo ieÅ¡kovas buvo paskirtas administruoti kitam asmeniui (skolininkui) nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

             Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pateikta iÅ¡sami procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdymo iÅ¡laidų sudėtines dalis ir jų apmokėjimo tvarkÄ vykdymo procese, analizė. Å ios analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintos CPK VI dalies XLI skyriaus normos dėl vykdymo iÅ¡laidų ir jų apmokėjimo sÄ lygų bei tvarkos nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡ioje byloje.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ios iÅ¡vados turinį sudarančiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie tai, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintos procesinės teisės normos, reglamentuojančios vykdymo iÅ¡laidas, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkÄ vykdymo procese, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismas galėtų atsakyti tais pačiais motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra prasmės jų kartoti.

Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Priimdamas procesinį spendimÄ dėl paduoto apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl ieÅ¡kovo teisės į turto saugojimo iÅ¡laidų kompensavimÄ ir žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â AreÅ¡tuoti ŽŪB „Ragainiai“ pasėliai atsakovo (antstolio) 2008 m. rugpjūčio 1 d. suraÅ¡ytu aktu skolininko pasiÅ«lymu buvo parduoti ieÅ¡kovui už 580 000 Lt kainÄ . Kainos mokėjimas (dviem dalimis) pirkėjo buvo atliktas minėto akto suraÅ¡ymo dienÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti turto pardavimo ieÅ¡kovui aktÄ .

Procesinis sprendimas atsisakyti tvirtinti antstolio pateiktÄ turto pardavimo aktÄ grindžiamas dviem esminiais pagrindais:

1) antstolio padarytu CPK 747 straipsnio pažeidimu, nes išieškojimo procese buvo parduotas kitam asmeniui įkeistas turtas nesant įkaito turėtojo sutikimo;

2) aplinkybe, kad gavus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos skolininkui ŽŪB „Ragainiai“ iÅ¡kėlimo, teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas visas ŽŪB „Ragainiai“ priklausantis turtas. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta, kad jo teisėti lÅ«kesčiai padengti turto saugojimo iÅ¡laidas vėliau pardavus įsigytų pasėlių derlių, neiÅ¡sipildė dėl antstolio neteisėto veiksmo nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankui įkeistÄ turtÄ be įkaito turėtojo sutikimo ir žinios, todėl teisinė antstolio pareiga atlyginti turto saugojimo iÅ¡laidas kyla ir iÅ¡ delikto – neteisėtų antstolio veiksmų vykdymo procese.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl neteisėtų antstolio veiksmų ieÅ¡kovas negavo ekonominės naudos, kuria siekė padengti areÅ¡tuoto turto saugojimo iÅ¡laidas ir negautÄ saugotojo atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje pažymėta, kad antstolis privalo atlyginti ieÅ¡kovo praradimus, kuriuos sudaro ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nuimant areÅ¡tuotuose pasėliuose iÅ¡augintÄ javų derlių bei negauta nauda, lygi iÅ¡ saugojimo negautam atlyginimui (pelnas iÅ¡ veiklos).          Antstolių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinės atsakomybės sÄ lygas konkretizuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, visų pirma – CK 6.246-6.249 straipsniai. Å iuose straipsniuose įtvirtintos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp skolininko veiksmų ir žalos, bei kaltė (iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobÅ«džio teisminius ginčus bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sÄ lygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas.

Taigi antstolio atsakomybei (Å¡iuo atveju – deliktinei) atsirasti turi bÅ«ti nustatytos visos aukščiau nurodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius, todėl nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus bet kuriuo atveju bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos atsakomybės sÄ lygos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ įstatyme nurodytų bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, tokia atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Kaip jau pažymėta, Å¡ios sÄ lygos reikÅ¡mingos ir antstolio, kurio veiksmais padaryta žalos, atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo bÅ«tinųjų sÄ lygų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.              Kaip jau minėta, viena iÅ¡ antstolio 2008 m. rugpjūčio 1 d. akto dėl pasėlių pardavimo ieÅ¡kovui nepatvirtinimo priežasčių buvo CPK 747 straipsnio nuostatų pažeidimo nustatymas – iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymas iÅ¡ kitam asmeniui įkeisto skolininko turto be Å¡io asmens sutikimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ tokio turto.

Å io esminio pažeidimo, padaryto parduodant turtÄ ieÅ¡kovui, nustatymas reiÅ¡kė atsakovo (antstolio) neteisėtų veiksmų konstatavimÄ vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko ŽŪB „Ragainiai“ turto, kuris buvo įkeistas kito asmens kreditorinių reikalavimų užtikrinimui. Tokiu atveju bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar neteisėtu antstolio veiksmu ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, o jeigu žala padaryta – ar antstoliui atsiranda civilinė teisinė atsakomybė ir pareiga tÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui atlyginti.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas atlyginti nuostolius siejamas su iÅ¡laidomis, kurias jis patyrė nuimdamas, tvarkydamas ir saugodamas javų derlių iÅ¡ areÅ¡tuotų ŽŪB „Ragainiai“ pasėlių, kurie jam buvo parduoti antstolio 2008 m. rugpjūčio 1 d. pardavimo aktu. IeÅ¡kovo teigimu, žalÄ jam taip pat sudaro negauta nauda (negautos pajamos), kuriÄ jis bÅ«tų turėjęs iÅ¡ grÅ«dų pardavimo. Jau nurodyta, kad pasėlių areÅ¡to aktu skolininkui ŽŪB „Ragainiai“ buvo apribota disponavimo pasėliais teisė, neribojant pasėlių valdymo ir naudojimosi teisių.

Tai reiÅ¡kia, kad atsiradus bÅ«tinumui, skolininkas turėjo teisę organizuoti arba pats vykdyti derliaus tuose pasėliuose nuėmimÄ (javų pjÅ«tį). 2008 m. rugpjūčio 1 d. aktu areÅ¡tuoti pasėliai buvo parduoti skolininko ŽŪB „Ragainiai“ pasiÅ«lytam pirkėjui – ieÅ¡kovui K. R.. CPK 704 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad areÅ¡tuoto turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas kartu su vykdomÄ ja byla perduodamas tvirtinti teisėjui. PraÅ¡yme skirti areÅ¡tuotų pasėlių saugotoju ieÅ¡kovas nurodė, kad jis, kaip pasėlių pirkėjas, siekia kontroliuoti pasėlių derliaus nuėmimo bÅ«klę, kol teismas iÅ¡spręs turto pardavimo akto patvirtinimo klausimÄ .

Taigi aplinkybė, kad antstolio suraÅ¡ytas turto pardavimo aktas privalomai turi bÅ«ti patvirtintas teismo, ieÅ¡kovui buvo žinoma. CPK 725 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas. Tokia taisyklė taikytina ir teisėjo rezoliucijai arba teismo nutarčiai, kuria patvirtinamas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas. Å i norminė taisyklė reiÅ¡kia, kad kol teisme nebuvo iÅ¡spręstas areÅ¡tuotų skolininko ŽŪB „Ragainiai“ pasėlių pardavimo ieÅ¡kovui akto tvirtinimo klausimas, tol nebuvo galima laikyti, kad Å¡is turtas ieÅ¡kovui yra parduotas, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo atsiradusios turtÄ jau įsigijusio pirkėjo teisės ir pareigos.

Vadinasi, iki pasėlių pardavimo akto tvirtinimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas teisme, tol ieÅ¡kovas, kaip pasėlių pirkėjas, nebuvo įgijęs tų pasėlių savininko teisinio statuso, taigi iki pardavimo akto patvirtinimo dar neturėjo teisės perkamo daikto valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pasėlių pardavimo aktÄ surašęs antstolis (byloje – atsakovas) bÅ«tų suteikęs teisę (leidęs) ar nurodęs (pavedęs) ieÅ¡kovui, kaip pasėlių pirkėjui, atlikti veiksmus, susijusius su pasėlių valdymo, naudojimo ar disponavimo jais (konkrečiai – derliaus pasėliuose nuėmimo) teisių įgyvendinimu.

IeÅ¡kovas teigia, kad pradėti derliaus nuėmimÄ areÅ¡tuotuose pasėliuose jį, kaip pasėlių saugotojÄ , paskatino pareiga imtis priemonių iÅ¡saugoti turtÄ , imantis veiksmų laiku pradėti ir baigti javų derliaus nuėmimÄ . Tačiau tokių įgalinimų, leidimų arba pavedimų antstolis ieÅ¡kovui nesuteikė ar nedavė nei kaip turto saugotojui, nei kaip pirkėjui. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad derliaus areÅ¡tuotuose ŽŪB „Ragainiai“ pasėliuose nuėmimÄ ieÅ¡kovas pradėjo ne antstoliui leidus ar pavedus, bet tokių veiksmų ėmėsi kitų asmenų leidimu.

Kitoje byloje teiktame K. R. 2008 m. rugpjūčio 26 d. skunde dėl teismo atsisakymo tvirtinti turto pardavimo aktÄ yra nurodyta, kad K. R. gavo ŽŪB „Ragainiai“ leidimÄ pjauti pasėlius ir iÅ¡leido nemažai pinigų pasėlių pjovimui, transportui, kurui, darbuotojams ir pan. (pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-5323-589/2008 kopija). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jeigu ir buvo ieÅ¡kovo bei ŽŪB „Ragainiai“ susitarimas dėl derliaus nuėmimo darbų atlikimo ir tam tikrų iÅ¡laidų už grÅ«dų nukÅ«limÄ , vežimÄ , saugojimÄ ir pan. apmokėjimo, tai jis neturi teisinės reikÅ¡mės atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes tiek pagal pridėtose vykdomosiose bylose, tiek pagal nagrinėjamoje byloje ir jos prieduose esančių raÅ¡ytinių įrodymų duomenis matyti, kad antstolis nei su vykdymo proceso Å¡alimis, nei su ieÅ¡kovu nesudarė susitarimo dėl to, kad derliaus nuėmimÄ vykdys ieÅ¡kovas, įgydamas teisę į atlyginimÄ už Å¡iuos darbus bei į patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ .

Kaip jau pažymėta, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas jį paskirti pasėlių saugotoju, ir antstolis, priimdamas tuo reikalu atitinkamÄ patvarkymÄ , aiÅ¡kiai nurodė ieÅ¡kovo prievolių pagal atsiradusius pasaugos teisinius santykius turinį - pasėlių nuėmimo darbų kontroliavimas iki teismas iÅ¡spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimÄ , bet ne leidimas pačiam pasėlių saugotojui ar bÅ«simam įgijėjui pagal pardavimo aktÄ atlikti derliaus nuėmimo tuose pasėliuose darbus. IeÅ¡kovas neprašė leidimo pačiam kulti pasėlius, antstolis jam tokios teisės nebuvo suteikęs ir neuždėjęs tokios pareigos.

Å ias aplinkybes pripažino pats ieÅ¡kovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. posėdyje ieÅ¡kovas, be kita ko, aiÅ¡kino, kad pasėlių jam pardavimÄ organizavo ir tuo rÅ«pinosi iÅ¡ieÅ¡kotojos R. K. ir J. O., kurios tvarkė ir reikalingus dokumentus, kad dokumentus iÅ¡ antstolio (aktÄ dėl pasėlių pardavimo, patvarkymÄ dėl paskyrimo pasėlių saugotoju) atvežė J. O., jis tuos dokumentus pasiraÅ¡inėjo kavinėje, kad ta pati J.

O. jam pasakiusi, jog jis gali nukulti tuos pasėlius, kad jis pats priėmė sprendimÄ pradėti kulti grÅ«dus (t. 1, b. l. 234-245). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovo iÅ¡sakytas teiginys, kad derliaus nuėmimo darbus jis pradėjo pagal antstolio patvarkymÄ , nes suprato, kad jam reikia derlių nuimti, laikytinas nepagrįstu, nes duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas pripažino, kad iki 2008 m. rugsėjo pabaigos jis su antstoliu nebendravo ir iÅ¡ vis jo nematė. Å ias aplinkybes patvirtino ir atsakovas antstolis M.

A., pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. posėdyje nurodęs, kad ieÅ¡kovÄ pamatęs tik maždaug po mėnesio nuo pasėlių pardavimo akto sudarymo, kad jokiu procesiniu veiksmu jis nesuteikė ieÅ¡kovui teisės ir neuždėjo pareigos kulti pasėlius, kurių saugotoju ieÅ¡kovas buvo paskirtas. ReikÅ¡minga yra ir ta aplinkybė, kad derliaus nuėmimo areÅ¡tuotuose ŽŪB „Ragainiai“ pasėliuose darbus ieÅ¡kovas pradėjo dar iki jo paskyrimo pasėlių saugotoju ir jų pardavimo akto ieÅ¡kovui sudarymo.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esančiame 2008 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų palyginimas su ieÅ¡kovo atliktų mokėjimų už perkamus pasėlius atlikimo momentu (t. 1, b. l. 38-39 ir b. l. 40-41). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti atsakovo iÅ¡dėstyti argumentai, kad atlikti derliaus nuėmimo darbus areÅ¡tuotuose pasėliuose ieÅ¡kovas apsisprendė savarankiÅ¡kai ir jeigu nebÅ«tų pats nusprendęs kulti javų, pasėlių pardavimo akto nepatvirtinimas teisme nebÅ«tų sukėlęs ieÅ¡kovui neigiamų pasekmių.

Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas pradėjo kulti javus dar kai nebuvo pradėtas pasėlių pardavimo jam procesas, o kaip teigė atsakovas, pasėlių pardavimo akto nepatvirtinus ir atsisakius toliau bÅ«ti pasėlių saugotoju ieÅ¡kovas vis tiek nukÅ«lė likusius pasėlius. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai veikiama neapgalvotai ar neatsargiai, tokio veikimo galimų neigiamų padarinių rizika tenka taip veikiančiam asmeniui.

Klaidingas, neapgalvotas, nepasitikrintas ieÅ¡kovo suvokimas arba įsivaizdavimas savo teisių ir pareigų, atsiradusių patvarkymo skirti turto saugotoju ar teismo dar nepatvirtinto turto pardavimo akto pagrindu, negali bÅ«ti priežastis, paÅ¡alinanti tariamų teisių įgyvendinimo ar tariamų pareigų vykdymo rezultate atsiradusių ieÅ¡kovui neigiamų padarinių rizikos atitekimÄ pačiam ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, be jokio suderinimo su antstoliu ir be jo žinios pradėjęs valdyti jam patikėtÄ saugoti bei ketinamÄ nusipirkti turtÄ ir daryti su tuo susijusias iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas veikė neapgalvotai, neapdairiai, lengvabÅ«diÅ¡kai, toks jo elgesys vertintinas kaip netinkamo savo subjektinių teisių ir pareigų įsivaizdavimo ir įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais, todėl prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai asmuo elgiasi neapdairiai ir neapgalvotai, tai pats prisiima galimus neigiamus savo veiksmų rezultatus.             Kaip jau pažymėta, nenustačius bent vienos įstatyme iÅ¡ numatytų bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, tokia atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Viena iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų yra priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp asmens atliktų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiam asmeniui atsiradusių žalingų padarinių (nuostolių). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp nustatyto antstolio neteisėto veiksmo, pasireiÅ¡kusio CPK 747 straipsnio pažeidimu (iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymas iÅ¡ įkeisto turto be įkaito turėtojo sutikimo), ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos pagal jos kilmę ir pobÅ«dį (nuostoliai, kuriuos sudaro patirtos derliaus nuėmimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos) nėra priežastinio ryÅ¡io, todėl antstolis negali bÅ«ti atsakingas už tokios žalos atlyginimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas pripažino, kad derliaus nuėmimo darbus jis ir pradėjo, ir vykdė ne pagal susitarimÄ su atsakovu, o suderinęs su kitais asmenimis ir su jų žinia ar leidimu (kaip yra aiÅ¡kinęs ieÅ¡kovas – su ŽŪB „Ragainiai“ atstovais ar su iÅ¡ieÅ¡kotojais vykdomosiose bylose), jis turi subjektinę teisę turtinio pobÅ«džio pretenzijas dėl atsiradusių nuostolių (patirtų iÅ¡laidų) reikÅ¡ti tiems asmenims. Atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu ir už tÄ ieÅ¡kovo negautÄ naudÄ , kuriÄ , kaip nurodė ieÅ¡kovas, jis tikėjosi gauti įsigijęs pasėlius ir realizavęs derlių, tačiau teismui nepatvirtinus atsakovo sudaryto turto pardavimo akto, tokie ieÅ¡kovo lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildė.

Jau pažymėta, kad pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, laikomas parduotu ne nuo antstolio suraÅ¡omo turto pardavimo akto sudarymo momento, bet nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinamas tas aktas, įsiteisėjimo dienos. Nuosavybės teisės į Å¡ia tvarka parduodamÄ turtÄ Ä¯gyjamos teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtinus pardavimo aktÄ (CPK 725 str. 8 d. nuostatos), vadinasi pirkėjo nuosavybės teisių į įgyjamÄ turtÄ atsiradimÄ apsprendžia ne pardavimo akto sudarymo, o jo patvirtinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu momentas.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad kol turto pardavimo akto tvirtinimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, ieÅ¡kovas dar nebuvo įgijęs tokių subjektinių teisių, kurios sudarytų objektyvų teisinį pagrindÄ neabejotinai tikėtis bÅ«simos naudos iÅ¡ ketinamo įgyti daikto galimų vaisių. Remdamasi Å¡iais motyvais teisėjų kolegija, kad pirmosios instancijos teismas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo civilinei teisinei atsakomybei pagal ieÅ¡kovo reikalavimų turinį sudarančias aplinkybes atsirasti nėra nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos.

Dėl skunde nurodytų procesinės teisės pažeidimų Įvertindamas aplinkybę, kad ieškinys grindžiamas keliais faktiniais pagrindais, pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškinio pagrindai vienas kito atžvilgiu yra prieštaringi, nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog ieškovas ieškinį grindė keliais pagrindais.

Apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimų pagrindai vienas kito nepaneigia, jokio prieÅ¡taravimo tarp jų nėra, kad nustatyti ir įvertinti visus ieÅ¡kinio pagrindus yra teismo prerogatyva ir pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas su ieÅ¡kiniu besikreipiantis į teismÄ asmuo (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. ieÅ¡kinio pagrindÄ . Vienas iÅ¡ įstatymo keliamų reikalavimų ieÅ¡kinio turiniui yra bÅ«tinumas nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ä®statyme nenustatyta įpareigojimo Å¡aliai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti ir juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o jį identifikuoti turi ginÄÄ nagrinėjantis teismas. Ä®statyme taip pat neribojama ieÅ¡kovo teisė ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. atsakovui pareikÅ¡tÄ materialųjį teisinį reikalavimÄ , grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Teismų praktikoje suformuotos teisinės nuostatos, kad tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylÄ , tenka pareiga kiekvienÄ iÅ¡ nurodytų pagrindų tirti bei vertinti pateiktų įrodymų kontekste.

IeÅ¡kovui ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžiant ne vienu, bet keliais pagrindais, gali susidaryti situacija, kai nurodyti ieÅ¡kinio pagrindai vienas kitÄ paneigia. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi ieÅ¡kinio pagrindai savaime eliminuojami, ir neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tik Å¡iuo atveju ginčo kvalifikavimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo sureikÅ¡minti aplinkybės, kad ieÅ¡kinys buvo grindžiamas dviem savarankiÅ¡kais faktiniais ir teisiniais pagrindais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip prieÅ¡taraujančius vienas kitam. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kada ieÅ¡kinys grindžiamas keliais skirtingais ir vienas kitÄ galbÅ«t paneigiančiais pagrindais, savaime neužkerta kelio ieÅ¡kinio reikalavimÄ spręsti pagal kurį nors vienÄ iÅ¡ nurodytų ieÅ¡kinio pagrindų.

Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu nagrinėjant bylÄ buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos ir nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, kuriomis rėmėsi Å¡alys (aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010). Nors ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas prieÅ¡taringais faktiniais pagrindais, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus vertino tirdamas ir aiÅ¡kindamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes pagal visus ieÅ¡kinyje nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus, todėl formalus iÅ¡ryÅ¡kinimas skundžiamame sprendime aplinkybės, kad ieÅ¡kinys grindžiamas kelias prieÅ¡taringais pagrindais, negali bÅ«ti priežastis, paneigianti teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , kadangi teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, jog nei vienu iÅ¡ iÅ¡analizuotų bei įvertintų ieÅ¡kinio pagrindų ieÅ¡kovo reikalavimai nebuvo įrodyti.               Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino bÅ«tino trečiųjų asmenų dalyvavimo bylos nagrinėjime ir aktyvaus jų vaidmens aiÅ¡kinantis ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir nesudarančiais pagrindo naikinti arba keisti skundžiamo teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, nes priimtas nepažeidžiant galiojančių materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėtinas faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Å¡alis siejusius teisinius santykius, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti šį sprendimÄ neturi pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:              Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. R. į valstybės biudžetÄ 9,45 Lt dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                                 Alė Bukavinienė             Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis